Veža siuntinius iš Lietuvos į Olandiją, Vežame kiekvieną dieną

Kiekvieną savaitę gaunu po kelis skambučius iš žmonių, kurie turi giminių, draugų ar verslo partnerių Olandijoje ir ieško patikimo būdo nusiųsti siuntą. Vieni bando per paštą, kiti prašo pažįstamų vežti, bet dažniausiai viskas užstringa – kažkas neatvažiuoja, kažkas pamiršta. Mes važinėjame maršrutu Lietuva–Olandija praktiškai kasdien, todėl žinau, kaip viskas veikia iš vidaus. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausius klausimus, kuriuos girdžiu iš klientų – nuo kainų iki to, ką daryti, jei siunta įstrigo pakeliui. Jei kažko neatsakysiu, visada galite parašyti tiesiogiai.

Kainos – siuntinių vežimas iš Lietuvos į Olandiją

1. Kiek kainuoja siuntos atvežimas iš Lietuvos į Olandiją?

Kaina priklauso nuo siuntos svorio ir dydžio. Mažas paketas iki 5 kg paprastai kainuoja apie 20–30 eurų, priklausomai nuo to, iš kurios Lietuvos vietos paimama. Didesnės siuntos, tarkim 20–30 kg, jau kainuoja 50–70 eurų. Bet čia labai svarbu suprasti – jei siunta nestandartinė, pavyzdžiui, dviratis ar didelė dėžė su baldais, kaina skaičiuojama individualiai. Kartais žmonės nustemba, kad už nedidelę dėžę reikia mokėti daugiau nei tikėjosi, bet taip yra dėl to, kad ji užima daug vietos automobilyje. Visada rekomenduoju prieš užsakant nusiųsti siuntos nuotrauką – taip išvengiame nesusipratimų.

2. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo miesto Lietuvoje?

Taip, nors ne visada labai stipriai. Vilnius, Kaunas, Klaipėda – šie miestai yra pagrindiniuose maršrutuose, todėl kaina būna standartinė. Bet jei reikia važiuoti į mažesnį miestelį, pavyzdžiui, į Uteną ar Tauragę, gali būti pridedamas papildomas mokestis už nuvažiuotus kilometrus. Būna ir taip, kad klientas prašo paimti siuntą iš kažkokio kaimo netoli Alytaus, ir tada tenka planuoti papildomą laiką. Nėra taip, kad kiekvienas kilometras skaičiuojamas atskirai, bet logiška, kad tolimas užsakymas kainuoja šiek tiek daugiau. Visada galima tartis – jei siunta neskubi, kartais galime paimti kitą dieną, kai jau būsime tame regione.

3. Kaip apskaičiuojama galutinė kaina?

Žiūrime į tris dalykus: svorį, tūrį ir maršrutą. Yra toks dalykas kaip „tūrinis svoris" – jei siunta lengva, bet didelė, skaičiuojame pagal užimamą vietą. Pavyzdžiui, pliušinis meškinas didelėje dėžėje sveria nedaug, bet užima pusę bagažinės. Tada kaina būna didesnė nei už tą patį svorį, bet mažesnį tūrį. Be to, pridedame draudimą, jei klientas jo nori – tai paprastai 2–3 procentai nuo deklaruotos vertės. Ir dar vienas dalykas – jei reikia pristatyti iki durų Olandijoje, o ne tik iki miesto, tai irgi gali keisti galutinę sumą. Visada stengiuosi pasakyti kainą iš anksto.

4. Ar yra minimalus užsakymo mokestis?

Taip, yra. Paprastai minimali suma yra apie 20 eurų – tai reiškia, kad net jei siunčiate vieną mažą knygą, minimalus mokestis vis tiek bus. Skamba gal kiek griežtai, bet reikia suprasti, kad kiekvienas sustojimas, kiekvienas pakrovimas ir iškrovimas užlaiko visą maršrutą. Kartais žmonės klausia, ar galima atsiųsti vieną dokumentų voką už 5 eurus – deja, tokių kainų negalime pasiūlyti. Bet jei vienu metu siunčiate kelias siuntas, dažnai galime padaryti nuolaidą. Ypač jei tai nuolatinis klientas, kuris naudojasi mūsų paslaugomis kas mėnesį – tada visada randame bendrą kalbą.

