Eksportas iš Lietuvos Amsterdamas, Vežame kiekvieną dieną

Įvadas

Kalbamės su žmogum, kuris pirmą kartą siunčia didesnę siuntą iš Kauno į Amsterdamo sandėlį. Jis nervinasi dėl dokumentų ir terminų. Eksportas iš Lietuvos į Amsterdamą skamba paprastai, bet yra niuansų. Vežame kiekvieną dieną – tai reiškia, kad sistema sukasi be sustojimo, bet ne viskas vyksta taip sklandžiai, kaip norėtųsi. Štai neseniai vienas klientas supainiojo komercinės sąskaitos duomenis su pakavimo lapais. Maža klaida, bet muitinėje tai sukėlė kelių valandų vėlavimą. Tokių dalykų išvengti galima, kai žinai, kas tavęs laukia kelyje.

Dokumentai - eksporto muitinės formalumai

Eksporto deklaracija iš Lietuvos

Eksporto deklaracija – tai pagrindinis dokumentas, kurį rengia siuntėjas arba jo įgaliotas muitinės tarpininkas. Be jos prekės tiesiog neišvyks iš Lietuvos teritorijos. Dažniausiai užtrunka paruošti, jei pirmą kartą tai darai. Vienas mūsų klientas, siųsdamas baldų detales iš Šiaulių, ilgai negalėjo suprasti, kur nurodyti kilmės šalį, kai komponentai surinkti iš kelių valstybių. Galiausiai, pasitarę su muitinės inspektoriumi, nurodė „EU“ kaip bendrą kilmę. Tai leido sutaupyti laiko, bet reikalavo papildomo paaiškinimo laiške. Kartais taisyklės atrodo miglotos.

Komercinė sąskaita (invoice) ir jos klaidos

Komercinė sąskaita turi būti aiški, be jokių trumpinimų, ypač prekių aprašyme. „Dalių rinkinys“ – pernelyg neapibrėžta. Reikia nurodyti konkrečiai, pvz., „metalinių stalčių bėgelių komplektas, 50 vnt.“. Mums kartą atvežė siuntą iš Vilniaus, kurioje sąskaitoje buvo parašyta tiesiog „elektronika“. Amsterdamo muitinė ją sulaikė ir paprašė detalaus sąrašo su HS kodais. Tai kainavo papildomas dienas ir nervų. Todėl svarbu netingėti ir aprašyti prekes kuo tiksliau.

Krovinio važtaraštis (CMR)

CMR – tai krovinio pasas kelyje. Jame turi būti tikslus siuntėjo, gavėjo, vežėjo duomenys, svoris, pakuočių skaičius. Vienas vežėjas iš Klaipėdos pasakojo, kad vairuotojas netyčia suplėšė CMR lapą ir pasirašė ant kopijos. Amsterdamo gavėjas atsisakė priimti krovinį be originalo. Teko grįžti pusiau kelio atgal. Tokios nesąmonės kartais nutinka, bet jos primena, koks svarbus kiekvienas dokumentas. Be CMR, joks rimtas pervežimas nepraeis.

Logistika - transporto pasirinkimas

Autotransportas iš Lietuvos į Amsterdamą

Kelių transportas – populiariausias pasirinkimas dėl lankstumo ir greičio. Standartinis sunkvežimis iš Vilniaus iki Amsterdamo važiuoja apie 24-30 valandų, priklausomai nuo eismo ir vairuotojų poilsio režimų. Bet ne viskas taip paprasta. Pernai vasarą, dėl kelio remonto Vokietijoje, vienas mūsų vilkikas užstriko 8 valandas. Gavėjas skambino kas pusvalandį, o mes neturėjome ką pasakyti, nes patys nežinojome situacijos. Štai kodėl svarbu turėti vežėją, kuris realiu laiku seką savo transportą.

