Olandija Lietuva autobusai, Vežame kiekvieną dieną

Grįžimas namo – tai visada kažkas daugiau nei tiesiog kelionė. Ypač kai kalbame apie maršrutą Olandija Lietuva. Autobusai važiuoja kasdien, bet klausimų vis tiek daugiau nei atsakymų. Kada išvykstama? Kur tiksliai stovi autobusas? Ką daryti, jei vėluoji? Kiek bagažo galima vežtis? Šie klausimai kartojasi kas savaitę, ir aš suprantu kodėl – informacijos internete daug, bet ji ne visada tiksli ar aktuali. Todėl surinkau dažniausiai užduodamus klausimus ir atsakau į juos taip, kaip atsakyčiau savo draugui – tiesiai, be nereikalingo apvalkalio.

Išvykimas – Olandija Lietuva autobusai

1. Iš kurių Olandijos miestų išvykstama?

Paprastai iš didžiųjų – Amsterdamo, Roterdamo, Hagos, Utrechto, Eindhoveno. Bet yra ir papildomų sustojimų – Breda, Tilburgas, Groningenas. Kiekvienas vežėjas turi savo maršrutą, todėl prieš užsakant būtina patikrinti, ar tavo miestas yra sąraše. Vienas klientas gyveno Maastrichte – paaiškėjo, kad jo vežėjas ten nestoja. Teko važiuoti iki Eindhoveno traukiniu, o tada sėsti į autobusą. Papildomas laikas, papildomi pinigai.

2. Kada tiksliai išvykstama?

Išvykimo laikas priklauso nuo vežėjo ir maršruto. Dažniausiai – vakare, tarp 18:00 ir 22:00. Taip patogiau – naktį pramiegi, ryte jau Lietuvoje. Bet yra ir dieninių reisų – ypač vasarą. Tikslų laiką sužinosi tik užsisakęs bilietą. (Kartais vežėjai keičia išvykimo laiką likus kelioms valandoms – gali gauti žinutę su nauju laiku. Būk pasiruošęs.)

3. Kur tiksliai stovi autobusas?

Kiekvienas vežėjas turi savo sustojimo vietas. Dažniausiai – prie autobusų stočių arba tam tikrų prekybos centrų. Adresą gauni užsisakęs bilietą. Svarbu ateiti laiku – bent 15 minučių prieš išvykimą. Vienas žmogus atėjo į neteisingą autobusų stotį – Amsterdame jų yra dvi. Supainiojo ir pavėlavo. Dabar visada siunčia nuorodą į Google Maps ir klausia „čia?" prieš kelionę.

4. Ar autobusas gali palaukti, jei vėluoju?

5-10 minučių – galbūt. Daugiau – vargu. Vairuotojai turi grafiką, kitus keleivius, sienos kirtimo laiką. Jei žinai, kad vėluosi – skambink iš karto. Kartais vairuotojas gali pakeisti maršrutą ir paimti tave kitur, bet tai ne visada įmanoma. (Vienas klientas vėlavo pusvalandį, nes „traukinys vėlavo" – suprantama, bet autobusas jau buvo išvažiavęs. Teko pirkti naują bilietą kitai dienai.)

Kelionė – vežame kiekvieną dieną

5. Kiek trunka kelionė atgal į Lietuvą?

Tiek pat, kiek ir į priekį – 20-24 valandos. Kartais ilgiau, jei eismas prastas arba sienos kirtimas užtrunka. Žiemą, kai Lenkijoje sninga, gali pridėti 2-3 valandas. Vasarą, kai visi keliauja – spūstys Vokietijoje. Rekomenduoju visada turėti papildomo laiko rezervą, ypač jei Lietuvoje tave kas nors pasitinka arba turi kitų planų.

6. Kiek kartų sustojama kelionės metu?

3-5 kartus. Degalinėse Vokietijoje, Lenkijoje, kartais Belgijoje. Kiekvienas sustojimas – 15-20 minučių. Galima išeiti, nusipirkti kavos, užkąsti, pramankštinti kojas. Vairuotojai perspėja, kiek laiko turėsi. Svarbu grįžti laiku – vienas keleivys užmigo degalinėje ir autobusas išvažiavo be jo. Vairuotojas pastebėjo tik po 10 km – teko grįžti. Visi kiti keleiviai buvo nepatenkinti.

7. Ar galima miegoti autobuse?

Taip, ir dauguma taip daro. Sėdynės atsilenkia, galva atsiremia į langą arba į savo pagalvėlę. Rekomenduoju pasiimti kaklo pagalvėlę ir antklodę – naktį autobuse gali būti vėsu, net jei vežėjas sako, kad yra šildymas. (Vienas žmogus važiavo be antklodės vasarą – manė, kad nereikės. Naktį temperatūra nukrito iki 10 laipsnių, ir jis drebėjo visą kelionę.) Ausinės su raminančia muzika ar podcastu taip pat padeda.

