Krovinių gabenimas iš Roterdamo kaina gera, vežame kasdien

Roterdamo uostas yra didžiausias Europoje, ir per jį kasdien praeina tūkstančiai konteinerių bei krovinių. Lietuvos įmonės aktyviai naudojasi šiuo uostu – tiek eksportui, tiek importui. Krovinių gabenimas iš Roterdamo į Lietuvą ar kitas šalis yra mūsų kasdienybė. Šiame straipsnyje atsakysiu į klausimus, kuriuos dažniausiai girdžiu iš klientų – apie kainas, terminus, dokumentus ir visus kitus dalykus, kurie svarbūs organizuojant pervežimą. Rašau taip, kaip kalbu su klientais – tiesiai, be nereikalingo gražinimo.

Kainos – krovinių gabenimas iš Roterdamo kasdien

1. Kiek kainuoja krovinių gabenimas iš Roterdamo į Lietuvą?

Kaina priklauso nuo daugybės dalykų – krovinio dydžio, svorio, tipo, maršruto. Pilno krovinio (FTL) gabenimas iš Roterdamo į Vilnių ar Kauną paprastai kainuoja nuo 1 900 iki 2 700 eurų. Dalinio krovinio (LTL) – nuo 90 iki 130 eurų už europalę. Bet tai tik orientyras. Konkrečią kainą galime pasakyti tik žinodami detales. Pavyzdžiui, jei vežate sunkų krovinį, kuris sveria daugiau nei 24 tonos, gali būti papildomas mokestis. Jei reikia specialios mašinos – šaldytuvo, cisternos – kaina kitokia. Be to, kainą veikia kuras, kelių mokesčiai, sezoniškumas. Vienas klientas skambino ir klausė: „kodėl kaina tokia didelė?" Paaiškinau – jo krovinys buvo pavojingas (ADR), reikėjo specialios mašinos ir specialiai apmokyto vairuotojo. Natūralu, kad brangiau. Jis suprato. Svarbu – klauskite konkrečios sąmatos, ne bendro skaičiaus.

2. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo krypties Lietuvoje?

Taip, bet nežymiai. Roterdamas–Vilnius ir Roterdamas–Kaunas yra beveik vienodas atstumas – apie 1 600 km. Bet jei vežate į Klaipėdą, tai arčiau – apie 1 400 km. O jei į Šiaulius ar Panevėžį – panašiai kaip į Vilnių. Kainos skirtumas tarp skirtingų Lietuvos miestų paprastai būna 50–150 eurų. Bet yra išimčių. Jei vežate į labai mažą miestelį, kur nėra patogaus privažiavimo sunkvežimiui, gali būti papildomas mokestis už „paskutinį kilometrą". Pavyzdžiui, vieną kartą vežėme krovinį į kaimą Žemaitijoje, kur kelias buvo toks siauras, kad vilkikas vos tilpo. Vairuotojas turėjo važiuoti labai lėtai, ir tai užėmė papildomą valandą. Tas laikas atsispindėjo sąskaitoje. Todėl, jei jūsų adresas ne standartinis – pasakykite iš anksto. Mes įvertinsime ir pasakysime, ar bus papildomų išlaidų.

3. Kaip apskaičiuojama dalinio krovinio kaina?

Dalinio krovinio kainodara kitokia nei pilno. Čia mokate tik už tą vietą, kurią užima jūsų krovinys. Paprastai skaičiuojama pagal svorį arba tūrį – imamas didesnis rodiklis. Standartinis tarifas Roterdamas–Lietuva daliniam kroviniui yra maždaug 90–130 eurų už europalę. Bet tai priklauso nuo to, kiek tuo pačiu metu vežama. Jei mašina jau beveik pilna, jūsų krovinys gali tilpti pigiau. Jei reikia specialiai rinkti krovinius iš skirtingų vietų – brangiau. Yra buvę, kad klientas turėjo 2 paletes, bet jos buvo skirtingose Roterdamo vietose – viena uoste, kita miesto sandėlyje. Tas papildomas važinėjimas kainavo. Daliniai kroviniai paprastai važiuoja ne kasdien, o pagal grafiką – dažniausiai 2–3 kartus per savaitę. Jei skubu – galima ir greičiau, bet kaina bus didesnė.