Krovinių konsolidacija į Amsterdamą

Konsolidacija leidžia gabenti mažesnes siuntas kartu, taip sumažinant vieneto kainą. Tai ypač naudinga eksportuojant mažomis partijomis. Tačiau reikia suprasti, kad konsoliduotas krovinys ne visada keliauja tiesiai. Jis gali sustoti sandėlyje Rygoje arba Berlyne, kol surenkamos visos partijos. Mūsų klientas iš Alytaus, siųsdamas keramiką, pasirinko konsolidaciją. Viskas gerai, bet viena dėžė buvo netinkamai pažymėta ir atsidūrė kitame konteineryje. Suradome, bet praradome dvi dienas.

Laivyba ir geležinkelis kaip alternatyva

Jei krovinys labai didelis arba ne skubus, jūrų transportas iš Klaipėdos į Roterdamą, o paskui sausuma iki Amsterdamo gali būti pigiau. Geležinkelis iš Kauno į Duisburgą taip pat populiarėja. Bet laikas čia kitoks – kalbame ne apie dienas, o apie savaites. Vienas medienos eksportuotojas iš Radviliškio pasirinko geležinkelį, manydamas, kad bus pigiau. Galutinė kaina su visomis perkrovimo ir dokumentų tvarkymo išlaidomis buvo beveik tokia pati kaip autotransporto, o užtruko du kartus ilgiau. Ne viskas, kas atrodo pigiau, iš tiesų yra pigiau.

Kainos - kaip susidaro kaina

Fiksuota kaina už visą sunkvežimį (FTL)

FTL – tai kai rezervuojate visą sunkvežimį savo kroviniui. Kaina priklauso nuo atstumo, krypties, sezono, degalų kainos. Iš Lietuvos į Amsterdamą FTL kaina svyruoja tarp 1200 ir 1800 eurų, bet tai tik orientyras. Vienas baldų gamintojas iš Jonavos užsisakė FTL lapkričio viduryje, kai visi skuba prieš Kalėdas. Už tą patį maršrutą sumokėjo beveik 2000 eurų, nors vasarą būtų kainavę 1400. Sezoniškumas – labai svarbus faktorius, kurio daugelis nepastebi.

Už kubinį metrą arba svorį (LTL)

Dalinių krovinių kainos skaičiuojamos pagal tūrį arba svorį, kas didesnė. Standartinė kaina į Amsterdamą – apie 45-65 eurai už kubinį metrą. Bet čia atsiranda netikėtų mokesčių. Pavyzdžiui, „liftgate“ mokestis, jei gavėjas neturi krovimo rampos. Arba mokestis už pristatymą į antrą aukštą be lifto. Vienas klientas skundėsi, kad galutinė kaina buvo 30% didesnė nei pradinė citata. Paaiškėjo, kad jis nenurodė, kad prekės bus pakraunamos ne iš sandėlio, o iš privataus garažo su siauru privažiavimu.

Papildomi mokesčiai ir kaip jų išvengti

PVM, muito mokesčiai, terminalo mokesčiai, dokumentų tvarkymo mokesčiai – visa tai sudaro galutinę kainą. Vienas maisto produktų eksportuotojas iš Marijampolės pamiršo apie veterinarinės kontrolės mokestį Amsterdamo uoste. Keli šimtai eurų viršuje. Norint išvengti staigmenų, reikia prašyti visų mokesčių sąrašo iš anksto. Patikimas vežėjas visada pateiks išsamią kalkuliaciją, o ne tik gražų skaičių.

Rizikos - kas gali nutikti kelyje

Vėlavimai ir jų priežastys

Vėlavimai – neatsiejama logistikos dalis. Jų priežastys: eismo įvykiai, muitinės patikrinimai, blogas oras, vairuotojo liga. Kartais vėluojama dėl visiškų smulkmenų, pavyzdžiui, vieną kartą vairuotojas pametė CMR dokumentą ir turėjo grįžti 100 km atgal į degalinę, kur paliko. Skamba juokingai, bet tokie dalykai nutinka. Svarbiausia – komunikacija. Jei vežėjas laiku praneša apie vėlavimą ir jo priežastį, situaciją galima valdyti.

