Į Roterdamą krovinių vežimas, Vežame kiekvieną dieną

Įvadas

Roterdamas – ne tik uostas, bet ir vartai į pasaulį. Per šį Nyderlandų miestą eina prekių srautai iš visos Europos. Lietuvos įmonėms, norinčioms eksportuoti savo produkciją ar importuoti žaliavas, patikimas maršrutas į Roterdamą yra gyvybiškai svarbus. Mes organizuojame krovinių vežimą į Roterdamą kiekvieną dieną. Tai reiškia, kad jūsų krovinys ilgai nestovės sandėlyje laukdamas transporto. Šiame tekste atsakysime į pagrindinius klausimus, kuriuos mums užduoda tie, kas pirmą kartą veža į Roterdamą arba ieško patikimesnio vežėjo. Stengėmės būti kuo konkrečiau, be nereikalingo „gražinimo".

Kainodara – vežimo į Roterdamą kainos

1. Kiek kainuoja vežimas į Roterdamą su daliniu kroviniu?

Dalinis krovinys – tai tada, kai neturite pilno vilkiko. Skaičiuojama pagal užimamą erdvę. Vienos europalietės (120x80 cm) vežimas iš Kauno į Roterdamą kainuoja maždaug 180–350 eurų, priklausomai nuo svorio ir aukščio. Pusė vilkiko – apie 900–1 300 eurų. Bet čia labai svarbu suprasti vieną dalyką: daliniai kroviniai visada lėtesni nei pilni, nes reikia laukti, kol susirenka pakankamai krovinių vienam reisui. Kartais laukiate 1–2 dienas. Jei skubu – geriau užsisakyti visą transportą. Kitaip tariant, pigiau, bet ne visada greičiau.

2. Kaip kaina keičiasi priklausomai nuo atstumo?

Lietuva nėra maža šalis. Iš Klaipėdos iki Roterdamo – apie 1 400 kilometrų. Iš Vilniaus – 1 600. Iš Kauno – 1 500. Skirtumas nedidelis, bet yra. Paprastai kainos formulė tokia: bazinis tarifas + kilometro tarifas + papildomi mokesčiai (keltai, mokesčiai už kelius, degalai). Jei vežate iš Šiaulių ar Mažeikių – atstumas panašus kaip iš Klaipėdos. Iš Druskininkų ar Alytaus – šiek tiek toliau. Kelių būklė taip pat svarbu – prasti keliai reiškia didesnę degalų sąnaudą ir ilgesnį laiką, kas netiesiogiai didina kainą.

3. Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima ir reikia. Ypač jei turite pastovius krovinius. Pirmas užsakymas – standartinė kaina. Antras – galima tartis. Trečias – jau turėtumėte turėti sutartinę kainą. Vienas mūsų klientas iš Šiaulių pirmą kartą mokėjo 2 200 eurų už pilną vilkiką. Po pusmečio, kai tapo pastoviu klientu, kaina nukrito iki 1 850 eurų. Tai nėra „nuolaida" – tai tiesiog rinkos logika: pastovus klientas mažina vežėjo riziką (žino, kad bus krovinių), todėl gali pasiūlyti mažesnę kainą. Bet derėtis reikia protingai – jei prašysite 50 procentų nuolaidos, niekas rimtai nežiūrės.

4. Ką įskaičiuoja standartinė vežimo kaina?

Įprastai – transportą nuo pakrovimo vietos iki iškrovimo vietos, vairuotojo darbą, degalus, kelių mokesčius, standartinį draudimą. Paprastai neįskaičiuota – pakrovimas/iškrovimas (jei nėra specialaus susitarimo), muitinės tarpininkavimas, sandėliavimas, papildomi sustojimai. Bet kiekvienas vežėjas turi savo taisykles. Vienas pigus vežėjas iš Vilniaus siūlė 1 600 eurų už pilną vilkiką – atrodė per gerai. Pasirodo, nebuvo įskaičiuotas nei draudimas, nei kelių mokesčiai. Galutinė kaina išaugo iki 2 100. Pigus ne visada reiškia pigus.

