Iš Vokietijos į Lietuvą su mašina – ką reikia žinoti prieš kelionę

Važiuoti iš Vokietijos į Lietuvą su mašina – tai ne tik sėsti už vairo ir spausti pedalą. Reikia pasiruošti: patikrinti dokumentus, suplanuoti maršrutą, žinoti kelių taisykles trijose šalyse. Ir dar – būti pasiruošus netikėtumams, nes jie visada nutinka. Aš pats ne kartą važiavau šį maršrutą, ir kiekvieną kartą kažkas naujo. Kartais Lenkijoje remontuoja kelią, kartais Lietuvoje užklumpa lietus, o kartais tiesiog pavargsti ir reikia sustoti vidury niekur. Šiame tekste pasidalinsiu tuo, ką žinau iš patirties – be gražių žodžių, tik realybė.

Maršrutas – iš Vokietijos į Lietuvą su mašina keliais

Koks yra greičiausias maršrutas iš Vokietijos į Lietuvą su mašina?

Greičiausias maršrutas priklauso nuo to, iš kurio Vokietijos miesto išvykstate. Jei iš Berlyno – važiuojate A2 iki Poznanės, tada A2/E30 iki Varšuvos, o iš ten E67/A8 iki Kauno ir Vilniaus. Atstumas apie 950 km, vairavimo laikas – 9-10 valandų be sustojimų. Bet be sustojimų nevažiuosite – reikia degalų, maisto, poilsio. Realiai tai 11-13 valandų kelionė. Jei iš Hamburgo – papildomi 280 km iki Berlyno, tai jau 1200 km ir 13-15 valandų. Iš Miuncheno – dar toliau, apie 1400 km. Vieną kartą važiavau iš Frankfurto tiesiai į Vilnių – 1300 km, užtrukau 16 valandų su trimis sustojimais. Nebuvo lengva, bet įmanoma. Svarbu – nevažiuoti naktį, kai pavargęs. Tai pagrindinė taisyklė.

Ar verta važiuoti iš Vokietijos į Lietuvą su mašina per Čekiją?

Yra alternatyvus maršrutas: Vokietija–Čekija–Slovakija–Lenkija–Lietuva. Jis ilgesnis apie 100-150 km, bet kartais greitesnis dėl mažesnio eismo. Ypač jei išvykstate iš pietinės Vokietijos – Miuncheno, Štutgarto, Niurnbergo. Tada važiuojate per Prahą, Brno, Katovice, Varšuvą. Šis maršrutas turi privalumą: Čekijos ir Slovakijos keliai gana geri, o eismo mažiau nei pagrindiniame Lenkijos koridoriuje. Bet yra ir minusas: reikia papildomos vinjetės Čekijai (apie 12 eurų 10 dienų) ir Slovakijai (apie 10 eurų 10 dienų). Ir dar – jei kas nors nutinka (gedimas, avarija), pagalbos laukti teks ilgiau, nes mažiau lietuviškai kalbančių servisų. Todėl dauguma renkasi tiesų kelią per Lenkiją.

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Vokietijos į Lietuvą su mašina?

Priklauso nuo daugelio dalykų. Vienas žmogus gali nuvažiuoti iš Berlyno per 10 valandų, kitas – per 14. Skirtumas: kiek kartų sustojate, ar važiuojate vienas ar su keleiviu, koks eismas, koks oras. Aš paprastai planuoju taip: 2 valandos vairavimo – 20 minučių pertrauka. Tai reiškia, kad 10 valandų vairavimo tampa 12-13 valandų kelione su pertraukomis. Dar reikia pridėti laiką degalinėse, pietums, galbūt nakvynei. Jei važiuojate su mažais vaikais – pridėkite dar 1-2 valandas. Jei žiemą – pridėkite 1-2 valandas dėl lėtesnio vairavimo. Realus laikas iš Berlyno: 12-14 valandų. Iš Hamburgo: 14-16 valandų. Iš Miuncheno: 16-18 valandų. Arba galima padalinti į dvi dienas su nakvyne – tada mažiau streso.

