Krovinių gabenimas Roterdamas – viskas apie transportavimą iš didžiausio Europos uosto

Roterdamo uostas – tai ne tik milžiniškas logistikos mazgas, bet ir vieta, kur prasideda arba baigiasi tūkstančiai krovinių kelių kasdien. Jei jūsų verslas susijęs su importu, eksportu ar tranzitu, Roterdamas neišvengiamai atsiranda jūsų planuose. Bet krovinių gabenimas iš šio uosto – tai ne tik paskambinti vežėjui ir viskas. Reikia žinoti terminalus, procedūras, dokumentus, laiko tarpus. Ir dar – reikia žinoti, ko nežinai. Šiame straipsnyje pabandysiu atsakyti į klausimus, kurie dažniausiai kyla tiems, kas pirmą kartą susiduria su Roterdamo logistika. Nebūsiu diplomatiškas – kai kurie dalykai sudėtingi, ir geriau tai žinoti iš anksto.

Uostas – krovinių gabenimas Roterdamas

1. Kodėl Roterdamas yra svarbus krovinių gabenimui?

Roterdamas – didžiausias uostas Europoje pagal krovinių apimtis. Kasmet jis apdoroja daugiau nei 400 milijonų tonų krovinių. Jis yra vartai į Europą prekėms iš Azijos, Amerikos, Afrikos. Beveik viskas, kas atplaukia į Europą per Atlantą arba Sueco kanalą, gali atsidurti Roterdame. Ir Lietuvai tai svarbu, nes geografiškai mes esame ne taip toli – sunkvežimiu per Vokietiją 2-3 dienos, o tai logistikos pasaulyje yra greitai. Be to, Roterdamo uostas turi puikiai išvystytą infrastruktūrą – terminalai, sandėliai, geležinkelis, keliai. Viskas sukurta tam, kad kroviniai judėtų greitai. Paprastai.

2. Kokie terminalai Roterdame yra svarbiausi?

Yra keli pagrindiniai: ECT Delta ir Euromax – konteinerių terminalai; Maasvlakte – vieta, kur priima didžiausius konteinerinius laivus; Botlek – naftos produktai ir cheminė medžiaga; Europoort – bendri kroviniai. Kiekvienas terminalas turi savo specifiką, ir ne visi dirba su visais krovinių tipais. Jei nežinote, kuriame terminale yra jūsų krovinys – galite prarasti pusę dienos ieškodami. Vienas atvejis: klientas manė, kad jo krovinys ECT Delta, nuvažiavome ten, o pasirodo – Europoort. 40 kilometrų atstumas. Ne klaida, bet laiko švaistymas. Todėl visada prašome tikslaus terminalo pavadinimo ir adreso.

3. Kaip veikia krovinių priėmimas uoste?

Kai laivas atvyksta, krovinys iškraunamas į terminalą. Tada siuntėjas arba jo atstovas turi pateikti dokumentus – važtaraštį, sąskaitą, pakavimo lapą. Terminalas patikrina dokumentus ir išduoda leidimą atsiimti krovinį. Tai gali užtrukti nuo kelių valandų iki kelių dienų, priklausomai nuo to, ar dokumentai tvarkingi, ar terminalas užimtas. Kartais reikia ir muitinės patikrinimo – nors tarp ES šalių to nereikia, bet jei krovinys iš trečiosios šalies – būtina. Vienas nemalonus momentas: terminalai ima mokesčius už laikymą – jei krovinys stovi ilgiau nei sutartas laikotarpis, mokate už kiekvieną dieną. Ir šie mokesčiai nėra maži.

4. Kiek laiko krovinys gali stovėti terminale nemokamai?

Paprastai 3-5 dienos, bet tai priklauso nuo terminalo ir sutarties. Po to – mokama, ir kaina auga eksponentiškai. Pirmos papildomos dienos – 50-100 eurų už konteinerį, vėliau – daugiau. Yra buvę, kad klientas pamiršo apie savo konteinerį – po mėnesio gavo sąskaitą už 2000 eurų sandėliavimą. Nemalonu. Todėl svarbu planuoti – kai tik žinote, kad laivas atvyks, susitarkite su vežėju dėl išvežimo. Geriausia – kad sunkvežimis lauktų terminalo dieną, kai krovinys iškraunamas. Taip išvengiate sandėliavimo mokesčių ir pagreitinate procesą.