4. Ar yra paslėptų mokesčių?

Pas mus – ne. Mes visada pateikiame pilną sąmatą su visomis eilutėmis. Bet yra situacijų, kai atsiranda papildomų išlaidų, kurių negalėjome numatyti. Pavyzdžiui, jei vairuotojas turi laukti ilgiau nei 2 valandas pakrovimo ar iškrovimo vietoje – taikomas waiting time mokestis. Jei krovinys neatitinka deklaruotų matmenų – gali būti papildomas mokestis. Jei reikia keisti maršrutą dėl nenumatytų aplinkybių – taip pat. Bet visa tai mes stengiamės suderinti iš anksto. Svarbu – perskaitykite pasiūlymą iki galo. Ten viskas parašyta. Vienas klientas skundėsi, kad gavo papildomą sąskaitą už waiting time. Paaiškėjo, kad pasiūlyme buvo aiškiai parašyta – „waiting time virš 2 val. – 50 EUR/val." Jis tiesiog neskaitė. Mes neslepiame nieko, bet negalime priversti skaityti. Todėl visada sakau – skaitykite, klauskite, aiškinkitės prieš užsakant.

5. Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima, bet su saiku. Mes nesame turgus, kur kainos yra pradinės ir visada galima nuleisti. Mūsų kainos yra pagrįstos realiomis išlaidomis – kuras, vairuotojo atlyginimas, kelių mokesčiai, draudimas, nusidėvėjimas. Bet jei turite reguliarų krovinių srautą – pavyzdžiui, kiekvieną savaitę po pilną mašiną – tada galime kalbėti apie nuolaidą. Ilgalaikiai klientai visada gauna geresnes sąlygas. Taip pat – jei turite konkurencingą pasiūlymą iš kitos įmonės, parodykite. Mes pažiūrėsime, ar galime pasiūlyti geriau. Bet jei pasiūlymas yra gerokai žemesnis už rinkos kainą – atsargiai. Arba kažkas slepia, arba taupo ant draudimo, arba naudoja neaiškius vairuotojus. Pigiausias variantas ne visada geriausias. Ypač kai kalba eina apie jūsų krovinius.

6. Kaip kuro kaina veikia pervežimo kainą?

Tiesiogiai. Kuras yra viena didžiausių išlaidų transporto įmonėje – kartais net 30–40 procentų visų sąnaudų. Todėl, jei dyzelis pabrangsta 10 procentų, tai automatiškai atsispindi pervežimo kainoje. Mes stengiamės tai daryti palaipsniui, ne staiga, bet kartais negalime absorbuoti viso kainų šuolio. Ypač jei turime ilgalaikę sutartį su fiksuota kaina – tada tenka derėtis iš naujo. Vieną vasarą kuras pašoko taip staigiai, kad per mėnesį padidėjo 20 procentų. Turėjome perskaičiuoti visus pasiūlymus. Klientai suprato, bet ne visi. Vienas sakė – „sutartyje fiksuota kaina". Taip, bet sutartyje buvo ir punktas apie „force majeure" ir kuro kainos pokyčius. Skaitykite sutartis. Kuras keičiasi, ir mes negalime to kontroliuoti. Bet galime sąžiningai apie tai pranešti.

Dokumentai – gabenimas iš Roterdamo dokumentacija

7. Kokie dokumentai reikalingi gabenant krovinį iš Roterdamo?

Pagrinde – CMR važtaraštis, sąskaita faktūra, pakavimo lapas. Tai standartinis rinkinys bet kokiam ES vidiniam vežimui. Bet priklausomai nuo prekės gali reikėti papildomų dokumentų. Pavyzdžiui, jei vežate maisto produktus – sveikatos sertifikatas. Jei chemijos produktus – saugos duomenų lapas. Jei augalus – fitosanitarinis pažymėjimas. Jei akcizines prekes – e-AD. Sąrašas gali būti ilgas. Svarbu – visi dokumentai turi būti suderinti tarpusavyje. Jei CMR nurodytas vienas svoris, o sąskaitoje – kitas, tai problema. Vieną kartą vežėme krovinį iš Roterdamo, ir gavėjas Lietuvoje pastebėjo, kad pakavimo lapas nesutampa su CMR. Pasirodė, kad sandėlyje Roterdame sukrovė ne visas prekes. Reikėjo grįžti ir paimti likusias. Nuo tada visada rekomenduoju – prieš pasirašydami CMR, patikrinkite, ar viskas pakrauta. Tai užtrunka 10 minučių, bet gali sutaupyti dienas.

