Veža siuntas iš Olandijos

Kai pirmą kartą reikėjo išsiųsti siuntą iš Olandijos į Lietuvą, nežinojau nuo ko pradėti. Draugas Amsterdame turėjo grąžinti man paliktą nešiojamą kompiuterį, o aš net nesupratau, kad paprastas paštas gali kainuoti daugiau nei pats daiktas. Per tuos metus, kai dirbu pervežimų srityje, mačiau visko – nuo pradingusių dėžių iki klientų, kurie mėnesį laukė savo siuntos, nes pasirinko pigiausią variantą be jokių garantijų. Šiame straipsnyje pasidalinsiu tuo, ką išmokau praktiškai, kad jums nereiktų kartoti tų pačių klaidų. Kalbėsime apie tai, kaip veža siuntas iš Olandijos, kokie variantai egzistuoja, kiek tai realiai kainuoja ir ko reikia saugotis.

Kainos – veža siuntas iš Olandijos

1. Kiek kainuoja siuntos vežimas iš Olandijos?

Kaina priklauso nuo daugybės dalykų – svorio, matmenų, skubumo ir to, ar siunčiate su draudimu ar be jo. Maža siunta iki 5 kg paprastai kainuoja nuo 15 iki 30 eurų, priklausomai nuo vežėjo. Didesnės dėžės, sveriančios 20-30 kg, jau gali kainuoti 40-70 eurų. Bet čia yra vienas dalykas, kurį daugelis nežino – kaina gali stipriai šoktelti, jei siunta nestandartinės formos. Pavyzdžiui, dviračio rėmas arba didelis paveikslas rėme automatiškai patenka į „negabaritinių" kategoriją. Tada kaina gali padvigubėti. Visada rekomenduoju prieš užsakant pasitikslinti galutinę kainą, nes internete rodomos kainos dažnai būna be papildomų mokesčių.

2. Ar yra paslėptų mokesčių vežant siuntas?

Deja, bet taip. Dažniausiai pasitaikantys – už pakavimą, už siuntos paėmimą iš namų, už draudimą, kuris kartais būna įskaičiuotas, o kartais ne. Dar yra toks dalykas kaip „administracinis mokestis", kurį kai kurie vežėjai prideda be jokio paaiškinimo. Vienas klientas man skundėsi, kad už 25 eurų siuntą sumokėjo galiausiai 47 eurus, nes pridėjo mokestį už tai, kad siunta buvo paimta ne iš sandėlio, o iš namų. Sąžiningi vežėjai visada nurodo galutinę kainą iš anksto. Jei tokios informacijos nerandate – klauskite tiesiogiai. Geriau užduoti „kvailą" klausimą prieš, nei po to ginčytis dėl sąskaitos.

3. Kaip sutaupyti siunčiant iš Olandijos?

Yra keletas būdų. Pirmas – rinktis ne ekspres, o standartinį pristatymą. Skirtumas gali būti 40-50 procentų. Antras – siųsti grupinį užsakymą su kitais žmonėmis. Trečias – palyginti bent tris vežėjus, nes kainos skiriasi labai stipriai. Ketvirtas – tinkamai supakuoti, kad nereiktų mokėti už papildomą pakavimą. Penktas – vengti siuntimo prieš šventes, kai kainos kyla dėl didelės paklausos. Aš pats esu pastebėjęs, kad gruodžio mėnesį kainos būna 20-30 procentų didesnės nei vasarį. Taip pat verta pasidomėti, ar vežėjas siūlo nuolaidas pastoviems klientams – daugelis siūlo, bet apie tai ne visada viešai skelbia.

4. Kada kaina būna didžiausia?

Prieš Kalėdas, Velykas ir vasaros pradžioje, kai studentai grįžta namo. Tai laikotarpiai, kai vežėjai turi daugiausiai darbo ir gali sau leisti kelti kainas. Dar brangiau būna, jei siunta turi būti pristatyta per 1-2 dienas. Tokiu atveju mokate ne už atstumą, o už prioritetą. Kartais žmonės nustemba, kad skubi siunta kainuoja dvigubai daugiau nei įprasta, bet taip yra todėl, kad vežėjas turi skirti atskirą transportą arba keisti maršrutą specialiai dėl jūsų siuntos. Tai nėra apgaulė – tai tiesiog logistika.