5. Kaip sužinoti, kada laivas atvyksta į Roterdamą?

Yra kelios svetainės, kur galima sekti laivus: MarineTraffic, VesselFinder, Port of Rotterdam svetainė. Ten matote laivo buvimo vietą, numatomą atvykimo laiką, terminalą. Bet – numatomas laikas gali keistis. Laivai vėluoja dėl oro, dėl eismo, dėl kitų priežasčių. Vieną kartą laivas turėjo atvykti trečiadienį, o atvyko tik penktadienį dėl audros Šiaurės jūroje. Dvi dienos. Klientas jau buvo užsisakęs sunkvežimį trečiadieniui – teko atšaukti ir užsakyti iš naujo. Todėl rekomenduoju – nesitikėkite tikslaus laiko, būkite lankstūs, ir turėkite atsarginį planą.

Transportas – krovinių gabenimas iš Roterdamo

6. Kokie transporto būdai naudojami gabenimui iš Roterdamo?

Kelių transportas – populiariausias, ypač į Lietuvą. Sunkvežimiai, puspriekabės, furgonai. Geležinkelis – augantis variantas, bet infrastruktūra kol kas ribota. Keltas – per Baltijos jūrą, kartu su sunkvežimiu. Oro transportas – tik skubiems ir mažiems kroviniams. Kombinuotas – dažniausias variantas: laivas + sunkvežimis. Pasirinkimas priklauso nuo krovinio tipo, skubumo, biudžeto. Jei vežate didelį kiekį konteinerių ir jums neskubu – geležinkelis gali būti pigesnis. Jei skubu – sunkvežimis. Jei labai skubu – oras. Bet reikia suprasti – kiekvienas būdas turi savo apribojimus. Geležinkelis nevažiuoja iki jūsų sandėlio, oras neveža sunkių krovinių, keltas priklauso nuo oro sąlygų.

7. Kiek kainuoja gabenimas sunkvežimiu iš Roterdamo?

Sunkvežimiu – priklauso nuo to, ar pilnas, ar dalinis krovinys. Pilnas sunkvežimis iš Roterdamo į Vilnių – 1200-2000 eurų, priklausomai nuo sezono. Dalinis – pigiau, bet lėčiau. Kainą veikia: atstumas, svoris, tūris, kelių mokesčiai (Olandija, Vokietija, Lenkija), kuro kaina, draudimas. Ir dar – grįžtamojo reiso užimtumas. Jei sunkvežimis grįžta tuščias – kaina didesnė. Todėl konsoliduoti krovinius yra pigiau. Vienas dalykas, apie kurį mažai kas kalba – kelių mokesčiai Vokietijoje nėra maži, ypač dideliems sunkvežimiams. Tai atsispindi jūsų kainos pasiūlyme, net jei nematote atskiro eilutės.

8. Ką reiškia konsoliduotas krovinys?

Konsoliduotas krovinys – tai kelių siuntėjų kroviniai, vežami vienu sunkvežimiu. Vietoj to, kad vienas sunkvežimis vežtų vieno kliento dvi paletes, jis veža dešimties klientų paletes. Tai pigiau kiekvienam klientui, bet lėčiau – reikia laiko surinkti visus krovinius. Konsolidacija populiari tarp mažų ir vidutinių įmonių, kurios neturi pilno sunkvežimio krovinių. Bet tinka ne visiems – jei jums reikia greito pristatymo, konsolidacija ne variantas. Arba jei jūsų krovinys pavojingas – negalima maišyti su kitais. Tai vienas tų dalykų, kuriuos reikia aptarti iš anksto.

9. Kiek trunka gabenimas iš Roterdamo į Lietuvą?

Sunkvežimiu – 2-4 dienos, priklausomai nuo maršruto. Roterdamas–Vilnius – maždaug 1600 kilometrų, vairuotojas gali nuvažiuoti per 2 dienas, bet su poilsio pertraukomis – 3. Su keltu – 3-5 dienos, įskaitant kelionę keltu. Geležinkeliu – ilgiau, 5-7 dienas, nes reikia perkrovimų. Svarbu suprasti – tai teoriniai skaičiai. Praktikoje viskas priklauso nuo eismo, oro, muitinės (jei reikia), terminalo darbo laiko. Vieną kartą dėl sniego Lenkijoje sunkvežimis užstriko 12 valandų – nieko negali padaryti. Todėl visada pridėkite 1-2 dienas rezervo, ypač žiemą.

