Automobilių gabenimas iš Berlyno - vežame kiekvieną dieną

Kai prieš penkerius metus pirmą kartą organizavau automobilio gabenimą iš Berlyno, nežinojau net nuo ko pradėti. Skambinau įvairioms įmonėms, gaudavau skirtingas kainas, vieni žadėjo pristatyti per dieną, kiti - per savaitę. Galiausiai pasirinkau pigiausią variantą, ir automobilis atvyko su įbrėžimu ant durelių, kurio prieš gabenimą nebuvo. Nuo tada išmokau daug. Dabar pats dirbu šioje srityje ir žinau, kaip organizuoti sklandų gabenimą. Šiame tekste pasidalinsiu savo patirtimi - nuo to, kaip išsirinkti vežėją, iki to, ką daryti, jei kas nors nepavyksta. Nes gabenimas - tai ne tik mašinos užkėlimas ant tralo.

Gabenimas - pagrindai

Kas yra automobilių gabenimas iš Berlyno?

Automobilių gabenimas iš Berlyno - tai paslauga, kai transporto įmonė paima automobilį iš Berlyno (arba aplinkinių vietovių) ir pristato jį į nurodytą vietą Lietuvoje. Tai gali būti bet kuris automobilis - nesvarbu, ar jis važiuoja, ar ne, ar jis naujas, ar senas. Pagrindiniai gabenimo būdai: tralas (atviras arba uždarytas), dalinis pervežimas (kai automobilis gabenamas kartu su kitais), savarankiškas vairavimas (kai vairuotojas nuvažiuoja automobiliu). Populiariausias būdas - tralas, nes jis patogus ir saugus. Atstumas nuo Berlyno iki Vilniaus - apie 1000 km, iki Kauno - apie 900 km, iki Klaipėdos - apie 800 km. Gabenimas paprastai užtrunka 1-3 darbo dienas, priklausomai nuo pasirinkto būdo ir vežėjo.

Kodėl žmonės gabena automobilius iš Berlyno?

Priežasčių daug. Dažniausia - automobilio pirkimas. Berlynas yra didžiausias Vokietijos miestas su didžiule automobilių rinka. Ten galima rasti praktiškai bet kokį automobilį už geresnę kainą nei Lietuvoje. Antra priežastis - aukcionai. Berlyno apylinkėse yra keletas didelių aukcionų (BCA, Copart), kur automobiliai parduodami pigiau nei rinkos kaina. Trečia - remontas. Kartais žmonės veža automobilius iš Berlyno, nes ten rado geresnę remonto kainą arba specifinę detalę. Ketvirta - asmeninės priežastys. Pavyzdžiui, žmogus dirbo Berlyne, pirko ten automobilį, o dabar grįžta į Lietuvą ir nori atsivežti savo mašiną. Penkta - verslas. Kai kurie žmonės perka automobilius Vokietijoje ir parduoda Lietuvoje - tai gana pelningas verslas, jei žinai, ką darai.

Kokie pagrindiniai gabenimo būdai egzistuoja?

Yra keturi pagrindiniai būdai. Pirmas - atviras tralas. Tai populiariausias ir pigiausias variantas. Automobilis gabenamas ant atviro tralo kartu su kitais automobiliais. Kaina - 400-600 eurų iš Berlyno į Vilnių. Antras - uždaras tralas. Automobilis gabenamas uždaroje priekaboje, apsaugotas nuo oro sąlygų ir purvo. Kaina - 700-1000 eurų. Trečias - dalinis pervežimas. Automobilis gabenamas kartu su kitais kroviniais, ne specializuotu transportu. Kaina - 300-500 eurų, bet užtrunka ilgiau. Ketvirtas - savarankiškas vairavimas. Vairuotojas nuvažiuoja automobiliu iš Berlyno į Lietuvą. Kaina - 200-400 eurų (vairuotojo paslauga + kelionės išlaidos). Kiekvienas būdas turi savo privalumų ir trūkumų - svarbu pasirinkti pagal automobilio vertę, skubumą ir biudžetą.

Kuo skiriasi atviras ir uždaras tralas?

