Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Paštas Lietuva Olandija, Vežame kiekvieną dieną
Galvojat, kaip nusiųsti laišką ar nedidelę siuntinį iš Lietuvos į Olandiją? O gal atvirkščiai – laukiat ko nors iš Amsterdamo ar Roterdamo? Tai tikrai ne raketų mokslas, bet yra keletas dalykų, kuriuos žinot verta, kad procesas eitų sklandžiai. Dirbu su pervežimais jau ne pirmus metus, ir dažniausiai žmonės klausia tų pačių dalykų – kiek kainuoja, kiek trunka, ar galima siųsti maistą. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, kad jūsų siuntinys ar laiškas saugiai pasiektų adresatą.
Kainos – pašto siuntos iš Lietuvos į Olandiją kaina
1. Kiek kainuoja nusiųsti paprastą laišką iš Lietuvos į Olandiją?
Paprastas laiškas su Lietuvos paštu, sveriantis iki 20 gramų, kainuos apie 1,50 – 2 eurus. Bet jei norite, kad jis keliautų registruotai – o aš visada rekomenduoju registruotai, ypač jei siunčiate svarbius dokumentus – tada kaina šoktels iki 5-7 eurų. Skirtumas didelis, bet taip bent jau žinosite, kad laiškas tikrai išėjo iš jūsų rankų ir kažkur jo maršrutas fiksuotas. Kartą klientas siuntė sutartį paprastai – dingo be žinios. Nuo tada visiems sakau: mokėkit tuos papildomus eurus už registraciją.
2. Kokios yra siuntos kainos, priklausomai nuo svorio?
Kainos labai priklauso nuo pasirinkto vežėjo. Lietuvos paštas turi savo tarifus, bet privačios kurjerių įmonės – savo. Pavyzdžiui, siunta iki 1 kg su Lietuvos paštu gali kainuoti apie 8-10 eurų (ekonomiškai), o su privačiu kurjeriu – 15-20 eurų, bet greičiau. Jei siunta sveria 5 kg, tai jau bus apie 25-35 eurai. Viskas priklauso nuo to, ar jums svarbiau kaina, ar greitis. Aš pats, kai siunčiu asmeninius daiktus draugams, dažniausiai renkuosi ekonomišką variantą – nėra kur skubėti.
3. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos ne visi žino?
Taip, ir tai dažnai sukelia nesusipratimų. Pirmiausia – muitas. Jei siunčiate ne dovaną, o prekę, kurios vertė viršija 45 eurus, gavėjui Olandijoje gali tekti sumokėti PVM ir muito mokesčius. Antra – kai kurios įmonės prideda „piko“ ar „degalų" mokestį, ypač prieš Kalėdas. Trečia – jei siunta neteisingai supakuota ar turi netikslius matmenis, gali būti pritaikytas papildomas mokestis už „nestandartinį" gabenimą. Vieną kartą klientas supakavo rėmelį į kartoninę dėžę, bet neapskaičiavo, kad ji bus per didelė – gavo sąskaitą už „tūrinį svorį", kuris buvo gerokai didesnis už tikrąjį.
4. Kaip sutaupyti siunčiant siuntas reguliariai?
Jei siunčiate dažnai – pvz., kas savaitę – verta pasidomėti verslo ar nuolatinių klientų sutartimis. Daugelis kurjerių kompanijų siūlo geresnes kainos, kai pasirašote sutartį bent pusmečiui. Taip pat galima rinktis „grupinius" siuntimus – kai jūsų siuntos keliauja kartu su kitais klientais, kas sumažina kiekvienos siuntos kainą. Ir dar vienas dalykas – kruopščiai pasverkite ir išmatuokite siuntą prieš užsakymą. Klaidos čia dažnai kainuoja papildomai.
