Eksportas į Olandiją, Vežame kiekvieną dieną

Kas savaitę gaunu klausimų apie eksportą į Olandiją. Dažniausiai skambina smulkesni verslininkai, kurie pirmą kartą bando išvežti prekes į Nyderlandus ir nežino nuo ko pradėti. Suprantu – pati sistema iš pirmo žvilgsnio atrodo sudėtinga, ypač kai kalba eina apie muitinės dokumentus, CMR važtaraščius ir visus tuos terminus, kurie skamba kaip kažkokia užsienio kalba. Bet iš tiesų eksportas į Olandiją yra vienas paprasčiausių maršrutų Europoje, nes tai Šengeno zona, abiejų šalių narystė ES leidžia beveik viską daryti supaprastinta tvarka. Šiame straipsnyje pabandysiu atsakyti į dažniausius klausimus, kuriuos girdžiu jau ne pirmus metus.

Dokumentai – eksportas į Olandiją

1. Kokių dokumentų reikia eksportuojant prekes į Olandiją?

Pirmiausia reikia CMR važtaraščio – tai pagrindinis dokumentas, kuris lydi krovinį nuo siuntėjo iki gavėjo. Be jo tiesiog neįmanoma. Tada reikia komercinės sąskaitos (invoice), kurioje nurodyta prekių vertė, kilmė, kiekis. Jei eksportuojate už ES ribų, reikėtų ir T1 dokumento, bet kadangi Olandija yra ES narė, paprastai to nereikia. Dar gali prireikti pakavimo lapo (packing list), ypač kai siunčiama daug skirtingų prekių vienoje partijoje. Kartais klientai pamiršta pridėti kilmės sertifikatą – tai nebūtina visada, bet kai kurios prekės (ypač maisto produktai ar cheminės medžiagos) jo reikalauja. Visada patariu pasitikrinti su muitine arba su vežėju prieš pakrovimą, nes vėliau trūkstamas dokumentas gali sukelti nereikalingų vėlavimų.

2. Ar reikia pildyti T1 arba T2 dokumentus vežant į Olandiją?

Kadangi Olandija priklauso Europos Sąjungai ir Šengeno zonai, T1 dokumento paprastai nereikia. T1 naudojamas tranzitui, kai krovinys keliauja per trečiąsias šalis arba kai jis dar nėra „išmuitintas" ES viduje. Mūsų atveju – Lietuva ir Olandija abi ES narės, tai procesas daug paprastesnis. T2 dokumentas reikalingas tik tam tikrais atvejais, kai prekės turi specialų muitinės režimą. Paprastas komercinis eksportas – tai tiesiog CMR, sąskaita ir pakavimo lapas. Bet yra išimčių. Pavyzdžiui, jei vežate prekes, kurios yra laikinos eksporto procedūros metu arba jei jos bus toliau reeksportuojamos iš Olandijos į trečiąją šalį. Tada gali prireikti papildomų dokumentų. Bet 95 proc. atvejų – tai paprastas popierizmas be sudėtingų muitinės procedūrų.

3. Ką daryti, jei CMR važtaraštyje padaryta klaida?

Taip nutinka dažniau nei galėtumėt pagalvoti. Ypač kai skubama – kas nors ne taip nurodo svorį, prekių kodą ar gavėjo adresą. Jei pastebėjote klaidą prieš išvykstant – tiesiog išrašykite naują CMR. Jei krovinys jau pakeliui, situacija sudėtingesnė. Reikia susisiekti su vežėju ir gavėju, suderinti, ar galima pataisyti duomenis vietoje, ar reikia siųsti pataisytą dokumentą elektroniniu paštu. Olandijos muitinėje kartais priima ir pataisytus dokumentus, bet ne visada. Vienas mūsų klientas buvo nurodęs neteisingą prekių kodą – krovinys užstriko Roterdamo sandėlyje dviem dienoms, kol viską sutvarkėm. Nuostolių nebuvo, bet nervų kainavo. Todėl visada patikrinkite CMR prieš pakrovimą – dukart, net triskart.