8. Ar reikia muitinės dokumentų gabenant iš Roterdamo?

Ne, jei prekės yra ES kilmės ir juda ES viduje. Roterdamas yra Nyderlanduose, Lietuva – ES, tai reiškia laisvą prekių judėjimą be muitinės. Bet yra išimčių. Pirma – jei prekės atvyko iš ne ES šalies ir yra muitinės procedūroje. Tada reikia T1 ar kito dokumento, kuris uždaromas Lietuvoje. Antra – akcizinės prekės. Trečia – specialios prekės, kurios kontroliuojamos net ES viduje. Ketvirta – jei kažkas negerai su dokumentais, muitinė gali sustabdyti. Tai retai, bet nutinka. Prieš porą metų vežėme krovinį iš Roterdamo, ir ties Vokietijos–Lenkijos siena muitinė sustabdė patikrinimui. Pasirodė, kad vienas iš pakuočių numerių nesutapo su CMR. Klaida buvo nedidelė, bet užtrukome pusę dienos. Todėl visada sakau – tikrinkite dokumentus prieš išvykstant.

9. Kaip teisingai užpildyti CMR gabenant iš Roterdamo?

CMR turi turėti: siuntėjo duomenis (Roterdame), gavėjo duomenis (Lietuvoje), krovinio aprašymą, svorį, pakuočių skaičių, specialias instrukcijas. Dažniausia klaida – neteisingas adresas. Roterdame yra daugybė sandėlių ir terminalų, ir „Roterdamo uostas" nėra adresas. Reikia konkretaus terminalo, gatvės, numerio. Kita klaida – svoris. Kartais nurodomas tik bendras svoris, bet ne grynasis. Abi reikšmės turi būti. Ir dar – parašai. CMR turi būti pasirašytas siuntėjo ir vairuotojo. Be parašų dokumentas negalioja. Yra buvę, kad siuntėjas Roterdame pamiršo pasirašyti, ir vairuotojas išvažiavo be parašo. Pusiaukelėje pastebėjo, grįžo atgal, pasirašė, ir vėl išvažiavo. Pusė dienos prarasta. Smulkmenos, bet svarbios.

10. Ką daryti, jei dokumentai Roterdame netvarkingi?

Pirmiausia – neleisti vairuotojui išvažiuoti. Jei dokumentai netvarkingi, geriau užtrukti pusvalandį ir sutvarkyti nei važiuoti su klaidomis. Antras – susisiekti su siuntėju Roterdame ir prašyti pataisymų. Dažniausiai tai galima padaryti elektroniniu paštu – siuntėjas išsiunčia pataisytą dokumentą, vairuotojas atsispausdina. Trečias – jei klaida rimta (neteisingi prekių kodai, kilmės šalis), gali tekti laukti ilgiau. Ketvirtas – informuoti gavėją Lietuvoje, kad dokumentai vėluos. Vieną kartą siuntėjas Roterdame padarė klaidą sąskaitoje – vietoje 5 000 eurų parašė 500. Vairuotojas pastebėjo tik Lietuvoje. Reikėjo prašyti pataisymo, o siuntėjas jau buvo išėjęs namo. Užtruko iki kito ryto. Nuo tada visada sakau – patikrinkite dokumentus prieš išvažiuojant. Vairuotojas turi akis, ne tik vairą.

Terminai – krovinių gabenimas iš Roterdamo laikas

11. Per kiek laiko krovinys pasiekia Lietuvą iš Roterdamo?

Įprastomis sąlygomis – 3–4 dienos. Atstumas nuo Roterdamo iki Vilniaus yra apie 1 600 km, iki Kauno – apie 1 550 km. Vairuotojas gali nuvažiuoti apie 800–900 km per dieną, atsižvelgiant į poilsio reikalavimus. Tai reiškia, kad vien važiavimui reikia 2 dienų. Plius pakrovimas, iškrovimas, galimi vėlavimai. Todėl 3–4 dienos yra realu. Bet tai idealus scenarijus. Realybėje – priklauso nuo eismo, oro, technikos. Ypač žiemą, kai Vokietijoje ar Lenkijoje gali būti sniego ir ledo. Vieną kartą sausį važiavome iš Roterdamo, ir ties Magdeburgu pradėjo snigti. Greitkelis buvo iš dalies uždarytas, stovėjome 3 valandas. Niekas negalėjo nieko padaryti. Todėl visada rekomenduoju planuoti su atsarga. Jei reikia, kad krovinys būtų Lietuvoje penktadienį, ne ketvirtadienį užsakykite vežimą. Anksčiau.

