Roterdamas Lietuva krovinių pervežimas kiekvieną dieną

Kasdienis krovinių pervežimas maršrutu Roterdamas–Lietuva skamba kaip kažkas, kas turėtų būti sudėtinga, bet iš tiesų tai vienas populiariausių ir geriausiai išvystytų maršrutų Europoje. Tūkstančiai tonų prekių kasdien juda tarp šių dviejų taškų – nuo mažų siuntų iki pilnų sunkvežimių. Pats dirbu šioje srityje jau ne vienerius metus ir galiu pasakyti, kad sistema veikia gana sklandžiai, nors kartais ir pasitaiko nesklandumų. Roterdamo uostas yra pagrindinis vartai į Europą daugeliui prekių iš Azijos ir Amerikos, o Lietuva yra svarbus logistikos mazgas Baltijos regione. Šiame straipsnyje papasakosiu, kaip veikia kasdieniai pervežimai, ko tikėtis ir į ką atkreipti dėmesį.

Maršrutas – Roterdamas Lietuva krovinių pervežimas kiekvieną dieną

1. Koks yra populiariausias maršrutas iš Roterdamo į Lietuvą?

Pagrindinis maršrutas eina per Vokietiją – nuo Roterdamo per Duisburgą, Hanoverį, Berlyną, o tada į Lietuvą per pasienio punktą. Bendras atstumas – apie 1400–1600 kilometrų, priklausomai nuo to, kur Lietuvoje reikia pristatyti. Į Vilnių toliau nei į Klaipėdą, tai logiška. Vairuotojai paprastai važiuoja per A2 ir A10 greitkelius Vokietijoje, paskui per Lenkiją. Yra ir alternatyvus maršrutas per Belgiją ir Prancūziją, bet jis ilgesnis ir naudojamas retai, nebent yra pakeliui esančių sustojimų. Laikas kelyje – apie 18–24 valandos, bet su poilsio pertraukomis realiai 2–3 dienos.

2. Ar yra tiesioginiai reisai kasdien?

Taip, daugelis vežėjų siūlo kasdienius reisus. Tai nereiškia, kad kiekvieną dieną išvyksta sunkvežimis su jūsų konkrečiu kroviniu – tai reiškia, kad vežėjas turi pastovų srautą transporto priemonių, kurios juda šiuo maršrutu. Jūsų krovinys paskiriamas artimiausiam reisui. Dideli logistikos operatoriai turi po kelis sunkvežimius kasdien, mažesni – po vieną ar du per savaitę. Jei jums reikia garantuoto kasdienio pristatymo, rinkitės didesnį vežėją su nuolatine rotacija. Mažesni vežėjai gali būti lankstesni kainos atžvilgiu, bet negarantuoja tikslios datos.

3. Kiek laiko trunka kelionė iš Roterdamo į Lietuvą?

Standartinis pervežimas – 3–5 dienos. Tai apima pakrovimą, patį pervežimą ir iškrovimą. Jei krovinys jau paruoštas ir transportas laisvas, gali būti ir greičiau – 2 dienos. Bet realybėje dažnai būna vėlavimų. Vienas mano klientas laukė savaitę, nes pirmas vežėjas atšaukė reisą dėl gedimo, o antras galėjo paimti tik po trijų dienų. Tokių atvejų pasitaiko, ypač mažesniems vežėjams. Todėl, jei krovinys skubus, geriau rinktis vežėją su rezerviniu transportu arba užsisakyti iš anksto.

4. Ar maršrutas keičiasi priklausomai nuo metų laiko?

Žiemą kartais tenka keisti maršrutą dėl sniego ar ledo, ypač Vokietijos šiaurėje ir Lenkijoje. Vasarą pagrindiniai keliai būna apkrauti dėl atostogų srauto – liepą ir rugpjūtį Vokietijos greitkeliuose spūstys dažnos. Bet tai labiau veikia laiką, o ne patį maršrutą. Esminis maršrutas išlieka tas pats. Vienintelis dalykas, kas gali pakeisti kelią, yra kelių remontai – Vokietijoje jie nuolatiniai, ir navigacija kartais nukreipia aplinkiniais keliais. Vairuotojai su patirtimi žino, kurios atkarpos problemiškos, ir iš anksto planuoja alternatyvas.

