Siuntimas iš Amsterdamo, Vežame kiekvieną dieną

Kasdien iš Amsterdamo į Lietuvą pajuda dešimtys siuntų – nuo mažų vokų iki sunkių padėklų su visa įranga. Žmonės dažnai klausia, ar tikrai galima pasikliauti kasdieniais pervežimais, ar čia tik rinkodarinis triukas. Suprantu abejones, nes pats ilgai dirbau su skirtingais vežėjais ir mačiau, kaip vieni laikosi pažadų, o kiti – ne. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie siuntų pervežimą iš Amsterdamo. Kalbėsiu konkrečiai, be gražių žodžių, nes klientams reikia faktų, o ne reklaminių šūkių. Jei planuojate siųsti ką nors iš Olandijos – čia rasite visą reikalingą informaciją.

Kainos – siuntimas iš Amsterdamo į Lietuvą kasdien

1. Kiek kainuoja siuntos iš Amsterdamo į Lietuvą?

Kainos priklauso nuo svorio, matmenų ir pristatymo skubumo. Mažas siuntinys iki 5 kilogramų paprastai kainuoja nuo 15 iki 25 eurų. Didesnės siuntos, sveriančios apie 20-30 kilogramų, jau kainuoja 40-60 eurų. Jei siunčiate kažką nestandartinio – pavyzdžiui, dviratį ar didelį televizorių – kaina gali šoktelti iki 80-120 eurų. Svarbu suprasti, kad skirtingi vežėjai skaičiuoja skirtingai: vieni žiūri tik svorį, kiti – tūrį. Kartais lengva, bet didelė dėžė kainuoja daugiau nei sunkus, bet kompaktiškas paketas. Todėl prieš užsakant visada verta pasitikslinti, pagal ką bus skaičiuojama kaina. Aišku, jei siunčiate reguliariai, galima derėtis dėl nuolaidų.

2. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo savaitės dienos?

Tiesą pasakius, kai kurios dienos yra populiaresnės nei kitos. Penktadienį daug žmonių nori išsiųsti siuntas, kad jos pasiektų gavėją pirmadienį ar antradienį. Dėl to penktadieniais kartais būna eilių arba reikia mokėti šiek tiek daugiau už skubų paėmimą. Antradienis ar trečiadienis paprastai būna ramesni – mažiau užsakymų, paprastesnis logistikos grafikas. Bet tai nereiškia, kad kitomis dienomis siunta keliauja lėčiau. Tiesiog penktadienis yra tokia diena, kai visi skuba. Jei galite planuoti iš anksto, siųskite antradienį – bus ir ramiau, ir kartais net pigiau.

3. Kaip sužinoti tikslią kainą prieš siunčiant?

Geriausias būdas – užpildyti užklausą internete arba paskambinti tiesiogiai. Reikia nurodyti siuntos svorį, matmenis (ilgį, plotį, aukštį), paėmimo ir pristatymo adresus. Jei siunta sunkesnė nei 30 kilogramų, būtinai paminėkite – kartais reikia specialios įrangos ar dviejų žmonių. Kai kurios įmonės turi automatinius skaičiuotuvus svetainėje, bet jie ne visada tikslūs. Ypač jei siunčiate kažką trapaus ar brangaus – geriau tiesiogiai paklausti, kiek kainuos papildomas draudimas. Vieną kartą klientas siuntė paveikslą iš Amsterdamo, skaičiuotuvas rodė 35 eurus, o galutinė kaina su draudimu buvo 55. Geriau žinoti iš anksto.

4. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos ne visi žino?

Taip, ir tai viena dažniausių nemalonių staigmenų. Pavyzdžiui, jei siunta paimama iš uždaro kiemo arba reikia laukti ilgiau nei 15 minučių – gali būti taikomas papildomas mokestis už prastovą. Taip pat jei siunta neteisingai supakuota ir reikia perpakuoti vietoje – tai irgi kainuoja. Dar yra toks dalykas kaip „nutolęs adresas" – jei paėmimo vieta yra kažkur užmiestyje, toli nuo pagrindinių maršrutų, gali būti pridėtas papildomas mokestis. Šie dalykai kartais nenurodomi pradinėje kainoje, todėl visada verta paklausti: „ar ši kaina galutinė, ar dar kažko reikės?"

