Krovinių pervežimas Olandija, vežame kiekvieną dieną

Olandija – viena svarbiausių prekybos partnerių Lietuvai Europoje. Roterdamo uostas – didžiausias Europoje, per jį eina prekių srautai iš viso pasaulio. Todėl krovinių pervežimas tarp Olandijos ir Lietuvos – tai kasdienis mūsų darbas. Vežame viską – nuo mažų siuntų iki pilnų krovinių, nuo maisto produktų iki pramoninės įrangos. Kiekvieną dieną mūsų mašinos keliauja šiuo maršrutu, todėl galime pasiūlyti lankstų grafiką ir konkurencingas kainas. Šiame straipsnyje atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus apie krovinių pervežimą tarp Olandijos ir Lietuvos.

Maršrutai – krovinių pervežimas tarp Olandijos ir Lietuvos

1. Kokiais maršrutais vežate krovinius tarp Olandijos ir Lietuvos?

Pagrindinis maršrutas eina per Vokietiją ir Lenkiją – tai greičiausias kelias. Iš Olandijos pietų (Eindhoveno, Maastrichto) važiuojame per Belgiją arba tiesiai per Vokietiją. Iš šiaurės (Amsterdamo, Groningeno) – per Vokietiją. Atstumas nuo Amsterdamo iki Vilniaus – apie 1600 kilometrų, nuo Roterdamo – apie 1500. Įprastai tai 16-20 valandų kelionės, bet su vairuotojų poilsio reikalavimais – 2-3 dienos. (Kartais važiuojame ir per Čekiją, jei reikia pristatyti krovinius pakeliui – bet tai retai.) Maršrutas parenkamas pagal krovinio pakrovimo/iškrovimo vietas, eismo sąlygas ir kitus veiksnius. Turime GPS sistemas, kurios padeda optimizuoti maršrutą realiu laiku.

2. Ar vežate krovinius iš visos Olandijos?

Taip, vežame iš bet kurios Olandijos vietos. Dažniausiai – iš didžiųjų miestų ir pramonės zonų: Amsterdamas, Roterdamas, Haga, Utrechtas, Eindhovenas, Tilburgas, Breda. Bet jei jūsų tiekėjas yra mažame miestelyje – ne problema. Olandija nedidelė šalis, todėl papildomas atstumas nėra didelis. (Vieną kartą vežėme krovinį iš mažo kaimelio prie Vokietijos sienos – GPS net nerodė tikslaus adreso, teko skambinti vietiniams ir klausti kelio.) Svarbu, kad pakrovimo vieta būtų pasiekiama sunkiojo transporto – kartais senamiesčiuose arba gyvenamųjų rajonų viduryje tai gali būti problema.

3. Kiek laiko trunka kelionė iš Olandijos į Lietuvą?

Įprastai 2-4 dienos, priklausomai nuo maršruto ir krovinio tipo. Pilnas krovinys – greičiau, nes nereikia stoti pakeliui. Dalinis – ilgiau, nes reikia surinkti/iškrauti kitus krovinius. Skubūs pervežimai – 36-48 valandos, bet brangiau. (Praėjusią savaitę vežėme skubų krovinį iš Roterdamo į Kauną – išvykome antradienio vakarą, ketvirtadienio ryte jau buvome vietoje. Bet tai buvo atskiras transportas be jokių tarpinių sustojimų.) Reikia įskaičiuoti ir muitinės laiką – nors ES viduje muitinės procedūrų nėra, kartais būna patikrinimai, ypač jei vežate specialias prekes. Taip pat vairuotojų poilsio reikalavimai – pagal ES taisykles, vairuotojas negali važiuoti be pertraukų.

