Siuntiniai Olandija Lietuva kaina gera, vežame kasdien

Vienas būdas, kitas būdas — bet visada tas pats klausimas: kiek kainuoja? Natūralu. Prieš siųsdamas siuntinį iš Olandijos į Lietuvą ar atvirkščiai, visi nori žinoti, kiek tai atsieis. Ypač kai siunči reguliariai — tarkim, kas mėnesį, ar net kas savaitę. Kaina tampa pagrindiniu veiksniu. Šiame straipsnyje kalbu apie kainas, paslėptus mokesčius, būdus sutaupyti, ir ko tikėtis, kai vežėjas sako „kaina gera". Kaip žmogus, kuris nuolat siunčia tarp Lietuvos ir Olandijos, turiu nemažai patirties ir keletą pamokų, kuriomis noriu pasidalinti. Su visais niuansais, net tais, kurie kartais erzina.

Kainos — siuntiniai Olandija Lietuva

1. Ką reiškia „gera kaina" siuntimui tarp Olandijos ir Lietuvos?

Gera kaina — subjektyvi sąvoka. Vienam tai 15 eurų už mažą siuntinį, kitam — 30 eurų už 10 kg paketą. Bet jei kalbame objektyviai — gera kaina yra tokia, kuri konkuruoja su kitais vežėjais, nėra paslėptų mokesčių, ir atitinka paslaugos kokybę. Lietuvos paštas siūlo mažesnes kainas, bet lėčiau. Kurjeriai brangiau, bet greičiau. Autobusu siuntos — vidury. Gera kaina yra ten, kur kokybė ir kaina subalansuotos. (Nors pripažįstu, „gera kaina" dažnai būna tiesiog marketingo frazė, kuri reiškia „ne per brangu, bet ne pigu".)

2. Kaip skiriasi kainos priklausomai nuo svorio?

Labai skiriasi. Mažas siuntinys iki 2 kg — 12–20 eurų. 5 kg — 20–30. 10 kg — 30–45. 20 kg — 45–65. 30 kg — 60–90. Bet tai orientaciniai skaičiai, kurie gali skirtis priklausomai nuo vežėjo ir maršruto. Vienas dalykas, kurį pastebėjau: kainos skirtumas tarp 5 ir 10 kg dažnai būna mažesnis nei tarp 10 ir 15 kg. Tai reiškia, kad kartais geriau siųsti vieną didelį siuntinį nei du mažus — kokybiškiau panaudosite pinigus. Bent jau taip man atrodo iš patirties.

3. Ar kainos skiriasi vasarą ir žiemą?

Taip, ir skirtumas akivaizdus. Vasarą — birželį, liepą, rugpjūtį — paklausa didžiulė, ypač tarp lietuvių, kurie grįžta atostogų ir siunčia daiktus namo ar iš namų. Vežėjai kelia kainas, nes gali, ir nes trūksta vietos. Žiemą — gruodį išskyrus Kalėdas — ramesnis laikotarpis, ir vežėjai siūlo geresnes kainas, kad užpildytų autobusus. Todėl jei planuojate didesnį siuntinį — venkite vasaros piko. Arba bent jau užsisakykite iš anksto, kad gautumėte vietą ir kainą.

4. Kaip palyginti skirtingų vežėjų kainas?

Paprasčiausias būdas — parašyti keliems vežėjams tą pačią užklausą. Nurodykite svorį, matmenis, maršrutą, pageidaujamą datą. Palyginkite atsakymus. Bet ne tik kainą — ir ką įeina. Ar yra draudimas? Ar yra pristatymas iki durų? Kiek trunka? Vienas vežėjas gali atrodyti pigesnis, bet jei neįeina draudimas ir pristatymas — bendra suma gali būti didesnė. Be to — reputacija. Pigus vežėjas be atsiliepimų yra rizikingesnis nei brangesnis su šimtais teigiamų atsiliepimų. Visiškai aiškiai sakau: pigiausias ne visada geriausias.

5. Ar galima derėtis dėl kainos?

Kartais taip. Ypač su mažesniais vežėjais, kurie turi daugiau lankstumo. Siunčiant reguliariai — kas savaitę ar kas mėnesį — visada galima prašyti nuolaidos. Mano vežėjas davė 15 procentų nuolaidą po dešimtos siuntos. Kitas — tik 10 procentų, bet pridėjo nemokamą draudimą. Derybos veikia, bet ne visada. Didelės kompanijos savo kainų nekeičia. Mažesni vežėjai — taip. Ir nereikia bijoti klausti. Blogiausiu atveju pasakys „ne", ir viskas.