5. Kada reikia mokėti – prieš ar po pristatymo?

Dauguma vežėjų dirba su išankstiniu apmokėjimu, ypač jei esate naujas klientas. Tai normali praktika – niekas nenori vežti siuntos ir paskui mėnesį laukti pinigų. Bet jei turite ilgalaikę sutartį arba reguliariai siunčiate, galima susitarti dėl atidėto mokėjimo – pavyzdžiui, mokėti kartą per mėnesį pagal sąskaitas. Kai kurios įmonės siūlo mokėti gavėjui, bet tai retesnis variantas ir dažniausiai brangesnis. Jei mokate pavedimu, pinigai turi pasiekti sąskaitą prieš siuntos paėmimą. Kortele galima mokėti iš karto, ir tai greičiausias būdas.

Laikas – siuntimas iš Amsterdamo kasdien į Lietuvą

6. Kiek laiko užtrunka pristatymas iš Amsterdamo?

Įprastai – 2-3 darbo dienos. Tai reiškia, jei siunta paimama pirmadienį, trečiadienį arba ketvirtadienį ji jau turėtų būti Lietuvoje. Bet čia yra niuansų. Jei siunta paimama penktadienį, ji gali stovėti savaitgalį sandėlyje ir keliauti tik pirmadienį – tada pristatymas bus antradienį arba trečiadienį. Yra ir greitesnių variantų – ekspresas gali pristatyti per 24 valandas, bet kaina bus gerokai didesnė. Paprastai žmonės renkasi standartinį variantą, nes 2-3 dienos daugumai situacijų yra visiškai pakankamai. Aišku, jei siunčiate vaistus ar kažką labai skubaus – tada kita kalba.

7. Ar „kiekvieną dieną" iš tikrųjų reiškia kiekvieną dieną?

Šitas klausimas labai geras, nes iš tiesų ne visada. „Kiekvieną dieną" paprastai reiškia kiekvieną darbo dieną – nuo pirmadienio iki penktadienio. Savaitgaliais dauguma vežėjų nevažiuoja, nebent tai būtų specialus užsakymas su gerokai didesne kaina. Taip pat yra švenčių dienos – tiek lietuviškos, tiek olandiškos. Pavyzdžiui, per Olandijos karaliaus dieną (balandžio 27 d.) arba per lietuviškas Kalėdas – niekas neveža. Todėl jei kas nors sako „vežame kiekvieną dieną", visada patikslinkite: „ar tikrai kiekvieną, ar tik darbo dienomis?"

8. Kada geriausia išsiųsti siuntą, kad ji greičiau pasiektų gavėją?

Jei norite, kad siunta kuo greičiau pasiektų Lietuvą – siųskite pirmadienį arba antradienį. Tada ji turi visą savaitę keliauti ir nėra rizikos, kad užstrigs savaitgalį. Trečiadienis dar gerai, bet ketvirtadienį jau rizikingiau, o penktadienį – beveik garantuotai siunta savaitgalį praleis sandėlyje. Aišku, jei vežėjas turi savaitgalinį maršrutą, tada kitaip. Bet dažniausiai savaitgalis yra negyvas laikas logistikoje. Dar vienas patarimas: pabandykite siuntą atiduoti kuo anksčiau ryte – tada ji tą pačią dieną gali išvažiuoti iš Amsterdamo.

9. Ar galima sekti siuntos kelią realiu laiku?

Dauguma rimtų vežėjų siūlo sekimą, bet „realiu laiku" – tai skamba gražiau, nei iš tikrųjų būna. Paprastai matote, kada siunta paimta, kada išvyko iš sandėlio, kada pasiekė tarpinį punktą (dažniausiai Vokietijoje ar Lenkijoje), ir kada pristatyta. Bet tarp tų etapų gali būti valandos ar net diena be jokio atnaujinimo – ir tai normalu. Siunta važiuoja, tiesiog nėra kiekviename kilometre skenerio. Jei ilgiau nei dvi dienas nematote jokio judėjimo – tada jau verta skambinti ir klausti. Bet jei praėjo 6 valandos be atnaujinimų – nereikia panikuoti.