Dokumentai – iš Vokietijos į Lietuvą su mašina ir popierizmas

Kokius dokumentus reikia turėti važiuojant iš Vokietijos į Lietuvą su mašina?

Minimalus rinkinys: vairuotojo pažymėjimas, automobilio registracijos liudijimas, draudimo polisas (žalioji kortelė), asmens tapatybės dokumentas. Jei automobilis ne jūsų – įgaliojimas iš savininko. Jei vežate prekes – važtaraštis. Jei automobilis su laikinais numeriais – įsitikinkite, kad jie galioja visose tranzitinėse šalyse. Vieną kartą mačiau, kaip Lenkijos policija sustabdė vairuotoją su vokiškais laikinais numeriais, kurie galiojo tik Vokietijoje. Nemalonu. Dar svarbu: techninė apžiūra turi galioti. Jei TÜV pasibaigęs – net ir ES viduje galite turėti problemų, nors formaliai kitos šalies policija negali reikalauti vietinės techninės apžiūros. Bet ginčytis su policija kelyje – ne pats geriausias užsiėmimas.

Ar reikia tarptautinio vairuotojo pažymėjimo važiuojant iš Vokietijos į Lietuvą?

Ne, jei turite ES standarto vairuotojo pažymėjimą (rožinė kortelė arba naujo pavyzdžio plastikinė kortelė). Jis galioja visose ES šalyse. Bet jei turite seno pavyzdžio popierinį pažymėjimą – gali kilti problemų. Lenkijos policija kartais prašo tarptautinio pažymėjimo, nors pagal ES direktyvą neturėtų. Aš rekomenduočiau pasikeisti į naują plastikinę kortelę – tai kainuoja apie 30 eurų ir trunka savaitę. Arba, jei skubate, pasidaryti tarptautinį pažymėjimą „Regitroje" – kainuoja apie 15 eurų ir išduodamas tą pačią dieną. Dar vienas niuansas: jei vairuotojo pažymėjimas išduotas ne ES šalyje (pavyzdžiui, Ukrainos), tada tarptautinis pažymėjimas būtinas. Ir dar – jei vairuotojo stažas mažiau nei 2 metai, kai kurios šalys taiko griežtesnius greičio apribojimus.

Kaip veikia draudimas važiuojant iš Vokietijos į Lietuvą su mašina?

Jei automobilis apdraustas Vokietijoje – draudimas galioja visose ES šalyse, įskaitant Lenkiją ir Lietuvą. Žalioji kortelė (Grüne Versicherungskarte) – tai dokumentas, patvirtinantis draudimo galiojimą. Jį reikia turėti su savimi. Bet yra niuansas: jei draudimas „tik minimalus" (Haftpflicht), tai dengia tik civilinę atsakomybę – žalą tretiesiems asmenims. Savo automobilio remontas po avarijos – ne. Todėl jei važiuojate su brangiu automobiliu, verta turėti KASKO. Dar vienas dalykas: jei nutinka avarija Lenkijoje ar Lietuvoje, reikia užpildyti Europos avarijos deklaraciją (Europäischer Unfallbericht). Tai standartinis dokumentas, kurį galima gauti bet kurioje draudimo bendrovėje. Geriau turėti jį iš anksto, nei ieškoti po avarijos.

Kelių taisyklės – iš Vokietijos į Lietuvą su mašina skirtingose šalyse

Kokie yra greičio apribojimai važiuojant iš Vokietijos į Lietuvą?

Kiekviena šalis turi savo taisykles. Vokietijoje: autostradoje daugumoje ruožų greitis neribojamas (bet rekomenduojama 130 km/h), užmiestyje 100 km/h, mieste 50 km/h. Lenkijoje: autostradoje 140 km/h, greitkelyje 120 km/h, užmiestyje 90 km/h, mieste 50 km/h. Lietuvoje: autostradoje 130 km/h (vasarą), 110 km/h (žiemą), greitkelyje 120/100 km/h, užmiestyje 90 km/h, mieste 50 km/h. Svarbu: Lenkijoje greičio matavimo kamerų labai daug, ypač miesteliuose. Ir baudos nemažos – 50 km/h viršijimas gali kainuoti 200-400 zlotų (apie 45-90 eurų). Vieną kartą gavau baudą už 15 km/h viršijimą mažame miestelyje – 100 zlotų. Nemalonu, bet teisinga. Važiavau per greitai.

