Į Roterdamą veža krovinius, Vežame kiekvieną dieną

Roterdamas – ne tik vieta, iš kurios prekės keliauja į Lietuvą, bet ir kryptis, į kurią lietuviškos įmonės siunčia savo produkciją. Baldai, maisto produktai, metalo gaminiai, tekstilė – viskas keliauja į vieną didžiausių Europos uostų. Bet organizuoti pervežimą į Roterdamą turi savų niuansų. Skirtingos taisyklės, kitokie reikalavimai, specifiniai dokumentai. Šiame straipsnyje kalbėsime apie krovinių pervežimą iš Lietuvos į Roterdamą. Atsakysime į klausimus, kurie dažniausiai kyla mūsų klientams. Be teorijos – tik praktika.

Eksportas – ką žinoti

1. Ką dažniausiai veža iš Lietuvos į Roterdamą?

Įvairiausius dalykus. Baldai – vienas populiariausių. Lietuviški baldai vertinami Europoje, ir nemaža dalis keliauja per Roterdamą į kitas šalis ar net kitus žemynus. Taip pat – maisto produktai: mėsa, pieno produktai, grūdai. Metalų gaminiai, plastikai, tekstilė. Ir dar – mediena bei medienos produktai. Vienas mūsų klientas veža medines plokštes – kas savaitę po du sunkvežimius. Kitas – šaldytą mėsą. Trečias – elektronikos komponentus, pagamintus Lietuvoje. Asortimentas platus.

2. Kokie dokumentai reikalingi eksportui?

CMR važtaraštis – privalomas. Sąskaita faktūra – taip pat. Pakavimo lapas – rekomenduojamas. Ir priklausomai nuo prekių – papildomi dokumentai. Maisto produktams – veterinariniai sertifikatai, sveikatos pažymėjimai. Medienai – FSC sertifikatai, jei reikalauja pirkėjas. Chemikalams – saugos duomenų lapai. Ir dar – jei prekės keliauja toliau iš Roterdamo, gali reikėti kilmės sertifikatų. Vienas klientas eksportuoja sūrį – kiekvieną kartą reikia veterinarinio sertifikato ir sveikatos pažymėjimo. Du dokumentai, bet abu būtini.

3. Ar reikia eksporto deklaracijos?

Jeigu prekių vertė viršija 1000 eurų arba svoris viršija 1000 kilogramų – taip, reikia. Eksporto deklaracija (EX1) pateikiama Lietuvos muitinei prieš išvežimą. Tai galima padaryti elektroniniu būdu per EKS sistemą. Bet ne visi tai žino. Vienas klientas vežė prekes be deklaracijos – muitinė sustabdė krovinį pasienyje. Užtruko dvi dienas, kol viską sutvarkė. Dabar visada pateikia deklaraciją iš anksto. Geriau skirti pusvalandį dokumentams, nei prarasti dvi dienas pasienyje.

4. Kaip vyksta eksporto procedūra?

Paprastai taip: pateikiate eksporto deklaraciją muitinei, muitinė patvirtina, krovinys išvežamas. Deklaracijoje nurodomos prekės, jų vertė, kilmė, paskirties šalis. Muitinė gali patikrinti krovinį – tai vadinama „fizine patikra“. Bet tai nutinka retai, dažniausiai tik dokumentų patikra. Po patvirtinimo – gaunate MRN numerį, kuris reikalingas tolesniam sekimui. Viskas. Bet, kaip visada, velnias slypi detalėse. Netinkamai užpildyta deklaracija – papildomas laikas ir nervai.

Transportas – pasirinkimai į Roterdamą

5. Koks transportas tinkamiausias?

Priklauso nuo krovinio. Standartiniai kroviniai – autotransportas. Dideli kiekiai – geležinkelis arba kombinuotas. Skubūs – express autotransportas. Autotransportas greičiausias – 2-3 dienos iki Roterdamo. Geležinkelis lėtesnis – 4-5 dienos, bet pigesnis dideliems kiekiams. Kombinuotas – kai dalį kelio veža vienas transportas, kitą – kitas. Pavyzdžiui, autotransportu iki Klaipėdos, tada laivu iki Roterdamo. Lėčiau, bet kartais logiškiau. Ypač jei krovinys didelis ir neskubus.