8. Ką veikti 20+ valandų autobuse?

Įvairiai. Miegoti, klausytis muzikos, žiūrėti filmus (su ausinėmis!), skaityti, bendrauti su kitais keleiviais. Kai kurie dirba – jei yra Wi-Fi. Kiti tiesiog žiūri pro langą. (Olandijos ir Vokietijos peizažai gražūs, bet Lenkija kartais atrodo vienoda – laukai, laukai, laukai.) Svarbiausia – turėti pakankamai baterijos telefone ir galbūt knygą kaip atsarginį variantą.

Bagažas – Olandija Lietuva autobusai

9. Kiek bagažo galima vežtis atgal?

Tiek pat, kiek ir į priekį – vienas didelis lagaminas (iki 30 kg) ir vienas rankinis krepšys. Papildomas bagažas – 10-20 eurų. Bet grįžtant iš Olandijos žmonės dažnai veža daugiau – dovanų, maisto produktų, drabužių. Todėl kartais bagažo skyrius būna perpildytas. Vienas klientas vežė 5 kg olandiško sūrio – visi lagaminai kvepėjo sūriu. Skanu, bet ne visiems patiko.

10. Ar galima vežti maisto produktus?

Taip, bet su apribojimais. Mėsos ir pieno produktai iš ES šalių – leidžiami. Bet turi būti supakuoti, kad nesugestų ir neskleistų kvapo. Švieži vaisiai, daržovės – taip pat leidžiami. Alkoholis – ribotais kiekiais (iki 1 litro stipriųjų gėrimų, 4 litrai vyno). (Vienas žmogus bandė vežti 10 litrų alaus – muitinėje kilo klausimų. Galiausiai praleido, bet su pastaba.)

11. Kaip vežti trapius daiktus?

Supakuoti kuo geriau – burbulinė plėvelė, laikraščiai, minkšti audiniai. Pažymėti dėžę „FRAGILE". Pranešti vairuotojui, kad bagaže yra trapūs daiktai. Bet net ir geriausia pakuotė negarantuoja – bagažas kraunamas ir perkraunamas kelis kartus. Vienas žmogus vežė porceliano servizą – supakavo puikiai, bet viena lėkštė vis tiek sudužo. Kartais taip nutinka.

12. Ar galima vežti dviratį atgal į Lietuvą?

Taip, su tomis pačiomis sąlygomis kaip ir į priekį – derinti iš anksto, papildoma kaina 30-50 eurų. Dviratis turi būti išrinktas arba supakuotas. Ne visi vežėjai turi vietos, todėl neskambink paskutinę dieną. Vienas vaikinas nusipirko Olandijoje naudotą dviratį už 50 eurų ir bandė jį parsivežti – transportavimas kainavo 40 eurų. Bet vis tiek pigiau nei pirkti naują Lietuvoje.

Patogumai – vežame kiekvieną dieną

13. Kokios sąlygos autobuse?

Priklauso nuo vežėjo. Moderniuose autobusuose – kondicionierius, Wi-Fi, USB įkrovikliai, patogios sėdynės. Senesniuose – mažiau patogumų. Prieš užsisakydamas paklausk, kokio autobuso tikėtis. Vienas vežėjas naudoja 2015 metų autobusą – veikia gerai, bet nėra USB. Kitas turi 2022 metų – viskas modernu. Skirtumas jaučiasi.

14. Ar yra maitinimas kelionės metu?

Ne. Maistą reikia turėti savo. Sustojimuose degalinėse galima nusipirkti užkandžių, bet pasirinkimas ribotas ir kainos aukštos. Rekomenduoju pasiimti sumuštinių, vaisių, vandens. (Vienas žmogus važiavo be maisto – degalinėje nusipirko dešrainį už 6 eurus ir sakė, kad tai buvo brangiausias ir prasčiausias dešrainis jo gyvenime.)

15. Kaip dažnai galima naudotis tualetu?

Dideliuose autobusuose yra tualetas, bet jis ne visada veikia idealiai. Sustojimai kas 3-4 valandos – tada galima normaliai nueiti į tualetą. Mikroautobusuose tualeto nėra, todėl sustojimai svarbesni. Rekomenduoju negerti per daug skysčių prieš kelionę – skamba kvailai, bet veikia. Ypač naktį, kai visi miega ir nenori žadinti vairuotojo prašymu sustoti.

16. Ar galima rūkyti autobuse?

Ne. Jokiu būdu. Tai draudžiama ir už tai gali būti išlaipintas. Sustojimuose galima rūkyti lauke, bet ne autobuse. Vienas rūkalius bandė rūkyti tualete – dūmų detektorius suveikė, vairuotojas supyko, visi pabudo. Nemalonu visiems. Jei rūkai – daryk tai per sustojimus lauke.

Bilietai – Olandija Lietuva autobusai

17. Kur pirkti bilietą atgal?

Ten pat, kur ir pirmyn – pas vežėją tiesiogiai, per interneto svetainę arba telefonu. Kai kurie vežėjai siūlo „pirmyn-atgal" bilietą su nuolaida – paklausk, ar toks variantas yra. Kartais pigiau pirkti du atskirus bilietus – palygink kainas. (Vienas klientas pirko „pirmyn-atgal" už 180 eurų, o atskirai būtų kainavę 170 eurų. Ne visada „komplektas" pigiau.)