5. Ar kainos keičiasi priklausomai nuo sezono?

Iš dalies taip. Prieš Kalėdas, kai visi siunčia dovanas, paklausa labai išauga ir kartais tenka kelti kainas 10–15 procentų. Tas pats būna prieš Velykas arba vasaros pradžioje, kai žmonės vežasi daiktus atostogoms. Bet šiaip mūsų kainos gana stabilios – mes ne iš tų, kurie kiekvieną savaitę keičia tarifus. Stengiamės išlaikyti pastovumą, nes žmonėms patinka žinoti, už ką moka. Aišku, kuro kainos kartais šokinėja, ir tai gali turėti įtakos, bet stengiamės to neperkelti ant klientų pečių. Bent jau ne iš karto.

Terminai – siuntos iš Lietuvos į Olandiją

6. Per kiek laiko siunta pasiekia Olandiją?

Paprastai 3–5 dienos. Jei siunta paimama pirmadienį, dažniausiai ketvirtadienį ar penktadienį jau būna Olandijoje. Bet čia priklauso nuo kelių dalykų – ar siunta jau paruošta paėmimui, ar reikia laukti, kol kas nors grįš namo ir atidarys duris. Būna ir taip, kad klientas sako „paimkite bet kada", bet kai atvažiuojame, niekas neatsiliepia. Tada siunta gali užtrukti ilgiau. Be to, jei siunta eina per muitinę – o tai nutinka su siuntomis iš ne ES šalių – gali pridėti dar 1–2 dienas. Stengiamės visada informuoti klientą apie realius terminus.

7. Ar galima siųsti skubią siuntą?

Galima, bet tai kainuoja daugiau. Skubi siunta reiškia, kad mes ją paimame tą pačią dieną arba kitą rytą ir vežame tiesiai – be kitų sustojimų. Tai vadiname „ekspres" paslauga. Kaina būna maždaug dvigubai didesnė nei įprasta, bet kartais žmogui reikia čia ir dabar – pavyzdžiui, dokumentai verslui ar vaistai. Vieną kartą vežėme skubiai pasą iš Vilniaus, nes žmogus buvo praradęs savąjį ir negalėjo grįžti į Olandiją. Tokiais atvejais stengiamės padėti kuo greičiau, net jei tai reiškia, kad važiuojame naktį. Aišku, ne kiekvieną dieną galime tai pasiūlyti.

8. Kada tiksliai siunta bus paimta?

Stengiamės susitarti dėl konkretaus laiko, bet realybėje ne visada pavyksta laikytis minutės tikslumu. Paprastai duodame laiko intervalą – pavyzdžiui, tarp 10 ir 14 valandos. Taip yra todėl, kad kelyje visko nutinka – kamščiai prie Kauno, eismo įvykis ant greitkelio arba ankstesnis klientas vėluoja atiduoti siuntą. Bet jei žmogui reikia tikslaus laiko, stengiamės paskambinti likus 30 minučių iki atvykimo. Turime klientų, kurie dirba biure ir negali išeiti bet kada – tada deriname taip, kad viskas tiktų abiem pusėms.

9. Ar siuntos vežamos savaitgaliais?

Paprastai ne, bet yra išimčių. Pagrindiniai maršrutai vyksta darbo dienomis – nuo pirmadienio iki penktadienio. Šeštadieniais kartais važiuojame, bet tai labiau išimtis nei taisyklė. Sekmadieniais išvis nevežame – vairuotojai irgi žmonės, jiems reikia poilsio. Bet jei yra labai skubi siunta ir sutariame dėl papildomo mokesčio, galime padaryti išimtį. Vieną kartą vežėme šeštadienį vestuvių dovaną, nes šventė buvo sekmadienį, o dovana atkeliavo iš Lietuvos tik penktadienį vakare. Tokios situacijos retos, bet pasitaiko.