5. Kaip įtakos kainai turi krovinio tipas?

Dažniausiai – per pakavimo reikalavimus. Paprastos paletės – standartinė kaina. Birūs kroviniai (grūdai, trąšos) – reikia specialaus transporto, kas kainuoja daugiau. Šaldyti produktai – šaldytuvas brangesnis nei paprastas tentinis vilkikas. Pavojingi kroviniai – papildomi reikalavimai, papildomi mokesčiai. Negabaritiniai – specialūs leidimai, speciali įranga. Vienas mano draugas, kuris irgi dirba logistikoje, sako: „Kuo paprastesnis krovinys, tuo paprastesnė kaina." Ir jis teisus. Kuo daugiau „bet" ar „išlygų", tuo sudėtingiau ir brangiau.

Maršrutai – keliai į Roterdamą

6. Koks pagrindinis maršrutas iš Lietuvos į Roterdamą?

Du pagrindiniai variantai. Pirmas – per Lenkiją ir Vokietiją autostradomis. Tai greičiausias – Vilnius–Varšuva–Poznanė–Hanoveris–Utrech–Roterdamas. Apie 1 600 km, 18–20 valandų gryno važiavimo. Antras – su keltu iš Klaipėdos į Karlshamną (Švedija) arba į Kyly (Vokietija), tada žemyn. Šis variantas ilgesnis, bet kartais patogesnis, jei krovinys jau yra Klaipėdoje arba jei vairuotojas nori pailsėti kelte. Keltas kainuoja papildomai – apie 300–500 eurų vienam vilkikui.

7. Ar yra alternatyvių maršrutų be Vokietijos?

Yra, bet jie retai naudojami. Vienas – per Čekiją ir Belgiją. Ilgiau, brangiau, sudėtingiau. Kitas – per Skandinaviją (su keltais). Dar vienas – per Prancūziją iš pietų. Šie maršrutai naudojami tik tais atvejais, kai pagrindinis maršrutas yra užblokuotas (pavyzdžiui, streikai Vokietijoje arba sunkvežimių eilės pasienyje). Prieš porą metų buvo didelis sniegas Vokietijos greitkeliuose – tada teko sukti per Čekiją. Užtrukome papildomą dieną, bet krovinys pasiekė Roterdamą. Maršrutų lankstumas – viena iš mūsų stiprybių.

8. Kokie kelių mokesčiai laukia pakeliui?

Lenkija – e-toll sistema viaTOLL (arba e-TOLL). Vokietija – LKW-Maut (sunkvežimių rinkliava, skaičiuojama pagal atstumą, ašių skaičių ir EURO klasę). Nyderlandai – nėra sunkvežimių mokesčių (nors diskusijos vyksta). Iš viso – kelionių mokesčiai maršrutu Lietuva–Roterdamas sudaro maždaug 150–250 eurų. Tai jau įskaičiuota į mūsų kainą, bet verta žinoti, kad jei renkatės kitą vežėją, pasiteiraukite – kai kurie neįskaičiuoja mokesčių ir prašo papildomai. Beje, Lenkijoje baudos už nesumokėtus kelionių mokesčius labai didelės – iki kelių tūkstančių zlotų.

9. Kaip išvengti spūsčių Lenkijos ir Vokietijos keliuose?

Visiškai išvengti sunku, bet galima sumažinti riziką. Pirmiausia – nevažiuoti penktadieniais po pietų arba sekmadieniais vakare (tada visi grįžta po savaitgalio). Antra – vengti Varšuvos centro (geriau aplinkkeliai). Trečia – Vokietijoje stebėti informacinius stulpelius prie greitkelių, kurie rodo eismo situaciją. Ketvirta – jei planuojate važiuoti per Kelno ar Frankfurto regioną, pasitikrinkite realaus laiko eismo programas (Google Maps, Waze arba nacionalinės sistemos). Penkta – geriau važiuoti naktį, kai mažiau eismo. Naktinis važiavimas turi ir kitą privalumą – mažiau karščio vasarą, mažiau saulės akinimo.

10. Ką daryti, jei kelias uždarytas dėl avarijos ar remonto?

Pirmas žingsnis – ramiai. Antras – informuoti klientą, kad bus vėlavimo. Trečias – ieškoti alternatyvaus maršruto. Vokietijos greitkeliuose yra daug išvažiavimų ir apvažiavimų. Lenkijoje – rečiau, bet yra. Mūsų vairuotojai turi navigacijos sistemas su realaus laiko eismo informacija, kurios automatiškai siūlo alternatyvius maršrutus. Bet kartais – pripažinsiu – net ir geriausia sistema nepadeda. Yra buvę, kad visa greitkelio atkarpa buvo uždaryta, o apvažiavimas vedė per mažus kaimelius su siaurais keliais. Tokie dalykai nutinka, ir su jais reikia tiesiog susitaikyti – transportas nėra gamykla su fiksuotu grafiku.