Paslėpti mokesčiai — siuntiniai Olandija Lietuva

6. Kokie yra dažniausi paslėpti mokesčiai?

Draudimo mokestis, kuris ne visada minimas pradžioje. Pristatymo iki durų mokestis, kuris atsiranda tik tada, kai klausiate. Pakavimo mokestis, jei vežėjas pakoja siuntinį. Svorio tikslinimo mokestis, jei siuntinys sveria daugiau nei nurodyte. Ir kartais — administracinis mokestis už siuntos registravimą. Kiekvienas atskirai nedidelis, bet susumavus — gali padidinti kainą 20–30 procentų. Todėl visada klausiu: „Galutinė kaina su visais mokesčiais?" Jei vežėjas sako „taip" — prašau patvirtinti raštu. Tokia mano taisyklė, ir ji daug kartų padėjo.

7. Ar vežėjai apmokestina už papildomą svorį?

Taip, ir tai normalu. Jei nurodėte, kad siuntinys sveria 8 kg, o pasvėrus pasirodo 10 kg — vežėjas gali paprašyti papildomai. Kartais tai keli eurai, kartais — dešimt. Vienas atvejis: klientė nurodė „apie 5 kg", o realus svoris buvo 7.8 kg. Vežėjas paprašė 12 eurų papildomai. Klientė nepatenkinta, bet vežėjas teisus — jo kainoraštis aiškiai nurodo kainą už kilogramą. Todėl visada pasverkite siuntinį prieš skambinant vežėjui. Svarstyklės kainuoja 10 eurų ir tarnauja metus.

8. Ką daryti, jei vežėjas reikalauja mokėti daugiau nei sutarta?

Pirma — patikrinkite, ar sutartis buvo aiški. Jei sutarėte kainą, o vežėjas reikalauja daugiau — turite teisę ginčytis. Ypač jei turite rašytinį patvirtinimą (žinutę, el. laišką). Antra — pasiteiraukite, kodėl kaina pasikeitė. Galbūt pasikeitė maršrutas, arba svoris skiriasi. Trečia — jei vežėjas vis tiek reikalauja daugiau ir nėra pagrindo — galite atsisakyti ir ieškoti kito. Geresnis vežėjas praras klientą, nei praras reputaciją dėl kelių eurų. (Nors ne visi vežėjai taip galvoja — kai kurie mato tik trumpalaikę naudą.)

Sutaupymai — vežame siuntinius kasdien

9. Kaip sutaupyti siunčiant siuntinius?

Pirmas būdas — siųsti ne per sezoną. Antras būdas — jungti siuntinius: vienas didesnis siuntinys pigiau nei du mažesni. Trečias būdas — naudoti savo pakuotę, ne pirkti pas vežėją. Ketvirtas būdas — prašyti nuolaidos, jei siunčiate reguliariai. Penktas būdas — palyginti bent tris vežėjus. Šeštas būdas — siųsti ne skubiai, kai gali palaukti — tada pigiau. Ir septintas — pasverti tiksliai, kad nebūtų papildomų mokesčių. Ne vienas būdas, o visi kartu. Po truputį sutaupysite.

10. Ar verta rinktis pigiausią variantą?

Nuo situacijos priklauso. Jei siunčiate naudotus drabužius mamai, kuriems nesvarbu, ar atvyks po savaitės ar po dviejų — pigiausias variantas tinka. Bet jei siunčiate dokumentus, kurie turi būti vietoje penktadienį — ne. Pigus variantas dažnai reiškia ilgesnį laiką, mažiau draudimo, mažiau komunikacijos. Vienas mano pažįstamas visada renkasi pigiausią variantą ir visada nepatenkintas — siuntiniai vėluoja, komunikacija bloga, kartais dingsta. Pigu — ne visada gerai. Bet brangu — irgi ne visada.

11. Kaip rasti „aukso vidurį" tarp kainos ir kokybės?

Patirtis. Po penkto ar dešimto siuntimo jau žinosite, kuris vežėjas patikimas, kuris ne. Iki tol — skaitykite atsiliepimus, klauskite pažįstamų, nebijokite eksperimentuoti su mažesnėmis siuntomis. Aš pats pradėjau su mažais siuntiniais — knyga, rūbų pora — kol suradau savo vežėjus. Dabar siunčiu tik pas juos ir nesuku galvos. Bet norint surasti — reikia laiko ir kantrybės. Ir kartais prarasti eurą ar du klaidingo pasirinkimo metu. Tai investicija į patirtį.