4. Ar reikalingas EORI numeris eksportui į Olandiją?

EORI (Economic Operators Registration and Identification) numeris reikalingas bet kokiam verslo subjektui, kuris užsiima importu ar eksportu ES viduje. Jei esate registruota įmonė Lietuvoje ir reguliariai eksportuojate – jūs jau turėtumėte turėti EORI numerį. Jei neturite, jį galima gauti per Lietuvos muitinę, užpildžius prašymą. Procesas trunka kelias dienas. Be EORI negalėsite deklaruoti prekių muitinėje, net jei tai paprastas eksportas ES viduje. Asmenys, kurie ne verslo tikslais siunčia daiktus (pavyzdžiui, persikraustydami), EORI nereikia. Bet jei kalbame apie komercinį eksportą – tai privaloma. Olandijos pusėje EORI taip pat naudojamas, todėl gavėjas jį turėtų turėti, ypač jei prekes jis deklaruoja savo vardu.

5. Kaip teisingai užpildyti sąskaitą (invoice) eksportui?

Sąskaitoje turi būti aiškiai nurodyta: pardavėjo ir pirkėjo duomenys (pilnas adresas, įmonės kodas), prekių aprašymas (ne tik „prekės", o konkrečiai – kas tai yra), kiekis, vieneto kaina, bendra suma, valiuta (dažniausiai eurai), prekių kilmės šalis. Dar rekomenduoju nurodyti Incoterms sąlygas – tai apibrėžia, kas atsako už transportavimą, draudimą ir riziką. Populiariausios: EXW (pirkėjas viską organizuoja), FOB (pardavėjas pristato iki laivo), DAP (pardavėjas pristato iki nurodytos vietos). Dažnas nesusipratimas būna dėl PVM – eksportuojant iš Lietuvos į Olandiją PVM taikomas 0 proc., bet tam reikia tinkamai įforminti eksportą. Jei sąskaitoje nurodytas PVM, gavėjas gali jį sumokėti du kartus – ir Lietuvoje, ir Olandijoje. Todėl būkite atidūs.

Transportas – eksportas į Olandiją

6. Kiek laiko trunka krovinio pristatymas į Olandiją?

Priklauso nuo maršruto ir krovinio tipo. Standartinis pilnas krovinys (FTL) iš Vilniaus į Amsterdamą – tai maždaug 2-3 dienos kelyje. Dalinis krovinys (LTL) gali užtrukti ilgiau, nes reikia surinkti krovinius iš kelių siuntėjų, o Olandijoje išdalyti į skirtingas vietas – tada kalbame apie 4-5 dienas. Yra ir greitesnių variantų – kai kurie vežėjai siūlo express paslaugą, bet tai kainuoja gerokai daugiau. Oro transportas – tai jau kita kategorija, bet smulkiems, brangiems kroviniams kartais apsimoka. Jūrų transportas iš Klaipėdos į Roterdamą trunka apie 4-5 dienas, bet reikia pridėti laiką pakrovimui, iškrovimui ir muitinės formalumams. Realiai – nuo užsakymo iki pristatymo gali praeiti savaitė ar ilgiau, ypač jei kažkas stringa dokumentuose.

7. Kokia transporto rūšis geriausia eksportui į Olandiją?

90 proc. atvejų – tai autotransportas. Lietuva ir Olandija sujungtos puikiais keliais, atstumas palyginti nedidelis (apie 1600-1800 km), ir vilkikai gali važiuoti beveik be apribojimų. Autotransportas lankstus – gali paimti krovinį iš bet kurios vietos Lietuvoje ir pristatyti bet kur Olandijoje. Jūrų transportas tinka dideliems, sunkiems kroviniams, kuriems neskubu. Oro transportas – kai reikia labai greitai ir krovinys brangus. Geležinkelis – retas pasirinkimas šiam maršrutui, nors teoriškai įmanomas. Kombinuotas transportas (pvz., vilkikas + laivas) naudojamas, kai norima sutaupyti arba kai krovinys per didelis keliams. Bet realiai – jei eksportuojate standartines prekes, autotransportas yra greičiausias, pigiausias ir patogiausias variantas.

8. Ar galima vežti krovinį savarankiškai, be vežėjo?

Teoriškai – taip, praktiškai – retai verta. Jei turite savo transportą ir vairuotoją su reikiamomis licencijomis, galite vežti patys. Bet reikia turėti omenyje: tarptautiniam krovinių vežimui reikalinga licencija (ECMT arba atitinkama ES licencija), vairuotojas turi turėti profesinę kvalifikaciją (95 kodas), transporto priemonė turi atitikti techninius reikalavimus, ir dar reikia CMR draudimo. Be to, Olandijoje galioja specifiniai reikalavimai dėl vairuotojų darbo ir poilsio režimo, kelių mokesčių (Eurovignette), sunkiasvorių transporto priemonių apribojimų tam tikrose zonose. Vienas pažįstamas verslininkas bandė pats vežti – gavo baudą už tai, kad neturėjo tinkamo draudimo. Po to visada naudojasi vežėjais. Kartais pigiau sumokėti profesionalui nei rizikuoti.