Saugumas – krovinio ir transporto apsauga

11. Kaip užtikrinate krovinio saugumą kelyje?

Mūsų vairuotojai turi instrukcijas: ne palikti vilkiko be priežiūros, ypač su kroviniu, parkuotis tik saugomose aikštelėse, nakvoti tik patvirtintose stotelėse. Vilkikai turi GPS sekimo įrangą – mes matome, kur yra transportas bet kuriuo metu. Be to – muitinės plombos. Uždedamos pakrovimo metu, nuimamos tik gavėjo. Jei plomba pažeista – reiškia, kad kažkas bandė atidaryti krovinį. Tai yra signalas. Turėjome atvejį, kai vairuotojas pastebėjo pažeistą plombą Rygos pakraštyje – iš karto pranešė, sustojo, laukė atstovo. Pasirodo, niekas nebuvo pavogta – plomba tiesiog nulūžo dėl stipraus vėjo. Bet geriau tikrinti, nei manyti.

12. Ar vagystės kelyje yra dažnos?

Lietuvoje – retai. Lenkijoje – dažniau, ypač aikštelėse prie greitkelių. Vokietijoje – vidutiniškai. Nyderlanduose – retai. Dažniausiai vagiami elektronika, drabužiai, cigaretės, alkoholis. Vagys veikia greitai – atsidaro tentą, paima keletą dėžių, dingsta per kelias minutes. Todėl saugomos aikštelės yra būtinybė, o ne prabanga. Mūsų draudimas padengia vagystės nuostolius, bet geriau apskritai išvengti tokio įvykio. Rekomenduoju visada drausti brangius krovinius papildomai, nes standartinis draudimas turi ribas.

13. Kaip elgtis, jei įvyksta avarija su kroviniu?

Pirmiausia – užtikrinti žmonių saugumą. Antra – iškviesti policiją ir greitąją pagalbą, jei reikia. Trečia – užfiksuoti įvykį (nuotraukos, liudininkai). Ketvirta – pranešti dispečeriui. Penkta – nejudinti krovinio, kol neįvertinta situacija (jei krovinis pavojingas – laikytis atstumo). Šešta – pranešti draudimo kompanijai per 24 valandas. Septinta – pateikti visus dokumentus. Mūsų vairuotojai turi avarinius paketus – blankus, kontaktų sąrašus, instrukcijas. Vienas vairuotojas prieš metus pateko į avariją Vokietijoje – niekas nenukentėjo, bet vilkikas sugedo. Krovinys buvo perduotas kitam vilkikui tą pačią dieną. Sistema veikė.

14. Ar vairuotojai turi specialius mokymus?

Taip. Visi mūsų vairuotojai turi profesinę kvalifikaciją (95 kodas), ADR pažymėjimus (jei veža pavojingus krovinius), ir reguliariai dalyvauja papildomuose mokymuose – saugaus vairavimo, krovinių tvirtinimo, pirmosios pagalbos. Be to, kiekvienas vairuotojas prieš pradėdamas dirbti su mumis gauna instruktažą apie mūsų procedūras – kaip elgtis su kroviniu, ką daryti avarijos atveju, kaip bendrauti su klientais. Vienas iš mūsų vairuotojų, kuris dirba jau 15 metų, sako: „Mokytis reikia nuolat. Kiekviena kelionė – kitokia." Ir jis teisus. Kelyje visko nutinka.

15. Kaip apsaugote krovinius nuo vagysčių stovėjimo aikštelėse?

Be jau minėtų saugomų aikštelių, naudojame papildomas priemones: kablių spynas (seal locks), kurios neleidžia atidaryti durų be specialaus įrankio, signalizacijos sistemas, kurios praneša, jei kas nors bando atidaryti duris, ir vairuotojų budrumą. Mūsų taisyklė – vairuotojas negali palikti vilkiko su kroviniu daugiau nei 30 minučių be priežiūros. Ar tai visada įmanoma? Ne. Kartais reikia eiti į tualetą arba pavalgyti. Bet mes stengiamės, kad tokios pertraukos būtų kuo trumpesnės. Beje – labai svarbu parkuotis gerai apšviestose vietose. Tamsūs kampai – vagių rojus.