4. Ar vežate krovinius iš Olandijos uostų?

Taip, tai viena mūsų specializacijų. Roterdamo uostas – didžiausias Europoje, per jį kasdien praeina tūkstančiai konteinerių. Dažnai gauname užsakymus paimti konteinerius iš uosto ir pristatyti į Lietuvą. Taip pat vežame iš Amsterdamo uosto, Vlissingeno, kitų mažesnių uostų. Uosto procedūros turi savo specifiką – reikia specialių leidimų, laiko langų, dokumentų. (Kartais konteineris jau atvykęs į uostą, bet negalime jo paimti, nes trūksta dokumentų – tai gali užtrukti kelias dienas.) Todėl visada rekomenduoju iš anksto paruošti visus dokumentus ir suderinti laiką su uosto operatoriumi.

5. Kaip pasirinkti optimalų maršrutą?

Maršrutas parenkamas pagal kelis veiksnius – atstumą, eismo sąlygas, kelių mokesčius, vairuotojų poilsio vietas. Turime programinę įrangą, kuri padeda optimizuoti, bet galutinį sprendimą priima vairuotojas arba dispečeris, atsižvelgdamas į realią situaciją. (Vieną kartą GPS rodė trumpiausią kelią per mažus Vokietijos miestelius, bet ten buvo remontas ir milžiniškas vėlavimas – vairuotojas pasirinko ilgesnį kelią per greitkelį ir atvyko anksčiau.) Svarbu ne tik atstumas, bet ir kelio kokybė, eismo intensyvumas, degalinių ir poilsio vietų prieinamumas. Ilgose kelionėse vairuotojams reikia poilsio – tai ne tik reikalavimas, bet ir saugumo klausimas.

Krovinių tipai – ką vežame iš Olandijos

6. Kokius krovinius dažniausiai vežate iš Olandijos?

Įvairiausius. Olandija – didžiulė prekybos šalis, todėl prekių spektras platus. Dažniausiai vežame: elektroniką ir elektros įrangą, baldus ir jų furnitūrą, maisto produktus (sūrius, pieno produktus, gėles), drabužius ir tekstilę, pramoninę įrangą, automobilių dalis, chemijos produktus, statybines medžiagas. Pastaruoju metu padaugėjo užsakymų vežti saulės baterijas ir vėjo jėgainių komponentus – atsinaujinanti energetika auga. (Vieną kartą vežėme visą vėjo jėgainės mentę – 40 metrų ilgio. Reikėjo specialios puspriekabės ir leidimų.) Kiekvienas krovinių tipas turi savo specifiką, bet pagrindiniai principai tie patys – saugumas, terminai, dokumentai.

7. Ar vežate temperatūrinius krovinius iš Olandijos?

Taip, turime šaldytuvus transporto priemones, kurios gala palaikyti nuo -25°C iki +25°C temperatūrą. Olandija – viena didžiausių maisto eksportuotojų Europoje, todėl temperatūrinių krovinių paklausa didelė. Vežame šaldytus ir atvėsintus produktus – mėsą, žuvį, pieno produktus, gėles. Temperatūriniai kroviniai reikalauja papildomos priežiūros – reikia nuolat stebėti temperatūrą, turėti atsarginį šaldytuvą, jei pagrindinis sugestų. (Turėjome situaciją, kai šaldytuvo gedimas pakeliui – laimei, turėjome atsarginį agregatą, ir krovinys nebuvo pažeistas. Bet tai kainavo papildomų valandų.) Temperatūriniai kroviniai brangesni nei įprasti, bet būtini maisto produktams.

8. Ar vežate pavojingus krovinius (ADR) iš Olandijos?

Taip, bet tai atskira kategorija su griežtomis taisyklėmis. Pavojingi kroviniai reikalauja specialaus transporto, sertifikuotų vairuotojų, tinkamo ženklinimo ir dokumentacijos. Olandija turi stiprią chemijos pramonę – ypač aplink Roterdamą, kur yra didžiulis chemijos parkas. Dažniausiai vežame: dažus ir lakus, chemines medžagas, baterijas, aerozolius. Kaina aukštesnė, terminai ilgesni, bet saugumas garantuotas. (Vieną kartą atsisakėme vežti labai pavojingą medžiagą – neturėjome tinkamo transporto. Geriau atvirai pasakyti „ne", nei rizikuoti.) Jei planuojate vežti pavojingą krovinį – kreipkitės iš anksto, reikės laiko pasiruošimui.