6. Kiek kainuoja pervežimas į Roterdamą?

Panašiai kaip iš Roterdamo – tarp 1200 ir 1800 eurų už pilną sunkvežimį. Bet gali skirtis priklausomai nuo krypties. Kartais pigiau vežti į Roterdamą nei iš jo – priklauso nuo to, kur tuo metu yra transporto. Jei daug sunkvežimių grįžta tuščių iš Roterdamo, kaina gali būti mažesnė. Ir atvirkščiai. Todėl kainos svyruoja. Mes stengiamės pasiūlyti geriausią variantą, bet negalime garantuoti tų pačių kainų visada. Rinka keičiasi, ir mes kartu su ja.

7. Ar galima vežti atgal tą pačią dieną?

Kartais taip. Jei krovinys iškrautas greitai ir vairuotojas turi pakankamai vairavimo valandų – gali grįžti tą pačią dieną. Bet tai retas atvejas. Paprastai – vairuotojas ilsisi Roterdame ir kitą dieną grįžta su nauju kroviniu arba tuščias. Tuščias grįžimas – neefektyvu, bet kartais neišvengiama. Mes stengiamės surasti krovinių abiem kryptimis, kad sunkvežimis nevažiuotų tuščias. Tai vadinama „backhaul“ – ir tai mūsų kasdienis darbas.

8. Kiek laiko trunka kelionė į Roterdamą?

2-3 dienos, priklausomai nuo pakrovimo vietos. Iš Vilniaus – apie 1700 kilometrų. Iš Kauno – šiek tiek mažiau. Iš Klaipėdos – galima ir jūra, bet autotransportu – apie 1500 kilometrų. Su vairuotojo poilsio režimu – 2,5-3 dienos. Be vėlavimų, be spūsčių, be gedimų. Realybėje – 3-4 dienos. Tas pats, kaip ir į kitą pusę. Atstumas tas pats, problemos tos pačios.

Specifika – specialūs reikalavimai

9. Kokie reikalavimai maisto produktų eksportui?

Maisto produktams reikia veterinarinio sertifikato, sveikatos pažymėjimo ir tinkamo transporto. Šaldytiems produktams – šaldytuvo transportas su temperatūros kontrole. Sausiems produktams – paprastas transportas, bet švarus ir be kvapų. Ir dar – atsekamumas. Kiekvienas produktas turi turėti partijos numerį, pagaminimo datą, galiojimo terminą. Vienas klientas veža šaldytą mėsą – kiekvieną kartą reikia veterinarinio sertifikato, temperatūros žurnalo ir partijos dokumentų. Daug popierizmo, bet be jo – neįmanoma.

10. Kaip vežti pavojingus krovinius į Roterdamą?

Taip pat, kaip ir bet kur – su ADR dokumentais, specialiu transportu ir sertifikuotu vairuotoju. Bet Roterdamo uostas turi papildomų reikalavimų. Pavyzdžiui, tam tikrų klasių pavojingi kroviniai turi būti deklaruoti uostui iš anksto. Ir ne visi terminalai priima pavojingus krovinius. Reikia žinoti, kur vežti. Vienas klientas vežė degius dažus – paprastas ADR pervežimas, bet Roterdame reikėjo specialaus terminalo. Suradome, bet užtruko papildomą dieną derinimams.

11. Ar galima vežti negabaritinius krovinius?

Galima, bet reikia leidimų. Lietuvoje – leidimas iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos. Vokietijoje – kitos taisyklės. Olandijoje – dar kitos. Kiekviena šalis turi savo reikalavimus. Ir maršrutas turi būti suderintas – ne visi keliai tinka negabaritiniams kroviniams. Pavyzdžiui, tiltai su aukščio apribojimais, tuneliai su pločio limitais. Vienas krovinys – 5 metrų pločio – reikėjo specialaus maršruto per Vokietiją, nes standartinis kelias netiko. Užtruko savaitę tik pasiruošimas.

12. Ką daryti su muitinės procedūromis Roterdame?

Jeigu prekės iš Lietuvos ir keliauja į trečiąją šalį per Roterdamą – reikia eksporto deklaracijos Lietuvoje ir importo deklaracijos paskirties šalyje. Roterdame – tik tranzito procedūros, jei reikia. Bet jei prekės lieka Olandijoje – tada reikia importo deklaracijos Olandijoje. Mes galime padėti su muitinės procedūromis, bet reikia žinoti, kokia situacija. Vienas klientas manė, kad jo prekės keliauja į Angliją – pasirodo, dalis liko Olandijoje. Reikėjo skirtingų deklaracijų.