10. Ar galima gabenti krovinius geležinkeliu?

Galima, bet tai nėra populiarus variantas tarp Lietuvos ir Nyderlandų. Geležinkelio jungtis yra, bet reikia perkrovimų – iš laivo ant traukinio, iš traukinio ant sunkvežimio. Kiekvienas perkrovimas – tai laikas, pinigai ir rizika. Be to, geležinkelio grafikai mažiau lankstūs negu kelių transporto. Bet geležinkelis tinka dideliems, sunkiems kroviniams, kuriems neskubu. Pavyzdžiui, jei vežate tūkstantį tonų plieno – sunkvežimiu tai būtų 40 reisų, o geležinkeliu – vienas traukinys. Tačiau dauguma mūsų klientų veža mažesnius kiekius, ir jiems sunkvežimis yra optimalus.

Dokumentai – krovinių gabenimas iš Roterdamo

11. Kokie dokumentai reikalingi gabenimui iš Roterdamo?

Pagrindiniai: CMR važtaraštis, sąskaita faktūra, pakavimo lapas. Jei krovinys iš ne ES šalies – dar ir muitinės deklaracija, importo leidimai, sertifikatai. Jei pavojingas krovinys – ADR dokumentai. Jei maistas – fitosanitariniai arba veterinariniai sertifikatai. Sąrašas gali būti ilgas, priklausomai nuo krovinių tipo. Svarbiausia – turėti viską prieš krovinio atvykimą. Vieną kartą klientas atvyko atsiimti krovinio, bet neturėjo sąskaitos faktūros – negalėjome išduoti. Lai laukė, kol jo biuras atsiuntė el. paštu. Valandos prarastos. Tokie dalykai nutinka, kai nesiruošiama iš anksto.

12. Kaip teisingai užpildyti CMR važtaraštį?

CMR turi turėti: siuntėjo ir gavėjo duomenis, krovinio aprašymą, kiekį, svorį, vertę, pakrovimo ir iškrovimo vietas, transporto priemonės duomenis. Ir dar – specialias pastabas, jei yra – pavyzdžiui, „trapu", „nestatyti aukštyn kojomis". Svarbu teisingai nurodyti svorį ir kiekį – jei nurodysite neteisingai, gali kilti problemų su draudimu. Vienas niuansas: CMR pasirašo siuntėjas, gavėjas ir vairuotojas. Jei gavėjas nepasirašo – formaliai krovinys nepristatytas. Bet praktikoje – kartais gavėjas atsisako pasirašyti, nes mato pažeidimą. Tada reikia užfiksuoti pastabą ir spręsti problemą.

13. Ar reikalingas kilmės sertifikatas?

Paprastai ne, bet yra išimčių. Jei krovinys keliauja į šalį, su kuria ES turi prekybos susitarimą, kilmės sertifikatas gali sumažinti muito tarifą. Tačiau tarp ES šalių – nereikia. Bet jei krovinys iš Kinijos, atplaukęs į Roterdamą, o iš ten gabenamas į Lietuvą – tada kilmės sertifikatas gali būti reikalingas muitinės procedūroms. Tai vienas tų dokumentų, kurie atrodo nereikalingi, kol jų prireikia. Todėl rekomenduoju – jei krovinys iš ne ES šalies, pasitikrinkite, ar reikia kilmės sertifikato. Geriau turėti ir nenaudoti nei neturėti ir laukti.

14. Kas yra packing list ir kam jis reikalingas?

Packing list – tai pakavimo lapas, kuriame nurodyta, kas yra kiekvienoje dėžėje, kiekvienoje palėtėje. Jame nurodytas kiekis, svoris, matmenys. Tai nėra privalomas dokumentas, bet labai rekomenduojamas. Ypač jei krovinys didelis ir turi daug dalių. Be packing list sunku patikrinti, ar viskas atvyko. Vieną kartą gavome krovinį su 50 dėžių, bet be packing list – teko skambinti siuntėjui ir prašyti, kad atsiųstų. Užtruko, klientas nervinosi. Dabar visada prašome packing list kartu su kitais dokumentais. Tai mažas dalykas, bet labai palengvina gyvenimą.

15. Ką daryti, jei dokumentai neteisingi?

Taisyti. Kuo greičiau. Jei pastebėjote klaidą prieš krovinio išvykimą – paprašykite siuntėjo pataisyti. Jei po išvykimo – susisiekite su vežėju, gal jis gali pataisyti pakeliui. Jei dokumentai neteisingi pasienyje arba muitinėje – krovinys gali būti sulaikytas, kol dokumentai bus sutvarkyti. Tai kainuoja laiko ir pinigų. Dažniausios klaidos: neteisingas krovinio svoris, neteisingas adresas, trūksta parašo antspaudo. Vieną kartą CMR buvo parašytas ne tas gavėjo pavadinimas – skirtumas viena raidė, bet muitinė sustabdė visą procesą. Smulkmena? Gal, bet muitinė nemėgsta smulkmenų.