Atviras tralas - tai platforma su atviru viršumi. Automobilis matomas iš visų pusių, veikiamas oro sąlygų (lietus, sniegas, dulkės). Bet tai nereiškia, kad automobilis bus sugadintas - tralai turi tvirtinimo sistemas, kurios saugo automobilį nuo judėjimo. Atviras tralas pigesnis, nes galima gabenti daugiau automobilių vienu metu. Uždaras tralas - tai uždara priekaba, kurioje automobilis apsaugotas nuo visko. Tai brangiau, bet saugiau. Uždaras tralas dažniausiai naudojamas brangiems automobiliams (prabangūs, sportiniai, senoviniai). Pavyzdžiui, jei gabenate Porsche 911 arba senovinį Mercedes, verta mokėti daugiau už uždarą tralą. Bet jei gabenate paprastą Volkswagen Golf, atviras tralas visiškai tinka. Aš asmeniškai naudoju atvirą tralą 90% atvejų.

Kiek laiko užtrunka gabenimas iš Berlyno?

Paprastai 1-3 darbo dienos. Standartinis tralas iš Berlyno į Vilnių važiuoja apie 12-14 valandų, bet su sustojimais ir kitais automobiliais maršrute, realus laikas būna 1-2 dienos. Dalinis pervežimas gali užtrukti 3-5 dienas, nes automobilis gali būti kraunamas ir iškraunamas keliose vietose. Savarankiškas vairavimas - 1 diena, jei vairuotojas važiuoja be sustojimų. Bet yra nenumatytų aplinkybių - pavyzdžiui, eismo spūstys, muitinės patikrinimai, blogas oras, techniniai gedimai. Man yra buvę, kad automobilis iš Berlyno į Vilnių važiavo 4 dienas vietoj planuotų 2 - tralas sugedo Lenkijoje ir reikėjo laukti pakaitinio. Todėl visada rekomenduoju planuoti su 2-3 dienų atsarga, ypač jei automobilis reikalingas konkrečiai dienai.

Kainos - kiek kainuoja

Kokios vidutinės gabenimo kainos iš Berlyno?

Kainos priklauso nuo kelių veiksnių: atstumo, automobilio tipo, gabenimo būdo ir sezono. Standartinis atviras tralas iš Berlyno į Vilnių kainuoja 500-700 eurų. Jei automobilis didesnis (SUV arba furgonas), kaina gali būti 600-900 eurų. Uždaras tralas - 800-1200 eurų. Dalinis pervežimas - 350-500 eurų. Savarankiškas vairavimas - 200-400 eurų. Be to, yra sezoniniai svyravimai - vasarą kainos būna aukštesnės, nes daugiau žmonių perka automobilius. Žiemą galima rasti geresnių pasiūlymų. Aš asmeniškai naudojuosi vienos įmonės paslaugomis jau kelerius metus - jie ima 550 eurų už standartinį automobilį iš Berlyno į Vilnių, su draudimu ir sekmadienio pristatymu. Bet rinkoje yra ir pigesnių variantų - tiesa, ne visada patikimų.

Kas įtakoja gabenimo kainą?

Pagrindiniai veiksniai: atstumas (kuo toliau, tuo brangiau), automobilio dydis ir svoris (dideli automobiliai kainuoja daugiau), gabenimo būdas (uždaras tralas brangesnis nei atviras), sezonas (vasarą brangiau), skubumas (skubus gabenimas kainuoja papildomai), papildomos paslaugos (draudimas, sekmadienio pristatymas, dokumentų tvarkymas). Be to, kainą gali įtakoti ir kiti veiksniai: kuro kainos, kelių mokesčiai, darbo jėgos kaina. Pavyzdžiui, jei kuro kainos kyla, transportavimo įmonės didina kainas. Arba jei yra daug užsakymų, kainos gali būti aukštesnės. Todėl rekomenduoju gauti kelis pasiūlymus ir palyginti. Bet nepamirškite - pigiausias variantas ne visada geriausias.

Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos reikia žinoti?