Terminai – siuntų pristatymo laikas Lietuva Olandija
5. Kiek laiko trunka siuntos kelionė iš Lietuvos į Olandiją?
Ekspress siunta paprastai pasiekia Olandiją per 2-3 darbo dienas. Ekonomiškas variantas – 5-7 darbo dienos. Bet tai tik teorija. Praktikoje viskas priklauso nuo to, kada siunta išvyksta iš sandėlio. Jei atvežate siuntą penktadienį po pietų, ji gali pradėti kelionę tik pirmadienį. Taip pat muitinės patikra gali užtrukti. Yra buvę atvejų, kai siuntos „užstrigo" pasienyje dėl neteisingai užpildytos deklaracijos – tada prarandama ne diena, o visa savaitė.
6. Ar galima gauti garantuotą pristatymo datą?
Garuotas pristatymas konkrečią dieną dažniausiai siūlomas tik su premium kurjerių paslaugomis, ir tai kainuoja. Paprastesni variantai turi tik orientacinius terminus. Aš visada patariu klientams – jei siunčiate kažką labai svarbaus, datą, pvz., gimtadieniui ar vestuvėms, siųskite bent 10 dienų iš anksto. Ypač jei tai vyksta prieš didžiąsias šventes. Vasarą, beje, terminai taip pat gali pailgėti dėl atostogų sezono – vežėjai turi mažiau resursų.
7. Kas nutinka, jei siunta vėluoja?
Pirmiausia – nepanikuokite. Vėlavimai kartais atsitinka dėl oro sąlygų, eismo įvykių ar logistikos trikdžių. Jei siunta registruota, galite sekti jos būseną internete. Jei ji „užstrigo" daugiau nei savaitei, kreipkitės į klientų aptarnavimą su siuntos numeriu. Deja, dažnai jie negali padaryti daugiau, nei patikrinti tą pačią informaciją, kurią matote jūs. Bet bent jau žinosite, ar ji dar Lietuvoje, ar jau pakeliui. Vieną kartą siunta pradingo trims savaitėms – pasirodė, kad ji buvo netyčia nusiųsta į Ispaniją. Grįžo, bet vėlavo mėnesį.
8. Ar savaitgaliais ir švenčių dienomis siuntos juda?
Dažniausiai ne. Pagrindinis judėjimas vyksta darbo dienomis. Sandėliai ir logistikos centrai dirba pirmadienį–penktadienį. Šeštadienį kartais vyksta pristatymai Olandijoje, bet tai priklauso nuo gavėjo adreso ir pasirinkto kurjerio. Švenčių dienos Lietuvoje ir Olandijoje skiriasi – pvz., Karaliaus diena (Koningsdag) balandžio 27 d. Olandijoje yra laisvadienis, bet Lietuvoje ne. Tad jei siunta turi pasiekti gavėją per Karaliaus dieną, ji gali užstrigti sandėlyje.
Dokumentai – siuntos dokumentacija siunčiant į Olandiją
9. Kokių dokumentų reikia siunčiant siuntą iš Lietuvos į Olandiją?
Visoms siuntoms reikalinga muitinės deklaracija (CN23 arba CP71), net jei siunčiate dovaną. Joje reikia nurodyti siuntos turinį, vertę, svorį ir siuntėjo bei gavėjo duomenis. Jei siunčiate prekes, gali reikėti komercinės sąskaitos (invoice). Jei siunčiate asmeninius daiktus – kartais pakanka laisvos formos aprašymo. Bet aš visada rekomenduoju pildyti viską kruopščiai, net jei tai atrodo pertekliniai. Vienas neteisingai užpildytas laukelis – ir siunta gali vėluoti kelias dienas muitinėje.
10. Kaip teisingai užpildyti muitinės deklaraciją?
Pirmiausia – būkite konkretūs. Vietoj „drabužiai“ rašykite „megztinis, vilnonis, 1 vnt.“. Vietoj „elektronika“ – „ausinės belaidės, 1 vnt.“. Nurodykite tikslią vertę – jei ji per maža, muitinė gali įtarti sukčiavimą; jei per didelė – gavėjas gali mokėti daugiau mokesčių. Ir svarbu – nurodykite, ar tai dovana (gift), ar prekė (merchandise). Jei dovana, parašykite progą. Viskas turi būti anglų kalba. Kartą klientas parašė lietuviškai – siunta grįžo atgal, nes niekas nesuprato turinio aprašymo.
