Pigus keleivių pervežimas iš Amsterdamo į Lietuvą

Grįžimas iš Amsterdamo į Lietuvą – ne mažiau svarbus nei pati kelionė ten. Dažnai žmonės susikoncentruoja į išvykimą, o apie grįžimą pamiršta, kol neateina laikas ieškoti bilieto. Pigus keleivių pervežimas iš Amsterdamo į Lietuvą – paslauga, kurios paklausa nuolat auga, ypač tarp dirbančiųjų Olandijoje arba ten studijuojančių lietuvių. Šiame straipsnyje atsakysiu į visus klausimus, susijusius su grįžimu namo – nuo kainų ir maršrutų iki bagažo ir dokumentų. Kad grįžimas būtų sklandus ir be streso.

Kainos – pigus pervežimas iš Amsterdamo

1. Kiek kainuoja grįžti iš Amsterdamo į Lietuvą?

Kainos svyruoja nuo 40 iki 90 eurų, priklausomai nuo sezono, savaitės dienos ir vežėjo. Žiemą pigiau – galima rasti bilietų ir už 35 eurus. Vasarą brangiau – 70-90 eurų yra norma. Per šventes – Kalėdas, Velykas – kainos gali šokti ir iki 100 eurų, jei perkate paskutinę minutę. Pigiausi bilietai būna antradieniais ir trečiadieniais. Savaitgaliais visada brangiau. Jei grįžtate reguliariai, verta ieškoti abonementinių bilietų – kai kurie vežėjai siūlo nuolaidas dažniems keleiviams.

2. Ar pigiau pirkti bilietą pirmyn ir atgal?

Kartais taip, bet ne visada. Kai kurie vežėjai siūlo „round trip" bilietus su 10-15 procentų nuolaida. Bet jei nežinote tikslios grįžimo datos, geriau pirkti vieną pusę. Pirmyn-atgal bilietas paprastai reikalauja fiksuotos grįžimo datos, o jos pakeitimas kainuoja papildomai. Aš asmeniškai perku atskirus bilietus – taip lanksčiau. Ypač jei nežinote, kiek laiko liksite Amsterdame. Vieną kartą pirkau pirmyn-atgal, o grįžimo datą teko keisti tris kartus – sumokėjau daugiau nei būčiau mokėjęs už du atskirus bilietus.

3. Kada geriausia pirkti bilietą grįžimui?

Idealiu atveju – 2-3 savaitės prieš grįžimą. Tada kaina optimali – ne per didelė, o vietų dar yra. Perkant paskutinę savaitę, kainos didesnės, bet dar galima rasti. Perkant paskutinę dieną – loterija. Gali pasisekti, gali ne. Ypač pavojinga grįžti sekmadienį be bilieto – tą dieną visi grįžta, ir vietų praktiškai nėra. Jei žinote, kad grįšite sekmadienį, pirkite bilietą bent savaitę iš anksto. Arba rinkitės pirmadienį – bus pigiau ir laisviau.

4. Ar yra pigesnių alternatyvų autobusui?

Yra, bet jos ne visada patogesnės. Pigūs skrydžiai – Ryanair, Wizz Air – kartais būna pigesni už autobusą, ypač jei perkate iš anksto. Bet reikia pridėti bagažo mokestį, transportą iki oro uosto ir iš jo – ir tada kaina išauga. Traukinys – patogu, bet brangu ir sudėtinga, nes reikia persėsti kelis kartus. Automobilių dalijimosi platformos – BlaBlaCar – geras variantas, bet ne visada patikimas. Autobusas lieka auksinis vidurukis – pigu, patogu ir tiesiogiai.

5. Kaip sutaupyti perkant bilietą?

Pirma – pirkite iš anksto. Antra – rinkitės vidurio savaitę. Trečia – sekite vežėjų akcijas. Ketvirta – naudokite nuolaidų kodus, jei tokių turite. Penkta – registruokitės lojalumo programose. Šešta – lyginkite kainas skirtingose platformose. Septinta – venkite populiariausių išvykimo laikų – penktadienio vakaro ir sekmadienio ryto. Aštunta – jei galite, keliaukite naktį – naktiniai reisai dažnai pigesni. Ir devinta – nebijokite persėdimų. Tiesioginis reisas patogiau, bet su persėdimu gali būti pigiau.