Taip, yra. Pirmiausia - draudimas. Ne visos įmonės įtraukia draudimą į kainą. Jei ne, tai papildomai 50-100 eurų. Antra - sekmadienio arba naktinis pristatymas. Kai kurios įmonės ima papildomą mokestį už pristatymą ne darbo valandomis. Trečia - dokumentų tvarkymas. Jei reikia, kad vežėjas sutvarkytų dokumentus (pavyzdžiui, muitinės), tai papildomai 50-100 eurų. Ketvirta - laukimo mokestis. Jei automobilis nėra paruoštas paėmimui ir vežėjas turi laukti, gali būti taikomas laukimo mokestis - 20-50 eurų per valandą. Penkta - papildomas draudimas. Jei automobilis labai brangus, galite užsisakyti papildomą draudimą - tai kainuoja 1-2% nuo automobilio vertės. Svarbu viską aptarti prieš užsakant, kad nebūtų nemalonių staigmenų.

Kaip sutaupyti gabenimo išlaidas?

Yra keletas būdų. Pirmiausia - rinkitės dalinį pervežimą. Tai pigiau nei specializuotas tralas, bet užtrunka ilgiau. Antra - gabenkite žiemą. Sezoniniai svyravimai gali siekti 20-30%. Trečia - derėkitės. Dauguma įmonių turi lanksčią kainodarą, ypač jei esate nuolatinis klientas. Ketvirta - sujunkite kelis automobilius. Jei gabenate kelis automobilius vienu metu, galite gauti nuolaidą. Penkta - venkite skubaus gabenimo. Planuokite iš anksto, kad nereikėtų mokėti už skubumą. Ir šešta - palyginkite pasiūlymus. Gaukite bent 3-4 pasiūlymus ir palyginkite kainas bei sąlygas. Aš asmeniškai sutaupau 10-20% vien palygindamas pasiūlymus.

Ar kaina skiriasi priklausomai nuo automobilio tipo?

Taip, skiriasi. Standartiniai automobiliai (sedanai, hečbekai) - pigiausi. SUV ir visureigiai - brangesni dėl didesnio svorio ir gabaritų. Furgonai ir mikroautobusai - dar brangesni. Senoviniai ir prabangūs automobiliai - brangiausi, nes reikia specialaus transporto (uždaro tralo) ir papildomo draudimo. Pavyzdžiui, standartinio BMW 3 serijos gabenimas iš Berlyno į Vilnių kainuoja 500-700 eurų, o Porsche 911 - 900-1200 eurų. Be to, nevažiuojantys automobiliai kainuoja papildomai 100-200 eurų, nes juos reikia krauti specialiu būdu. Aš asmeniškai visada klausiu automobilio tipo prieš prašydamas kainos - tai padeda gauti tikslesnį pasiūlymą.

Vežėjai - kaip išsirinkti

Kaip išsirinkti patikimą vežėją?

Pirmiausia - patikrinkite atsiliepimus. Google, Facebook, specializuoti forumai - visur ieškokite realių klientų nuomonių. Antra - paklauskite apie draudimą. Jei įmonė neturi draudimo arba bando išsisukti nuo atsakymo - bėkite. Trečia - paprašykite sutarties. Patikima įmonė visada sudaro raštišką sutartį su aiškiomis sąlygomis: kaina, pristatymo laikas, atsakomybė už žalą. Ketvirta - patikrinkite įmonės registraciją. Ar ji registruota, ar turi transporto licenciją. Penkta - palyginkite kainas. Jei viena įmonė siūlo 300 eurų, o kitos - 500-600, tai gali reikšti, kad pigioji kažką slepia. Ir paskutinis patarimas - klauskite pažįstamų. Geriausia reklama yra rekomendacija iš žmogaus, kuris jau naudojosi paslaugomis.

Kokių dokumentų reikia prašyti iš vežėjo?