10. Ką daryti, jei siunta vėluoja?

Pirmiausia – nepanikuoti. Vėlavimai nutinka, ir ne visada tai mūsų kaltė. Kartais siunta stringa dėl eismo sąlygų, kartais vairuotojas susirgo, kartais tiesiog oras toks, kad keliai uždaryti. Jei siunta vėluoja, pirmas dalykas – susisiekti su mumis ir paklausti, kas vyksta. Mes visada stebime savo siuntas ir žinome, kur jos yra. Jei vėlavimas ilgesnis nei dvi dienos, paprastai siūlome kompensaciją arba nuolaidą kitam užsakymui. Bet svarbiausia – laiku pranešti, jei kažkas keičiasi iš jūsų pusės.

Dokumentai – siuntinių pervežimas Lietuva Olandija

11. Kokių dokumentų reikia siunčiant siuntą?

Priklauso nuo to, kas siunčiama. Jei tai paprasta siunta – drabužiai, knygos, maisto produktai – užtenka užpildyti mūsų siuntos formą su siuntėjo ir gavėjo duomenimis. Bet jei siunčiate kažką vertingo – elektroniką, brangius daiktus – reikia nurodyti vertę, kad galėtume apdrausti. O jei siunta keliauja iš ne ES šalies arba joje yra specifinių prekių, gali reikėti sąskaitos faktūros. Būna, kad žmonės pamiršta nurodyti turinį, ir tada kyla klausimų. Vieną kartą klientas siuntė „dovaną", o viduje buvo naujas telefonas – be dokumentų tai atrodo įtartinai.

12. Ar reikia pildyti muitinės deklaraciją?

Jei siunta keliauja tarp ES šalių – o Lietuva ir Olandija abi yra ES – muitinės deklaracijos paprastai nereikia. Laisvas prekių judėjimas Europos Sąjungoje leidžia siųsti be papildomų formalumų. Bet yra išimčių. Pavyzdžiui, jei siunčiate alkoholį ar tabaką, gali būti taikomi akcizo mokesčiai. Tas pats su vaistais – jei siunčiate receptinius vaistus, gali reikėti gydytojo pažymos. Ir dar vienas niuansas – jei siuntos vertė labai didelė, gali reikėti papildomų dokumentų. Bet tai retai nutinka su įprastomis siuntomis.

13. Kaip užpildyti siuntos formą?

Mūsų siuntos forma gana paprasta – reikia nurodyti siuntėjo vardą, pavardę, adresą Lietuvoje, gavėjo duomenis Olandijoje, siuntos turinį ir apytikrę vertę. Jei nežinote adreso tiksliai – pavyzdžiui, žinote tik gatvės pavadinimą, bet ne namo numerį – parašykite tiek, kiek žinote, o mes patikslinsime. Svarbu nurodyti telefono numerį – tiek siuntėjo, tiek gavėjo. Be telefono numerio sunku susisiekti, jei kas nors nutinka. Būna, kad žmonės rašo el. paštą, bet ne telefono – tada, kai reikia greitai susisiekti, nežinome, kur skambinti.

14. Ar galiu siųsti dokumentus be turinio deklaracijos?

Jeigu tai tik dokumentai – popieriniai lapai, sutartys, sertifikatai – tada taip, užtenka nurodyti „dokumentai" ir nereikia detalaus turinio aprašymo. Bet jei dokumentų vokelyje yra kažkas daugiau – pavyzdžiui, banko kortelė ar asmens tapatybės kortelė – tai jau kita istorija. Banko kortelė yra finansinis instrumentas, ir jos siuntimas gali turėti papildomų reikalavimų. Asmens dokumentus apskritai rekomenduoju siųsti registruotu paštu arba per kurjerį su sekimu – per daug svarbu, kad galėtų pradingti.

15. Ką daryti, jei neturiu gavėjo adreso Olandijoje?

Tai nutinka dažniau, nei galėtumėte pagalvoti. Žmogus žino, kad kažkas Olandijoje turi gauti siuntą, bet tikslaus adreso nežino – gal tik miestą ar net tik šalį. Tokiais atvejais prašome kuo daugiau informacijos: gatvės pavadinimą, artimiausią orientyrą, gavėjo telefono numerį. Kartais užtenka telefono numerio – mes paskambiname, susitariame dėl pristatymo. Bet jei net telefono nėra, tada sudėtinga. Būna, kad žmonės prašo „surasti" gavėją Olandijoje pagal vardą ir pavardę – deja, mes ne detektyvų agentūra.