Maršrutai – grįžimas iš Amsterdamo

6. Kokie maršrutai naudojami grįžtant į Lietuvą?

Tas pats kaip ir važiuojant į Amsterdamą, tik atvirkščiai. Populiariausias – Amsterdamas-Utrechtas-Osnabriukas-Hanoveris-Berlynas-Poznanė-Varšuva-Kaunas-Vilnius. Iš Klaipėdos važiuojantiems – per Rygą arba tiesiai per Lenkiją. Yra ir variantų per Belgiją – Amsterdamas-Antverpenas-Briuselis, o tada per Vokietiją į Lietuvą. Bet tai ilgiau. Grįžtant svarbu atkreipti dėmesį į sienos kirtimą – kartais eilės Lenkijos-Vokietijos pasienyje būna ilgos, ypač vasarą. Todėl planuokite laiką su atsarga.

7. Kiek laiko trunka grįžimas iš Amsterdamo?

Maždaug tiek pat, kiek ir kelionė ten – 22-26 valandos iki Vilniaus, 20-24 iki Kauno, 24-28 iki Klaipėdos. Bet grįžtant kartais atrodo ilgiau – gal todėl, kad norisi greičiau namo. Ypač jei kelionė buvo ilga ir pavargote. Naktiniai reisai grįžtant pranašesni – pramiegate didžiąją dalį kelio. Dieniniai reisai vargina labiau, bet galite grožėtis kraštovaizdžiu. Nors po savaitės ar dviejų Olandijoje, sąžiningai, norisi tik vieno – greičiau būti namie.

8. Ar yra tiesioginių reisų iš Amsterdamo į Lietuvą?

Yra, bet jų mažiau nei į Amsterdamą. Dažniausiai tiesioginiai reisai būna sekmadieniais ir pirmadieniais – tada visi grįžta. Kitomis dienomis gali tekti persėsti Varšuvoje arba Berlyne. Persėdimas Varšuvoje – dažniausias variantas. Jis trunka nuo 30 minučių iki 2 valandų, priklausomai nuo to, kaip suderinti reisai. Kartais persėdimas būna toks trumpas, kad vos spėjate iš vieno autobuso į kitą. Todėl, jei bijote persėdimų, rinkitės tiesioginį reisą, net jei jis brangesnis.

9. Kur išvyksta autobusai iš Amsterdamo?

Pagal vežėją. Dauguma išvyksta iš Sloterdijk stoties – tai pagrindinė autobusų stotis Amsterdame, gerai sujungta su metro ir tramvajumi. Kai kurie vežėjai naudoja Bijlmer Arena stotį – toliau nuo centro, bet irgi patogu. Yra ir mažesnių sustojimo vietų – pavyzdžiui, prie Amsterdamo arenos arba Schiphol oro uosto. Svarbu patikrinti biliete, kur tiksliai išvykstate, nes skirtingi vežėjai naudoja skirtingas vietas. Atvykite bent 30 minučių anksčiau – ypač sekmadieniais, kai eilės būna ilgos.

10. Ar autobusas sustoja pakeliui grįžtant?

Taip, ir dažniausiai tais pačiais sustojimais kaip ir važiuojant į Amsterdamą. Utrechtas, Osnabriukas, Hanoveris, Berlynas, Poznanė, Varšuva – tai standartiniai taškai. Ilgesni sustojimai būna Berlyne ir Varšuvoje – ten galite išeiti, nusipirkti maisto ar tiesiog prasitempti kojas. Trumpesni – degalinėse kas 3-4 valandas. Grįžtant sustojimai atrodo ilgesni, nes norisi greičiau namo. Bet neskubėkite – geriau pailsėti nei važiuoti pavargusiam. Ypač jei po sustojimo laukia dar 10 valandų kelio.

Dokumentai – ką reikia turėti grįžtant

11. Kokie dokumentai reikalingi grįžimui?

Galiojantis asmens tapatybės dokumentas – pasas arba asmens tapatybės kortelė. Jei esate ES pilietis, užtenka tapatybės kortelės. Jei ne – reikia paso. Be to, turėkite bilietą – elektroninį arba atspausdintą. Jei keliaujate su vaiku, reikia vaiko dokumento. Jei vaikas keliauja su vienu iš tėvų, gali prireikti kito tėvo sutikimo – tai priklauso nuo šalies. Olandijoje tai griežtai kontroliuojama. Taip pat turėkite draudimo polisą, jei turite – nors grįžtant jo retai prašo, bet geriau turėti.