Pirmiausia - sutarties. Joje turėtų būti aiškiai nurodyta: šalys, automobilio duomenys, kaina, pristatymo laikas, atsakomybė už žalą, draudimo sąlygos. Antra - važtaraščio. Tai dokumentas, kuris patvirtina, kad automobilis perduotas vežėjui. Trečia - draudimo poliso. Jei vežėjas turi draudimą, paprašykite poliso kopijos. Ketvirta - transporto licencijos. Patikrinkite, ar įmonė turi teisę verstis transporto veikla. Penkta - PVM sąskaitos faktūros. Jei esate įmonė, jums reikės sąskaitos su PVM. Ir šešta - automobilio nuotraukų prieš ir po gabenimo. Tai padės, jei atsiras naujų pažeidimų.

Kokios yra patikimos transportavimo įmonės Lietuvoje?

Negaliu rekomenduoti konkrečių įmonių, nes mano patirtis gali skirtis nuo jūsų. Bet galiu pasakyti, ko ieškoti. Pirmiausia - įmonės amžius. Jei įmonė veikia daugiau nei 5 metus, tai geras ženklas. Antra - atsiliepimų skaičius. Kuo daugiau teigiamų atsiliepimų, tuo geriau. Trečia - draudimas. Patikimos įmonės visada turi draudimą. Ketvirta - sutartis. Jei įmonė atsisako sudaryti sutartį, tai raudona vėliava. Penkta - kaina. Per maža kaina gali reikšti prastą paslaugos kokybę. Aš asmeniškai naudojuosi kelių įmonių paslaugomis - viena pigesnė, kita brangesnė, bet patikimesnė. Priklauso nuo automobilio vertės ir mano poreikių.

Ar galima pasitikėti pigiais vežėjais?

Ne visada. Pigūs vežėjai kartais neturi draudimo, naudoja seną techniką arba per daug automobilių vienu metu. Rezultatas - sugadintas automobilis arba pavėluotas pristatymas. Bet ne visi pigūs vežėjai yra blogi. Kartais mažesnės įmonės siūlo mažesnes kainas, nes turi mažesnes išlaidas. Svarbu patikrinti, ar pigi kaina nereiškia prastos kokybės. Aš asmeniškai naudoju taisyklę: jei kaina 30% mažesnė nei vidutinė, klausiu, kodėl. Jei atsakymas logiškas (pavyzdžiui, grįžtamasis reisas), tada gerai. Jei ne - ieškau kitos įmonės. Ir dar - visada prašau draudimo. Jei pigus vežėjas neturi draudimo, tai neverta rizikos.

Ką daryti, jei vežėjas vėluoja?

Pirmiausia - susisiekite su vežėju ir paklauskite, kas vyksta. Galbūt yra priežastis - eismo spūstys, techninis gedimas, blogas oras. Antra - paprašykite naujo pristatymo laiko. Jei vežėjas žada pristatyti rytoj, o ne šiandien, tai dar ne tragedija. Trečia - jei vėlavimas ilgas (daugiau nei 2-3 dienos), prašykite kompensacijos. Dauguma sutarčių turi nuostatas dėl vėlavimo. Ketvirta - jei vežėjas neatsako arba meluoja, galite nutraukti sutartį ir ieškoti kitos įmonės. Penkta - visada dokumentuokite viską. Išsaugokite susirašinėjimą, nuotraukas, sutartį. Tai padės, jei reikės kreiptis į teismą. Aš asmeniškai esu turėjęs vėlavimų, bet nieko rimto - paprastai 1-2 dienos. Svarbiausia - komunikacija.

Draudimas - kodėl tai svarbu

Kodėl draudimas svarbus gabenimo metu?

Draudimas apsaugo jūsų automobilį nuo žalos gabenimo metu. Be draudimo, jei kas nors nutinka (avarija, vagystė, gamtos stichija), jūs prarandate pinigus. Su draudimu - draudimo bendrovė kompensuoja žalą. Tai paprasta. Bet yra niuansų. Pirmiausia - ne visi draudimai vienodi. Kai kurie draudžia tik avariją, kiti - ir vagystę, ir gamtos stichijas. Antra - draudimo suma. Ji turėtų būti lygi automobilio vertei. Jei automobilis vertas 20 000 eurų, o draudimas tik 10 000, tai pusė nuostolių jūsų. Trečia - išskirtys. Kai kurie draudimai nedengia tam tikrų pažeidimų - pavyzdžiui, vidinių pažeidimų arba natūralaus nusidėvėjimo. Todėl visada perskaitykite draudimo sąlygas prieš užsakant gabenimą.