5. Kaip dažnai keičiasi vairuotojai ilgame maršrute?

Pagal ES reglamentą vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas per dieną (du kartus per savaitę – 10 valandų). Po 4,5 valandos vairavimo būtina 45 minučių pertrauka. Tai reiškia, kad vienas vairuotojas negali nuvažiuoti viso maršruto be poilsio. Ilguose maršrutuose dažnai dirba du vairuotojai, kurie keičiasi – vienas vairuoja, kitas ilsisi. Tai leidžia transportui judėti beveik be sustojimų. Bet ne visi vežėjai gali sau leisti du vairuotojus – mažesni vežėjai dažniausiai turi po vieną, ir tada pervežimas trunka ilgiau dėl privalomų poilsio pertraukų.

Kasdienis grafikas – Roterdamas Lietuva krovinių pervežimas kiekvieną dieną

6. Kada tiksliai išvyksta sunkvežimiai iš Roterdamo?

Tai priklauso nuo vežėjo. Dideli operatoriai turi fiksuotą grafiką – pavyzdžiui, išvykimas kasdien 18:00 arba 20:00. Mažesni vežėjai išvyksta, kai surenka pakankamai krovinių. Paprastai popietės valandos, nes ryte dar vyksta pakrovimas ir dokumentų tvarkymas. Jei jums reikia tikslaus laiko, klauskite vežėjo konkrečiai. Vienas mano klientas visada prašo, kad krovinys būtų pakrautas iki 14:00, nes žino, kad vežėjas išvyksta 16:00 – taip jis užsitikrina, kad krovinys išvyks tą pačią dieną. Planavimas čia labai svarbus.

7. Ar galima užsisakyti pervežimą paskutinę minutę?

Galima, bet ne visada pavyks. Jei vežėjas turi laisvą vietą – jokių problemų. Bet jei transportas jau pilnas, teks laukti kito reiso. Ypač piko metu – prieš šventes arba mėnesio pabaigoje, kai visi skuba – laisvų vietų gali nebūti. Turėjau situaciją, kai klientas paskambino ketvirtadienį ir reikalavo, kad krovinys būtų Lietuvoje šeštadienį. Visi vežėjai buvo užimti. Pavyko rasti tik pirmadienio reisą. Klientas nusivylė, bet tokia realybė – planuoti paskutinę minutę rizikinga. Rekomenduoju bent 2–3 dienas iš anksto.

8. Kaip veikia kasdienis krovinių srautas?

Roterdamo uoste kasdien įplaukia šimtai laivų. Dalis krovinių iškart kraunama į sunkvežimius ir išvežiojama po Europą. Kiti kroviniai sandėliuojami terminaluose, kol juos kas nors atsiima. Kasdienis srautas reiškia, kad sistema nuolat veikia – nėra „mirusių" dienų. Net savaitgaliais dalis terminalų dirba, nors mažesniu tempu. Lietuvoje situacija panaši – didieji logistikos centrai Vilniuje ir Kaune priima krovinius kasdien. Sistema sukurta taip, kad krovinys judėtų beveik nenutrūkstamai, nors kartais ir stringa dėl perkrovos ar personalo trūkumo.

9. Ar yra skirtumas tarp dieninių ir naktinių reisų?

Taip. Dieniniai reisai dažniausiai skirti trumpesniems atstumams arba skubiems kroviniams. Naktiniai reisai – ilgesniems maršrutams, nes vairuotojas gali važiuoti, kai keliai tuštesni. Roterdamas–Lietuva dažniausiai yra naktinis arba mišrus reisas – išvykstama vakare, važiuojama naktį ir ryte, o pristatymas vyksta dieną. Tai efektyviau, nes naktį mažiau spūsčių, ypač Vokietijos greitkeliuose. Bet naktiniai reisai reiškia, kad vairuotojas turi laikytis poilsio režimo – negali važiuoti visą naktį be pertraukos.