10. Ką daryti, jei siunta vėluoja?

Pirmiausia – nenusiminti ir neskambinti kas pusvalandį. Vėlavimai nutinka, ypač žiemą, kai keliai slidūs arba yra spūsčių Vokietijoje. Jei siunta vėluoja 1-2 dienas – tai dažniausiai logistinė smulkmena, o ne dingusi siunta. Bet jei praėjo jau 4-5 dienos ir niekas nežino, kur ji – tada reikia oficialiai kreiptis į vežėją su siuntos numeriu. Kartais nutinka taip, kad siunta nukeliavo ne ten – pavyzdžiui, vietoj Vilniaus atsidūrė Kaune. Vieną kartą taip buvo: siunta su dokumentais iš Amsterdamo nukeliavo į Klaipėdą, nes kažkas sumaišė kodus. Atvežė atgal per dieną, bet nervų kainavo.

Pakavimas – siuntimas iš Amsterdamo saugiai

11. Kaip teisingai supakuoti siuntą pervežimui?

Pakavimas yra vienas tų dalykų, kuriuos dauguma žmonių daro neteisingai. Pagrindinė taisyklė: siunta turi išlaikyti 1 metro kritimą. Jei metate dėžę ant žemės iš stalo aukščio ir jos turinys išlieka sveikas – pakuotė gera. Trapūs daiktai turi būti suvynioti burbuline plėvele arba putų medžiaga, ir tarpas tarp daikto bei dėžės sienelių turi būti užpildytas. Tuščia vieta dėžėje – tai mirties nuosprendis trapiai prekei, nes pervežimo metu viskas juda ir trankosi. Dar vienas dalykas: lipni juosta turi būti kokybiška, ne ta, kuri atlimpa po pusvalandžio.

12. Ar galima siųsti daiktus originalioje pakuotėje?

Galima, bet rizikinga. Originali pakuotė (ypač elektronikos) nėra skirta pervežimui – ji skirta demonstravimui parduotuvėje. Jei siunčiate naują televizorių ar kompiuterį, originali dėžė turi būti įdėta į kitą, didesnę dėžę su apsauginiu užpildu. Kitaip pervežimo metu dėžė susibraižys, suplyš, ir gavėjas galvos, kad prekė naudota. Vieną kartą klientas siuntė naują iPhone originalioje dėžutėje, be jokios papildomos pakuotės. Dėžutė atėjo sutraiškyta, telefonas laimei sveikas, bet pirkėjas prekės atsisakė. Mokėjome kompensaciją.

13. Kokių daiktų negalima siųsti iš Amsterdamo?

Sąrašas gana ilgas, bet pagrindiniai dalykai: pavojingos medžiagos (degalai, cheminės medžiagos, fejerverkai), gyvi gyvūnai (be specialių leidimų), ginklai ir amunicija, narkotinės medžiagos (net jei Olandijoje kanapės legalios – vežti per sieną jas draudžiama). Taip pat negalima siųsti greitai gendančių produktų be specialios šaldymo įrangos. Pinigai ir vertybiniai popieriai – tik su specialiu draudimu ir deklaracija. Kartais žmonės bando siųsti kvepalus ar baterijas – tai galima, bet su apribojimais. Baterijos turi būti įmontuotos į įrenginį, o ne atskiros.

14. Kaip žymėti siuntą, kad ji pasiektų tinkamą adresatą?

Adresas turi būti parašytas aiškiai, didžiosiomis raidėmis, su visais rekvizitais: gatvė, namo numeris, buto numeris, miestas, pašto kodas, telefono numeris. Telefonas yra labai svarbus – dažnai kurjeris skambina, jei neranda adreso arba jei niekas neatidaro durų. Be telefono numerio siunta gali grįžti atgal. Dar vienas patarimas: įdėkite lapelį su adresu ir į siuntos vidų – jei išorinis lipdukas nuplyš, vidinis liks. Ir būtinai užrašykite siuntėjo kontaktus – kad žinotų, kam grąžinti, jei kas nors nutiktų.

Draudimas – siuntimas iš Amsterdamo be rizikos

15. Ar siunta yra drausta pervežimo metu?

Paprastai yra, bet minimaliai. Dauguma vežėjų automatiškai draudžia siuntą iki 100 eurų – tai reiškia, jei kažkas nutinka, kompensuos iki šios sumos. Bet jei siunčiate brangesnį daiktą – naują telefoną, kompiuterį, meno kūrinį – 100 eurų nieko neišspręs. Tada reikia papildomo draudimo. Kaina priklauso nuo deklaruotos vertės – paprastai 1-3 procentai nuo sumos. Pavyzdžiui, jei siunčiate prekių už 1000 eurų, draudimas kainuos 10-30 eurų. Tai nedaug, palyginus su tuo, ką prarastumėte, jei siunta dingtų ar būtų sugadinta.