Pakavimas – siuntų vežimas iš Lietuvos

16. Kaip teisingai supakuoti siuntą?

Pakavimas yra vienas tų dalykų, kuriuos dauguma žmonių daro neteisingai. Pagrindinė taisyklė – siunta turi atlaikyti kritimą iš metro aukščio. Skamba drastiškai, bet realybėje siuntos krenta, yra metamos, ant jų dedamos kitos siuntos. Jei siunčiate trapius daiktus – stiklą, elektroniką, indus – reikia daug burbulinės plėvelės arba putplasčio. Dėžė turi būti tvirta, ne per didelė ir ne per maža. Jei daiktas dėžėje juda, reikia užpildyti tuščią erdvę laikraščiais arba putplasčio gabalėliais. Ir dar – lipnią juostą dėkite ne tik ant viršaus, bet ir ant dugno.

17. Ar priimate nestandartinės formos siuntas?

Priimame, bet jos kainuoja daugiau. Ratai, vamzdžiai, dviračiai, baidarės – viskas, kas netelpa į stačiakampę dėžę, laikoma nestandartine siunta. Problema ta, kad tokie daiktai sunkiai sukraunami vienas ant kito, todėl užima daugiau vietos. Dviračių vežame nemažai – ypač rudenį, kai žmonės grįžta iš Lietuvos ir nori turėti dviratį Olandijoje. Stengiamės, kad dviratis būtų kuo mažesnis – nuimame ratus, vairą, bet vis tiek tai užima daug vietos. Jei siunčiate kažką labai neįprasto – atsiųskite nuotrauką.

18. Ką daryti, jei neturiu tinkamos dėžės?

Gali būti keletas variantų. Pirma – galite nusipirkti dėžę bet kurioje parduotuvėje, kurioje parduodamos pakavimo medžiagos. Lietuvoje tokių vietų daug – nuo didelių prekybos centrų iki specializuotų pakavimo parduotuvių. Antra – kartais mes patys galime atvežti dėžę, bet tai papildomas mokestis. Trečia – jei siunta nėra labai trapi, galima naudoti tvirtus plastikinius maišus arba kelioninius krepšius. Bet tai rizikingiau. Vieną kartą klientas siuntė drabužius paprastame plastikiniame maiše, ir maišas suplyšo – drabužiai išsibarstė po visą automobilį.

19. Ar galima siųsti maisto produktus iš Lietuvos?

Galima, bet su tam tikromis išlygomis. Švieži maisto produktai – mėsa, pienas, žuvis – turi būti vežami šaldytuve, ir mes to negalime pasiūlyti. Bet konservuoti, džiovinti arba supakuoti produktai – šokoladas, saldainiai, duonos gaminiai – vežami be problemų. Ypač populiaru siųsti lietuvišką šokoladą arba rūkytą mėsą. Vienintelis dalykas – jei siunčiate maistą, įsitikinkite, kad pakuotė sandari. Jei dešra pradės „kvėpuoti" dėžėje, kitos siuntos gali gauti tą aromatą nemokamai. Ir dar – jei siunčiate alkoholį, tai jau kitas reikalas.

20. Ką daryti su siunta, kuri jau supakuota netinkamai?

Jei atvykstame paimti siuntos ir matome, kad pakuotė netinkama – pavyzdžiui, dėžė per silpna arba daiktas vos laikosi – visada perspėjame klientą. Galime pasiūlyti perpakuoti vietoje, jei turime medžiagų, bet tai užima papildomo laiko. Kartais klientas sako „viskas bus gerai", ir mes vežame – bet tada rizikuoja jis. Jei siunta sugenda transportavimo metu dėl netinkamo pakavimo, draudimas nepadengia nuostolių. Todėl visada sakau – geriau skirti papildomas 10 minučių pakavimui nei vėliau aiškintis, kas kaltas.

Draudimas – siuntos iš Lietuvos saugumas

21. Ar siuntos yra draudžiamos?

Pagal nutylėjimą – ne. Bet mes visada rekomenduojame apsidrausti, ypač jei siunta vertinga. Draudimas paprastai kainuoja 2–3 procentus nuo deklaruotos vertės. Pavyzdžiui, jei siunčiate telefoną už 500 eurų, draudimas kainuos apie 10–15 eurų. Atrodo nedaug, bet jei kas nors nutinka – o kartais nutinka – tada draudimas išgelbėja situaciją. Be draudimo mes atsakome tik iki tam tikros sumos, paprastai 100 eurų. Tai reiškia, jei siunčiate neapdraustą laptopą ir jis susidaužo, gausite tik 100 eurų kompensaciją.