9. Ką daryti, jei krovinys vėluoja?

Pirmiausia – ne panikuoti. Vėlavimai nutinka, tai transporto verslo realybė. Gali būti kamščiai Vokietijoje (A2 autostrada – tai klasika), gali būti gedimas, gali būti, kad muitinėje kažkas užstrigo. Svarbiausia – komunikacija. Skambinkite vežėjui, klauskite, kur krovinys, kas nutiko, kada tikėtis pristatymo. Jei vėlavimas dėl vežėjo kaltės – galite reikalauti kompensacijos pagal CMR konvenciją, bet tai ilgas procesas. Geriau iš anksto numatyti buferį – jei gavėjui reikia prekių penktadienį, planuokite pristatymą trečiadienį. Vieną kartą mūsų krovinys užstriko prie Lenkijos-Vokietijos sienos dėl eismo kontrolės – praradom pusę dienos. Gavėjas suprato, bet tik todėl, kad iš anksto jį informavome. Komunikacija išsprendžia 90 proc. problemų.

10. Kokie kelių mokesčiai taikomi važiuojant į Olandiją?

Transituojant per Lenkiją ir Vokietiją reikia mokėti kelių mokesčius. Lenkijoje – viaTOLL (elektroninė sistema), Vokietijoje – LKW-Maut (sunkiasvorių transporto priemonių mokestis). Olandijoje – Eurovignette, tai bendras Beniliukso šalių (Olandija, Belgija, Liuksemburgas) ir Švedijos mokestis sunkiasvorėms transporto priemonėms. Visus šiuos mokesčius paprastai įskaičiuoja vežėjas į savo kainą, bet verta pasitikslinti – kartais jie nurodo kainą „be mokesčių", o tada gavėjas ar siuntėjas nustemba. Be to, Olandijoje yra miestų, kur taikomi papildomi mokesčiai už įvažiavimą sunkiasvorėms transporto priemonėms (Low Emission Zones). Amsterdame, Roterdame, Hagoje – tikrinkite iš anksto, nes baudos nemažos.

Kroviniai – eksportas į Olandiją

11. Kokias prekes dažniausiai eksportuojame į Olandiją?

Iš Lietuvos į Olandiją dažniausiai vežame: baldus ir baldų detales (tai vienas didžiausių eksporto straipsnių), maisto produktus (pieno produktus, mėsą, grūdus), medieną ir medienos gaminius, plastiko gaminius, elektroniką, tekstilę, chemijos produktus. Olandija yra viena didžiausių prekybos centrų Europoje – Roterdamo uostas priima ir persiunčia prekes visoje Europoje, todėl daug kas, kas eksportuojama į Olandiją, toliau keliauja į kitas šalis. Taip pat pastaraisiais metais auga lietuviškų maisto produktų paklausa – ypač ekologiškų. Olandai vertina kokybę, bet kaina jiems taip pat svarbi. Todėl lietuviški produktai konkurencingi. Rečiau vežame didelę techniką ar žemės ūkio mašinas, bet ir tai pasitaiko.

12. Ar galima vežti maisto produktus į Olandiją?

Taip, bet su tam tikromis sąlygomis. Maisto produktų eksportui reikia veterinarijos arba fitosanitarinio sertifikato, priklausomai nuo produkto tipo. Gyvūninės kilmės produktai (mėsa, pienas, žuvis) privalo būti iš gamyklos, kuri turi ES veterinarinį patvirtinimo numerį. Augalinės kilmės produktams kartais reikia fitosanitarinio sertifikato, ypač jei tai švieži vaisiai ar daržovės. Be to, transportas turi atitikti higienos reikalavimus – temperatūros režimas, švara, atskirtumas nuo kitų krovinių. Vieną kartą vežėm šaldytus pieno produktus – transporto priemonės šaldymo sistema sugedo pusiaukelėje. Laimei, vairuotojas pastebėjo laiku, sustojo remontui, bet krovinys prarado dvi valandas. Tokių dalykų negalima numatyti, bet galima pasiruošti – rinktis patikimą vežėją su gera technika.