16. Kaip deklaruoti siuntos vertę?

Deklaruojant vertę reikia būti sąžiningam, bet protingam. Jei pervertinsite – mokėsite daugiau už draudimą, o jei nuvertinsite – negausite pilnos kompensacijos. Geriausia turėti pirkimo čekį arba sąskaitą faktūrą – tai pats patikimiausias vertės įrodymas. Jei siunčiate naudotą daiktą, nurodykite jo dabartinę rinkos vertę, o ne pirkimo kainą. Pavyzdžiui, prieš metus pirktas telefonas už 800 eurų dabar vertas gal 400-500. Ir dar vienas dalykas: jei siunčiate kažką asmeniško, be komercinės vertės – pavyzdžiui, močiutės megztą šaliką – nurodykite simbolinę sumą.

17. Ką daryti, jei siunta sugadinta pristatymo metu?

Pirmas dalykas – nefiksuokite gavimo be pastabų. Jei kurjeris atneša dėžę ir ji akivaizdžiai pažeista – sulaužyta, permirkusi, suspausta – būtinai tai pažymėkite priėmimo dokumente. Padarykite nuotraukas iš karto – prieš atidarydami dėžę. Vėliau, kai atidarysite ir pamatysite žalą, darykite dar daugiau nuotraukų. Tada rašykite pretenziją vežėjui su visomis nuotraukomis ir dokumentais. Svarbu: pretenziją reikia pateikti kuo greičiau, paprastai per 3-7 dienas. Jei vėluosite – vežėjas gali sakyti, kad žala atsirado vėliau, ne pervežimo metu.

18. Ar draudimas taip pat galioja, jei siunta tiesiog dingsta?

Taip, dingusi siunta yra draudžiama. Bet čia vėl reikia žiūrėti į draudimo sumą. Jei draudimas tik iki 100 eurų, o siunta verta 500 – gausite tik 100. Todėl brangesnėms siuntoms visada rekomenduoju papildomą draudimą. Dingimo atveju vežėjas paprastai pirmiausia bando surasti siuntą – prašo laukti 10-14 dienų. Jei per tą laiką siunta neatsiranda, tada pradedamas kompensavimo procesas. Tai užtrunka dar 2-4 savaites. Nemalonu, bet taip veikia sistema. Vienas patarimas: visada saugokite siuntos numerį ir visus dokumentus – be jų nieko neįrodysite.

Paėmimas – siuntimas iš Amsterdamo patogiai

19. Ar kurjeris paima siuntą iš namų?

Tai priklauso nuo paslaugos tipo. Dauguma vežėjų siūlo paėmimą iš adreso – kurjeris atvažiuoja paimti siuntos. Bet ne visada tai nemokama. Standartinėje paslaugoje paėmimas dažnai įeina į kainą, bet jei reikia skubaus paėmimo tą pačią dieną – gali būti papildomas mokestis. Taip pat svarbu, kad kažkas būtų namuose ar biure nurodytu laiku. Kurjeris nevaikščios ir nelauks valandą – jei neatidarote durų, siunta lieka nepaimta. Kartais siūloma palikti siuntą pas kaimyną arba specialioje dėžutėje – bet ne visi vežėjai tai priima.

20. Kur galima atiduoti siuntą, jei nėra galimybės laukti kurjerio?

Amsterdamas turi nemažai siuntų punktų – juos rasite parduotuvėse, degalinėse, spaudos kioskuose. Populiariausi yra „PostNL" punktai – jų mieste yra šimtai. Taip pat yra „DPD" ir „DHL" savitarnos terminalai. Tiesiog atnešate supakuotą ir suadresuotą siuntą, užregistruojate, sumokate (jei dar nesumokėjote), ir viskas. Tai patogu, jei dirbate iki vėlai ir negalite laukti kurjerio. Vienas minusas – ne visuose punktuose priima dideles siuntas. Jei siunčiate kažką didelio, geriau išsikviesti kurjerį.