Terminai – veža siuntas iš Olandijos

5. Kiek laiko trunka siuntos pristatymas iš Olandijos?

Įprastai nuo 3 iki 7 darbo dienų. Bet tai labai priklauso nuo maršruto ir vežėjo. Jei siunta keliauja tiesiogiai iš Amsterdamo į Vilnių – gali būti ir per 3 dienas. Jei siunta turi praeiti per tarpinį sandėlį Vokietijoje arba Lenkijoje – pridėkite dar 2-3 dienas. Man yra buvę, kad siunta iš Roterdamo į Kauną keliavo 11 dienų, nes ji pateko į „neteisingą" mašiną ir atsidūrė Hamburge. Tokių atvejų pasitaiko, bet jie nėra dažni. Svarbu suprasti, kad „darbo dienos" reiškia be savaitgalių ir švenčių, o Olandijoje ir Lietuvoje švenčių dienos ne visada sutampa.

6. Ar galima sekti siuntą realiu laiku?

Dauguma rimtų vežėjų siūlo sekimą, bet „realiu laiku" yra šiek tiek per stiprus pasakymas. Paprastai matote, kada siunta buvo paimta, kada išvyko iš sandėlio, kada pasiekė kitą šalį ir kada buvo pristatyta. Tarpinės stotelės ne visada atsinaujina iš karto – kartais sistema rodo, kad siunta „yra kelyje" tris dienas iš eilės, nors ji jau seniai pasiekė Lietuvą, tiesiog dar nebuvo nuskenuota. Tai nereiškia, kad kažkas negerai. Tiesiog ne visi sandėliai turi tą pačią skenavimo įrangą. Jei siunta labai svarbi – prašykite vežėjo patvirtinimo el. paštu kiekviename etape.

7. Kas nutinka, jei siunta vėluoja?

Pirmiausia – nepanikuokite. Vėlavimas 1-2 dienas yra gana įprastas dalykas, ypač jei oras blogas arba kelyje buvo eismo įvykis. Jei siunta vėluoja daugiau nei 5 dienas – kreipkitės į vežėją ir prašykite paaiškinimo. Pagal ES reglamentus, vežėjas privalo pateikti informaciją apie siuntos buvimo vietą. Jei siunta pradingsta visiškai – turite teisę į kompensaciją, bet tik tuo atveju, jei turėjote draudimą arba vežėjas prisiėmė atsakomybę. Be dokumentų – jūsų šansai atgauti pinigus labai maži. Todėl visada saugokite siuntos numerį ir užsakymo patvirtinimą.

8. Kada geriausia siųsti, kad greičiau pasiektų?

Pirmadienį arba antradienį. Jei siunčiate trečiadienį ar vėliau, siunta gali „užstrigti" savaitgaliui sandėlyje. Tai nėra taisyklė, bet dažniausiai taip nutinka. Dar vienas patarimas – venkite siųsti pirmą mėnesio dieną, nes tada daug įmonių siunčia savo prekes ir eilės būna ilgesnės. Asmeniškai aš visada siunčiu antradienio ryte – per tuos metus pastebėjau, kad tokios siuntos dažniausiai pasiekia Lietuvą penktadienį arba šeštadienį. Tai nėra moksliškai įrodyta, bet mano patirtis tokia.

Pakavimas – veža siuntas iš Olandijos

9. Kaip teisingai supakuoti siuntą?

Stipri dėžė, burbulinė plėvelė arba laikraščiai tarpams užpildyti, ir lipni juosta – tai minimumas. Svarbiausia, kad viduje niekas nejudėtų. Jei kratant dėžę girdite, kad kažkas „vaikšto" – per mažai užpildėte. Trapūs daiktai turi būti suvynioti atskirai ir tarp jų turi būti bent 3-4 cm tarpas nuo dėžės sienelių. Elektronika – ypatingai jautri. Vienas klientas siuntė kavos aparatą be jokio papildomo pakavimo, tiesiog originalioje dėžėje. Atvyko su įlenktu korpusu, nes originali dėžė nėra skirta transportavimui – ji skirta stovėti ant lentynos parduotuvėje. Skirtumas didelis.

10. Ko negalima siųsti iš Olandijos?

Draudžiamų daiktų sąrašas gana ilgas. Narkotikai – aišku, bet žmonės kartais bando siųsti ir legalias medžiagas, kurios draudžiamos transportuoti. Pavyzdžiui, tam tikrus chemikalus, degias medžiagas, ginklus be leidimo. Maistas – sudėtingas klausimas. Sūris iš Olandijos – galima, bet tik jei tinkamai supakuotas ir neviršija tam tikrų kiekių. Mėsos produktai – dažniausiai draudžiami. Alkoholis – tik su specialiu leidimu ir ne visi vežėjai sutinka. Vaistai – tik su recepto kopija. Kiekviena šalis turi savo taisykles, ir jos keičiasi dažniau nei galvojate. Prieš siunčiant neįprastą daiktą – pasitikrinkite.