11. Ar galiu siųsti siuntą be jokių dokumentų?
Ne, tai neįmanoma legaliai. Net paprasčiausias laiškas turi būti užregistruotas su siuntėjo ir gavėjo duomenimis. O siuntos – juo labiau. Be dokumentų ji tiesiog nebus priimta į sistemą. Galima bandyti „prasmukti" per neoficialius vežėjus, bet tada prarandate bet kokias garantijas – jei siunta dings, niekas nieko nekompensuos. Ir dar – muitinė atsitiktinai tikrina siuntas. Jei pas jus ji be dokumentų, gali būti ne tik konfiskuota, bet ir skirta bauda.
12. Ką daryti, jei gavėjas Olandijoje neturi vietinio adreso?
Tai dažnesnė problema, nei galvojate. Ypač jei žmogus tik laikinai Olandijoje – pvz., studentas ar darbuotojas. Galima naudotis pašto dėžučių (PO Box) paslauga arba prašyti, kad siunta būtų pristatyta į artimiausią pašto skyrių, kur gavėjas ją atsiims su asmens dokumentu. Kai kurios įmonės siūlo ir „hold for pickup" paslaugą. Svarbu, kad gavėjo telefono numeris būtų nurodytas teisingai – kurjeris dažnai skambina prieš pristatydamą.
Turinys – ką galima ir ko negalima siųsti į Olandiją
13. Kokių daiktų negalima siųsti paštu į Olandiją?
Draudžiamų daiktų sąrašas gana ilgas. Akivaizdūs dalykai – ginklai, narkotikai, sprogstamos medžiagos. Bet yra ir mažiau akivaizdžių: gyvi augalai (be fitosanitarinio sertifikato), gyvūnai, kai kurie maisto produktai (pvz., mėsa, pieno produktai be tinkamų leidimų), didelės vertės grynieji pinigai (virš 10 000 eurų). Taip pat pavojingos medžiagos – dažai, klijai, aerozoliai – gali būti ribojamos. Visada patikrinkite konkrečios vežėjo taisykles – jos gali skirtis.
14. Ar galima siųsti maisto produktus?
Taip, bet su daug apribojimų. Supakuoti, ne greitai gendantys maisto produktai – pvz., saldainiai, šokoladas, kava, arbata – paprastai leidžiami. Bet švieži vaisiai, daržovės, mėsa, sūris – ne, nebent turite specialius leidimus. Ir net tada – rizikuojate, kad siunta bus atidaryta patikrai ir sugadinta. Aš asmeniškai nerekomenduočiau siųsti jautrių maisto produktų vasarą – karštyje jie gali sugesti dar Lietuvoje. Kartą klientas bandė siųsti šaltai rūkytą lašišą – atvyko supuvusi, nes kelionė užtruko ilgiau nei tikėtasi.
15. Kaip siųsti trapius daiktus, kad jie nesudužtų?
Pirmiausia – gera pakuotė. Dviguba kartoninė dėžė, burbulinė plėvelė, putplasčio užpildas. Tarpas tarp daikto ir dėžės sienelių turėtų būti bent 5 cm. Antra – aiškiai pažymėkite siuntą iš visų pusių „FRAGILE" arba „DĖMESIO – TRAPU". Trečia – apsvarstykite papildomą draudimą. Ir dar – nesikuklinkite pakuočių medžiagų. Viena moteris siuntė porceliano vazą, apvyniotą tik laikraščiais – aišku, atvyko šukėmis. Geriau investuoti į tinkamą pakavimą, nei prarasti vertingą daiktą.