21. Kada kurjeris atvyksta paimti siuntos?

Paprastai nurodomas laiko intervalas – pavyzdžiui, „tarp 9 ir 13 valandos" arba „tarp 14 ir 18 valandos". Tikslų laiką retai kas gali pasakyti, nes kurjeris turi daug sustojimų. Kartais atvyksta 9:15, kartais – 12:50. Jei reikia tikslaus laiko, kai kurios įmonės siūlo „express" paslaugą su 1-2 valandų intervalu, bet tai brangiau. Dar vienas dalykas: jei gyvenate Amsterdamo centre, kur mažai parkavimo vietų, kurjeris gali vėluoti – ne dėl savo kaltės, o dėl eismo ir parkavimo. Supratimas iš abiejų pusių padeda.

22. Ar galima pakeisti paėmimo laiką ar datą?

Taip, bet reikia pranešti kuo anksčiau – idealiai prieš 24 valandas. Skambinate arba rašote vežėjui, nurodote užsakymo numerį ir prašote pakeisti. Jei pranešate paskutinę minutę, gali būti, kad kurjeris jau pakeliui – tada keisti per vėlu. Kai kurios įmonės turi internetinius portalus, kur galima patiems keisti laiką – tai greičiau nei skambinti. Bet būna ir taip, kad pakeitus laiką reikia laukti kitos dienos – ne visada yra laisvų langų tą pačią dieną. Todėl geriau planuoti iš anksto ir pasirinkti laiką, kuris tikrai tinka.

Apribojimai – siuntimas iš Amsterdamo su sąlygomis

23. Koks maksimalus siuntos svoris?

Paprastai iki 30-50 kilogramų vienai siuntai – tai standartinė riba daugumai vežėjų. Bet yra ir sunkiasvorių paslaugų, kur galima siųsti iki 500 kilogramų ar net daugiau. Tiesiog tai jau kitas kainų lygis ir kitoks transportas. Jei siunčiate kažką labai sunkaus – pavyzdžiui, pramoninę įrangą – geriau iš karto kreiptis dėl specialaus pasiūlymo. Dar svarbu: svoris nėra vienintelis rodiklis. Jei siunta labai didelė, bet lengva (pavyzdžiui, didžiulė tuščia dėžė), kaina gali būti skaičiuojama pagal tūrį, ne pagal svorį.

24. Ar yra dydžio apribojimų siuntoms?

Taip, ir jie gana griežti standartinėse paslaugose. Maksimalus ilgis paprastai 150-200 centimetrų, o bendras ilgis + apimtis neturėtų viršyti 300 centimetrų. Jei siunčiate kažką ilgo – pavyzdžiui, slidinėjimo slides arba paveikslo rėmą – gali tekti mokėti už nestandartinį dydį. Taip pat yra aukščio apribojimai – dauguma automobilių ir furgonų turi tam tikrą vidinį aukštį. Jei jūsų siunta netelpa, reikia specialaus transporto. Vieną kartą klientas norėjo išsiųsti 3 metrų ilgio vamzdį iš Amsterdamo – teko ieškoti specialaus vežėjo su atviru transportu.

25. Kaip siųsti labai trapius daiktus?

Trapūs daiktai reikalauja ypatingo dėmesio. Pirma – dviguba pakuotė. Daiktas suvyniojamas į burbulinę plėvele, tada dedamas į vidinę dėžę su užpildu, o ta dėžė – į išorinę, dar didesnę dėžę, taip pat su užpildu. Antra – aiškus žymėjimas. Užklijuokite lipdukus „TRAPU" iš visų pusių. Trečia – draudimas. Jei siunčiate kažką tikrai vertingo ir trapius – pavyzdžiui, stiklo skulptūrą ar laboratorinę įrangą – apsvarstykite specializuotą vežėją, kuris dirba tik su tokiais daiktais. Paprasti pervežimai nėra skirti labai trapiems daiktams – tai tiesiog ne jų specializacija.