Kokius draudimo tipus siūlo vežėjai?

Paprastai yra trys lygiai. Pirmas - pagrindinis draudimas. Jis įeina į gabenimo kainą ir dengia pagrindines rizikas: avariją transportavimo metu. Bet draudimo suma gali būti mažesnė nei automobilio vertė. Antras - išplėstinis draudimas. Jis kainuoja papildomai 50-100 eurų ir dengia daugiau rizikų: vagystę, gamtos stichijas, gaisrą. Draudimo suma paprastai lygi automobilio vertei. Trečias - pilnas draudimas. Jis kainuoja 1-2% nuo automobilio vertės ir dengia viską: avariją, vagystę, gamtos stichijas, vidinius pažeidimus. Aš asmeniškai renkuosi išplėstinį draudimą - tai geras kompromisas tarp kainos ir apsaugos. Pilnas draudimas per brangus, o pagrindinis - per mažai saugo.

Ką daryti, jei automobilis sugadinamas gabenimo metu?

Pirmiausia - dokumentuokite viską. Nufotografuokite pažeidimus, išsaugokite važtaraštį, sutartį, draudimo polisą. Tada - praneškite vežėjui. Jie turėtų užregistruoti žalą ir pradėti draudimo procesą. Tada - kreipkitės į draudimo bendrovę. Pateikite visus dokumentus ir nuotraukas. Draudimo bendrovė turėtų atlyginti žalą per 30-60 dienų. Jei draudimo bendrovė atsisako mokėti, galite kreiptis į teismą. Bet tai užtrunka ir kainuoja. Todėl geriau išvengti problemų - rinkitės patikimą vežėją su draudimu, fotografuokite automobilį prieš gabenimą, pasirašykite aiškią sutartį. Aš asmeniškai esu turėjęs vieną atvejį, kai automobilis buvo sugadintas gabenimo metu - draudimas atlygino žalą per 45 dienas. Bet tai užtruko daug nervų.

Ar draudimas dengia automobilio vidų?

Paprastai ne. Dauguma draudimų dengia tik išorinius pažeidimus: įbrėžimus, įlenkimus, stiklo pažeidimus. Vidiniai pažeidimai (salono, elektronikos, mechaninių dalių) paprastai nėra draudžiami. Bet yra išimčių - pilnas draudimas kartais dengia ir vidinius pažeidimus. Svarbu perskaityti draudimo sąlygas. Aš asmeniškai visada fotografuoju automobilio vidų prieš gabenimą - sėdynes, prietaisų skydelį, bagažinę. Tai padės, jei atsiras vidinių pažeidimų. Bet realiai - vidiniai pažeidimai gabenimo metu reti. Dažniausiai pažeidžiama išorė: įbrėžimai nuo kitų automobilių, akmenukų smūgiai, purvas. Todėl pagrindinis draudimas paprastai užtenka.

Kaip patikrinti, ar vežėjas turi draudimą?

Pirmiausia - paklauskite tiesiogiai. Patikimas vežėjas visada atsakys ir pateiks draudimo poliso kopiją. Antra - patikrinkite sutartyje. Jei sutartyje nurodyta, kad vežėjas turi draudimą, tai geras ženklas. Trečia - paprašykite draudimo poliso numerio ir patikrinkite jį draudimo bendrovėje. Ketvirta - ieškokite informacijos internete. Dauguma patikimų vežėjų nurodo savo draudimo informaciją svetainėje. Penkta - klauskite pažįstamų. Jei kas nors jau naudojosi vežėjo paslaugomis, jie gali patvirtinti, ar draudimas veikia. Aš asmeniškai visada prašau draudimo poliso kopijos prieš užsakant gabenimą. Tai užtrunka 5 minutes, bet ramina.

Dokumentai - ką reikia žinoti

Kokius dokumentus reikia paruošti prieš gabenimą?

