Siuntinių į Olandiją kainos geros, vežame kiekvieną dieną

Kai prieš keletą metų pats pradėjau siųsti siuntinius iš Lietuvos į Olandiją, kainos buvo didelės ir neaiškios. Dabar situacija pasikeitė – konkurencija padarė savo, ir galima rasti tikrai gerų pasiūlymų. Bet čia yra vienas dalykas – „gera kaina“ nebūtinai reiškia pigiausią variantą. Kartais mokėdami kelis eurus daugiau, gaunate daug geresnį aptarnavimą, greitesnį pristatymą ar patikimesnį draudimą. Šiame straipsnyje papasakosiu, kaip suprasti kainodarą, kur sutaupyti, ir ko saugotis, kad siuntinys pasiektų adresatą saugiai ir laiku.

Kainos – siuntinių į Olandiją kainos geros

1. Nuo ko priklauso siuntinio į Olandiją kaina?

Kaina priklauso nuo trijų pagrindinių dalykų: svorio, matmenų ir pristatymo skubumo. Pavyzdžiui, 5 kg siuntinys (20x20x20 cm) iš Vilniaus į Amsterdamą paprastai kainuoja 15-25 eurus. Bet jei tas pats siuntinys turi būti pristatytas per 24 valandas, kaina gali padvigubėti. Dar vienas svarbus dalykas – siuntinio forma. Jei siunčiate ilgą, bet lengvą daiktą (pavyzdžiui, slidės), kainą gali didinti ne svoris, o tūrinis svoris. Vienas mano klientas siuntė žvejybos meškeres – jos svėrė vos 2 kg, bet dėl ilgio kaina buvo kaip už 10 kg siuntą.

2. Ar kainos skiriasi priklausomai nuo Olandijos miesto?

Šiek tiek taip. Siuntiniai į Amsterdamą, Roterdamą ar Hagą paprastai kainuoja mažiau, nes tai pagrindiniai logistikos centrai. O jei reikia pristatyti į mažesnį miestą – tarkime, į Groningeną ar Maastrichtą – gali būti pridėtas papildomas mokestis. Bet skirtumas retai viršija 5-10 eurų. Įdomus atvejis – vienas žmogus siuntė siuntinį į kaimą netoli Enschede – kurjeris turėjo važiuoti 15 km nuo pagrindinio kelio, ir tai kainavo papildomus 12 eurų. Todėl visada verta nurodyti tikslų adresą iš anksto.

3. Kaip rasti geriausią kainos ir kokybės santykį?

Rekomenduoju lyginti bent 3-4 pasiūlymus. Bet ne tik kainą – žiūrėkite, kas įeina į kainą. Vienas vežėjas gali siūlyti 20 eurų, bet be draudimo ir sekimo. Kitas – 25 eurus, bet su pilnu draudimu ir realaus laiko sekimu. Aš asmeniškai renkuosi antrą variantą, nes ramybė verta tų 5 eurų. Be to, visada klauskite apie paslėptus mokesčius – kartais pradinė kaina atrodo maža, bet pridėjus degalų priemoką, administracinį mokestį, galutinė suma išauga 30%.

4. Ar galima derėtis dėl kainos?

Taip, ypač jei siunčiate reguliariai arba didelius kiekius. Vienas mano pažįstamas, kuris turi elektroninę parduotuvę ir kas savaitę siunčia 20-30 siuntinių į Olandiją, susiderėjo 25% nuolaidą. Bet jei siunčiate vieną kartą – mažai tikėtina, kad gausite nuolaidą. Vis dėlto, verta pabandyti – kartais kompanijos turi akcijų arba gali pasiūlyti pigesnį, bet lėtesnį maršrutą.

Laikas – siuntinių į Olandiją kainos geros

5. Kiek trunka siuntinio pristatymas iš Lietuvos į Olandiją?

Įprastai 3-5 darbo dienos. Bet tai priklauso nuo to, kada atiduodate siuntinį. Jei pirmadienį ryte, dažniausiai penktadienį jau turėtų būti vietoje. Jei penktadienį popiet – gali užtrukti iki antradienio. Vienas dalykas, kurį pastebėjau – žmonės dažnai nustemba, kad siuntinys „stovi“ sandėlyje dvi dienas. Tai normalu – jis laukia, kol bus pilna mašina. Lietuva-Olandija maršrutu važiuoja daug transporto, bet ne kiekviena mašina išvažiuoja tuščia – jos laukia, kol susirinks pakankamai krovinio.