Palyginimai — siuntiniai Olandija Lietuva

12. Kaip kainos lyginasi su kitomis šalimis?

Olandija yra arti Lietuvos logistiškai — tūkstantis penki šimtai kilometrų, tiesioginis maršrutas per Lenkiją. Todėl kainos palyginti mažos. Brangiau siųsti į Ispaniją ar Portugaliją, nes maršrutas ilgesnis. Pigiau nei į Jungtinę Karalystę (Brexitas pabrangino viską). Panašiai kaip į Vokietiją ar Belgiją. Norvegija ar Šveicarija — brangiau, nes ne ES, ir yra muitinės procedūros. Taigi — Olandija yra viena pigiausių krypčių, kartu su Lenkija ir Vokietija. Gera vieta, jei turite pasirinkti, kur dirbti ar gyventi.

13. Ar verta siųsti per trečiąsias šalis?

Kartais taip. Jei vežėjas neturi tiesioginio maršruto į Olandiją, bet turi maršrutą į Vokietiją, ir iš Vokietijos persiunčia — tai gali būti pigiau. Bet sudėtingiau, ir daugiau rizikos. Kiekvienas papildomas taškas — papildoma galimybė kažkam pasimesti. Aš asmeniškai renkuosi tiesioginius maršrutus, net jei šiek tiek brangiau. Patikimumas man svarbiau nei keli eurai. Bet suprantu, kad ne visi gali sau leisti tą patį.

Draudimas ir kainos — Olandija Lietuva

14. Kiek kainuoja draudimas siuntimui?

Paprastai 2–5 procentai nuo deklaruotos vertės. Jei siuntinys vertas 100 eurų — draudimas kainuos 2–5 eurus. 500 eurų vertės siuntinys — 10–25 eurų draudimas. O 1000 eurų — 20–50 eurų. Tai nedaug, palyginti su verte. Bet kai kurie vežėjai turi minimalų draudimą nemokamai — iki 30 ar 50 eurų. Užtenka mažoms siuntoms. Bet vertingesniems daiktams — visada papildomai.

15. Ar draudimas visada apsimoka?

Ne visada. Jei siunčiate naudotus drabužius už 20 eurų — draudimas kainuos 1 eurą, bet ir praradimas neskaudės labai. Jei siunčiate naują telefoną už 800 eurų — be draudimo rizikuojate labai. Taisyklė tokia: jei siuntinio vertė didesnė nei 50 procentų to, ką galite sau leisti prarasti — drauskite. Ir dar vienas dalykas: draudimas turi būti su tinkamu pakavimu. Jei supakuojate telefoną vien į laikraštį — draudimas negalios.

Logistika — vežame kasdien

16. Ką „kasdien" reiškia praktikoje?

Praktikoje — siuntos priimamos kiekvieną dieną, bet išvežamos pagal grafiką. Jei vežėjas važiuoja kasdien — siuntinys išvyks tą pačią arba kitą dieną. Jei važiuoja tik tam tikromis dienomis — lauks, kol ateis reiso diena. Kiekvienas vežėjas turi savo sistema, ir ne visada ta sistema aiškiai iškomunikuota. Todėl prašykite grafiko prieš siunčiant. „Kada išvyksta kitas autobusas? Kada atvyksta?" Šie du paprasti klausimai išspręs daugelį nesusipratimų.

17. Ar kroviniai ir siuntos vežami tuo pačiu autobusu?

Daugeliu atvejų — taip. Autobusa važiuoja keleiviai, bagažinėje yra siuntos. Bet yra ir atskiri krovininiai mikroautobusai, kurie veža tik siuntas ir krovinius. Jie paprastai greitesni, nes neturi keleivių ir nesustoja stotelėse. Bet ir brangesni. Pasirinkimas priklauso nuo to, ko reikia. Man asmeniškai patinka krovininiai mikroautobusai — mažiau rizikos, daugiau dėmesio siuntoms. Bet kai reikia greitai pigiai, autobusas su keleiviais irgi veikia.

Kokybė — siuntiniai Olandija Lietuva

18. Kaip atskirti gerą vežėją nuo blogo?

Atsiliepimai. Kiti žmonės — geriausias indikatorius. Jei vežėjas turi daug teigiamų atsiliepimų — greičiausiai patikimas. Jei blogų — atsargiai. Bet ne viskas taip paprasta: naujas vežėjas gali būti geras, bet neturi atsiliepimų. Tokiu atveju — maža siunta kaip testas. Ir dar: pokalbis su vežėju. Jei atsako greitai, aiškiai, mandagiai — geras ženklas. Jei neatsako ilgai, neaiškiai, arogantiškai — blogas. (Pamenu vieną vežėją, kuris atsakė į mano užklausą po trijų dienų vienu sakiniu: „Siųsk." Neįkvėpė pasitikėjimo.)