11. Ar reikia specialaus pakavimo trapiems daiktams?

Reikia, bet ne visada „specialaus" – kartais užtenka tiesiog daugiau sluoksnių. Stiklas, keramika, elektronika – viskas, kas gali sudužti arba sugesti nuo smūgio. Aš asmeniškai naudoju „dvigubą dėžę" metodą – mažesnę dėžę į didesnę, o tarpą užpildau putplasčiu arba susuktais laikraščiais. Tai atrodo per daug, bet veikia. Vienas mano pažįstamas siuntė porceliano servizą iš Delfto – supakavo kiekvieną lėkštę atskirai į burbulinę plėvelę, tada viską į dėžę, tada tą dėžę į kitą dėžę. Atvyko nė viena neskilusi. Kitas žmogus tą patį servizą būtų supakavęs į vieną dėžę su laikraščiais – rezultatas būtų kitoks.

12. Ką daryti, jei siunta per didelė standartinei dėžei?

Tada reikia ieškoti vežėjo, kuris priima nestandartinius krovinius. Ne visi veža baldus, dviračius ar didelius paveikslus. Tokiais atvejais kaina skaičiuojama ne tik pagal svorį, bet ir pagal užimamą tūrį – tai vadinama „tūriniu svoriu". Pavyzdžiui, didelė, bet lengva dėžė su pagalvėmis gali kainuoti daugiau nei maža, bet sunki dėžė su knygomis. Dar vienas variantas – dalinis krovinys, kai jūsų daiktai vežami kartu su kitų žmonių kroviniais vienoje mašinoje. Tai pigiau nei nuomoti visą mašiną, bet trunka ilgiau, nes reikia surinkti visus krovinius.

Draudimas – veža siuntas iš Olandijos

13. Ar būtina drausti siuntą?

Būtina – ne, bet labai rekomenduojama. Ypač jei siunčiate kažką vertingo. Be draudimo, jei siunta pradingsta arba sugadinama, jūsų šansai atgauti pinigus artimi nuliui. Su draudimu – procesas daug paprastesnis. Kaina paprastai sudaro 2-5 procentus nuo deklaruotos vertės. Tai reiškia, kad už 200 eurų vertės siuntą draudimas kainuos 4-10 eurų. Mano nuomone, tai juokinga suma palyginus su rizika prarasti viską. Bet žmonės vis tiek taupo ant draudimo, o paskui skundžiasi, kad niekas nekompensuoja. Tai kaip važiuoti be draudimo – galima, bet labai rizikinga.

14. Kaip apskaičiuoti siuntos vertę draudimui?

Deklaruojate tikrąją vertę – tai, kiek kainuotų pakeisti tą daiktą nauju. Ne pirkimo kainą prieš penkerius metus, o dabartinę rinkos vertę. Jei siunčiate naudotą telefoną, kuris naujas kainavo 800 eurų, o dabar rinkoje vertas 300 – deklaruokite 300. Kitaip draudimo kompanija gali atsisakyti mokėti, nes vertė buvo per didelė. Taip pat svarbu – jei siunčiate daiktus be čekio arba be vertės įrodymo, kompensacija gali būti mažesnė nei tikitės. Todėl visada išsaugokite pirkimo dokumentus arba bent jau padarykite nuotraukas su datomis.

15. Ką daryti, jei siunta sugadinta be draudimo?

Situacija nemaloni, bet ne beviltiška. Pirmiausia – padarykite nuotraukas iškart atidarius. Antra – kreipkitės į vežėją raštu per 7 dienas. Trečia – jei vežėjas atsisako kompensuoti, galite kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą arba, jei vežėjas registruotas Olandijoje – į jų vietinę instituciją. Bet realiai – be draudimo šansai maži. Vienas mano klientas siuntė meno kūrinį be draudimo, nes „niekada niekas nesugenda". Atvyko su įrėžtu stiklu. Vežėjas pasakė, kad negali įrodyti, jog stiklas nebuvo įrėžtas prieš siunčiant. Ir viskas – byla baigta. Liūdna, bet taip nutinka.