6. Ar yra greitesnių pristatymo variantų?

Yra, bet jie brangesni. Express paslauga (1-2 dienos) paprastai kainuoja 2-3 kartus daugiau. Ar verta? Priklauso nuo situacijos. Vienai moteriai iš Kauno reikėjo skubiai siųsti dokumentus savo bosui į Roterdamą – tada express buvo vienintelis variantas. Bet jei siunčiate drabužius ar knygas, paprastai neverta permokėti. Be to, express paslauga ne visada garantuoja greitį – kartą dėl eismo įvykio Vokietijoje express siuntinys vėlavo dviem dienomis.

7. Ką daryti, jei siuntinys vėluoja?

Pirmiausia – ne panikuoti. 80% atvejų vėlavimas būna dėl logistikos – mašina užstrigo, vairuotojas susirgo, ar tiesiog per daug siuntų. Bet jei siuntinys vėluoja daugiau nei 3 dienas nuo numatyto termino, reikia skambinti vežėjui. Aš asmeniškai patariu visada turėti sekimo numerį ir jį sekti kasdien. Vienas mano pažįstamas nežiūrėjo sekimo, ir tik po savaitės sužinojo, kad jo siuntinys grįžo atgal į Lietuvą, nes gavėjo adresas buvo neteisingas.

8. Ar savaitgaliais siuntiniai juda?

Paprastai ne, nebent tai express paslauga. Savaitgaliais sandėliai dažniausiai nedirba, o vairuotojai ilsisi. Bet yra išimčių – prieš Kalėdas ar Velykas, kai srautas labai didelis, kai kurios kompanijos dirba ir šeštadieniais. Pats mačiau, kaip gruodžio 23 dieną mūsų sandėlyje buvo beveik 200 siuntų, laukiančių išvežiojimo – tada dirbo visi, net administracija.

Pakavimas – siuntinių į Olandiją kainos geros

9. Kaip tinkamai supakuoti siuntinį?

Tai turbūt svarbiausias dalykas, kurį daugelis daro neteisingai. Pirmiausia – dėžė turi būti tvirta, ne per didelė, bet ir ne per maža. Daiktai viduje neturi judėti. Aš mačiau, kaip žmogus siuntė porceliano vazą paprastoje batų dėžėje be jokio užpildo – aišku, ji sudužo. Geriausia naudoti burbulinę plėvelę arba putplastį. Jei siunčiate drabužius, galite naudoti ir vakuuminius maišus – jie sumažina tūrį ir sutaupo pinigų.

10. Ar galima siųsti daiktus be dėžės?

Techniškai galima, bet tai labai rizikinga. Pavyzdžiui, dviračiai dažniausiai siunčiami be dėžės, bet jie būna specialiai pritvirtinti prie palečių arba su apsaugomis. Bet jei bandysite siųsti lagaminą be papildomos pakuotės, yra didelė tikimybė, kad jis bus apgadintas – ant jo bus dedamos kitos siuntos, važiuos per konvejerius. Vienas klientas iš Klaipėdos siuntė seną medinę skrynią – mes ją apvyniojome plėvele ir uždėjome „trapu“ ženklą, bet vis tiek vienas kampas buvo prakirstas.

11. Ką daryti su trapiais daiktais?

Trafi daiktai reikalauja ypatingo dėmesio. Pirmiausia – kiekvienas daiktas atskirai suvyniotas į burbulinę plėvelę. Tada – tarpai tarp daiktų užpildyti putplasčio granulėmis arba susuktu popieriumi. Ir galiausiai – dėžės išorėje aiškiai užrašyti „FRAGILE“ arba „ATSARGIAI“. Bet net ir tai negarantuoja – kartą siuntėme stiklinį stalviršį su visais įspėjimais, ir vis tiek jis įskilo, nes vairuotojas staigiai stabdė. Todėl verta apsidrausti.

12. Ar yra draudžiamų pakavimo medžiagų?

Taip, yra. Pavyzdžiui, negalima naudoti senų laikraščių kaip užpildo, jei siunčiate maisto produktus – tai higienos reikalavimas. Taip pat negalima naudoti medienos, kuri nėra apdorota (IPPC ženklu), jei siuntinys keliauja už ES ribų – nors tarp Lietuvos ir Olandijos tai netaikoma. Dar vienas dalykas – negalima naudoti per daug lipnios juostos ant pačių daiktų, nes ją sunku nuimti ir gali būti sugadintas paviršius. Mačiau, kaip žmogus visą knygų krūvą suvyniojo į lipnią plėvelę – kai bandėme atvynioti, nuplėšėme puslapio kampus.