Draudimas – apsauga

13. Ar būtina drausti krovinį eksportui?

Ne privaloma, bet labai rekomenduojama. Ypač eksportui. Kelias ilgesnis, rizikos daugiau. CMR draudimas ribotas – apie 10 eurų už kilogramą. Jei vežate brangią prekę, to gali nepakakti. Papildomas draudimas kainuoja nedaug – 0,3-0,5 procento nuo vertės. Vienas klientas eksportavo elektronikos komponentus už 80 tūkstančių eurų – nusprendė nedrausti. Krovinys nukentėjo – gavo tik 12 tūkstančių iš CMR. Skirtumą prarado. Skaudi pamoka.

14. Ką dengia draudimas eksportui?

Tas pats, kaip ir importui – materialinę žalą pervežimo metu. Bet yra papildomų rizikų eksportui. Pavyzdžiui, jei krovinys užstringa uoste dėl muitinės patikros – draudimas gali kompensuoti sandėliavimo išlaidas. Arba jei krovinys sugadinamas pakrovimo metu uoste – taip pat. Svarbu – skaityti draudimo sąlygas. Ne visi draudimai dengia tas pačias rizikas. Vienas draudimas gali būti pigesnis, bet mažiau dengia. Kitas – brangesnis, bet platesnis.

15. Kaip apskaičiuoti draudimo sumą eksportui?

Taip pat, kaip ir importui – prekių vertė plius transportavimo išlaidos. Bet eksportui kartais pridedama ir pelno marža. Pavyzdžiui, jei prekės vertos 50 tūkstančių, transportavimas kainuoja 2 tūkstančius, o jūsų pelno marža 10 tūkstančių – draudimo suma gali būti 62 tūkstančiai. Bet ne visi draudikai sutinka dengti pelno maržą. Reikia tartis. Ir dar – draudimo suma turi būti pagrįsta dokumentais. Negalima nurodyti bet kokios sumos.

16. Ką daryti, jei draudimas atsisako mokėti?

Pirmiausia – suprasti priežastį. Dažniausios: netinkamas pakavimas, dokumentų trūkumai, pavėluotas pranešimas. Jei priežastis pagrįsta – sunku ginčytis. Bet jei ne – galima kreiptis į draudimo priežiūros tarnybą arba teismą. Mes turėjome atvejį, kai draudimas atsisakė mokėti, nes „krovinys netinkamai supakuotas“. Bet pakavimas buvo tinkamas – tiesiog draudikas nenorėjo mokėti. Po ginčo – sumokėjo. Bet užtruko tris mėnesius. Nemalonu, bet kartais reikia kovoti.

Kainos – eksporto kainodara

17. Kiek kainuoja pilnas krovinys į Roterdamą?

1200-1800 eurų, priklausomai nuo pakrovimo vietos, sezono ir krovinio specifikos. Iš Vilniaus brangiau nei iš Kauno, nes atstumas didesnis. Iš Klaipėdos – pigiau, bet ne visada. Sezoniškumas svarbus – vasarą brangiau, žiemą pigiau. Ir dar – jei reikia specialaus transporto (šaldytuvo, ADR) – brangiau. Vienas klientas veža standartinį krovinį – moka 1400 eurų. Kitas veža pavojingą krovinį – moka 2200 eurų. Skirtumas – specialus transportas ir papildomi reikalavimai.

18. Ar kainos skiriasi nuo importo kainų?

Kartais taip. Priklauso nuo transporto pasiūlos. Jei daug sunkvežimių grįžta iš Roterdamo tuščių, kaina į Roterdamą gali būti mažesnė. Bet ne visada. Rinka dinamiška. Mes stengiamės išlaikyti panašias kainas abiem kryptimis, bet ne visada pavyksta. Vieną mėnesį importas brangesnis, kitą – eksportas. Svarbu – gauti naujausią pasiūlymą, o ne remtis senais skaičiais.