10. Kaip sekti kasdienius reisus?

Dauguma vežėjų turi internetines sistemas, kuriose galite matyti, kada jūsų krovinys išvyko, kur yra ir kada planuojamas pristatymas. Kai kurie siunčia automatiškis pranešimus – kai krovinys pakrautas, kai kerta sieną, kai pristatytas. Jei vežėjas neturi tokios sistemos, bent jau turėtumėte galėti paskambinti ir gauti informaciją. Man asmeniškai patinka vežėjai, kurie siunčia nuotrauką iš pakrovimo – taip matau, kad krovinys tikrai pakrautas ir išvykęs. Tai smulkmena, bet ramina.

Kroviniai – Roterdamas Lietuva krovinių pervežimas kiekvieną dieną

11. Kokius krovinius dažniausiai veža šiuo maršrutu?

Viską. Elektroniką, baldus, maisto produktus, automobilių dalis, tekstilę, chemijos produktus – sąrašas begalinis. Roterdamas yra tranzito centras, todėl ten patenka prekės iš viso pasaulio. Lietuva importuoja nemažai prekių per Roterdamą – ypač elektroniką ir pramonines prekes. Taip pat vežama atgal – lietuviški medienos gaminiai, maisto produktai, tekstilė. Srautas abipusis. Vienas įdomus dalykas: pastaraisiais metais padaugėjo elektromobilių baterijų pervežimų – tai speciali kategorija, reikalaujanti papildomų saugos priemonių.

12. Ar galima vežti greitai gendančius produktus?

Galima, bet reikia temperatūrinio transporto. Tai vadinama „refrigerated transport" arba tiesiog „refas". Toks transportas palaiko nustatytą temperatūrą – nuo -25 iki +25 laipsnių, priklausomai nuo krovinio. Maisto produktai, vaistai, gėlės – viskas, kas jautru temperatūrai, turi būti vežama tokiu transportu. Kaina, aišku, aukštesnė – papildomai 30–50 procentų prie standartinio tarifo. Bet alternatyvos nėra – jei šaldytas maistas atšyla pervežimo metu, jis tinka tik išmesti. Vienas klientas bandė sutaupyti ir vežė šaldytus produktus paprastu furgonu – rezultatas buvo 5000 eurų nuostolis.

13. Kokie krovinių dydžiai yra įprasti?

Nuo vienos dėžės iki pilno sunkvežimio. Daliniai kroviniai – tai bet kas, kas neužpildo viso transporto. Standartinė paletė, kelios dėžės, pusė konteinerio – viskas tinka. Pilni kroviniai – tai kai užsakomas visas sunkvežimis tik vienam klientui. Tarpinis variantas – dalinis krovinys, kai kelios siuntos keliauja viename automobilyje. Kasdieniuose reisuose dažniausiai būna mišinys – vienas pilnas krovinys ir keli daliniai. Tai leidžia vežėjui optimizuoti užimtumą ir klientams gauti geresnę kainą.

14. Ar yra krovinių, kurių negalima vežti?

Taip. Sprogmenys, radioaktyvios medžiagos, tam tikros cheminės medžiagos – tai draudžiama arba reikalauja specialių leidimų. Taip pat negalima vežti kontrabandos, nelegalių prekių arba prekių, kurioms taikomos sankcijos. Pavojingi kroviniai (ADR kategorija) gali būti vežami, bet tik su specialiu transportu, vairuotojo ADR pažymėjimu ir tinkamu žymėjimu. Tai griežtai reglamentuota. Jei bandote siųsti pavojingą krovinį kaip paprastą – rizikuojate bauda, krovinio konfiskavimu arba dar blogiau. Visada deklaruokite tikrąjį krovinio pobūdį.