16. Ar draudimas galioja visoms siuntos rūšims?

Ne. Yra daiktų, kurių draudimas neapima – tai vadinama „išimtimis". Pavyzdžiui, pinigai, brangakmeniai, meno kūriniai virš tam tikros vertės, gyvūnai, greit gendantys produktai. Kiekvienas vežėjas turi savo sąrašą, ir jis skiriasi. Vienas vežėjas gali apdrausti antikvarinį laikrodį, kitas – ne. Todėl prieš siunčiant vertingą daiktą – būtinai pasitikrinkite, ar draudimas galioja. Ir dar – draudimas negalioja, jei siunta buvo netinkamai supakuota. Tai reiškia, kad jei jūsų stiklinė vaza atvyko sudužusi, bet jūs ją supakavote tik į popierinį maišelį – draudimas nemokės. Logiška, bet žmonės kartais to nesupranta.

Dokumentai – veža siuntas iš Olandijos

17. Kokių dokumentų reikia siunčiant iš Olandijos?

Priklauso nuo to, ką siunčiate. Asmeniniai daiktai – paprastai užtenka siuntos deklaracijos, kurią užpildo vežėjas. Prekės, skirtos pardavimui – jau reikia sąskaitos faktūros, kartais muito deklaracijos. Jei siunčiate įmonės vardu – dar reikia įmonės registracijos dokumentų kopijos. Asmeniškai man labiausiai užknisdavo, kai reikdavo pildyti CN22 arba CN23 formas pašte – ten tiek laukelių, kad net nežinai, kur ką rašyti. Dabar dauguma vežėjų tą daro elektroninėje sistemoje, kas labai palengvina procesą. Bet jei siunčiate kažką neįprasto – pasiruoškite, kad gali tekti pildyti papildomus dokumentus.

18. Ar reikalinga muitinės deklaracija?

Tarp ES šalių – paprastai ne, nes Olandija ir Lietuva abi yra ES narės. Bet yra išimčių. Jei siunčiate prekes, kurių vertė viršija tam tikrą sumą, arba jei tai yra akcizinės prekės (alkoholis, tabakas) – gali reikėti. Dar vienas atvejis – jei siunta keliauja per ne ES šalį, net jei pradžia ir galas yra ES viduje. Pavyzdžiui, jei dėl kažkokių priežasčių maršrutas eina per Šveicariją – tada muitinės procedūros gali būti reikalingos. Tai retai nutinka, bet pasitaiko. Geriausia pasitikslinti su vežėju prieš siunčiant.

19. Kaip užpildyti siuntos deklaraciją?

Paprastai vežėjas pateikia formą, kurioje reikia nurodyti: siuntėjo ir gavėjo duomenis, siuntos turinį, vertę, svorį. Svarbiausia – būti sąžiningam dėl turinio ir vertės. Jei parašysite, kad siunčiate „daiktus" vertės 10 eurų, o iš tikrųjų tai yra 500 eurų vertės telefonas – jei kas nors nutiks, negausite kompensacijos. Ir dar – jei muitinė patikrins ir ras neatitikimą, gali būti bauda. Aš mačiau atvejį, kai žmogus parašė „drabužiai", o viduje buvo naujas iPad. Siunta buvo sulaikyta, o žmogus turėjo aiškintis su muitine. Nemalonu ir nereikalinga.

20. Ką daryti, jei dokumentai neteisingi?

Priklauso nuo to, kada pastebėjote. Jei prieš išsiunčiant – pataisykite. Jei jau išsiųsta – kreipkitės į vežėją ir praneškite apie klaidą. Kartais galima pataisyti dokumentus elektroniniu būdu, kartais reikia laukti, kol siunta pasieks tarpinį punktą. Blogiausiu atveju – siunta gali būti grąžinta siuntėjui arba sulaikyta. Tai nutinka retai, bet nutinka. Vienas mano kolega netyčia nurodė neteisingą gavėjo adresą – siunta keliavo į kitą miestą, kol galiausiai buvo rasta ir persiųsta. Užtruko papildomą savaitę. Dabar jis visada du kartus tikrina adresą prieš patvirtindamas užsakymą.

Problemos – veža siuntas iš Olandijos

21. Ką daryti, jei siunta pradingsta?

Pirmiausia – susisiekti su vežėju ir pateikti siuntos numerį. Jei per 10 dienų siunta nerandama – pateikite pretenziją raštu. Turėkite omenyje, kad procesas gali užtrukti kelias savaites ar net mėnesius. Jei turėjote draudimą – kreipkitės į draudimo kompaniją. Jei ne – kompensacija priklausys nuo vežėjo sąlygų. Pagal ES teisę, vežėjas atsako už prarastą siuntą, bet suma gali būti ribota – dažniausiai iki 100-500 eurų, priklausomai nuo sutarties. Tai skaudu, jei siuntos vertė didesnė. Todėl – draudimas. Aš žinau, kad kartojauosi, bet tai tiesiog per svarbu, kad praleisčiau.