13. Kaip supakuoti prekes eksportui į Olandiją?

Priklauso nuo prekių tipo. Standartinėms prekėms – kartoninės dėžės ant padėklų, apvyniotos streč plėvele. Trapioms prekėms (stiklas, elektronika) – papildomas putų polistireno ar burbulinės plėvelės apsauga. Dideliams daiktams (baldai, mašinos) – mediniai rėmai ar specialios dėžės. Svarbiausia: pakuotė turi atlaikyti kelionę (kratymą, drėgmę, temperatūros pokyčius), turi būti aiškiai pažymėta („Fragile", „This Side Up", svoris, turinys), ir turi atitikti gavėjo reikalavimus. Olandai dažnai prašo EUR padėklų standarto. Jei naudosite kitokius padėklus, gali būti papildomų mokesčių arba gavėjas atsisakys priimti. Dar vienas niuansas – medinė pakuotė turi būti termiškai apdorota (ISPM 15 standartas), kitaip muitinė gali sulaikyti krovinį.

14. Ką daryti, jei krovinys pažeistas transportavimo metu?

Pirmiausia – užfiksuoti žalą. Fotografuokite, filmuokite, surašykite aktą su vairuotoju. Tai labai svarbu, nes vėliau be įrodymų sunku įrodyti, kad žala atsirado transportavimo metu, o ne prieš pakrovimą ar po iškrovimo. Tada praneškite vežėjui raštu (el. laišku, kad liktų įrašas). Pagal CMR konvenciją, vežėjas atsako už krovinio saugumą nuo priėmimo iki pristatymo. Bet yra išimčių – jei žala atsirado dėl netinkamos pakuotės, force majeure arba siuntėjo klaidos. Žalos atlyginimo procesas gali užtrukti savaites ar net mėnesius. Todėl – draudimas. Krovinio draudimas (CARGO draudimas) apsaugo nuo tokių situacijų. Ne visada jis būtinas, bet brangiems kroviniams – būtinas.

15. Koks maksimalus krovinio svoris leidžiamas?

ES standartas – 40 tonų bendros masės (transporto priemonė + krovinys). Praktiškai tai reiškia, kad pilno vilkiko krovinys gali sverti apie 24-25 tonas (priklausomai nuo vilkiko svorio). Jei krovinis sunkesnis – reikia specialaus leidimo, ir ne visada jį gauni. Olandijoje papildomi svorio apribojimai gali galioti tam tikruose keliuose ar tiltuose. Ypač senesni tiltai gali neatlaikyti per sunkių transporto priemonių. Vienas mūsų partneris bandė vežti 28 tonų krovinį – gavo baudą Vokietijoje, nes vienoje atkarpoje leidžiama tik 24 tonos. Todėl visada tikrinkite maršrutą ir svorio apribojimus, ypač jei krovinys nestandartinio svorio. Vežėjai tai paprastai žino, bet pasitikslinti niekada nepamiršta.

Draudimas – eksportas į Olandiją

16. Ar būtina drausti krovinį eksportuojant?

Teisiškai – ne visada. CMR konvencija numato vežėjo atsakomybę, bet jos limitai gana žemi – apie 8,33 SDR už kilogramą (maždaug 10 eurų/kg). Jei vežate brangius daiktus – tai akivaizdžiai per mažai. Todėl rekomenduoju drausti krovinį atskirai (CARGO draudimas), ypač kai kalbame apie didelės vertės prekes. Draudimo kaina paprastai sudaro 0,3-0,5 proc. nuo krovinio vertės – tai nedaug, palyginus su galima rizika. Be to, draudimas suteikia ramybę – jei kas nors nutinka, žinai, kad gausi kompensaciją. Vienas klientas atsisakė drausti 50 tūkst. vertės krovinį, nes „niekada niekas nenutiko". Tą kartą nutiko – krovinys sušlapo dėl prakiurusio tento. Po to visada draudžia.