15. Kaip vežami nestandartiniai kroviniai?

Labai dideli arba sunkūs kroviniai reikalauja specialaus transporto – žemagrindžių priekabų, platformų su kranais arba lydinčio transporto. Tai vadinama „project cargo" arba „oversized transport". Tokių pervežimų kaina gerokai aukštesnė, ir planavimas trunka ilgiau – reikia gauti leidimus, suderinti maršrutą, kartais net lydėti policiją. Vieną kartą organizavome 4 metrų pločio įrenginio pervežimą iš Roterdamo – užtruko dvi savaites vien pasiruošimas, bet krovinys saugiai pasiekė Lietuvą. Tokiems kroviniams reikia specialistų, ne bet kurio vežėjo.

Kokybė – Roterdamas Lietuva krovinių pervežimas kiekvieną dieną

16. Kaip atskirti patikimą vežėją nuo nepatikimo?

Žiūrėkite į licencijas, draudimus, atsiliepimus ir darbo patirtį. Patikimas vežėjas turi ES licenciją krovinių vežimui, CMR draudimą ir bent keletą metų patirties. Jei vežėjas negali pateikti šių dokumentų – nesinaudokite jo paslaugomis. Taip pat klauskite rekomendacijų iš kitų įmonių. Internete atsiliepimai ne visada patikimi, bet gyvas žodis iš kolegos – vertingas. Vienas mano pažįstamas pasirinko pigiausią vežėją be jokių patikrinimų – krovinys dingo, o vežėjas tiesiog nebeatsiliepė. Po to jis visada tikrina dokumentus prieš sutartį.

17. Ką daryti, jei vežėjas neatlieka darbo kokybiškai?

Pirmiausia – pranešti raštu. Jei problema neišsprendžiama – kreiptis į Lietuvos nacionalinę vežėjų asociaciją „Linava" arba atitinkamą instituciją Nyderlanduose. Taip pat galima kreiptis į teismą, bet tai kraštutinė priemonė. Dažniausiai užtenka aiškiai išdėstyti problemą ir reikalauti kompensacijos pagal sutartį. Svarbu turėti viską raštu – užsakymą, sutartį, susirašinėjimą. Be dokumentų įrodyti nieko negalėsite. Ir dar – nesileiskite į ilgus ginčus telefonu. Viską fiksuokite el. paštu, kad liktų pėdsakas.

18. Ar kasdieniai reisai yra patikimesni nei retesni?

Paprastai taip. Vežėjas, kuris kasdien turi reisus, turi pastovų srautą, patirtį ir infrastruktūrą. Jis negali sau leisti prarasti klientų dėl prastos kokybės, nes konkurencija didelė. Retesni vežėjai gali būti geri, bet jie mažiau nuspėjami – vieną savaitę viskas sklandžiai, kitą – vėlavimas. Tai nereiškia, kad maži vežėjai blogi – tiesiog rizika didesnė. Jei jūsų verslas priklauso nuo laiku pristatytų krovinių, rinkitės vežėją su pastoviu grafiku. Ramybė verta papildomų kelių eurų.

19. Kaip vertinti vežėjo paslaugų kokybę?

Žiūrėkite į tris dalykus: ar krovinys pristatytas laiku, ar jis sveikas, ar komunikacija buvo sklandi. Jei visi trys punktai patenkinti – vežėjas geras. Jei bent vienas trūksta – reikia kalbėtis. Taip pat verta atkreipti dėmesį į smulkmenas: ar vairuotojas mandagus, ar dokumentai sutvarkyti tvarkingai, ar sąskaita aiški. Šie dalykai rodo požiūrį į darbą. Turėjau vežėją, kuris visada pristatydavo laiku, bet dokumentai būdavo su klaidomis – kiekvieną kartą turėdavau taisyti. Galiausiai pakeičiau, nes nuolatinis dokumentų taisymas atimdavo per daug laiko.