9. Ar vežate negabaritinius krovinius iš Olandijos?

Taip, bet tai reikalauja specialaus pasiruošimo. Negabaritiniai kroviniai – tai kroviniai, kurie viršija standartinius matmenis (ilgis, plotis, aukštis) arba svorį. Tokiems kroviniams reikia specialios transporto priemonės, leidimų, kartais net eskorto. Olandija turi gerą infrastruktūrą tokiems pervežimams, bet kai krovinys išvyksta iš Olandijos, kiekviena šalis turi savo reikalavimus. (Vežėme 6 metrų pločio įrangą iš Eindhoveno – reikėjo leidimų iš Olandijos, Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos. Procesas užtruko dvi savaites tik dokumentams.) Negabaritinių krovinių pervežimas brangesnis ir ilgesnis, bet kartais vienintelis būdas transportuoti tam tikrą įrangą.

10. Ar vežate gyvūnus iš Olandijos?

Gyvūnų pervežimas – tai labai specializuota sritis su griežtomis taisyklėmis. Vežame tik tam pritaikytu transportu ir tik su visais reikiamais dokumentais – veterinariniais pažymėjimais, skiepų įrašais, mikroschemų duomenimis. Olandija yra viena didžiausių gyvūnų eksportuotojų Europoje – ypač šunys, katės, arkliai. (Vieną kartą vežėme veislinį šunį iš Amsterdamo – reikėjo pasirūpinti ne tik transportu, bet ir gyvūno komfortu kelionės metu.) Gyvūnų pervežimas brangesnis nei įprasto krovinio, ir ne visada galime priimti užsakymą – priklauso nuo to, ar turime tinkamą transportą ir laisvą laiką.

Dokumentai – krovinių pervežimo dokumentacija

11. Kokių dokumentų reikia krovinių pervežimui tarp Olandijos ir Lietuvos?

Kadangi abi šalys yra ES narės, muitinės procedūros paprastos, bet dokumentų vis tiek reikia. Pagrindiniai dokumentai: važtaraštis (CMR), sąskaita faktūra (invoice), pakavimo lapas (packing list). Priklausomai nuo prekių tipo, gali reikėti papildomų dokumentų – kilmės sertifikato, sveikatos pažymėjimo, ADR dokumentų pavojingiems kroviniams, veterinarinių sertifikatų gyvūnams. (Dažniausia problema – neteisingai užpildytas CMR. Vienas klientas nurodė neteisingą prekių kodą, ir krovinys užstriko patikrinimui.) Todėl visada rekomenduoju prieš siunčiant atsiųsti dokumentus mums peržiūrai – geriau iš anksto pastebėti klaidą.

12. Kas atsako už dokumentų teisingumą?

Priklauso nuo to, kas tuos dokumentus ruošė. Jei dokumentus pateikė klientas arba jo tiekėjas – atsakomybė tenka jiems. Mes galime patikrinti, ar dokumentai atrodo tvarkingai, bet negalime garantuoti jų teisingumo. Jei dokumentus ruošė mūsų muitinės tarpininkas – tada atsakomybė mūsų pusėje. (Turėjome nemalonų atvejį, kai tiekėjas Olandijoje nurodė neteisingą svorį – skirtumas buvo 500 kg. Muitinė pastebėjo, ir krovinys užstriko. Paaiškėjo, kad tiekėjas supainiojo kilogramus su svarais.) Todėl visada prašome kuo detaliau aprašyti prekes – ką vežame, kiek sveria, iš ko pagaminta.