16. Ar galima siųsti elektroniką su baterijomis?
Taip, bet su sąlygomis. Ličio baterijos (daugumoje telefonų, nešiojamų kompiuterių) turi būti įmontuotos į įrenginį. Atskirai siųsti ličio baterijas draudžiama arba labai ribojama. Įrenginys turi būti išjungtas, o jei įmanoma – baterija turi būti atjungta. Ir svarbu – pakuotė turi būti tokia, kad baterija negalėtų trumpai jungtis. Aš visada patariu klientams, jei siunčia seną telefoną, prieš tai jį iškrauti iki 30% ir įdėti į plastikinį maišelį atskirai nuo įrenginio, nors tai ir ne visada būtina.
Pašto tarnybos – Lietuvos paštas ir Olandijos paštas (PostNL)
17. Kaip veikia bendradarbiavimas tarp Lietuvos pašto ir PostNL?
Lietuvos paštas ir Olandijos paštas (PostNL) dirba pagal tarptautinius pašto susitarimus. Tai reiškia, kad jūs atiduodate siuntą Lietuvos pašte, o jie ją perduoda PostNL Olandijoje pristatymui. Bet tai nėra vieninga sistema – kiekvienas vežėjas atsako tik už savo atkarpą. Jei siunta dingsta Olandijoje, Lietuvos paštas gali tik pateikti užklausą, bet negali priversti PostNL veikti greičiau. Todėl kartais procesas užtrunka. Geriau naudotis sekimo numeriu ir patiems sekti, kada siunta kerta sieną.
18. Kur galima atiduoti siuntą Lietuvoje?
Galite atiduoti bet kuriame Lietuvos pašto skyriuje. Tačiau ne visi skyriai turi tarptautinio siuntimo paslaugas. Mažesniuose kaimo paštuose kartais trūksta formų arba darbuotojai mažiau patyrę. Aš rekomenduočiau eiti į didesnį skyrių mieste – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Ten dažniausiai viskas vyksta sklandžiau. Ir dar – pasiimkite savo asmens dokumentą, jo visada prašo registruojant siuntą.
19. Ar PostNL teikia pašto dėžučių paslaugas asmenims?
Taip, PostNL siūlo „Postbus" paslaugą – tai pašto dėžutė su adresu, į kurią galima gauti laiškus ir siuntas. Tai naudinga, jei nenorite atskleisti savo namų adreso arba jei dažnai keičiate gyvenamąją vietą. Mėnesinis mokestis apie 10-15 eurų. Bet yra niuansas – ne visos siuntos gali būti pristatomos į pašto dėžutę. Ypač didelės arba reikalaujančios parašo. Tada gavėjas gauna pranešimą, kad siunta laukia artimiausiame pašto skyriuje.
20. Ką daryti, jei Olandijos paštas prarado siuntą?
Pirmiausia – patikrinkite sekimo informaciją. Kartais siunta jau pristatyta, bet gavėjas jos nerado – gal kaimynas paėmė, arba ji palikta saugojimo vietoje. Jei tikrai dingusi, kreipkitės į tą, kuris siuntė – jis turi pateikti pretenziją savo pašto tarnybai (Lietuvos paštui). Tada prasideda ilgas procesas – paieška, tyrimas, kuris gali užtrukti iki 2 mėnesių. Kompensacija priklauso nuo to, ar siunta buvo apdrausta. Be draudimo – labai maža tikimybė atgauti kažką daugiau nei simbolinę sumą.
Draudimas – siuntos draudimas ir kompensacijos
21. Ar verta drausti siuntą?
Visada, jei siuntos vertė didesnė nei 50 eurų. Draudimo kaina paprastai yra 1-3% nuo deklaruotos vertės. Tai nėra dideli pinigai, palyginus su rizika prarasti viską. Ypač jei siunčiate elektroniką, papuošalus ar meno kūrinius. Bet atsiminkite – draudimas galioja tik jei siunta tinkamai supakuota ir teisingai deklaruota. Jei nurodėte, kad siunčiate „dovaną" vertė 10 eurų, o iš tikrųjų tai brangus laikrodis – draudimas nieko nemokės.