Rizikos – krovinių gabenimas Roterdamas

16. Kokios yra pagrindinės rizikos gabenant krovinius?

Pažeidimas, vėlavimas, praradimas, vagystė. Tai pagrindinės. Pažeidimas – dažniausiai dėl netinkamo pakrovimo arba staigių manevrų. Vėlavimas – dėl eismo, oro, muitinės, terminalo perkrovimo. Praradimas – retai, bet pasitaiko, ypač su konsoliduotais kroviniais. Vagystė – labiausiai tikėtina sustojimo aikštelėse, ypač Vokietijoje. Kiekviena rizika turi savo prevencijos būdą: tinkamas pakavimas, draudimas, patikimas vežėjas, sekimo sistema. Bet nulis rizikos nėra – logistikoje visada kažkas gali nutikti. Svarbu būti pasiruošusiam ir turėti planą B.

17. Kaip apsaugoti krovinius nuo vagystės?

Draudimas – pirmas žingsnis. Antras – patikimas vežėjas su gera reputacija. Trečias – sekimo sistema. Ketvirtas – tinkamas pakavimas, kad nebūtų akivaizdu, kas viduje. Penktas – vengti brangių krovinių palikti be priežiūros. Vagystės dažniausiai vyksta sustojimo aikštelėse, ypač naktį. Todėl rekomenduojame vairuotojams nestoti tamsiose, atokiose vietose. Bet tai ne visada įmanoma – vairuotojai turi poilsio laiką, ir jie turi sustoti. Yra saugios aikštelės su kameromis ir apsauga – jos brangesnės, bet saugesnės. Vienas mūsų krovinys dingo prieš 3 metus – nuo tada investuojame į papildomą saugumą.

18. Kas atsako už krovinio pažeidimą?

Priklauso nuo to, kada ir kur pažeidimas įvyjo. Jei pakrovimo metu – siuntėjas. Jei transportavimo metu – vežėjas. Jei iškrovimo metu – gavėjas. Bet praktikoje – ne visada aišku. Todėl svarbu fiksuoti krovinio būklę kiekviename etape: pakrovimo metu, pristatymo metu. Nuotraukos, pastabos važtaraštyje – tai apsaugo abi puses. CMR konvencija nustato vežėjo atsakomybės ribas – tai nėra neribota. Jei krovinys vertingesnis nei standartinės ribos – reikia papildomo draudimo. Dauguma žmonių apie tai negalvoja, kol neatsitinka bėda.

19. Kaip veikia krovinių draudimas?

Draudimas dengia krovinio vertę, jei jis pažeistas, prarastas ar pavogtas transportavimo metu. Yra standartinis draudimas – pagal CMR konvencijos ribas, ir papildomas – pagal pilną vertę. Standartinis draudimas pigesnis, bet ribotas. Papildomas brangesnis, bet saugesnis. Pasirinkimas priklauso nuo krovinio vertės. Jei vežate 1000 eurų vertės prekes – standartinio užtenka. Jei 100 000 eurų – tik papildomas. Draudimo kaina paprastai 0,3-0,5 proc. nuo krovinio vertės. Tai nėra daug, palyginus su tuo, ką galite prarasti. Bet žmonės taupo ant draudimo, ir kartais tai brangiai kainuoja.

20. Ką daryti, jei krovinys prarastas?

Pirma – pranešti vežėjui. Antra – pateikti pretenziją su dokumentais. Trečia – jei vežėjas atsisako kompensuoti – kreiptis į draudimą. Ketvirta – jei draudimas atsisako – teismas. Tai kraštutinumai, bet pasitaiko. Dažniausiai krovinys nėra prarastas – jis tiesiog pasimetė. Ypač su konsoliduotais kroviniais – kartais viena dėžė atsiduria ne tame sunkvežimyje. Tokiais atvejais – krovinys randamas per kelias dienas. Bet jei praėjo savaitė ir niekas nežino, kur krovinys – tada jau rimta. Todėl – draudimas, sekimas, dokumentai. Tai trys dalykai, kurie gali išgelbėti situaciją.