20. Ką reiškia vežėjo reitingai internete?

Reitingai internete – tai tik dalis paveikslo. Geri reitingai rodo, kad dauguma klientų patenkinti, bet ne visada galite pasitikėti jais šimtu procentų. Kartais blogi atsiliepimai parašyti dėl nesusipratimo, o geri – suklastoti. Geriausia derinti internetinius reitingus su asmeninėmis rekomendacijomis. Jei vežėjas turi 4,5 žvaigždutes iš 5 ir daugiau nei 100 atsiliepimų – tai geras ženklas. Jei turi 5 žvaigždutes, bet tik 3 atsiliepimus – tai įtartina. Sveikas skepticizmas čia naudingas.

Išlaidos – Roterdamas Lietuva krovinių pervežimas kiekvieną dieną

21. Kiek kainuoja kasdienis pervežimas iš Roterdamo?

Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio ir skubumo. Viena paletė – apie 180–280 eurų. Pilnas sunkvežimis – 1200–1800 eurų. Tai orientacinės kainos, realybėje gali skirtis. Kasdieniai reisai paprastai siūlo geresnę kainą nei vienkartiniai, nes vežėjas turi pastovų srautą ir gali planuoti išlaidas. Nuolatiniai klientai dažnai gauna 10–15 procentų nuolaidą. Bet jei siunčiate retai, tokios nuolaidos negausite – tai tiesiog ekonomikos dėsnis. Pastovumas vertinamas bet kurioje srityje.

22. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo savaitės dienos?

Kartais taip. Pirmadieniais ir penktadieniais kainos gali būti aukštesnės, nes daugiau užsakymų. Vidury savaitės – antradienį, trečiadienį – paprastai pigiau. Tai susiję su paklausa: daugelis įmonių nori, kad krovinys išvyktų pirmadienį arba pasiektų gavėją iki penktadienio. Jei galite lanksčiai planuoti, siųskite vidury savaitės – sutaupysite. Vienas klientas visada siunčia trečiadieniais ir sako, kad taip sutaupo apie 10 procentų. Nedaug, bet per metus susidaro.

23. Kokie papildomi mokesčiai gali atsirasti?

Papildomi mokesčiai gali būti už pakrovimą/iškrovimą, jei tai nėra įskaičiuota, už laukimą (jei gavėjas vėluoja priimti krovinį), už sandėliavimą (jei krovinys turi palaukti terminale), už ADR žymėjimą (jei krovinys pavojingas). Taip pat gali būti kuro priedas – tai procentas nuo kainos, kuris keičiasi priklausomai nuo degalų kainų. Svarbu prieš užsakant išsiaiškinti, kas įskaičiuota į kainą, o kas ne. Vienas klientas gavo sąskaitą su 200 eurų papildomu mokesčiu už laukimą – niekas jam apie tai nebuvo pasakęs. Nemalonus siurprizas.

24. Kaip sutaupyti kasdieniuose pervežimuose?

Pagrindiniai būdai – planuoti iš anksto, optimizuoti pakavimą, rinktis tinkamą transportą ir derėtis dėl kainos. Jei siunčiate reguliariai, prašykite nuolaidos. Jei galite lanksčiai planuoti datą, rinkitės pigesnę dieną. Jei krovinys mažas, derinkite su kitomis siuntomis. Ir svarbiausia – ne visada rinkitės pigiausią variantą. Kartais pigiausias vežėjas vėluoja arba prastai tvarko dokumentus, ir galutinė kaina su visomis problemomis būna didesnė nei brangesnio, bet patikimo vežėjo.

Išvada

Kasdieniai krovinių pervežimai maršrutu Roterdamas–Lietuva yra patikima ir išvystyta sistema, kurią naudoja tūkstančiai įmonių. Svarbiausia – pasirinkti patikimą vežėją, tinkamai supakuoti krovinį ir turėti tvarkingus dokumentus. Jei planuojate reguliarius pervežimus, investuokite laiko į vežėjo paiešką ir santykių užmezgimą – tai atsiperka ilgalaikėje perspektyvoje. Kasdienis grafikas suteikia lankstumo, bet nereiškia, kad galima viską daryti paskutinę minutę. Planavimas ir komunikacija – tai du dalykai, kurie išsprendžia daugumą problemų logistikos srityje.