22. Kokios yra kompensacijos ribos be draudimo?
Be papildomo draudimo, standartinės kompensacijos yra labai mažos. Lietuvos paštas kompensuoja iki 30 eurų už registruotą siuntą, jei ji prarasta. Privatūs kurjeriai dažniausiai turi kiek geresnes sąlygas – iki 100 eurų, bet tai vis tiek nedaug. Ir kompensacijos procesas ilgas – reikia pildyti formas, laukti tyrimo, kartais net įrodinėti siuntos vertę. Aš žinau atvejį, kai žmogus siuntė senovinį fotoaparatą vertą 500 eurų, o gavo tik 30 eurų kompensaciją, nes neturėjo jokių vertės įrodymų.
23. Kaip pateikti pretenziją dėl prarastos siuntos?
Pretenziją pateikia siuntėjas, ne gavėjas. Reikia eiti į tą pašto skyrių, kuriame siunta buvo priimta, su siuntos kvitu ir asmens dokumentu. Ten užpildysite specialią formą. Svarbu turėti sekimo numerį ir, jei įmanoma, siuntos turinio įrodymą (pvz., pirkimo čekį). Tada prasideda laukimas – vidutiniškai 30 dienų. Per tą laiką jie ieškos siuntos ir, jei nerastų, pasiūlys kompensaciją. Bet tai tikrai nėra greitas procesas.
24. Ar draudimas taip pat dengia siuntos sugadinimą?
Taip, bet vėlgi – su sąlygomis. Dauguma draudimų dengia tik mechaninius pažeidimus, atsiradusius transportavimo metu. Jei siunta buvo netinkamai supakuota – pvz., stiklas be apsaugos – draudimas gali atsisakyti mokėti, nes tai laikoma siuntėjo klaida. Ir dar – sugadinimą reikia užfiksuoti iš karto, kai gaunate siuntą. Atidarykite kurjerio akivaizdoje, nufotografuokite. Jei pastebėsite sugadinimą vėliau, įrodyti, kad jis atsirado transportavimo metu, bus labai sunku.
25. Ką daryti, jei siunta atvyko pažeista, bet be draudimo?
Tai labai nemaloni situacija. Pirmiausia – nufotografuokite viską: išorinę pakuotę, vidinę pakuotę, pažeistą daiktą. Tada iš karto kreipkitės į kurjerį ar pašto tarnybą su pretenzija. Jie atliks tyrimą, bet be draudimo jūsų galimybės gauti pilną kompensaciją yra mažos. Kartais jie gali pasiūlyti simbolinę sumą. Aš asmeniškai manau, kad geriau iš karto kreiptis į advokatą, jei siuntos vertė didelė – bet tai jau kitos išlaidos. Prevencija čia svarbiau: tinkamas pakavimas ir draudimas.
Praktika – kasdieniai patarimai siunčiant iš Lietuvos į Olandiją
26. Koks yra geriausias laikas siųsti siuntą, kad ji greičiau pasiektų?
Siųskite pirmadienį arba antradienį ryte. Tada siunta turi visą savaitę keliauti. Jei atnešite penktadienį popiet, ji gali gulėti sandėlyje visą savaitgalį. Taip pat venkite siųsti prieš didžiąsias šventes – Kalėdas, Velykas, Jonines. Tada ne tik ilgesni terminai, bet ir didesnė tikimybė, kad siunta pasimes dėl didelio srauto. Ir dar – vasarą liepos-rugpjūčio mėnesiais daugelis olandų atostogauja, tad jei gavėjas nebus namuose, siunta gali būti saugoma ilgiau nei įprastai.
Siunčiant paštą ar siuntą iš Lietuvos į Olandiją svarbiausia – kruopštumas ir kantrybė. Tinkamai užpildyti dokumentai, gera pakuotė, realūs lūkesčiai dėl terminų. Ir, žinoma, sekimo numeris – jūsų geriausias draugas. Nors procesas kartais gali atrodyti sudėtingas, dauguma siuntų pasiekia tikslą be problemų. Svarbiausia – pradėti nuo mažo, suprasti sistemą, ir tada jau viskas eisis sklandžiau. Sėkmės siunčiant!