12. Ar galima sekti krovinį gabenimo metu?

Taip, turime GPS sekimo sistemą. Klientas gauna nuorodą, kurioje gali matyti mašinos poziciją realiu laiku. Tai naudinga, ypač kai krovinys svarbus arba terminai griežti. Bet reikia suprasti – GPS rodo mašinos poziciją, ne krovinio būklę. Jei norite žinoti temperatūrą – reikia papildomų daviklių. Ir dar – GPS kartais „stringa". Ypač Vokietijoje, kur yra vietų su prastu ryšiu. Kartą klientas skambino panikavęs – „GPS rodo, kad mašina stovi jau 4 valandas!" Pasirodė, kad vairuotojas tiesiog ilsėjosi pagal taisykles, o GPS signalas dingo. Po valandos vėl atsirado. Taip kad sekimas naudingas, bet ne visada 100 procentų tikslus. Jei abejojate – skambinkite. Mes visada žinome, kur mašina.

13. Ką daryti, jei krovinys vėluoja?

Pirmiausia – ne panikuoti. Vėlavimai nutinka, ir jie nebūtinai reiškia, kad kažkas blogai. Svarbiausia – komunikacija. Geras vežėjas pats praneš, jei mato, kad krovinys vėluos. Mes stengiamės informuoti klientus iš anksto. Bet pasitaiko ir nenumatytų situacijų. Pavyzdžiui, avarija kelyje, techninis gedimas, muitinės patikrinimas. Tokiais atvejais svarbu informuoti gavėją Lietuvoje, kad jis neplanuotų krovos darbų tam laikui, kurio krovinys nespės. Yra buvę, kad klientas nesakė gavėjui apie vėlavimą, o gavėjas samdė darbininkus. Tie atėjo, stovėjo, ir išėjo su pilnu atlyginimu. Paprastas skambutis galėjo to išvengti. Jei vėlavimas ilgas – kelios dienos – reikia tartis dėl alternatyvų. Kartais galima perkelti krovinį į kitą mašiną, kartais – pakeisti maršrutą.

14. Ar vežate krovinius savaitgaliais iš Roterdamo?

Vežame, bet ne visada. Vairuotojai turi teisę į poilsį, ir savaitgaliais jie paprastai ilsisi. Tačiau yra situacijų, kai reikia važiuoti šeštadienį ar sekmadienį. Pavyzdžiui, jei krovinys pakraunamas penktadienį Roterdame, vairuotojas gali pradėti važiuoti šeštadienį ryte. Bet tai kainuoja papildomai – savaitgalio darbas visada brangesnis. Be to, ne visi sandėliai Roterdame dirba savaitgaliais. Yra terminalai, kurie veikia 24/7, bet yra ir mažesnių, kurie dirba tik darbo dienomis. Prieš planuojant savaitgalinį pakrovimą, visada rekomenduoju pasitikrinti, ar siuntėjas tikrai dirbs šeštadienį. Yra buvę, kad vairuotojas atvažiavo šeštadienį, o sandėlis uždarymas. Teko stovėti iki pirmadienio. Papildomos išlaidos, kurių niekam nereikia.

15. Koks greičiausias pristatymo laikas iš Roterdamo?

Teoriškai – 48 valandos. Su dviem vairuotojais, kurie keičiasi, ir mašina važiuoja beveik be sustojimo. Realiai – 52–60 valandų yra labai greitas pristatymas. Bet tai kainuoja gerokai daugiau – kartais dvigubai ar trigubai. Ekspresas tinka tik tada, kai tikrai labai reikia – parodos įranga, sugedusi gamybos linija, skubi medicinos įranga. Paprastoms prekėms tai neapsimoka. Geriau planuoti iš anksto. Yra buvę, kad klientas prašė ekspreso, o paskui paaiškėjo, kad krovinys galėjo laukti savaitę. Jis tiesiog nežinojo, kad įprastas terminas yra 3–4 dienos. Todėl visada klauskite – mes pasakysime realius terminus.