Terminai – vežimo laikas ir grafikas

16. Koks vidutinis vežimo laikas nuo Lietuvos iki Roterdamo?

Apie 2–3 dienos. Tai priklauso nuo daugelio dalykų: iš kurios Lietuvos vietos vežama, koks krovinys, ar reikia muitinės procedūrų, kokios eismo sąlygos. Standartinis vilkikas iš Vilniaus su vienu vairuotoju – 2 dienos (su poilsio pertraukomis). Su dviejų vairuotojų ekipažu – 24–28 valandos. Dalinis krovinys – 3–5 dienos, nes reikia laukti, kol susirenka pakankamai krovinių. Skubus krovinys su ekspreso paslauga – apie 20–24 valandos. Svarbu suprasti – tai ne taksi paslauga. Transportas turi fiziškai nuvažiuoti atstumą, vairuotojas turi laikytis poilsio režimo, ir kelyje gali nutikti bet kas.

17. Ar galite garantuoti tikslų pristatymo laiką?

Negaliu meluoti – 100 procentų garantijos nėra. Mes galime garantuoti, kad išvyksime laiku ir darysime viską, kad atvyktume laiku. Bet kelyje gali nutikti: avarijos, spūstys, gedimai, orai, streikai, pasienio patikrinimai. Viskas, ko negalime kontroliuoti. Ką galime garantuoti – kad informuosime jus apie bet kokį vėlavimą kuo greičiau ir ieškosime sprendimo. Paprastai mūsų vėlavimai būna 2–4 valandos, retai daugiau. Bet yra buvę ir išimčių – kartą dėl sniego audros Vokietijoje krovinys vėlavo 18 valandų. Tokių atvejų nenumatysi.

18. Kaip sekti savo krovinį realiu laiku?

Mes pateikiame GPS nuorodą, kurioje matote vilkiko poziciją bet kuriuo metu. Tai paprasta – atsidarote nuorodą telefone ar kompiuteryje ir matote, kur yra jūsų krovinys. Be to, mūsų dispečeris gali atsakyti į bet kokius klausimus telefonu ar el. paštu. Kai kurie klientai nori gauti pranešimus kiekviename etape – pakrovimas, sienos kirtimas, atvykimas. Mes tai galime organizuoti. Pats paprasčiausias būdas – tiesiog paskambinti vairuotojui. Jis papasakos, kur yra, kaip sekasi, ar viskas gerai. Kartais toks tiesioginis kontaktas yra vertingesnis nei bet kokia technologija.

19. Ar dirbate savaitgaliais ir švenčių dienomis?

Vežimas vyksta ir savaitgaliais – mūsų vairuotojai dirba pagal grafiką, kuris apima ir savaitgalius. Bet – ir tai svarbu – pakrovimo ir iškrovimo vietos dažnai nedirba savaitgaliais. Todėl, jei norite, kad krovinys būtų iškrautas šeštadienį, reikia iš anksto suderinti su gavėju. Kitas dalykas – uostas Roterdame dirba 24/7, bet ne visi terminalai. Kai kurie užsidaro sekmadieniais. Švenčių dienomis (Kalėdos, Naujieji metai, Velykos) – praktiškai niekas nedirba. Tada transportas stovi. Tai ne mūsų sprendimas – tai realybė.

20. Ką daryti, jei krovinys turi būti pristatytas labai konkrečiu laiku?

Tokiu atveju rekomenduoju užsisakyti transportą su laiko atsarga – bent 1–2 dienomis anksčiau, nei reikia. Jei krovinys atvyksta anksčiau, gavėjas gali jį laikyti sandėlyje. Jei vėluoja – jau problematiška. Kitas variantas – užsisakyti ekspresinį vežimą su dviem vairuotojais, kuris sumažina tranzito laiką iki minimumo. Trečias variantas – jei tai labai mažas krovinys, galima rinktis avia transportą (bet tai jau visai kita kainų kategorija). Svarbiausia – planuoti iš anksto. Paskutinės minutės užsakymai visada yra rizikingi ir brangesni.