26. Ar galima siųsti maistą iš Amsterdamo?

Tai sudėtingas klausimas. Sausą, supakuotą maistą – sausainius, saldainius, sūrį (kietą, ne minkštą) – dažniausiai galima. Bet šviežią maistą, mėsą, pieno produktus – labai sunku. Reikia specialios temperatūros palaikymo, leidimų, sveikatos sertifikatų. Olandiški sūriai yra populiari siuntinio rūšis, bet geriau siųsti kietuosius sūrius – jie laikosi geriau. Minkšti sūriai gali sugesti net per 2-3 dienas, ypač vasarą. Jei tikrai norite siųsti maistą – pasitarkite su vežėju, ką jis priima ir kokiomis sąlygomis. Ir atminkite: maisto produktai gali būti tikrinami muitinėje, net jei siunčiate ES viduje.

Procesas – siuntimas iš Amsterdamo žingsnis po žingsnio

27. Kaip užsisakyti siuntimą iš Amsterdamo?

Procesas paprastas: užpildote užklausą internete arba paskambinate. Nurodote siuntos duomenis (svoris, matmenys), paėmimo ir pristatymo adresus, kontaktinius numerius. Gaunate kainos pasiūlymą – jei tinka, patvirtinate ir apmokate. Tada gaunate siuntos numerį ir paėmimo laiką. Viskas. Jei siunčiate pirmą kartą, gali atrodyti sudėtingiau, nei iš tikrųjų yra. Svarbiausia – turėti tikslius duomenis apie siuntą ir adresus. Klaidingas adresas yra viena dažniausių problemų – vienas neteisingas skaičius, ir siunta keliauja ne ten.

28. Kokių dokumentų reikia siunčiant iš Amsterdamo?

Standartinėms siuntoms ES viduje – paprastai nieko ypatingo. Užtenka turėti siuntos numerį ir asmens dokumentą, jei kurjeris prašo patvirtinti tapatybę. Bet jei siunčiate vertingesnius daiktus ar prekes pardavimui – reikia sąskaitos faktūros (commercial invoice). Taip pat jei siunčiate kažką, kas gali būti tikrinama – pavyzdžiui, elektroniką dideliais kiekiais – gali prireikti kilmės dokumentų. Asmeninėms siuntoms paprastai pakanka užpildyti paprastą deklaraciją su siuntos turinio aprašymu. Nerašykite „daiktai" ar „asmensiniai daiktai" – būkite konkretūs: „drabužiai", „knygos", „virtuvės reikmenys".

29. Ar reikia muitinės dokumentų siunčiant tarp ES šalių?

Ne, tarp ES šalių muitinės procedūrų nėra – laisvas prekių judėjimas. Lietuva ir Nyderlandai abi yra ES narės, todėl jokių muitų, jokių deklaracijų (išskyrus specialius atvejus). Bet jei siunčiate iš Amsterdamo į, tarkim, Jungtinę Karalystę – tada jau kita istorija, nes po „Brexit" reikia muitinės dokumentų. Taip pat jei siunčiate labai didelius kiekius prekių komerciniais tikslais – gali reikėti PVM numerio ir kitų dokumentų. Asmeninėms siuntoms tarp Lietuvos ir Olandijos – jokių problemų.

30. Ką daryti, jei padariau klaidą užsakyme?

Skambinkite arba rašykite kuo greičiau. Jei siunta dar nepaimta – pakeisti adresą, svorį ar kitus duomenis paprastai nesunku. Bet jei siunta jau pakeliui – keisti sudėtingiau. Adreso pakeitimas gali kainuoti papildomai, o kartais iš viso neįmanoma (ypač jei siunta jau arti galutinio tikslo). Dažniausiai pasitaikanti klaida – neteisingas telefono numeris. Gavėjas negauna pranešimo apie siuntą, kurjeris negali susisiekti, siunta grįžta atgal. Todėl prieš patvirtindami užsakymą, dar kartą patikrinkite visus numerius ir adresus.

Siuntimas iš Amsterdamo į Lietuvą nėra raketų mokslas, bet reikalauja dėmesio detalėms. Tinkamas pakavimas, teisingi duomenys, protingas draudimas – tai trys dalykai, kurie užtikrina, kad siunta pasieks gavėją sveika ir laiku. Kasdieniai pervežimai iš tiesų veikia, bet svarbu suprasti, kad „kiekvieną dieną" dažniausiai reiškia darbo dienas. Jei planuojate siųsti – pradėkite nuo aiškios užklausos, gaukite konkrečią kainą, ir tik tada siųskite. Sėkmės.