Kokios kelių mokesčių sistemos galioja važiuojant iš Vokietijos į Lietuvą?

Vokietijoje lengviesiems automobiliams kelių mokesčių nėra – tik sunkvežimiams. Lenkijoje yra du sistemos: e-TOLL (elektroninis) ir vietoje mokami mokesčiai už tam tikrus autostrados ruožus. A1, A2, A4 – tai mokamos autostrados, bet ne visi ruožai. Pavyzdžiui, A2 nuo Varšuvos iki Lenkijos-Vokietijos sienos – mokama, o nuo Varšuvos iki Lietuvos – nemokama. Mokestis už A2 (apie 150 km) – apie 25-30 zlotų (6-7 eurai). Lietuvoje kelių mokesčių lengviesiems automobiliams nėra – tik sunkvežimiams su „Europos vinjete". Taigi bendros kelių mokesčių išlaidos kelionėje iš Vokietijos į Lietuvą – minimalios, apie 10-20 eurų. Bet degalai – tai jau kita istorija.

Ar reikia žieminių padangų važiuojant iš Vokietijos į Lietuvą?

Vokietijoje žieminės padangos privalomos esant žiemiškoms sąlygoms (sniegas, ledas), bet ne pagal datą. Lenkijoje – nėra privalomos datos, bet rekomenduojama nuo lapkričio iki kovo. Lietuvoje – privalomos nuo lapkričio 10 iki kovo 31 dienos, jei važiuojate su lietuviškais numeriais. Jei su vokiškais – formaliai galioja Vokietijos taisyklės, bet praktiškai policija gali rekomenduoti. Aš visada važiuoju su žieminėmis padangomis nuo spalio iki balandžio – saugiau. Ir dar vienas dalykas: sniego grandinės. Vokietijoje jos reikalingos tik kalnuotose vietovėse (Bavarija, Švarcvaldas). Lenkijoje ir Lietuvoje – retai, bet žiemą gali prireikti. Verta turėti bagažinėje – sveria nedaug, o kartais išgelbėja.

Degalinės – iš Vokietijos į Lietuvą su mašina ir kuras

Kur pigiausia pilti degalus važiuojant iš Vokietijos į Lietuvą?

Bendra taisyklė: kuo toliau į rytus, tuo pigiau. Vokietijoje benzinas brangiausias – apie 1,70-1,90 eurų už litrą. Lenkijoje – pigiau, apie 1,40-1,60 eurų. Lietuvoje – panašiai kaip Lenkijoje arba šiek tiek pigiau. Todėl logiška pilti pilną baką Vokietijoje prieš išvykstant, o tada – Lenkijoje. Bet yra niuansas: degalinių kainos skiriasi net toje pačioje šalyje. Autostrados degalinėse visada brangiau – kartais 10-15 centų už litrą. Jei nuvažiuojate 5 km nuo autostrados į miestelį – kaina mažesnė. Aš naudoju programėlę „Fuelio" – ji rodo degalinių kainas realiu laiku. Lenkijoje populiariausios degalinės: Orlen, BP, Shell, Lotos. Lietuvoje: Orlen Lietuva (buvusi „Orlen"), Circle K, Neste. Ir dar: Lenkijoje degalinėse dažnai galima atsiskaityti kortele, bet mažose degalinėse – ne visada. Turėkite grynųjų.

Kiek degalų reikia kelionei iš Vokietijos į Lietuvą?