19. Ar pigūs vežėjai visada nekokybiški?

Ne visada. Yra mažų vežėjų, kurie dirba efektyviai ir todėl gali siūlyti mažesnes kainas. Jie neturi didelio biuro, didelės komandos, brangių reklamų — todėl ir kaina mažesnė. Bet yra ir tokių, kurie taupo ant kokybės — neina draudimo, nepriima atsakomybės, dingsta, kai kažkas negerai. Todėl pigu pati savaime nėra raudona vėliava, bet yra signalas, kurį reikia patikrinti. Klausiu: „Kodėl taip pigu?" Jei atsakymas logiškas — gerai. Jei neaiškus — atsargiai.

Praktiniai patarimai — vežame kasdien Olandija

20. Kuo skiriasi dieninis ir naktinis vežimas?

Naktiniai reisai paprastai greitesni, nes mažiau eismo. Bet ne visi vežėjai veža naktį. Dieniniai reisai — lėčiau dėl kamščių, ypač prie Berlyno ar Amsterdame. Bet dieniniai reisai dažniau, todėl lengviau rasti vietą. Ką rinktis — priklauso nuo skubumo. Jei reikia rytoj — naktinis. Jei gali palaukti — dieninis, pigiau ir patogiau. Kai kurie vežėjai siūlo abu variantus, bet skirtingomis kainomis.

21. Kaip elgtis, jei vežėjas vėluoja atvykti siuntos paimti?

Skambinti. Pirmas skambutis po 15 minučių vėlavimo. Antras po pusvalandžio. Jei neatsako — parašyti žinutę. Jei vis tiek nieko — ieškoti alternatyvų. Aš pats turėjau situaciją, kai vežėjas turėjo atvykti 10 valandą ryto, o atvyko tik 14 valandą. Pasirodė, kad autobusas sugedo ir reikėjo laukti techninės pagalbos. Nemalonu, bet suprantama. Svarbiausia — komunikacija. Jei vežėjas praneša, kad vėluos, tai vienas dalykas. Jei tyli — kitas.

22. Ką daryti su siuntiniais, kurių niekas nenori priimti?

Tai nutinka dažniau nei manote. Klientas išsiunčia, gavėjas atsisako priimti, arba gavėjas išvažiavo, arba adresas neteisingas. Siuntinys grįžta pas vežėją, ir vežėjas nežino, ką daryti. Aš pats turėjau tokį atvejį: siuntinys iš Olandijos grįžo į Lietuvą, nes gavėjas persikraustė ir nepasakė. Siuntinys dvi savaites gulėjo pas vežėją, kol aš suradau gavėjo naują adresą. Papildomas siuntimas — papildomi pinigai. Visa tai galima išvengti, jei gavėjas praneša prieš persikraustant.

Apmokėjimas — siuntiniai Olandija Lietuva

23. Kaip mokėti už siuntimą?

Dažniausiai — pavedimu arba grynaisiais. Pervedimas patogiau, nes lieka įrašas. Grynaisiais — kai atiduodi siuntinį ir moki iš karto. Kai kurie vežėjai priima „Paysera" ar „Revolut" mokėjimus, kas patogu. Kiti tik banko pavedimu. Vienas vežėjas, su kuriuo dirbu, prašo mokėti iš anksto — pervesk, tada atvažiuoja paimti. Nepatogu, bet jis turi blogos patirties su nemokančiais klientais, todėl suprantu. Kiekvienas turi savo sistemą, ir jūs turite prisitaikyti.

24. Ar galima mokėti gavėjui priėmus siuntą?

Kai kurie vežėjai siūlo šią galimybę — „mokėjimas gavus". Bet tai paprastai brangiau, nes vežėjas rizikuoja. Jei gavėjas atsisako mokėti — vežėjas praranda pinigus. Todėl dažniausiai prašo išankstinio mokėjimo arba užstato. Jei jums patogiau mokėti gavus — ieškokite vežėjo, kuris tai siūlo, ir būkite pasiruošmokėti papildomai už šią paslaugą.

Išvada: Kaina gera priklauso nuo to, ko jūs ieškote. Pigiausias variantas ne visada geriausias, brangiausias — ne visada kokybiškas. Svarbu palyginti, suprasti, kas įeina į kainą, ir pasirinkti vežėją, kuris atitinka jūsų poreikius. Olandija Lietuva — populiarus maršrutas, konkurencija didelė, todėl kainos palyginti geros. Tiesiog reikia ieškoti ir nebijoti klausti. Gera kaina egzistuoja, bet reikia ją surasti.