Specifika – krovinių tipai iš Roterdamo

16. Kokius krovinius vežate iš Roterdamo?

Beveik viską – baldus, įrangą, statybines medžiagas, plastiką, metalą, tekstilę, elektroniką, maisto produktus, chemijos produktus (su ADR). Ko nevežame – gyvūnus, labai didelius gabaritus (oversize), tam tikras ADR klases, kontrabandą. Bet dauguma krovinių tinka. Dažniausiai vežame iš Roterdamo uosto terminalų – ten atvyksta konteineriai iš viso pasaulio, ir jų turinys turi būti pristatytas į Lietuvą. Tai vadinamasis „last mile" transportas – paskutinė atkarpa nuo uosto iki gavėjo. Mes tai darome kasdien, ir žinome visus Roterdamo terminalus – ECT, APM, RWG, kuris kur yra, kokie reikalavimai, kokie bookingai reikalingi. Tai mūsų duona kasdieninė.

17. Ar vežate konteinerius iš Roterdamo uosto?

Vežame, bet ne konteinerius pačius, o jų turinį. Konteineriai paprastai iškraunami uosto terminale, ir tada krovinys kraunamas į mūsų mašiną. Tai vadinama „devanning" arba „stripping". Yra ir kita galimybė – vežti visą konteinerį ant specialios platformos (skeletinės puspriekabės). Bet tai brangesnis variantas ir reikalauja specialios įrangos. Dažniausiai klientai renkasi iškrovimą terminale ir perkrovimą į įprastą mašiną. Tai pigiau ir paprasčiau. Svarbu – bookingas terminale turi būti padarytas iš anksto. Be bookingo vairuotojas negali patekti į teritoriją. Mes tai darome už jus, bet reikia žinoti konteinerio numerį, laivo pavadinimą, atvykimo datą. Visa tai turi būti suderinta su jūsų ekspeditoriumi ar laivybos linija.

18. Ar vežate pavojingus krovinius (ADR) iš Roterdamo?

Vežame, bet ne visas klases. Turime patirties su ADR klasės 3 (degūs skysčiai) ir ADR klasės 8 (korozinės medžiagos). Kitoms klasėms reikia specialių licencijų, kurių neturime. ADR kroviniams reikia specialios mašinos, specialiai apmokyto vairuotojo, specialių dokumentų ir ženklinimo. Kaina paprastai 20–40 procentų brangesnė nei įprasto krovinio. Ir terminai ilgesni, nes yra apribojimų – tam tikros klasės negali važiuoti per tunelius, tam tikru laiku. Jei siunčiate pavojingą krovinį iš Roterdamo, pirmiausia reikia nurodyti UN numerį, klasę ir pakavimo grupę. Be šios informacijos negalime net pradėti. Vieną kartą klientas sakė „čia tik dažai", o paaiškėjo, kad tai ADR klasė 3. Reikėjo specialios mašinos, o klientas to nežinojo. Užtruko papildomą dieną, kol suorganizavome. Todėl visada prašome – pasakykite, kas yra viduje.

19. Kaip tinkamai paruošti krovinį gabenimui iš Roterdamo?

Krovinys turi būti supakuotas taip, kad atlaikytų kelionę. Paletės stabilios, dėžės užsandarintos, sunkūs daiktai apačioje. Jei vežate kažką trapaus – papildomas įdaras. Ir dar – ženklinimas. Ant kiekvienos pakuotės turi būti aišku, kas viduje, kokia kryptimi krauti. Dažniausia klaida – per lengvos paletės. Klientas sukrauna prekes, bet nesutvirtina. Vairuotojas pradeda važiuoti, ir per pirmą posūkį pusė nukrenta. Yra buvę, kad sandėlyje Roterdame sukrovė krovinį ant paletės, bet nenaudojo plėvelės. Vairuotojas net nepajudėjo iš vietos, kai pusė nukrito. Reikėjo krauti iš naujo. Tai laikas, tai pinigai. Todėl visada sakau – pakavimas yra jūsų atsakomybė. Mes vežame, ne pakuojame. Bet jei nesate tikri – klauskite, mes patarsime.