12. Ar reikia paso arba vizos grįžtant į Lietuvą?

Jeigu esate Lietuvos pilietis – ne. Užtenka asmens tapatybės kortelės. Jei esate kitos ES šalies pilietis – taip pat užtenka tapatybės kortelės. Jei esate ne ES pilietis – reikia paso ir galbūt vizos, priklausomai nuo jūsų šalies ir sutarčių. Svarbu patikrinti, ar dokumentas galioja bent 3 mėnesius po planuojamos kelionės pabaigos. Pasibaigęs dokumentas – dažna problema, dėl kurios žmonės negali išvykti. Patikrinkite tai prieš kelionę, ne prieš pat įlipimą.

13. Ką daryti, jei pamečiau dokumentus Olandijoje?

Pirma – praneškite policijai ir gaukite pranešimą apie vagystę ar praradimą. Antra – kreipkitės į Lietuvos ambasadą Hagoje arba konsulatą. Jie gali išduoti laikiną kelionės dokumentą – vadinamąjį „laisvąjį lapą". Trečia – susisiekite su vežėju ir praneškite apie situaciją. Ketvirta – turėkite dokumentų kopijas telefone ar el. pašte – tai pagreitina procesą. Penkta – nesinervinkite. Tai nutinka dažniau, nei manote, ir visada išsprendžiama. Tik užtrunka laiko.

14. Ar reikia užpildyti kokią nors formą grįžtant?

Paprastai ne. ES viduje laisvas judėjimas – jokių deklaracijų, jokių formų. Bet jei vežate didelę pinigų sumą – daugiau nei 10 tūkstančių eurų – reikia deklaruoti. Jei vežate prekes, kurios viršija leistinas normas – alkoholį, tabaką – taip pat gali tekti deklaruoti. Ir jei vežate gyvūną – reikia gyvūno paso ir skiepų pažymėjimo. Bet šiaip, grįžtant iš Olandijos į Lietuvą, jokių formų pildyti nereikia. Tiesiog sėdite į autobusą ir važiuojate namo.

15. Kaip elgtis pasienyje?

Paprastai pasienio patikros nėra – ES viduje sienos atviros. Bet kartais būna atsitiktiniai patikrinimai, ypač Vokietijos-Lenkijos pasienyje. Tada reikia parodyti dokumentą. Viskas. Jokių klausimų, jokių problemų, jei dokumentai tvarkingi. Jei vežate draudžiamus daiktus – tai kita istorija. Bet jei nieko nelegalaus neturite, pasienio patikra – formalumas, trunkantis kelias minutes. Svarbu turėti dokumentą po ranka, o ne kasti lagamine. Ir elgtis ramiai – jaudulys kelia įtarimą, net jei nieko blogo nepadarėte.

Bagažas – ką galima vežtis grįžtant

16. Kiek bagažo galima vežtis grįžtant?

Tos pačios taisyklės kaip ir važiuojant – vienas didelis lagaminas iki 20-25 kilogramų ir vienas rankinis bagažas. Bet grįžtant dažnai turite daugiau daiktų – suvenyrų, dovanų, olandiškų sūrių. Todėl pasirūpinkite papildomu bagažu iš anksto. Papildomas vienetas kainuoja 5-15 eurų. Jei vežate kažką didelio – dviratį, baldą – reikia derinti atskirai. Ir atminkite – bagažo skyrius ribotas. Jei visi keleiviai atsineš po du lagaminus, gali neužtekti vietos. Todėl geriau mažiau, bet užtikrintai.

17. Ar galima vežtis maistą iš Olandijos?

Taip, bet su apribojimais. Mėsos ir pieno produktus iš ne ES šalių vežti draudžiama, bet Olandija – ES narė, todėl jokių apribojimų nėra. Galite vežtis sūrį, dešrą, šokoladą – ką tik norite. Svarbu tik, kad produktai būtų supakuoti ir nesugadintų kitų keleivių daiktų. Olandiškas sūris – populiariausias suvenyras, bet jis turi specifinį kvapą. Supakuokite jį gerai, kad autobuse nebūtų „aromato". Taip pat galite vežtis gėles – tulpes, bet jos turi būti su sertifikatu.

18. Kokių daiktų negalima vežtis?

Tų pačių, kurių negalima vežtis bet kur – sprogmenų, ginklų, narkotikų. Be to, skysčiai virš 100 ml rankiniame bagaže – draudžiama. Aštrūs daiktai – peiliai, žirklės – taip pat draudžiami rankiniame bagaže, bet galima dėti į didįjį lagaminą. Dujų balionėliai, fejerverkai – draudžiama. Jei nežinote, ar galima vežti tam tikrą daiktą, geriau paklausti vežėjo iš anksto. Geriau vienas skambutis nei atimtas daiktas pasienyje. Ypač jei tai brangus ar sentimentalus daiktas.