22. Ką daryti, jei siunta prarandama?

Taip nutinka labai retai, bet pasitaiko. Pirmas dalykas – praneškite mums kuo greičiau. Mes pradedame paiešką – tikriname sandėlius, klausinėjame vairuotojų, žiūrime įrašus. Dažniausiai siunta randama per 24–48 valandas – kartais ji tiesiog nukeliavo ne ten, kur reikėjo. Bet jei siunta tikrai prarasta ir ji buvo apdrausta, mes kompensuojame visą vertę. Jei nebuvo draudimo – kompensuojame iki 100 eurų. Vieną kartą praradome siuntą su senomis nuotraukomis – pinigine verte jos beveik nieko nekainavo, bet emocinė vertė buvo didžiulė.

23. Kaip deklaruoti siuntos vertę?

Deklaruojate tiek, kiek siunta realiai verta – ne daugiau ir ne mažiau. Jei pervertinsite, mokėsite daugiau už draudimą, o jei kas nors nutiks, mes vis tiek tikrinsime realią vertę. Jei nuvertinsite – gausite mažesnę kompensaciją. Geriausia nurodyti pirkimo kainą arba, jei tai naudotas daiktas, dabartinę rinkos vertę. Pavyzdžiui, jei siunčiate prieš metus pirktą telefoną už 800 eurų, dabar jis vertas gal 500 – ir tiek reikia nurodyti. Svarbiausia – būti sąžiningam.

Pristatymas – siuntos pristatymas Olandijoje

24. Ar pristatote iki durų Olandijoje?

Taip, pristatome iki durų visoje Olandijoje. Dideliuose miestuose – Amsterdame, Roterdame, Hagoje – pristatymas paprastai vyksta tą pačią dieną, kai siunta atvyksta į Olandiją. Bet jei gyvenate mažame miestelyje, gali tekti palaukti vieną papildomą dieną. Stengiamės derinti maršrutus taip, kad viskas vyktų kuo greičiau. Jei skubu – galite atsiimti siuntą iš mūsų partnerių sandėlio Amsterdame arba Roterdame.

25. Kas nutinka, jei gavėjo nėra namuose?

Bandome susisiekti telefonu. Jei gavėjas atsiliepia ir sako, kad grįš po valandos – palaukiame arba grįžtame vėliau. Jei neatsiliepia – paliekame pranešimą. Paprastai siuntą laikome savo sandėlyje 5 darbo dienas. Jei per tą laiką niekas neatsiima – bandome susisiekti dar kartą. Po 14 dienų, jei niekas neatsiima, siunčiame siuntą atgal į Lietuvą – bet tai jau papildomas mokestis. Todėl visada prašome nurodyti telefono numerį.

26. Ar galima siuntą peradresuoti?

Galima, bet tik iki to momento, kol siunta dar nepasiekė galutinio taško. Jei paskambinate ir sakote „žinote, siųskite ne į Amsterdamą, o į Roterdamą" – mes galime tai padaryti, jei siunta dar kelyje. Bet jei vairuotojas jau pakeliui į jūsų adresą, peradresuoti gali būti sudėtinga. Tokiais atvejais gali būti taikomas papildomas mokestis. Geriausia iš karto nurodyti teisingą adresą. Bet suprantu – kartais žmogus persikelia arba suklysta.

Išvada

Siuntinių pervežimas iš Lietuvos į Olandiją nėra sudėtingas procesas, bet reikia žinoti keletą dalykų, kad viskas vyktų sklandžiai. Svarbiausia – aiški komunikacija, tinkamas pakavimas ir realūs lūkesčiai. Mes važinėjame kasdien, todėl galime pasiūlyti lankstų grafiką ir konkurencingas kainas. Jei turite klausimų, kurių čia neatsakėme – kreipkitės tiesiogiai. Geriau paklausti prieš siunčiant nei aiškintis po to. Sėkmės su jūsų siuntomis.