Specifika – Roterdamo logistika

21. Kuo skiriasi Roterdamo uostas nuo kitų uostų?

Roterdamas yra didžiausias, bet tai nereiškia, kad jis geriausias viskame. Antverpenas – artimiausias konkurentas, ir kai kuriais atžvilgiais jis geresnis – mažesni mokesčiai, greitesnis aptarnavimas. Hamburgas – arčiau Lietuvos, bet mažesnis. Klaipėda – mūsų uostas, bet negali konkuruoti su Roterdamu pagal apimtis. Roterdamo privalumai: infrastruktūra, jungtys, pasirinkimas. Trūkumai: eilės, mokesčiai, sudėtingumas. Pasirinkimas priklauso nuo to, iš kur atvyksta krovinys. Jei iš Azijos – Roterdamas logiškas. Jei iš Skandinavijos – gal Klaipėda ar Hamburgas. Kiekvienas atvejis individualus.

22. Kaip Roterdamo uosto mokesčiai veikia kainą?

Roterdamo uosto mokesčiai yra vieni didžiausių Europoje. Už kiekvieną konteinerį, už kiekvieną dieną sandėliavimo, už kiekvieną perkrovimą. Šie mokesčiai įskaičiuojami į galutinę krovinių gabenimo kainą. Klientai kartais nustemba, kad kaina didesnė nei tikėjosi – dalis to yra uosto mokesčiai. Negali to apeiti, tai tiesiog Roterdamo realybė. Bet uosto mokesčiai garantuoja kokybišką infrastruktūrą – terminalai, keliai, personalas. Pigiau nebūtinai geriau. Pigesniuose uostose gali laukti ilgiau, prarasti daugiau laiko, o laikas – pinigai.

23. Kokie yra pagrindiniai maršrutai iš Roterdamo į Lietuvą?

Pagrindiniai: per Vokietiją, Lenkiją – tai trumpiausias kelias. Roterdamas–Hannover–Berlyn–Poznan–Varšuva–Kaunas–Vilnius. Apie 1600 kilometrų, 2-3 dienos. Alternatyvus: per Belgiją, Vokietiją, Čekiją, Lenkiją – ilgiau, bet kartais pigiau, jei reikia pristatyti į pietų Lietuvą. Yra ir kelių variantas – keltu iš Vokietijos (Rostock arba Klaipėda) į Lietuvą. Tai greičiau, bet brangiau. Pasirinkimas priklauso nuo krovinio skubumo, dydžio ir biudžeto. Mes paprastai naudojame pirmąjį maršrutą – jis patikimiausias ir greičiausias.

24. Ar yra problemų su kelių sąlygomis?

Taip, ypač žiemą. Lenkijos keliai kartais būna slidūs, Vokietijos greitkeliuose – remontai, kas sukelia spūstis. Vasarą – kitos problemos: karštis, perkrovimas, atostogų eismas. Kelių sąlygos veikia pristatymo laiką – kartais reikia keisti maršrutą, kartais lėčiau važiuoti. Vieną kartą žiemą Lenkijoje užsikimšo greitkelis dėl avarijos – sunkvežimis užstriko 8 valandas. Tokių dalykų negali numatyti, bet galima ruoštis – turėti atsarginį maršrutą, lankstų grafiką, kantrybę. Gamta ne visada bendradarbiauja su logistika.

25. Kaip pasirinkti tinkamą vežėją Roterdamo maršrutui?

Patirtis su Roterdamo uostu – pirmas kriterijus. Vežėjas, kuris žino terminalus, procedūras, problemas – vertas savo kainos. Antras – draudimas ir licencijos. Trečias – atsiliepimai iš kitų klientų. Ketvirtas – komunikacija. Jei vežėjas neatsiliepia telefonu prieš užsakymą – ką jis darys, kai krovinys kelyje? Penktas – kaina, bet ne pagrindinis. Pigiausias vežėjas ne visada geriausias. Vienas klientas pasirinko pigiausią variantą – krovinys vėlavo savaitę, dokumentai prarasti, kompensacijos negavo. Pigiau išėjo brangiau. Todėl – rinkitės atsakingai.

Išvada

Krovinių gabenimas iš Roterdamo – tai sistemos dalis, kurioje kiekvienas elementas svarbus. Uostas, terminalas, dokumentai, transportas, draudimas – viskas turi veikti kartu. Ir viskas gali sugriūti dėl vienos smulkmenos. Todėl planavimas, komunikacija ir patikimi partneriai yra raktas į sėkmingą gabenimą. Roterdamas yra milžiniškas, bet ne nevaldomas. Su tinkamais žmonėmis šalia – viskas įmanoma. Jei turite klausimų – skambinkite. Mes čia, kad padėtume.