Dokumentai – siuntinių į Olandiją kainos geros

13. Kokie dokumentai reikalingi siunčiant siuntinį?

Paprastai užtenka siuntos deklaracijos (važtaraščio), kurioje nurodytas siuntėjo ir gavėjo adresas, siuntos turinys ir vertė. Bet jei siunčiate kažką vertingo (virš 1000 eurų), gali reikėti papildomos sąskaitos faktūros. Vienas mano klientas siuntė meno kūrinį už 3000 eurų – be sąskaitos faktūros muitinė būtų sulaikiusi siuntą. Beje, visada rekomenduoju nurodyti tikrąją vertę, net jei tai asmeniniai daiktai – taip išvengsite problemų.

14. Ar reikia pildyti muitinės deklaraciją?

Tarp ES šalių – paprastai ne. Bet yra išimčių. Jei siunčiate naujas prekes su etiketėmis (kaip minėjau anksčiau), arba jei siuntos vertė viršija 10 000 eurų – tada reikia. Taip pat jei siunčiate tam tikras prekes, kurios yra kontroliuojamos – pavyzdžiui, vaistus, chemikalus ar augalus. Kartą turėjome siuntą su retomis gėlėmis – reikėjo fitosanitarinio sertifikato. Užtruko papildomą savaitę.

15. Ką daryti, jei dokumentuose padaryta klaida?

Tai nutinka dažniau, nei manote. Pavyzdžiui, vienas žmogus nurodė neteisingą gavėjo telefono numerį – kurjeris negalėjo susisiekti, ir siuntinys grįžo atgal. Arba kitas atvejis – siuntos turinys buvo nurodytas kaip „daiktai“, o iš tikrųjų ten buvo elektronika – muitinė sulaikė patikrinimui. Geriausia prieš siunčiant dukart patikrinti visus duomenis. O jei klaida jau padaryta, reikia kuo greičiau susisiekti su vežėju – kartais jie gali pataisyti dokumentus dar prieš siuntai išvykstant.

16. Ar reikia saugoti siuntos kvitą?

Taip, ir ne tik kvitą – visus dokumentus, susijusius su siunta. Kvitas yra jūsų įrodymas, kad siuntą atidavėte. Be to, jame dažniausiai būna sekimo numeris. Aš asmeniškai visada darau nuotrauką siuntos su kvitu – taip turiu vizualinį įrodymą. Kartą vienas klientas skundėsi, kad jo siuntinys dingo, bet neturėjo kvito – be jo sunku ką nors įrodyti. Kompanija atsisakė kompensuoti, nes nebuvo įrodymų, kad siunta buvo atiduota.

Draudimas – siuntinių į Olandiją kainos geros

17. Ar siuntos yra draustos automatiškai?

Priklauso nuo kompanijos. Dauguma siūlo bazinį draudimą iki 100 eurų nemokamai. Bet jei siuntos vertė didesnė, reikia papildomo draudimo. Paprastai tai kainuoja 1-3% nuo deklaruotos vertės. Vienas mano pažįstamas siuntė kompiuterinę įrangą už 2000 eurų, bet nemokėjo už draudimą – kai siuntinys buvo sugadintas, gavo tik 100 eurų kompensaciją. Skaudu, bet tai pamoka.

18. Kaip apdrausti vertingą siuntą?

Pirma, nurodykite tikrąją vertę siuntos deklaracijoje. Antra, paprašykite papildomo draudimo – dažniausiai tai galima padaryti internetu arba telefonu. Trečia, išsaugokite visus vertės įrodymus – sąskaitas, nuotraukas, ekspertizės aktus. Ketvirta, jei siunčiate labai vertingus daiktus (meno kūriniai, juvelyrika), verčiau kreiptis į specializuotas transporto kompanijas, kurios turi patirties su tokiomis siuntomis. Paprastos kompanijos gali atsisakyti priimti labai vertingas siuntas.