Draudimas ir žalos atlyginimas

CMR draudimas yra būtinas, bet jis turi savo ribas. Standartinis draudimas dažnai kompensuoja tik dalį vertės. Vienas keramikos gamintojas iš Panevėžio siuntė labai brangų krovinį, apdraudė jį, bet neskaitė smulkaus teksto. Krovinys buvo apgadintas, o draudimas atlygino tik 30% vertės, nes prekės nebuvo tinkamai supakuotos pagal draudimo reikalavimus. Prieš siunčiant, visada reikia peržiūrėti draudimo sąlygas.

Saugumas ir vagystės

Saugumas kelyje – rimtas dalykas, ypač vykstant per Lenkiją ar Vokietiją, kur vagysčių iš sunkvežimų pasitaiko. Mes rekomenduojame naudoti GPS sekimo sistemas ir patikimas stovėjimo aikšteles. Vienas mūsų vežėjas prarado visą sunkvežimį su elektronikos prekėmis vertės 150 000 eurų, kai vairuotojas nakčiai sustojo neaptvertoje aikštelėje. Tai baisi istorija, bet ji nutinka. Todėl ne visada verta rinktis pigiausią variantą.

Amsterdamas - specifika ir patarimai

Amsterdamo uostas ir jo infrastruktūra

Amsterdamas turi vieną didžiausių uostų Europoje, bet jo infrastruktūra skiriasi nuo Roterdamo. Čia mažiau terminalų, daugiau eismo kamščių. Krovinio iškrovimo laikas gali būti ilgesnis. Vienas klientas iš Kėdainių skundėsi, kad jo krovinys stovėjo terminale tris dienas, kol buvo iškrautas. Taip nutinka, ypač piko metu. Reikia planuoti atsargai bent 2-3 papildomas dienas.

Muitinės procedūros Nyderlanduose

Nyderlandų muitinė griežta, bet efektyvi. Svarbu turėti visus dokumentus elektroniniu formatu ir iš anksto pateikti per sistemą. Vienas lietuvių įmonės atstovas atvyko su popieriniais dokumentais, manydamas, kad taip greičiau. Užtruko ilgiau, nes viskas turėjo būti nuskenuota ir suvesta. Kartais seni įpročiai trukdo. Jei turi gerą muitinės tarpininką, šie klausimai išsisprendžia greitai.

Paskutinės mylios pristatymas Amsterdame

Amsterdame daug siaurų gatvių, mažai vietos dideliems sunkvežimiams. Dažnai krovinys turi būti perkraunamas į mažesnes transporto priemones. Tai papildomos išlaidos. Vienas baldų parduotuvės savininkas iš Kauno nežinojo apie tai. Jo sunkvežimis negalėjo privažiuoti prie sandėlio, nes gatvė buvo per siaura. Teko samdyti vietinį kurjerį. Galutinė kaina padidėjo 150 eurų. Štai kodėl svarbu iš anksto pasiteirauti apie pristatymo sąlygas.

Išvada

Eksportas iš Lietuvos į Amsterdamą – kasdienis procesas, bet jame gausu niuansų. Nuo dokumentų tikslumo iki transporto pasirinkimo, nuo kainodaros iki nenuspėjamų kliūčių kelyje. Svarbiausia – nebijoti klausti ir pasitikėti patyrusiais partneriais. Klaidų pasitaiko visiems, bet jos neturėtų kainuoti verslo. Pradėkite nuo mažos siuntos, išmokite sistemas, tada plėskitės. Amsterdamas laukia lietuviškų prekių, ir mes galime jas ten nuvežti.

Klausimai - DUK apie eksportą į Amsterdamą

1. Ar reikia muitinės tarpininko eksportuojant iš Lietuvos?

   Ne visada, bet labai rekomenduojama, ypač pirmą kartą. Muitinės tarpininkas supranta niuansus, kurių paprastas žmogus gali nežinoti. Pavyzdžiui, kaip teisingai nurodyti prekių kilmę, kai jos surinktos iš skirtingų šalių. Jis taip pat greičiau susitvarko su elektroninėmis sistemomis. Aišku, tai papildomos išlaidos – apie 80-150 eurų už deklaraciją. Bet tai gali sutaupyti daug laiko ir nervų. Vienas klientas iš Utenos bandė viską daryti pats ir užtruko dvi savaites, kol išsiaiškino vieną klaidą. Tarpininkas būtų tai padaręs per dieną.