17. Ką dengia CMR draudimas?

CMR draudimas yra vežėjo civilinės atsakomybės draudimas, kuris apsaugo vežėją nuo reikalavimų atlyginti žalą, padarytą kroviniui transportavimo metu. Tai ne tas pats, kas krovinio draudimas. CMR draudimas saugo vežėją, o ne siuntėją ar gavėją. Jei vežėjas turi CMR draudimą, tai reiškia, kad jis gali atlyginti žalą, net jei ji viršija jo tiesiogines galimybes. Bet kompensacijos suma gali būti ribota. Todėl, jei siunčiate brangų krovinį, geriau turėti ir savo krovinio draudimą. Kartais sutartyse su vežėju būna nurodyta, kad jis atsako tik iki tam tikros sumos – tada likusi dalis tenka jums. Skaitykite sutartis atidžiai.

18. Kaip apskaičiuoti draudimo sumą?

Draudimo suma turi būti lygi krovinio vertei plius transportavimo išlaidos (tai vadinama „apdraudžiamąja verte"). Pavyzdžiui, jei prekių vertė 30 tūkst. eurų, o transportavimas kainuoja 2 tūkst. – draudimo suma turėtų būti 32 tūkst. eurų. Draudimo kompanijos paprastai prašo pateikti komercinę sąskaitą, kurioje nurodyta prekių vertė. Jei vertė nurodyta neteisingai (tyčia ar netyčia) – draudimas gali atsisakyti mokėti arba sumažinti išmoką. Todėl būkite sąžiningi. Dar vienas dalykas – draudimo polise gali būti franšizė (suma, kurią mokate patys prieš gaunant draudimo išmoką). Didelė franšizė reiškia mažesnę draudimo įmoką, bet didesnę riziką jums. Pasverkite, kas jums svarbiau.

Kaina – eksportas į Olandiją

19. Kiek kainuoja krovinio pristatymas į Olandiją?

Kaina priklauso nuo daug veiksnių: krovinio svorio ir tūrio, pakrovimo ir iškrovimo vietų, transporto rūšies (pilnas ar dalinis krovinys), sezono, papildomų paslaugų (pakavimas, draudimas, muitinės tarpininkavimas). Orientacinės kainos: pilnas krovinys (FTL) iš Lietuvos į Olandiją – 1200-2000 eurų, dalinis krovinys (LTL) – 150-300 eurų už padėklą, priklausomai nuo dydžio. Oro transportas – gerokai brangiau, jūrų – pigiau, bet lėčiau. Šios kainos yra apytikslės ir gali keistis priklausomai nuo rinkos situacijos. Dyzelio kainos, sezoniškumas, užimtumas – viskas turi įtakos. Geriausia prašyti kelių pasiūlymų ir palyginti. Bet atsiminkite – pigiausias pasiūlymas ne visada geriausias.

20. Kas įtakoja krovinių vežimo kainą?

Pagrindiniai veiksniai: atstumas (kiek kilometrų reikia nuvažiuoti), krovinio svoris ir tūris (sunkesni ar didesni kroviniai kainuoja daugiau), pakrovimo ir iškrovimo sudėtingumas (ar reikia keltuvo, ar sunku privažiuoti), sezoniškumas (prieš Kalėdas kainos kyla, vasarą taip pat), kuro kainos, kelių mokesčiai, vairuotojų darbo užmokestis. Dar yra „negabaritiniai" kroviniai – tai, kas netelpa į standartinius matmenis, kainuoja gerokai brangiau dėl specialių leidimų ir eskorto. Kartais kainą padidina ir papildomi reikalavimai – pavyzdžiui, temperatūros režimas ar saugumas. Vienas klientas norėjo vežti brangią elektroniką su apsauga – kaina iškart padvigubėjo, nes reikėjo specialaus transporto.

21. Ar galima derėtis dėl kainos?

Žinoma, visada galima. Ypač jei turite reguliarius krovinius – tada vežėjai noriai siūlo geresnes sąlygas. Bet nereikia tikėtis stebuklų – transporto maržos nėra labai didelės, ir vežėjas, kuris siūlo įtartinai mažą kainą, gali taupyti ant saugumo ar kokybės. Geriau derėkitės dėl papildomų paslaugų – pavyzdžiui, nemokamo sandėliavimo, greitesnio pristatymo ar draudimo įskaičiavimo. Dar vienas patarimas – jei vežate reguliariai, sudarykite ilgalaikę sutartį su vienu vežėju. Tai suteikia stabilumą ir abiems pusėms. Mes su vienu partneriu dirbam jau trejus metus – kainą derinam kartą per metus, ir abi pusės žino, ko tikėtis.