Dokumentacija – teisiniai aspektai

21. Kokius dokumentus reikia vežimui į Roterdamą?

Standartiniai: CMR važtaraštis, komercinė sąskaita faktūra, pakavimo sąrašas. Jei krovinys eina per muitinę – muitinės deklaracija. Jei pavojingas krovinys – ADR dokumentai. Jei maistas – veterinariniai ar fitosanitariniai sertifikatai. Jei vaistai – GDP atitikties dokumentai. Kiekvienam krovinių tipui yra savo specifika. Aš visada sakau – geriau turėti per daug dokumentų, nei per mažai. Yra buvę, kad vairuotojas atvyko pasienyje be vieno popieriaus lapo – teko laukti 4 valandas, kol siuntėjas atsiuntė skenuotą versiją. 4 valandos – tai pinigai, kuriuos kažkas turi sumokėti.

22. Kas yra Incoterms ir kodėl tai svarbu vežant?

Incoterms – tai tarptautinės prekybos sąlygos, kurios nustato, kas moka už transportą, kas atsako už krovinį kiekviename etape. Dažniausiai naudojamos: EXW (pirkėjas pasiima iš pardavėjo sandėlio), FOB (pardavėjas pristato iki uosto), CIF (pardavėjas apdraudžia ir pristato), DDP (pardavėjas viską padengia iki pat gavėjo durų). Jei jūs esate pirkėjas ir sutarėte EXW – jūs organizuojate visą transportą. Jei DDP – pardavėjas. Suprasti Incoterms labai svarbu, nes nuo to priklauso, kas ką moka ir kas už ką atsako. Kartais klientas skundžiasi, kad kaina per didelė, o pasirodo – jis pats turėjo organizuoti transportą pagal EXW, bet to nežinojo.

23. Kaip teisingai nurodyti krovinio kilmės šalį?

Kilmės šalis – tai šalis, kurioje prekė buvo pagaminta arba kurioje vyko paskutinis reikšmingas perdirbimas. Jei Lietuvoje gaminama iš importuotų žaliavų – kilmė gali būti Lietuva, jei perdirbimas yra pakankamai reikšmingas. Bet čia yra niuansų – muitinė turi savo kriterijus. Netikslus kilmės šalies nurodymas gali sukelti problemų, ypač jei prekėms taikomi preferenciniai tarifai. Patarimas – pasitarkite su muitinės tarpininku, jei nesate tikri. Geriau užduoti „kvailą" klausimą prieš vežimą, nei gauti baudą po to.

24. Ar reikia notarinio patvirtinimo dokumentams?

Paprastai – ne. CMR, sąskaitos faktūros, pakavimo lapai – tai komerciniai dokumentai, kuriems notaro nereikia. Bet yra išimčių: jei vežate prekes, kurioms reikia specialių leidimų (ginklai, narkotikai medicininiais tikslais, radioaktyvios medžiagos) – tada reikia valstybės institucijų patvirtinimų. Be to, jei krovinys yra labai vertingas ir norite papildomo saugumo – galima patvirtinti sąskaitos faktūros kopiją notariškai. Bet tai labai retai. Mano praktikoje – tik vienas kartas, kai klientas prašė notaro patvirtinimo. Ir tai buvo meno kūrinių vežimas už 200 000 eurų.

25. Kaip elgtis, jei dokumentai neteisingi ir krovinys jau pakeliui?

Tai nemaloni situacija, bet ji sprendžiama. Pirmiausia – pranešti vežėjui. Antra – išsiųsti teisingus dokumentus elektroniniu paštu (dauguma institucijų priima skenuotas versijas). Trečia – jei reikia originalų – išsiųsti per kurjerį (DHL, FedEx – pristatymas per 1–2 dienas). Ketvirta – jei dokumentai labai svarbūs (pvz., muitinės deklaracija), gali tekti sustabdyti krovinį ir laukti, kol dokumentai atvyks. Tai brangu, bet kartais vienintelė išeitis. Svarbiausia – neslėpti problemos. Kuo greičiau pranešite, tuo daugiau galimybių rasti sprendimą.

Išvada

Vežimas į Roterdamą – tai ne tik transportas nuo taško A iki taško B. Tai dokumentai, draudimas, maršruto planavimas, komunikacija, ir kartais improvizacija, kai kas nors ne pagal planą. Mes vežame kiekvieną dieną, ir kiekviena diena yra kitokia. Vieną dieną viskas sklandžiai, kitą – sniegas Lenkijoje ar gedimas Vokietijoje. Svarbiausia – turėti patikimą partnerį, kuris žino, ką daro, ir kuris nežada to, ko negali įvykdyti. Mes tokiu partneriu stengiamės būti. Ir jei turite klausimų, kurių čia neatsakėme – skambinkite. Telefonas visada veikia.