Priklauso nuo automobilio ir maršruto. Vidutinės klasės automobilis su 50 litrų baku ir 7 l/100 km sąnaudomis: Berlynas–Vilnius (950 km) – reikia apie 67 litrų benzino. Tai vienas pilnas bakas ir dar pusė. Hamburgo–Vilnius (1200 km) – apie 84 litrai, tai beveik du pilni bakai. Miunchenas–Vilnius (1400 km) – apie 98 litrai. Dyzeliniai automobiliai sunaudoja mažiau – apie 5-6 l/100 km, todėl užtenka vieno bako iš Berlyno. Bet aš visada planuoju su atsarga – niekada nelaukiu, kol bakas tuščias. Ypač Lenkijoje, kur tarp miestų gali būti 50-100 km be degalinės. Vieną kartą važiavau naktį ir beveik pasibaigė kuras – paskutinė degalinė uždaryta, o kita – už 30 km. Stresas nereikalingas. Pilkite, kai bakas pusiau tuščias.

Ar galima važiuoti iš Vokietijos į Lietuvą su mašina su dujų įranga?

Taip, bet reikia žinoti kelis dalykus. Pirma: dujų įranga turi būti įregistruota techniniame pase. Jei ne – gali būti problemų. Antra: dujų degalinių tinklas Lenkijoje ir Lietuvoje mažesnis nei Vokietijoje. Ypač Lenkijos rytuose – dujų degalinių nedaug. Trečia: žiemą dujos gali „užšalti" esant labai žemai temperatūrai (-20°C ir žemiau). Tai retas atvejis, bet nutinka. Ketvirta: kai kuriose požeminėse stovėjimo aikštelėse draudžiama statyti automobilius su dujų įranga. Penkta: dujos Lenkijoje pigesnės nei Vokietijoje – apie 0,60-0,70 euro už litrą, palyginti su 0,80-0,90 Vokietijoje. Lietuvoje – panašiai kaip Lenkijoje. Aš pats važiavau su dujine „Audi A4" – jokių problemų, bet planavau degalinių sustojimus iš anksto.

Nakvynė – iš Vokietijos į Lietuvą su mašina ir poilsis

Kur geriausia nakvoti važiuojant iš Vokietijos į Lietuvą?

Jei važiuojate iš Berlyno – vienos dienos kelionė, nakvynė nereikalinga. Bet jei iš toliau – Hamburgo, Miuncheno, Frankfurto – verta padalinti į dvi dienas. Geriausia vieta nakvynei – Poznanė arba Varšuva. Poznanė – maždaug pusė kelio iš Berlyno, gražus miestas, nebrangūs viešbučiai (30-50 eurų už naktį). Varšuva – didesnis miestas, daugiau pasirinkimų, bet ir brangiau (40-70 eurų). Aš paprastai nakvoju Poznanėje – yra geras „Ibis" viešbutis šalia autostrados, patogu. Bet vieną kartą bandžiau sutaupyti ir nakvojau mažame motelyje už miesto – 20 eurų, bet lova kaip akmuo, o langas neatsidarė. Kitą rytą jaučiausi blogiau nei prieš nakvynę. Kartais pigiau reiškia brangiau – dėl prastos kokybės.

Ar saugu nakvoti Lenkijos degalinėse važiuojant iš Vokietijos?

Degalinėse – taip, jei tai didelė degalinė su apsauga. Populiariausios: Orlen, BP, Shell – jos turi stebėjimo kameras, apsaugą, tualetus, dušus (kai kurios). Bet mažos degalinėse kaimuose – ne visada saugu. Ypač naktį. Aš rekomenduoju didelius degalinių kompleksus, kurie yra šalia autostradų – jie skirti ilgų kelionių vairuotojams. Ten galima ne tik nakvoti automobilyje, bet ir išsinuomoti kambarį (kai kuriose degalinėse yra „sleeping box" – mažas kambarėlis už 20-30 eurų). Dar vienas variantas – „Motel" tipo viešbučiai šalia autostradų. Lenkijoje jų daug, kainos 25-40 eurų už naktį. Patogu, saugu, ir nereikia ieškoti miesto centre. Tik neužmirškite užrakinti automobilio – net ir saugomose aikštelėse.