18. Ar bilietą galima perleisti kitam žmogui?

Paprastai ne. Bilietas susietas su vardu ir pavarde. Bet kai kurie vežėjai leidžia keisti keleivį, jei praneši iš anksto. Reikia klausti konkrečiai. Vienas žmogus negalėjo važiuoti ir bandė perleisti bilietą broliui – vežėjas sutiko, bet reikėjo pranešti bent 12 valandų prieš kelionę.

19. Ką daryti, jei praradau bilietą?

Elektroninio bilieto neįmanoma prarasti – jis tavo telefone arba el. pašte. Popierinio bilieto atveju – skambink vežėjui, jie turi tavo užsakymą sistemoje. Svarbiausia – turėti asmens dokumentą. Vienas senjoras prarado popierinį bilietą, bet turėjo asmens tapatybės kortelę – vairuotojas rado jį sąraše ir įlaipino.

20. Ar yra nuolaidų studentams ar pensininkams?

Kai kurie vežėjai siūlo nuolaidas – 10-15% studentams su galiojančiu studento pažymėjimu. Pensininkams – rečiau, bet pasitaiko. Reikia klausti prieš perkant bilietą. Nuolaida taikoma tik su dokumentu – be jo mokėsi pilną kainą.

Problemos – ką daryti, kai kas nors negerai

21. Autobusas sugedo – ką daryti?

Vežėjas privalo pasirūpinti pakaitiniu transportu arba grąžinti pinigus. Palauk, kol vairuotojas susitars su dispečeriu. Paprastai pakaitinis autobusas atvažiuoja per 2-6 valandas. (Vieną kartą autobusas sugedo vidury Lenkijos – keleiviai laukė 5 valandas, kol atvažiavo kitas. Nemalonu, bet nieko nepadarysi.) Svarbiausia – neprarasti kantrybės ir bendrauti su vairuotoju.

22. Dingo bagažas – ką daryti?

Pirmiausia – pranešti vežėjui raštu. Aprašyti, kas buvo bagaže, kiek vertė. Vežėjas turi draudimą ir privalo atlyginti nuostolius. Bet procesas gali užtrukti – savaitę, dvi, kartais mėnesį. Svarbu turėti nuotraukų arba čekių, jei bagaže buvo brangių daiktų. Vienas žmogus prarado lagaminą su naujais batais už 300 eurų – gavo kompensaciją, bet tik po mėnesio ir tik 200 eurų.

23. Vairuotojas grubus ar neadekvatus – ką daryti?

Pranešti vežėjui. Turi teisę reikalauti pagarbos – tu moki už paslaugą. Jei situacija rimta – vairuotojas agresyvus arba neblaivus – skambink policijai. Bet tai labai retas atvejis. Dažniau pasitaiko, kad vairuotojas tiesiog pavargęs ir nekalbus – tai suprantama po 10 valandų vairavimo.

Specialūs atvejai – vaikai, gyvūnai, neįgalieji

24. Kaip vežti vaikus atgal į Lietuvą?

Vaikai iki 16 metų – tik su suaugusiuoju arba su notaro patvirtintu leidimu. Vaikams iki 12 metų reikalinga speciali sėdynė – kai kurie vežėjai jas turi, kiti ne. Reikia tartis iš anksto. Kaina vaikams paprastai tokia pati kaip suaugusiems. (Vienas tėvas nežinojo apie sėdynės reikalavimą – teko ieškoti kitos transporto priemonės.)

25. Ar galima vežti gyvūną atgal?

Taip, su tomis pačiomis sąlygomis – narvas, dokumentai, papildoma kaina. Gyvūno pasas ir skiepai privalomi. Be dokumentų gali kilti problemų pasienyje. Vienas žmogus vežė šunį be paso – pasienyje laukė papildomas dvi valandas, kol viskas išsiaiškino. Nemalonu ir jam, ir kitiems keleiviams.

26. Ar vežate neįgaliuosius atgal į Lietuvą?

Taip, bet reikia tartis iš anksto. Ne visi autobusai pritaikyti vežimėliams. Reikia bent 3-5 dienas prieš kelionę pranešti vežėjui. Kaina paprastai nesiskiria, bet gali prireikti papildomos vietos. Svarbu aiškiai pasakyti, kokio tipo vežimėlis ir ar jis sulankstomas.

Išvada

Grįžimas iš Olandijos į Lietuvą autobusu – tai ilga, bet dažnai neišvengiama kelionė. Svarbiausia – pasiruošti: turėti maisto, vandens, pramogų, patogią pagalvėlę. Užsisakyti bilietą iš anksto, žinoti tikslią išvykimo vietą ir laiką. Ir, žinoma, turėti kantrybės – 20+ valandų kelyje reikalauja tam tikro nusiteikimo. Bet ryte, kai išlipi Lietuvoje ir pajunti tą pažįstamą orą – verta.