20. Ar priimate krovinius su negabaritiniais matmenimis iš Roterdamo?

Priklauso nuo to, kiek „negabaritinis". Standartinė puspriekabė – 13,6 m ilgio, 2,48 m pločio, 2,7 m aukščio. Jei krovinys telpa – viskas gerai. Jei šiek tiek viršija – galima naudoti megą. Bet jei labai didelis – tai specialus vežimas su leidimais. Mes patys tokių nevežame, bet bendradarbiaujame su įmonėmis, kurios specializuojasi. Jei turite tokį krovinį – pasakykite tikslius matmenis, ir mes nukreipsime tinkamu žmogumi. Kartais klientas sako „čia šiek tiek didesnis", o paskui paaiškėja, kad reikia 20 metrų platformos. Geriau žinoti iš anksto.

Papildomos – gabenimas iš Roterdamo patarimai

21. Kaip išsirinkti patikimą vežėją gabenimui iš Roterdamo?

Patikrinkite licencijas, draudimą, patirtį, atsiliepimus. Paklauskite kitų įmonių, su kuo jos dirba. Paskambinkite ir pažiūrėkite, kaip bendrauja. Jei atsako greitai, aiškiai – geras ženklas. Jei reikia laukti dienomis – ieškokite kitur. Ir dar – kaina. Jei pasiūlymas pernelyg pigus, kažkas negerai. Geras vežėjas nėra pigiausias, bet patikimas. O patikimumas krovinių versle yra vertingesnis už kelis sutaupytus eurus. Ypač kai kalba eina apie krovinius iš Roterdamo uosto, kur kiekviena diena vėlavimo gali kainuoti tūkstančius.

22. Ką daryti, jei krovinys pažeistas atvykus iš Roterdamo?

Užfiksuoti, pažymėti pastabas ant CMR, pranešti vežėjui, kreiptis į draudimą. Svarbiausia – nepasirašyti CMR be pastabų, jei matote pažeidimus. Tai dažniausia klaida. Gavėjas skuba, pasirašo „švarų" CMR, o paskui skambina, kad krovinys sudaužytas. Be pastabų, įrodyti, kad pažeidimas buvo jau atvykus, labai sunku. Todėl visada tikrinkite prieš pasirašydami. Net jei vairuotojas skuba. Tai jūsų teisė.

23. Ar galima drausti krovinį gabenimui iš Roterdamo?

Galima ir rekomenduojama. CMR draudimas yra privalomas, bet jo limitai riboti. Jei krovinys vertingas – papildomas draudimas būtinas. Jis kainuoja apie 0,3–0,5 procento nuo vertės. Mes galime rekomenduoti draudimo bendrovę, su kuria dirbame. Svarbu – draudimas turi būti sudarytas prieš išvykstant. Negalima apsidrausti jau po to, kai krovinys pažeistas. Ir deklaruota vertė turi būti reali.

24. Kaip dažnai vyksta reisai iš Roterdamo į Lietuvą?

Kasdien. Tai vienas pagrindinių mūsų maršrutų. Bet tai nereiškia, kad jūsų krovinys išvažiuos tą pačią dieną. Priklauso nuo to, ar turime laisvą vietą. Pilnas krovinys – paprastai per 1–2 dienas. Dalinis – gali tekti palaukti, kol surinksime pakankamai krovinių. Reguliarūs klientai visada turi pirmenybę.

25. Ar teikiate sandėliavimo paslaugas Roterdame?

Patys neturime sandėlio, bet bendradarbiaujame su keliomis sandėliavimo įmonėmis. Jei reikia laikinai laikyti krovinį – galime suorganizuoti. Kaina priklauso nuo dydžio ir trukmės. Svarbu – užsakyti iš anksto, ypač prieš šventes, kai sandėliai būna perpildyti.

Išvada

Krovinių gabenimas iš Roterdamo yra mūsų kasdienybė. Žinome terminalus, taisykles, maršrutus. Jei planuojate siųsti krovinį – susisiekite, paklauskite, gaukite pasiūlymą. Mes dirbame kasdien, ir jūsų krovinys yra mūsų prioritetas. Roterdamas yra didelis uostas, bet mes jį pažįstame kaip savo kiemą.