22. Kaip elgtis, jei gavote ne savo siuntą?

Nedelsiant praneškite vežėjui. Neatidarykite siuntos, jei dar neatidarėte. Jei atidarėte – uždarykite atgal ir išsaugokite viską taip, kaip buvo. Vežėjas turėtų organizuoti siuntos grąžinimą ir teisingos siuntos pristatymą. Tai nemalonu abiems pusėms – ir jums, ir tam, kuris laukia savo siuntos. Tokios klaidos nutinka, kai siuntos numeriai panašūs arba kai žmogus ranka rašo adresą ir skaičiai supainiojami. Vieną kartą gavau skambutį iš moters Klaipėdoje, kuri gavo mano siuntą su knygomis, o aš gavau jos siuntą su vaikiškais drabužiais. Susitvarkėme per dvi dienas, bet buvo keista situacija.

23. Ar galima atsisakyti priimti sugadintą siuntą?

Taip, galite. Jei matote, kad pakuotė stipriai pažeista – turite teisę atsisakyti priimti siuntą. Tokiu atveju vežėjas privalo grąžinti siuntą siuntėjui arba ištirti žalą. Bet yra vienas niuansas – jei priimate siuntą ir tik tada pastebite vidinę žalą, turite 7 dienas pranešti vežėjui. Po to termino pretenzijos dažniausiai nepriimamos. Todėl, jei pakuotė atrodo įtartinai – darykite nuotraukas prieš atidarydami. Tai gali būti vienintelis įrodymas, kad žala atsirado transportavimo metu, o ne jūsų namuose.

24. Ką daryti, jei vežėjas neatsako į užklausas?

Pabandykite kitą komunikacijos kanalą. Jei rašėte el. paštu – paskambinkite. Jei skambinote – parašykite per socialinius tinklus. Kartais vežėjai turi atskirą skundų skyrių, kuris dirba greičiau nei bendras klientų aptarnavimas. Jei niekas nepadeda – palikite viešą atsiliepimą. Tai skamba kaip šantažas, bet veikia. Įmonės nemėgsta blogų atsiliepimų ir dažnai sureaguoja greičiau, kai problema tampa vieša. Paskutinė išeitis – kreiptis į vartotojų teisių apsaugą. Bet tai jau kraštutinė priemonė, kai viskas kitkas išbandyta.

Ypatumai – veža siuntas iš Olandijos

25. Kuo skiriasi siuntimas iš Olandijos nuo kitų šalių?

Olandija turi vieną geriausių logistikos infrastruktūrų Europoje. Roterdamo uostas, Schipholio oro uostas, puikūs keliai – viskas tam, kad siuntos judėtų greitai. Bet yra ir minusas – dėl didelio kiekio siuntų, kartais jos „prarandamos" sistemoje. Olandų paštas (PostNL) yra gana patikimas, bet ne toks greitas kaip privatūs vežėjai. Dar vienas dalykas – olandai mėgsta viską dokumentuoti, todėl popierizmo gali būti daugiau nei iš kitų šalių. Bet tai ir gerai – jei kas nors nutinka, turite daugiau įrodymų. Palyginus su siuntimu iš, tarkime, Rumunijos ar Bulgarijos – Olandija yra daug patikimesnė.

26. Ar yra skirtumas tarp siuntimo iš skirtingų Olandijos miestų?

Ne esminis, bet yra. Amsterdamas ir Roterdamas turi daugiau vežėjų ir dažniau išvykstančių mašinų, todėl siuntos iš ten juda greičiau. Mažesni miestai, kaip Groningenas ar Maastrichtas, gali reikšti papildomą dieną, nes siunta pirmiausia turi pasiekti centrą. Bet skirtumas nėra didelis – paprastai 1-2 dienos. Svarbiau yra ne miestas, o vežėjo maršrutas. Vienas vežėjas gali turėti tiesioginį maršrutą iš Eindhoveno į Vilnių, kitas – ne. Todėl prieš renkantis vežėją – pasidomėkite, iš kur jie išvyksta ir koks jų maršrutas.

Apibendrinant – siuntų vežimas iš Olandijos nėra sudėtingas procesas, bet reikalauja dėmesio detalėms. Tinkamas pakavimas, teisingi dokumentai, draudimas ir patikimas vežėjas – tai keturi dalykai, kurie užtikrina, kad jūsų siunta pasieks tikslą saugiai ir laiku. Netaupykite ant svarbių dalykų, klauskite, jei kažko nesuprantate, ir visada išsaugokite dokumentus. Sėkmės su siuntimu.