2. Koks yra standartinis pristatymo laikas į Amsterdamą?

   Paprastai 2-3 darbo dienos, bet tai priklauso nuo daugelio dalykų. Jei krovinys išvyksta pirmadienio rytą, trečiadienio vakare jis jau gali būti Amsterdame. Tačiau tai idealus scenarijus. Pernai vienas vilkikas užtruko 5 dienas, nes Vokietijoje, ties Hannoveriu, buvo avarija, ir magistralė uždaryta 10 valandų. Taip pat reikia atsižvelgti į muitinės patikrinimus. Jei dokumentai tvarkingi, patikrinimas trunka kelias valandas. Jei ne – gali ir kelias dienas. Todėl visada planuokite su atsarga.
   

3. Ar galima siųsti maisto produktus į Amsterdamą?

   Taip, bet su daugeliu apribojimų. Maisto produktams reikalingi veterinariniai sertifikatai, higienos pažymėjimai, tinkamas ženklinimas. Vienas sūrio gamintojas iš Anykščių norėjo išsiųsti savo produkciją į Amsterdamo restoraną. Užtruko tris savaites, kol gavo visus leidimus. Be to, maistas turi būti vežamas tinkamoje temperatūroje. Jei siunčiate šaldytą – reikia šaldytuvo sunkvežimio. Tai viskas kainuoja. Bet jei pasiruošite teisingai, įmanoma. Tik būkite pasiruošę biurokratijai.
   

4. Ką daryti, jei krovinys sugadinamas kelyje?

   Pirma – iš karto pranešti vežėjui ir padaryti nuotraukų. Antra – užpildyti žalos aktą su vairuotoju. Trečia – kreiptis į draudimo bendrovę. Bet svarbiausia – tinkamai supakuoti krovinį prieš siunčiant. Vienas stiklo gamintojas iš Panevėžio siuntė veidrodžius su plonu putplasčio sluoksniu. Žinoma, pusė jų atvyko sudužę. Draudimas nemokėjo, nes pripažino, kad pakuotė netinkama. Todėl investuokite į gerą pakavimą – tai pigiau nei prarasti prekes.
   

5. Ar reikalingas EORI numeris eksportui?

   Taip, jei esate įmonė, kuri reguliariai eksportuoja. EORI numeris – tai unikalus identifikatorius, kurį naudoja visos ES muitinės. Jis reikalingas deklaracijoms. Fiziniams asmenims, siunčiantiems asmeninius daiktus, jo paprastai nereikia. Bet jei siunčiate prekes komerciniais tikslais – būtina. Vienas mažas verslininkas iš Druskininkų to nežinojo ir bandė registruotis paskutinę minutę. Užtruko savaitę, kol gavo numerį, ir praleido suplanuotą išsiuntimo datą. Registruokitės iš anksto.
   

6. Kokios draudimo rūšys taikomos kroviniams?

   Yra trys pagrindinės: CMR draudimas (privalomas vežėjui), krovinio draudimas nuo visų rizikų (all-risk), ir specialus draudimas vertingiems kroviniams. CMR draudimas dažnai kompensuoja tik ribotą sumą – pvz., 8,33 specialiųjų teisių už kilogramą. Jei vežate brangius daiktus, reikia papildomo draudimo. Vienas meno galerijos savininkas iš Vilniaus siuntė paveikslus vertės 50 000 eurų su standartiniu draudimu. Paveikslai buvo apgadinti drėgmės, o draudimas atlygino tik 10 000. Didelė pamoka.
   

7. Kaip pasirinkti patikimą vežėją?

   Žiūrėkite ne tik į kainą, bet ir į atsiliepimus, draudimo sumą, patirtį. Paklauskite, ar jie turi savo transportą, ar samdo subrangovus. Patikrinkite, ar turi TIR knygelę (jei reikia). Vienas klientas iš Klaipėdos pasirinko pigiausią vežėją, kuris pasirodė esąs vienas žmogus su furgonu. Krovinys dingo, o tas žmogus neatsiliepė į skambučius. Pigumas kartais turi savo kainą. Geriau sumokėti daugiau už patikimumą.
   