19. Ką daryti, jei siuntinys sugadintas?

Pirmiausia – nefiksuokite pažeidimų. Padarykite nuotraukas iš karto, kai pastebėjote. Tada – nedelsiant praneškite vežėjui (dažniausiai per 24 valandas). Užpildykite pretenzijos formą. Ir svarbiausia – neišmeskite pakuotės, kol pretenzija neišspręsta. Vienas atvejis – klientas išmetė supakuotą dėžę, o kompanija pareikalavo ją parodyti kaip įrodymą. Be dėžės pretenzija buvo atmesta.

20. Kiek laiko trunka draudimo išmokos gavimas?

Paprastai nuo 2 savaičių iki mėnesio. Bet gali užtrukti ilgiau, jei reikia papildomų dokumentų arba jei byla sudėtinga. Vienas mano klientas laukė 3 mėnesius, nes kompanija ginčijo vertę – jis nurodė 500 eurų, o jie sakė, kad daiktas vertas tik 200. Galiausiai susitarė dėl 350 eurų. Todėl svarbu turėti vertės įrodymus iš anksto.

Sekimas – siuntinių į Olandiją kainos geros

21. Kaip sekti siuntinio kelią?

Beveik visos kompanijos siūlo sekimą internetu. Jums reikia tik sekimo numerio, kurį gaunate atidavę siuntą. Įvedate numerį į svetainę ir matote, kur siuntinys yra. Bet būna, kad sekimo sistema stringa arba rodo netikslią informaciją. Kartą sistema rodė, kad siuntinys vis dar Lietuvoje, nors iš tikrųjų jis jau buvo pasiekęs Lenkiją – vairuotojas pamiršo nuskenuoti. Todėl ne visada galima 100% pasitikėti sistema.

22. Ką reiškia skirtingi sekimo statusai?

Dažniausi statusai: „Priimta“ (siunta atiduota), „Pakeliui“ (yra transporte), „Pristatyta“ (gavėjas gavo). Bet yra ir kitų – „Laukiama“ (gavėjas nebuvo namie), „Grąžinta“ (siuntinys grįžta atgal), „Sulaikyta muitinėje“ (reikia papildomų dokumentų). Vienas mano klientas pamatė statusą „Sugadinta“ – tai reiškė, kad siuntinys buvo pažeistas transporte. Jis iš karto paskambino ir pradėjo pretenzijos procesą.

23. Ar galiu gauti pranešimą apie siuntinio pristatymą?

Taip, dauguma kompanijų siūlo SMS arba el. pašto pranešimus. Bet reikia tai nurodyti siuntos priėmimo metu. Be to, kartais pranešimai vėluoja arba neateina. Aš visada rekomenduoju patikrinti sekimą rankiniu būdu, ypač jei siuntinys svarbus. Vienas žmogus pasikliovė tik pranešimais – pranešimas apie pristatymą neatėjo, ir jis nežinojo, kad siuntinys jau savaitę guli paštomate.

Apribojimai – siuntinių į Olandiją kainos geros

24. Kokių daiktų negalima siųsti?

Draudžiamų daiktų sąrašas gana ilgas: ginklai, narkotikai, sprogmenys, gyvūnai (be specialių leidimų), greitai gendantys maisto produktai, radioaktyvios medžiagos. Bet yra ir mažiau akivaizdžių dalykų – pavyzdžiui, negalima siųsti kai kurių baterijų (ličio jonų) be specialios pakuotės. Kartą žmogus bandė siųsti elektrinį paspirtuką su baterija – mes atsisakėme, nes baterija nebuvo tinkamai izoliuota.

25. Ar galima siųsti maisto produktus?

Taip, bet su apribojimais. Negalima siųsti mėsos, pieno produktų (be specialių leidimų), vaisių ir daržovių (dėl fitosanitarinių reikalavimų). Bet galima siųsti konservuotą maistą, sausus produktus (makaronus, ryžius), saldainius. Vienas mano klientas reguliariai siunčia lietuvišką šakotį savo draugams į Olandiją – jis jį specialiai supakuoja su burbuline plėvele ir izoliuota dėže. Kol kas visada pavykdavo.

Kontaktai – siuntinių į Olandiją kainos geros

26. Kaip susisiekti su vežėju, jei kyla problemų?

Paprastai yra trys būdai: telefonu, el. paštu arba per svetainės pokalbių sistemą. Bet patirtis rodo, kad telefonas veikia greičiau, ypač jei reikalas skubus. Vienas mano klientas bandė susisiekti el. paštu dėl dingusio siuntinio – atsakymo laukė 5 dienas. Kai paskambino, problemą išsprendė per 20 minučių. Todėl, jei reikalas skubus – skambinkite.