22. Kada reikia mokėti už transportavimą?

Mokėjimo sąlygos priklauso nuo sutarties. Dažniausiai – per 14-30 dienų nuo sąskaitos gavimo. Kai kurie vežėjai prašo avansinio mokėjimo (ypač naujiems klientams), kiti sutinka mokėti po pristatymo. Sutartyje visada turi būti aiškiai nurodyta: mokėjimo terminas, mokėjimo būdas (pavedimu, pavedimu su atidėjimu), kas moka (siuntėjas, gavėjas ar tarpininkas). Dažnas nesusipratimas – kai abi pusės mano, kad kita pusė mokės. Todėl visada sutarkite iš anksto. Dar vienas dalykas – valiuta. Jei vežėjas išrašo sąskaitą eurais, o jūs mokate litais (jei dar turite litų sąskaitą), gali būti valiutos konvertavimo mokesčiai. Smulkmena, bet kartais nervina.

Specifika – eksportas į Olandiją

23. Kokie Olandijos reikalavimai kroviniams?

Olandija turi griežtus reikalavimus dėl aplinkosaugos – Low Emission Zones (LEZ) didžiuosiuose miestuose reiškia, kad ne visos transporto priemonės gali įvažiuoti į miesto centrą. Senesni vilkikai (Euro 3, Euro 4) gali būti neįleisti. Be to, Olandijoje griežtai kontroliuojamas vairuotojų darbo ir poilsio režimas – pažeidimai baudžiami griežtai. Dar yra reikalavimai dėl pavojingų krovinių (ADR) – jei vežate chemiją, degalus ar kitas pavojingas medžiagas, reikia specialių leidimų ir žymėjimo. Maisto produktams – temperatūros kontrolės reikalavimai, veterinariniai patikrinimai. Olandai tvarkingi – jie tikisi, kad viskas bus pagal taisykles, ir netoleruoja „gal kaip nors praeis" požiūrio.

24. Kaip vyksta pristatymas Olandijoje?

Paprastai vežėjas susisiekia su gavėju prieš atvykstant ir suderina pristatymo laiką. Olandijoje dauguma sandėlių dirba pagal griežtą grafiką – nuo 7 iki 17 val., pietų pertrauka gali būti. Jei vėluojate – gavėjas gali atsisakyti priimti krovinį tą dieną, ir tada vežėjas turi ieškoti sandėliavimo vietos, kas kainuoja papildomai. Pristatymo metu gavėjas patikrina krovinio būklę, kiekį, kokybę ir pasirašo CMR. Jei pastebimi pažeidimai – tai pažymima CMR. Po to atsakomybė pereina gavėjui. Svarbu: gavėjas turi iškrauti krovinį per protingą laiką – paprastai 2-3 valandas. Jei užtrunka ilgiau, vežėjas gali reikalauti laukimo mokesčio (demurrage).

25. Ką daryti, jei gavėjas atsisako priimti krovinį?

Tai viena nemaloniausių situacijų. Gavėjas gali atsisakyti priimti krovinį dėl įvairių priežasčių: krovinys pažeistas, netinkamos kokybės, netinkamas kiekis, arba tiesiog – jis persigalvojo. Tokiu atveju vežėjas turi teisę iškrauti krovinį saugojimo vietoje ir reikalauti išlaidų atlyginimo. Siuntėjas turi spręsti, ką daryti su kroviniu – grąžinti, parduoti, sunaikinti. Pagal CMR konvenciją, vežėjas turi teisę parduoti krovinį, jei siuntėjas neatsako ir neorganizuoja tolesnio vežimo. Tai kraštutinė priemonė, bet ji egzistuoja. Vieną kartą mūsų klientui nutiko taip, kad gavėjas bankrutavo prieš pristatymą – krovinys grįžo atgal, bet siuntėjas turėjo padengti visas transportavimo išlaidas abiem kryptimis.

Eksportas į Olandiją – tai kasdienis mūsų darbas, ir nors kiekvienas krovinys turi savo specifiką, pagrindiniai principai išlieka tie patys: tinkami dokumentai, patikimas vežėjas, aiški komunikacija su gavėju. Jei viską darote tvarkingai, Olandija yra vienas patogiausių maršrutų. Svarbiausia – nebijoti klausti ir mokytis iš klaidų, nes klaidų neišvengs niekas.