8. Ar galima siųsti pavojingus krovinius (ADR)?

   Galima, bet su labai griežtomis taisyklėmis. Reikia ADR sertifikato, specialios pakuotės, ženklinimo, dokumentų. Ne visi vežėjai sutinka vežti ADR krovinius. Vienas chemijos įmonės atstovas iš Jonavos ieškojo vežėjo savo produkcijai. Surado tik po savaitės, ir kaina buvo dvigubai didesnė nei už paprastą krovinį. Be to, maršrutai riboti – negalima važiuoti per tunelius ar tankiai apgyvendintas teritorijas. Tai sudėtinga, bet įmanoma.
   

9. Kas yra TIR knygelė ir ar ji visada reikalinga?

   TIR knygelė – tai muitinės garantijos dokumentas, leidžiantis vežti krovinius per kelias šalis be muitinės patikrinimų kiekvienoje sienoje. Jis reikalingas, jei krovinys keliauja per trečiąsias šalis (pvz., per Rusiją ar Baltarusiją). Į Amsterdamą tiesiogiai iš Lietuvos – per ES – paprastai nereikia. Bet jei maršrutas eina per Šveicariją – gali prireikti. Vienas vežėjas iš Šiaulių nežinojo, kad Šveicarija ne ES, ir buvo sustabdytas pasienyje. Tokios smulkmenos gali kainuoti laiko.
   

10. Kaip sekti savo krovinių judėjimą?

    Šiuolaikiniai vežėjai siūlo GPS sekimo sistemas, kuriose matote krovino vietą realiu laiku. Tai labai patogu. Bet ne visi maži vežėjai tai turi. Kartais turite pasikliauti skambučiais. Vienas logistikos vadybininkas pasakojo, kaip klientas skambino kas valandą, nes nerimavo. Galiausiai paaiškėjo, kad sistema rodė neteisingą vietą – vilkikas stovėjo aikštelėje, o sistema rodė, kad juda kelyje. Technika kartais klysta, todėl verta turėti ir žmogišką kontaktą.
    

11. Ką daryti, jei muitinė sulaiko krovinį?

    Pirmiausia – išsiaiškinti priežastį. Dažniausiai tai dokumentų klaidos arba įtarimas dėl prekių vertės. Kreipkitės į savo muitinės tarpininką, kad jis susisiektų su pareigūnais. Vienas elektronikos importuotojas iš Vilniaus turėjo krovinius sulaikytus, nes muitinė manė, kad nurodyta per maža vertė. Jis turėjo pateikti papildomus įrodymus – sąskaitas iš tiekėjų, mokėjimo kvitus. Užtruko savaitę. Svarbu išlaikyti ramybę ir bendradarbiauti.
    

12. Ar galima siuntėjui apmokėti muitines išlaidas?

    Taip, tai vadinama DDP (Delivered Duty Paid) sąlyga. Siuntėjas sumoka visus mokesčius, o gavėjas gauna krovinį be papildomų išlaidų. Bet tai rizikinga, jei nežinote tikslios mokesčių sumos. Vienas lietuvių gamintojas sutiko su DDP, bet neįvertino PVM Nyderlanduose – 21%. Galutinai prarado pelną. Todėl geriau naudoti DAP (Delivered at Place), kur gavėjas moka mokesčius. Arba iš anksto tiksliai suskaičiuoti visus mokesčius.
    

13. Kokios yra didžiausios klaidos eksportuojant?

    Neteisingi HS kodai, nepakankamas prekių aprašymas, praleistas draudimas, netinkama pakuotė. Vienas medienos eksportuotojas iš Alytaus nurodė neteisingą HS kodą, manydamas, kad taip bus pigiau. Muitinė atliko patikrinimą, paskyrė baudą, o krovinys užtruko dvi savaites. Taip pat dažna klaida – nenurodyti prekių svorio tiksliai. Jei nurodėte 1000 kg, o sveria 1200 kg, gali būti problemų su transporto priemonės leistina mase.
    