Ką daryti, jei pavargote vairuoti pusiaukelėje iš Vokietijos?

Sustokite. Tai skamba akivaizdžiai, bet daugelis bando „dar truputį" – ir tai baigiasi blogai. Nuovargis yra pagrindinė avarijų priežastis ilgose kelionėse. Jei jaučiate, kad akys merkiasi, kad nebesusikaupiate – sustokite bet kur: degalinėje, poilsio aikštelėje, net kelio pakraštyje (jei saugu). Miegokite 20-30 minučių – tai padeda labiau nei kava. Aš pats turėjau atvejį, kai važiavau iš Miuncheno ir apie 2 valandą nakties pajutau, kad „plaukiu" – akys atviros, bet smegenys miega. Sustojau, miegojau 40 minučių, ir tęsiau kelionę. Geriau prarasti valandą nei gyvybę. Ir dar: jei važiuojate su keleiviu, keiskitės kas 2-3 valandas. Jei vienas – darykite pertraukas kas 2 valandas. Tai ne rekomendacija, tai būtinybė.

Kelionės išlaidos – iš Vokietijos į Lietuvą su mašina kainos

Kiek kainuoja kelionė iš Vokietijos į Lietuvą su mašina?

Bendra kaina priklauso nuo daugelio dalykų. Paskaičiuokime: degalai – Berlynas–Vilnius, apie 67 litrai benzino po 1,50 euro (vidutinė kaina) – tai 100 eurų. Kelių mokesčiai – apie 10-15 eurų Lenkijoje. Maistas kelyje – 20-30 eurų. Nakvynė (jei reikia) – 30-50 eurų. Iš viso: 160-200 eurų vienam asmeniui vienam automobiliui. Jei važiuojate dviese – dalijate degalus ir kelių mokesčius, bet maistas ir nakvynė – individualiai. Palyginimui: lėktuvo bilietas iš Berlyno į Vilnių – 50-150 eurų, bet tada reikia dar ir automobilį kažkur palikti arba nuomotis. Traukinys – apie 80-120 eurų, bet trunka 15-18 valandų su persėdimais. Autobusas – 40-70 eurų, bet 16-20 valandų. Taigi važiavimas su mašina – ne pats pigiausias, bet patogiausias variantas, ypač jei vežate daiktus.

Ar verta drausti automobilį kelionei iš Vokietijos į Lietuvą?

Jei turite KASKO – jis galioja visoje ES, papildomai draustis nereikia. Bet jei turite tik privalomąjį draudimą (Haftpflicht) – jis dengia tik civilinę atsakomybę. Savo automobilio remontas – jūsų sąskaita. Todėl jei automobilis vertingas, verta pagalvoti apie papildomą draudimą. Yra trumpalaikio KASKO variantai – 7-14 dienų, kainuoja apie 50-100 eurų. Tai pigiau nei remontuoti automobilį po avarijos. Bet realybė tokia, kad dauguma žmonių važiuoja be papildomo draudimo – ir dažniausiai viskas gerai. Tikimybė, kad nutiks kažkas rimto, nedidelė. Bet kai nutinka – norisi, kad draudimas būtų. Kaip su skėčiu: nešioji, nors lyja retai.

Kokios papildomos išlaidos gali atsirasti kelionėje iš Vokietijos?

Netikėtų išlaidų visada gali būti. Pavyzdžiui: padangos pradūrimas – remontas arba nauja padanga kainuoja 50-150 eurų. Variklio gedimas – tai jau šimtai ar tūkstančiai. Bauda už greičio viršijimą – 50-500 eurų, priklausomai nuo šalies ir pažeidimo. Avarija – net jei ne jūsų kaltė, gali tekti mokėti už evakuatorių, laikiną automobilio nuomą, dokumentų tvarkymą. Dar vienas dalykas: jei automobilis sugenda Lenkijoje, o servise nekalba angliškai ar vokiškai – gali tekti samdyti vertėją arba ieškoti lietuviškai kalbančio meistro. Tai užtrunka laiko ir kainuoja pinigų. Todėl aš visada rekomenduoju turėti kelių pagalbos draudimą (Schutzbrief) – jis kainuoja 30-50 eurų metams ir dengia evakuaciją, laikiną nakvynę, pakaitinį automobilį.