19. Kaip sutaupyti eksportuojant?

Tie patys principai, kaip ir importuojant: planuoti iš anksto, rinktis optimalų transportą, derėtis dėl kainos. Bet eksportui yra papildomas būdas – konsolidacija. Jei jūsų krovinys mažas, galima jį sujungti su kitais klientais ir vežti vienu sunkvežimiu. Pigiau nei atskirai. Mes turime keletą klientų, kurie taip daro – kiekvienas veža po kelias paletes, o mes sudedame į vieną sunkvežimį. Visi sutaupo.

20. Kada mokėti už eksporto pervežimą?

Nuolatiniams klientams – 30 dienų atidėjimas. Naujiems – avansas arba mokėjimas iš karto. Bet eksportui kartais reikia mokėti iš anksto, ypač jei tai pirmas užsakymas. Mes suprantame, kad tai nepatogu, bet taip mažiname riziką. Po kelių sėkmingų užsakymų – galima pereiti prie atidėto mokėjimo. Viskas priklauso nuo pasitikėjimo. Ir nuo to, ar mokate laiku.

Problemos – kas gali nutikti

21. Ką daryti, jei krovinys atmetamas Roterdame?

Tai nutinka. Pirkėjas atmeta krovinį dėl kokybės, kiekio ar kitų priežasčių. Tada krovinys grįžta atgal arba saugomas Roterdamo sandėlyje. Abiem atvejais – papildomos išlaidos. Mes galime padėti organizuoti grąžinimą arba sandėliavimą. Bet svarbu – išsiaiškinti priežastį. Kartais pirkėjas atmeta be pagrindo – tada reikia ginčytis. Vienas klientas eksportavo baldus – pirkėjas atmetė, nes „spalva netinka“. Bet spalva buvo tokia, kokia buvo užsakyta. Po derybų – priėmė.

22. Kas atsitinka, jei krovinys vėluoja į uostą?

Jeigu krovinys turi būti pakrautas į laivą konkrečią dieną, o vėluoja – gali tekti laukti kito laivo. Tai reiškia papildomą sandėliavimą Roterdame ir galbūt prarastą susitarimą su pirkėju. Mes stengiamės to išvengti – planuojame su laiko rezervu. Bet kartais nepavyksta. Pavyzdžiui, vienas krovinys vėlavo dėl eismo apribojimų Vokietijoje – praleidome laivą. Teko laukti savaitę kitam. Klientas nusivylęs, bet tai nebuvo mūsų kaltė.

23. Kaip elgtis, jei muitinė sulaiko krovinį?

Pirmiausia – išsiaiškinti priežastį. Dažniausios: neteisingi dokumentai, įtartinos prekės, atsitiktinė patikra. Jei dokumentai – pataisyti ir pateikti iš naujo. Jei įtartinos prekės – pateikti papildomus paaiškinimus. Jei atsitiktinė patikra – tiesiog laukti. Mes padedame su visais šiais atvejais. Turime muitinės tarpininkus, kurie žino, kaip bendrauti su muitininkais. Vienas klientas bandė pats aiškintis – užtruko savaitę. Mes būtume sutvarkę per dvi dienas.

24. Ką daryti, jei pirkėjas neatsiima krovinio Roterdame?

Tai nemaloni situacija. Krovinys stovi terminale ar sandėlyje, kasdien kaupiasi mokesčiai. Pirmiausia – bandome susisiekti su pirkėju. Antra – informuojame siuntėją. Trečia – ieškome sprendimo: arba pirkėjas atsiima, arba krovinys grąžinamas, arba parduodamas kitam pirkėjui. Vienas atvejis: pirkėjas bankrutavo, krovinys stovėjo mėnesį. Galiausiai siuntėjas rado kitą pirkėją Olandijoje – krovinys parduotas vietoje. Ne idealus variantas, bet geriau nei nieko.

Išvada

Eksportas į Roterdamą – tai ne tik transportas. Tai dokumentai, muitinės procedūros, draudimas, komunikacija su pirkėju. Viskas turi veikti kartu. Mes vežame kiekvieną dieną abiem kryptimis – ir žinome, kad eksportas kartais sudėtingesnis nei importas. Daugiau dokumentų, daugiau reikalavimų, daugiau rizikų. Bet su tinkamu pasiruošimu ir patikimu partneriu viskas įmanoma. Jei planuojate eksportuoti – pradėkite nuo dokumentų. Viskas prasideda nuo jų.