14. Ar reikia specialių leidimų mašinoms ir mechanizmams?

    Priklauso nuo mašinos. Jei tai nauja įranga su CE ženklu – paprastai pakanka komercinės sąskaitos ir techninio paso. Jei tai naudota įranga, ypač jei ji turi aušinimo skysčių ar kitų pavojingų medžiagų, gali reikėti papildomų leidimų. Vienas statybų įmonės atstovas iš Kauno siuntė naudotą ekskavatorių. Užtruko mėnesį, kol gavo visus leidimus dėl hidraulinių skysčių. Planuokite iš anksto.
    

15. Kaip elgtis su grąžinamomis prekėmis?

    Grąžinamos prekės – tai atskira procedūra. Jas reikia deklaruoti kaip importą, net jei tai tos pačios prekės. Vienas drabužių parduotuvės savininkas iš Vilniaus grąžino drabužius į Amsterdamą dėl broko. Manydamas, kad tai paprasta, neparuošė jokių dokumentų. Muitinė sulaikė siuntą, reikalavo importo deklaracijos. Užtruko ir kainavo. Todėl net ir grąžinant prekes, reikia viso dokumentų paketo – sąskaitos grąžinimui, paaiškinimo laiško.
    

16. Ar galima vežti asmeninius daiktus kartu su komercinėmis prekėmis?

    Techniškai galima, bet tai labai nerekomenduojama. Asmeniniai daiktai turi būti deklaruoti atskirai, jiems taikomos kitokios taisyklės. Vienas verslininkas įdėjo savo asmeninius drabužius ir knygas į komercinio krovinio dėžes. Muitinė rado, atskyrė, pradėjo tyrimą dėl bandymo išvengti mokesčių. Galiausiai viskas išsisprendė, bet prarado dvi savaites. Laikykite asmeninius ir komercinius daiktus griežtai atskirai.
    

17. Kokios yra sezoninės tendencijos eksporte?

    Prieš Kalėdas – didžiulis aktyvumas, ypač maisto, gėrimų, dovanų. Vasarą – mažiau, bet stabiliai. Rudenį – pramonės prekių eksportas. Kainos kyla prieš didžiąsias šventes, nes visi skuba. Vienas alkoholinių gėrimų gamintojas iš Alytaus planavo išsiųsti savo produkciją gruodžio pradžioje. Nepavyko rasti transporto už priimtiną kainą – viskas užsakyta. Siuntė lapkritį, bet tai sukėlė sandėliavimo išlaidas Amsterdame. Planavimas – pusė darbo.
    

18. Ar vežėjas atsako už vėlavimą?

    Paprastai ne, nebent sutartyje numatyta kitaip. CMR konvencija numato atsakomybę tik už krovinio praradimą ar sugadinimą, o ne už vėlavimą. Bet jei vėlavimas sukėlė nuostolių (pvz., sugedę maisto produktai), galima reikalauti kompensacijos. Vienas gėlių augintojas iš Elektrėnų siuntė gėles į Amsterdamą. Dėl vėlavimo pusė gėlių nuvyto. Jis bandė prisiteisti nuostolius, bet užtruko teisme metus. Todėl geriau turėti draudimą nuo vėlavimo (jei jūsų krovinys lepūs).
    

19. Kokios yra populiariausios prekės iš Lietuvos į Nyderlandus?

    Baldai, mediena, maisto produktai (ypač pieno gaminiai, mėsa), tekstilė, elektronikos komponentai. Pastaruoju metu daugėja aukštųjų technologijų įrangos eksporto. Vienas lazerių gamintojas iš Vilniaus reguliariai siunčia savo produkciją į Amsterdamą. Tai rodo, kad Lietuva ne tik žaliavas eksportuoja, bet ir aukštos pridėtinės vertės produktus. Tai džiugina.
    

20. Ar galima siųsti gyvūnus ar augalus?

    Gyvūnus – labai sudėtinga, reikia veterinarinių sertifikatų, leidimų, karantino. Augalus – galima, bet su fitosanitariniais sertifikatais. Vienas medelyno savininkas iš Trakų norėjo išsiųsti sodinukų į Amsterdamą. Užtruko du mėnesius, kol gavo visus leidimus. Be to, augalai turi būti be dirvožemio, supakuoti specialiai. Tai brangu ir sudėtinga. Geriau pasitikrinti su Valstybine augalų apsaugos tarnyba.
    