Saugumas – iš Vokietijos į Lietuvą su mašina kelyje

Ar saugu važiuoti iš Vokietijos į Lietuvą su mašina?

Apskritai – taip. Keliai geri, policija dirba, degalinių pakanka. Bet saugumas priklauso nuo jūsų pačių. Pagrindinės rizikos: nuovargis (jau minėjau), vagystės poilsio aikštelėse, sukčiai degalinėse (ypač Lenkijoje – siūlo „pigius degalus" iš statinės), prastos kelių sąlygos žiemą. Dar vienas dalykas: Lenkijoje kartais pasitaiko „kelių plėšikai" – stabdo automobilį su „policijos" šviesomis, bet tai ne policija. Tikra policija visada turi numerį ant uniformos ir tarnybinį automobilį su numeriais. Jei abejojate – važiuokite iki artimiausios degalinės arba policijos nuovados. Ir dar: naktį važiuokite tik pagrindiniais keliais, venkite mažų keliukų. Tai galioja visoms šalims.

Kaip apsisaugoti nuo vagysčių poilsio aikštelėse Lenkijoje?

Keletas patarimų. Pirma: rinkitės didelias, apšviestas aikšteles su kameromis. Antra: neužmirškite užrakinti automobilio – skamba akivaizdžiai, bet daugelis palieka atrakintą „tik minutėlei". Trečia: nematykite vertingų daiktų ant sėdynių – nešiojamą kompiuterį, telefoną, piniginę dėkite į bagažinę. Ketvirta: jei miegate automobilyje, užrakinkite duris ir praverkite langą tik truputį. Penkta: venkite aikštelių, kurios atrodo apleistos arba neapšviestos. Šešta: jei turite signalizaciją – įjunkite. Septinta: jei važiuojate su priekaba arba tralu – patikrinkite, ar užraktas tvirtas. Vagys kartais bando atkabinti priekabas naktį. Tai retas atvejis, bet nutinka. Ypač brangių automobilių priekaboms.

Ką daryti, jei sugedo automobilis Lenkijoje važiuojant iš Vokietijos?

Pirmas žingsnis – įjungti avarinius žibintus ir pastatyti automobilį kuo toliau nuo važiuojamosios dalies. Antras – užsidėti liemenę (ji privaloma Lenkijoje). Trečias – pastatyti avarinio sustojimo ženklą (50 m už automobilio užmiestyje, 100 m autostradoje). Ketvirtas – skambinti pagalbos telefonu. Jei turite kelių pagalbos draudimą – skambinkite jiems. Jei ne – skambinkite 112 (bendrasis pagalbos numeris). Penktas – jei reikia, iškvieskite evakuatorių. Lenkijoje evakuatoriaus kaina – apie 200-400 zlotų (45-90 eurų) už 50 km. Šeštas – jei automobilį reikia remontuoti, ieškokite serviso per Google Maps arba paklauskite vietinių. Ir dar: turėkite su savimi pagrindinius įrankius – atsuktuvą, replės, lipnią juostą, laidus užvedimui. Kartais mažas gedimas gali būti pašalintas vietoje.

Išvada

Kelionė iš Vokietijos į Lietuvą su mašina – tai nuotykis, kuris gali būti ir malonus, ir varginantis. Viskas priklauso nuo pasiruošimo. Patikrinkite automobilį, susidėkite dokumentus, suplanuokite maršrutą, turėkite atsarginį planą. Ir svarbiausia – nevažiuokite pavargę. Kelyje visko nutinka, bet jei esate pasiruošę – išspręsite bet kokią problemą. Saugios kelionės.