19. Kaip supakuoti trapius daiktus?

Labai gerai. Burbulinė plėvelė – geriausias draugas. Jei jos neturite, naudokite drabužius – suvyniokite daiktą į marškinėlius ar megztinį. Stiklinius butelius – vyną, alų – dėkite į batų vidų arba tarp drabužių. Nedėkite trapių daiktų į lagaminą, kuris keliauja į bagažo skyrių – ten jie mėtomi. Geriau neškitės rankiniame bagaže. Ir visada – visada – žymėkite lagaminą „fragile" lipduku. Nors tai negarantuoja, kad elgsis atsargiau, bet bent jau privers susimąstyti.

20. Ką daryti, jei bagažas dingo arba sugadintas?

Pirma – praneškite vežėjui iš karto, vos pastebėjote. Antra – užpildykite pretenzijos formą. Trečia – turėkite bagažo nuotrauką prieš kelionę – tai padės įrodyti, ką turėjote. Ketvirta – saugokite bilietą su bagažo numeriu. Penkta – jei bagažas dingo, vežėjas privalo jį surasti per 21 dieną arba kompensuoti. Kompensacija priklauso nuo bagažo vertės, bet paprastai ribojama iki 1200 eurų. Todėl brangius daiktus geriau vežtis rankiniame bagaže. Ir apsidrausti.

Patogumai – kelionės komfortas grįžtant

21. Ar autobusai grįžtant tokie patys kaip važiuojant?

Paprastai taip, bet ne visada. Jei perkate bilietą tam pačiam vežėjui, dažniausiai važiuosite tuo pačiu arba panašiu autobusu. Bet jei keičiate vežėją arba perkate per tarpininką, galite gauti kitokį autobusą. Vieni autobusai naujesni, su geresniais patogumais – WiFi, rozetėmis, pramogų sistemomis. Kiti – senesni, su minimaliais patogumais. Todėl, jei komfortas svarbus, pasidomėkite, kokiu autobusu važiuosite. Informaciją galite rasti vežėjo puslapyje arba paskambinę jiems.

22. Kaip išgyventi ilgą kelionę grįžtant?

Tas pats receptas kaip ir važiuojant – kaklo pagalvėlė, ausinės, vanduo, užkandžiai. Bet grįžtant pridėkite dar vieną dalyką – kantrybę. Grįžimas visada atrodo ilgesnis nei išvykimas. Gal todėl, kad norisi greičiau namo. Gal todėl, kad pavargote. Aš visada grįždamas pasiimu naują knygą ar serialą – kažką, ko dar nemačiau. Tai padeda atitraukti mintis. Taip pat stengiuosi miegoti kuo daugiau – ypač naktinėse kelionėse. Miegas – geriausias būdas sutrumpinti laiką.

23. Ar galima prašyti sustoti anksčiau, jei blogai jaučiuosi?

Galima, bet ne visada vairuotojas sutiks. Jei blogai jaučiatės rimtai – pykina, svaigsta galva, skauda – praneškite vairuotojui. Jis gali sustoti artimiausioje degalinėje arba iškviesti pagalbą. Jei blogai dėl judesio ligos, paprašykite sėdynės priešais – ten mažiau siūbuoja. Jei blogai dėl maisto ar gėrimų – tai jūsų atsakomybė. Bet vairuotojas vis tiek padės, jei situacija rimta. Svarbiausia – neignoruoti simptomų ir nebijoti paprašyti pagalbos.

24. Ką daryti, jei autobuse per karšta ar per šalta?

Pirma – paprašykite vairuotojo sureguliuoti temperatūrą. Antra – jei jis negali ar nenori, naudokitės savo priemonėmis. Per karšta – nusivilkite striukę, atsidarykite langą (jei galima), gerkite vandenį. Per šalta – užsimeskite pledą arba didelį šaliką, kurį visada rekomenduoju turėti. Aš visada keliauju su lengvu megztiniu, net vasarą – autobuse temperatūra gali būti bet kokia. Ir dar – sėdynės prie lango šaltesnės nei viduryje. Jei mėgstate šilumą, sėskite viduryje.

Išvada

Grįžimas iš Amsterdamo į Lietuvą – ne mažiau svarbi kelionės dalis nei pats buvimas Olandijoje. Pigus keleivių pervežimas leidžia grįžti namo be didelių išlaidų, o tinkamas pasiruošimas užtikrina, kad kelionė bus sklandi. Svarbiausia – iš anksto nusipirkti bilietą, pasirūpinti dokumentais ir būti kantriems. Namai visada laukia, o kelionė – tik laikinas etapas prieš grįžtant į savo lovą.