Pirmiausia - pirkimo-pardavimo sutartį. Tai pagrindinis dokumentas, kuris patvirtina, kad automobilis jūsų. Antra - techninį pasą (Fahrzeugbrief). Trečia - registracijos liudijimą (Zulassungsbescheinigung Teil I). Ketvirta - draudimo polisą. Jei automobilis jau apdraustas, turėkite polisą su savimi. Penkta - asmens dokumentą. Šešta - jei automobilis registruotas Vokietijoje, gali reikėti išregistravimo pažymėjimo. Septinta - jei automobilis perkamas aukcione, turėkite aukciono sąskaitą faktūrą. Visi dokumentai turėtų būti originalūs, o ne kopijos. Aš asmeniškai visada turiu dokumentų kopijas telefone - jei kas nors nutinka, galiu greitai pateikti.

Ar reikia išregistruoti automobilį Vokietijoje prieš gabenimą?

Priklauso nuo situacijos. Jei automobilis jau išregistruotas (pavyzdžiui, iš aukciono), tai nereikia. Jei automobilis registruotas Vokietijoje ir norite jį gabenti į Lietuvą, geriau išregistruoti. Tai galima padaryti bet kuriame Kfz-Zulassungsstelle (transporto registracijos biure) Vokietijoje. Procesas trunka 15-30 minučių ir kainuoja apie 20-30 eurų. Išregistravus automobilį, gaunate išregistravimo pažymėjimą, kurį reikės Lietuvoje. Bet yra ir kitas variantas - galite gabenti automobilį su vokiškais numeriais ir išregistruoti vėliau. Tai priklauso nuo vežėjo - kai kurie reikalauja išregistravimo, kiti ne. Aš asmeniškai visada išregistruoju prieš gabenimą - tai paprasčiau.

Kaip užpildyti važtaraštį?

Važtaraštis (CMR) yra dokumentas, kuris patvirtina, kad automobilis perduotas vežėjui. Jį paprastai užpildo vežėjas, bet jūs turite patikrinti informaciją. Važtaraštyje turėtų būti: siuntėjo duomenys (jūsų), gavėjo duomenys (kur automobilis bus pristatytas), automobilio duomenys (markė, modelis, VIN numeris, spalva), automobilio būklė (ar yra pažeidimų), data, parašai. Svarbu atidžiai patikrinti automobilio būklės aprašymą - jei jau yra pažeidimų, jie turėtų būti nurodyti. Jei ne, vėliau gali kilti ginčų. Aš asmeniškai visada fotografuoju automobilį prieš gabenimą ir pridedu nuotraukas prie važtaraščio. Tai papildoma apsauga.

Ką daryti, jei dokumentai vokiški ir nesuprantate turinio?

Yra keletas variantų. Pirmiausia - pasinaudokite vertimo paslaugomis. Lietuvoje yra daug vertėjų, kurie specializuojasi automobilių dokumentuose - tai kainuoja 20-50 eurų už dokumentą. Antra - naudokitės internetiniais vertėjais, bet atsargiai - Google Translate ne visada tiksliai išverčia techninius terminus. Trečia - kreipkitės į tarpininkus, kurie perka automobilius iš Vokietijos - jie dažniausiai moka vokiškai ir gali padėti. Ketvirta - dauguma dokumentų turi standartinę struktūrą, kurią galima atpažinti net nemokant vokiškai. Pavyzdžiui, "Fahrzeugidentnummer" reiškia VIN numerį, "Erstzulassung" - pirmosios registracijos datą, "Kilometerstand" - ridą. Svarbiausia - nepamirškite, kad "Regitroje" reikia pateikti originalius dokumentus, o ne vertimus.

Ar reikia muitinės dokumentų gabenant automobilį iš Vokietijos?