21. Ką daryti, jei gavėjas atsisako priimti krovinį?

    Tai sudėtinga situacija. Krovinys gali būti grąžintas siuntėjui (už jo sąskaitą) arba saugomas muitinės sandėlyje (už mokestį). Vienas baldų gamintojas iš Kauno išsiuntė krovinį, o gavėjas Amsterdame bankrutavo. Krovinys stovėjo terminale 3 mėnesius, kol buvo parduotas aukcione. Siuntėjas prarado ir prekes, ir pinigus. Todėl visada patikrinkite gavėjo mokumą prieš siunčiant.
    

22. Ar reikia deklaruoti pavyzdžius ar nemokamas prekes?

    Taip, net nemokamos prekės turi būti deklaruotos, nurodant jų vertę (nors ir simbolinę). Vienas kosmetikos gamintojas iš Vilniaus siuntė nemokamus pavyzdžius į Amsterdamą, manydamas, kad tai ne prekės. Muitinė sulaikė, reikalavo deklaracijos. Užtruko savaitę. Todėl net ir nemokami pavyzdžiai yra komercinė siunta, kuri turi būti teisingai deklaruota.
    

23. Kaip pasirinkti tinkamą sunkvežimio tipą?

    Priklauso nuo krovinio. Standartinis tentinis sunkvežimis (tautlineris) tinka daugumai sausų krovinių. Izoterminis – jei reikia palaikyti temperatūrą. Platforma – nestandartiniams, didelių gabaritų kroviniams. Vienas statybinių medžiagų tiekėjas iš Šiaulių užsisakė tentinį sunkvežimį, bet krovinys buvo per aukštas. Teko ieškoti kitos transporto priemonės. Visada nurodykite tikslius matmenis.
    

24. Ar galima siuntėjui sumokėti už krovinį po pristatymo?

    Tai priklauso nuo sutarties. Dažnai naudojama avansinė mokėjimo forma – 50% prieš, 50% po pristatymo. Vienas mažas verslas iš Alytaus sutiko mokėti tik po pristatymo. Vežėjas pristatė, bet klientas Amsterdame atsisakė mokėti dėl menkų priežasčių. Teismas užtruko metus. Todėl geriau turėti aiškią mokėjimo sutartį, pageidautina su banko garantija.
    

25. Kokios yra didžiausios krovinių kategorijos pagal svorį?

    Sunkieji kroviniai (virš 24 tonų) – reikalauja specialaus leidimo ir lydinčio automobilio. Negabaritiniai (virš standartinių matmenų) – taip pat leidimai, specialus maršrutas. Vienas vėjo jėgainių dalių gamintojas iš Klaipėdos siuntė stiebus 40 metrų ilgio. Prireikė 3 mėnesių leidimams ir specialiam transportui. Planavimas čia gyvybiškai svarbus.
    

26. Ar galima siųsti skysčius ar birias medžiagas?

    Taip, bet reikia specialių konteinerių (cisternų, silosų). Birios medžiagos dažnai vežamos atviruose sunkvežimiuose, bet turi būti uždengtos. Vienas trąšų gamintojas iš Jonavos siuntė savo produkciją atviru sunkvežimiu. Pradėjo lyti, pusė krovinio sušlapo. Gavėjas atsisakė priimti. Todėl investuokite į tinkamą pakavimą ir transportą.
    

27. Kokios yra populiariausios maršrutų pasirinkimo galimybės?

    Dažniausiai per Lenkiją (A2 autostrada), tada per Vokietiją (A10, A2) iki Olandijos. Alternatyva – per Čekiją ir Vokietiją, bet tai ilgiau. Vienas vežėjas iš Vilniaus bandė trumpesnį kelią per Baltarusiją. Sutaupė 200 km, bet užtruko papildomą dieną dėl sienos ir muitinės. Kartais trumpesnis kelias nėra greitesnis. Pasitarkite su vežėju dėl optimalaus maršruto.