13. Ar reikia muitinės deklaracijos vežant tarp Olandijos ir Lietuvos?

Paprastai ne, nes abi šalys yra ES viduje, ir prekių judėjimas laisvas. Bet yra išimčių – jei prekės atvyksta iš trečiųjų šalių ir dar nėra išmuitintos, jei vežate akcizines prekes (alkoholis, tabakas), jei krovinys keliauja tranzitu per trečiąsias šalis. Tokiais atvejais reikia muitinės deklaracijos. (Vieną kartą vežėme krovinį iš Olandijos, bet prekės buvo iš Kinijos ir dar nebuvo išmuitintos ES – reikėjo visos muitinės procedūros.) Jei nežinote, ar jūsų kroviniui reikia muitinės deklaracijos – klauskite mūsų, patarsime.

14. Kaip užpildyti CMR važtaraštį?

CMR važtaraštis – tai pagrindinis krovinių vežimo dokumentas. Jame turi būti nurodyta: siuntėjo ir gavėjo duomenys, pakrovimo ir iškrovimo vieta, prekių aprašymas, svoris, kiekis, vertė. Svarbu, kad visi duomenys būtų tikslūs – neteisingas adresas ar svoris gali sukelti problemų. (Kartais klientai palieka tuščius laukelius arba rašo „žr. sąskaitą" – tai ne visada priimtina.) Mes galime padėti užpildyti CMR, jei reikia. Taip pat svarbu, kad CMR būtų pasirašytas tiek siuntėjo, tiek gavėjo – be parašų dokumentas negalioja.

Kainos – krovinių pervežimas Olandija-Lietuva

15. Kiek kainuoja krovinių pervežimas iš Olandijos į Lietuvą?

Kaina priklauso nuo daugybės dalykų – krovinio tipo, svorio, tūrio, maršruto, skubumo. Apytikslės kainos: pilnas krovinys (13,6 m puspriekabė) – 1200-1800 eurų, dalinis krovinys – nuo 200 eurų už palečių vietą, mažas furgonas – 600-1000 eurų. Bet tai labai apytiksliai – konkreti kaina priklauso nuo situacijos. (Vieną kartą klientas prašė paskaičiuoti kainą „maždaug kroviniui iš Amsterdamo" – be svorio, be matmenų, be adreso. Sunku paskaičiuoti, kai nežinai, ką veži.) Todėl visada prašome kuo daugiau informacijos – tada galime pateikti tikslų pasiūlymą.

16. Kas įtakoja krovinių pervežimo kainą?

Pagrindiniai veiksniai: atstumas (toliau – brangiau), krovinio svoris ir tūris (sunkesni ir didesni – brangiau), krovinio tipas (pavojingi, temperatūriniai – brangiau), skubumas (skubūs – brangiau), sezonas (sezono metu – brangiau). Taip pat kelių mokesčiai (Vokietijoje ir Olandijoje jie dideli), degalų kaina, draudimas. (Kartais net dienos laikas turi įtakos – jei reikia pristatyti naktį arba savaitgalį, kaina aukštesnė.) Mes stengiamės būti konkurencingi, bet negalime dirbti nuostolingai. Kaina atspindi realias išlaidas – degalus, vairuotojų atlyginimus, draudimą, transporto priežiūrą.

17. Ar kainos fiksuotos ar gali keistis?

Paprastai pateikiame fiksuotą kainą, kuri negali keistis, jei nekinta krovinio parametrai. Bet yra situacijų, kai kaina gali keistis – pavyzdžiui, jei krovinio svoris ar tūris skiriasi nuo deklaruoto, jei reikia papildomų sustojimų, jei atsiranda nenumatytų mokesčių. (Vieną kartą klientas nurodė, kad krovinys sveria 5 tonas, o realiai svėrė 8 – natūralu, kad kaina pasikeitė.) Todėl svarbu pateikti tikslią informaciją iš anksto. Mes visada informuojame apie bet kokius kainos pokyčius prieš juos taikydami – jokių staigmenų sąskaitoje.