Kadangi Vokietija ir Lietuva yra Europos Sąjungoje, muitinės procedūros nereikia. Automobilis gali laisvai judėti tarp ES šalių be jokių muitinės formalumų. Bet yra išimčių. Pirmiausia - jei automobilis yra ne ES šalyje registruotas (pavyzdžiui, iš JAV arba Šveicarijos), gali reikėti muitinės dokumentų. Antra - jei automobilis yra naujas (mažiau nei 6 mėnesių arba mažiau nei 6000 km), gali tekti mokėti PVM Lietuvoje. Trečia - jei automobilis yra brangesnis nei 10 000 eurų, gali tekti deklaruoti pinigų kilmę. Bet tai reti atvejai. Daugumai automobilių, perkamų Vokietijoje, jokių muitinės dokumentų nereikia.

Procesas - žingsnis po žingsnio

Kaip vyksta automobilio paėmimas iš Berlyno?

Procesas gana paprastas. Pirmiausia - susitariate su vežėju dėl paėmimo datos ir vietos. Tada - vežėjas atvyksta į nurodytą vietą (pardavėjo adresas, aukcionas, servisas). Tada - patikrina automobilio būklę ir užpildo važtaraštį. Tada - užkrauna automobilį ant tralo. Tada - išvyksta į Lietuvą. Visas procesas trunka 30-60 minučių. Svarbu būti pasiekiamam paėmimo dieną - vežėjas gali skambinti, jei kažkas neaišku. Aš asmeniškai visada prašau vežėjo nusiųsti nuotraukas prieš ir po pakrovimo - tai papildoma kontrolė. Be to, jei automobilis yra aukcione, reikia įsitikinti, kad aukcionas išleis automobilį vežėjui. Kartais reikia papildomų dokumentų arba įgaliojimo.

Kaip sekti automobilio buvimo vietą gabenimo metu?

Dauguma patikimų vežėjų siūlo sekimo paslaugą. Tai gali būti: GPS sekimas per programėlę arba svetainę, reguliarūs pranešimai el. paštu arba SMS, tiesioginis kontaktas su vairuotoju. Aš asmeniškai naudoju vežėją, kuris turi GPS sekimo programėlę - galiu bet kada pažiūrėti, kur yra mano automobilis. Tai labai patogu, ypač jei automobilis brangus arba skubus. Bet ne visi vežėjai siūlo šią paslaugą - pigesni vežėjai dažniausiai neturi GPS sekimo. Tokiu atveju galite prašyti reguliarių pranešimų arba tiesiog skambinti vairuotojui. Svarbiausia - palaikyti ryšį ir žinoti, kur yra jūsų automobilis.

Ką daryti, jei automobilis sugenda gabenimo metu?

Pirmiausia - vežėjas turėtų pranešti jums apie gedimą. Tada - kartu nuspręsite, ką daryti. Variantai: pirmas - suremontuoti vietoje. Jei gedimas nedidelis (pavyzdžiui, pradurta padanga), vežėjas gali suremontuoti vietoje. Antras - nutempti iki artimiausio serviso. Jei gedimas rimtesnis, automobilis gali būti nutemptas iki serviso, suremontuotas ir tęsti kelionę. Trečias - grąžinti atgal. Jei gedimas labai rimtas, automobilis gali būti grąžintas atgal į Berlyną. Ketvirtas - pakeisti transportą. Vežėjas gali atsiųsti kitą tralą, kuris paims automobilį ir pristatys į Lietuvą. Svarbu žinoti, kad gedimai gabenimo metu reti - vežėjai naudoja patikimą techniką ir reguliariai ją prižiūri. Bet pasitaiko.

Kaip priimti automobilį Lietuvoje?

Pirmiausia - susitarkite su vežėju dėl pristatymo vietos ir laiko. Tada - atvykite į nurodytą vietą. Tada - patikrinkite automobilio būklę. Palyginkite su nuotraukomis, kurias padarėte prieš gabenimą. Jei yra naujų pažeidimų - dokumentuokite ir praneškite vežėjui. Tada - pasirašykite važtaraštį. Tai patvirtina, kad automobilis pristatytas. Tada - atsiskaitykite su vežėju, jei dar nesate sumokėję. Ir paskutinis žingsnis - mėgaukitės nauju automobiliu. Aš asmeniškai visada skiriu 15-20 minučių automobilio patikrinimui - žiūriu į kėbulą, padangas, saloną, variklį.