18. Kaip sutaupyti krovinių pervežimui iš Olandijos?

Yra keletas būdų. Pirma – planuoti iš anksto. Antra – rinktis dalinį krovinį, jei neskubate. Trečia – sujungti krovinius su kitais klientais. Ketvirta – lankstumas dėl terminų. Penkta – tinkamas pakavimas (gerai supakuotas krovinys užima mažiau vietos). (Vienas klientas visada užsako pervežimą pirmadieniais – tada galime sujungti su kitais kroviniais ir pasiūlyti geresnę kainą.) Taip pat rekomenduoju ilgalaikį bendradarbiavimą – nuolatiniams klientams visada taikome geresnes sąlygas.

Terminai – krovinių pristatymo laikas

19. Koks yra standartinis pristatymo terminas?

Standartinis terminas – 3-5 darbo dienos. Tai reiškia, kad krovinys bus pakrautas per 1-2 dienas nuo užsakymo, o pristatytas per 2-3 dienas nuo pakrovimo. Bet tai priklauso nuo daugelio dalykų – ar turime laisvą mašiną, ar krovinys paruoštas, ar nėra švenčių. (Prieš Kalėdas terminai gali pailgėti iki 7-10 dienų, nes paklausa didelė.) Skubūs pervežimai – 2-3 dienos, bet brangiau. Daliniai kroviniai – 5-7 dienos. Visada stengiamės laikytis sutartų terminų, bet kelyje visko pasitaiko.

20. Ar galima paspartinti pristatymą?

Taip, bet tai kainuoja. Skubūs pervežimai reiškia atskirą transportą, be tarpinių sustojimų, su prioriteto teise. Kaina gali būti 30-50% aukštesnė nei standartinio pervežimo. Bet kartais tai vienintelis variantas – pavyzdžiui, gamykla stovi, nes trūksta detalių iš Olandijos. (Vieną kartą klientas skambino 6 valandą ryto – gamykla stovėjo, nes neatvyko komponentai iš Eindhoveno. Išsiuntėme mašiną tą pačią dieną, kitą rytą krovinys jau buvo vietoje. Kainavo, bet gamykla vėl dirbo.) Jei reikia skubiai – skambinkite, bandysime padėti.

21. Ką daryti, jei krovinys vėluoja?

Pirmas dalykas – pranešti mums. Mes iš karto patikrinsime, kas nutiko, ir informuosime apie naują numatomą atvykimo laiką. Vėlavimo priežastys gali būti įvairios – kamščiai, oro sąlygos, techniniai gedimai, muitinės patikrinimai. (Praėjusį mėnesį Vokietijoje buvo didelė avarija, ir mūsų mašina užstriko 6 valandas – nieko negalėjome padaryti.) Svarbiausia – komunikacija. Mes visada pranešame apie problemas, net jei jos nemalonios. Jei vėlavimas mūsų kaltė – stengiamės kompensuoti, nors tai ir nemalonu pripažinti.

Draudimas – krovinių saugumas

22. Ar kroviniai yra drausti transportavimo metu?

Taip, visi mūsų pervežami kroviniai yra drausti CMR draudimu. Tai standartinis vežėjo civilinės atsakomybės draudimas, kuris dengia žalą, atsiradusią transportavimo metu. Bet CMR draudimas turi ribotas sumas – jis kompensuoja tam tikrą sumą už kilogramą, o ne visą prekės vertę. Jei vežate brangią prekę – rekomenduoju papildomą krovinio draudimą. (Vienas klientas vežė elektronikos už 50 000 eurų be papildomo draudimo – nieko nenutiko, bet jei būtų nutikę, CMR draudimo nebūtų užtekę.) Papildomas draudimas kainuoja nedaug, bet ramybės suteikia daug.

23.