Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Olandija kelionė
Keliauti į Olandiją – vienas tų dalykų, kurie skamba paprastai, bet iš tikrųjų turi daugiau niuansų nei daugelis galvoja. Ypač jei važiuojate pirmą kartą arba nežinote, ko tikėtis iš maršruto, sustojimų ar dokumentų. Aš pats dirbu pervežimų srityje jau ne vienerius metus ir matau, kad žmonės dažnai klausia tų pačių dalykų – kiek trunka kelionė, ką galima vežtis, ar verta rinktis autobusą, o gal mikroautobusą. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, kad prieš kelionę jaustumėtės ramiau ir žinotumėte, ko laukti.
Pasiruošimas – kelionė į Olandiją
1. Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Olandiją autobusu?
Paprastai kelionė trunka apie 20–24 valandas, priklausomai nuo maršruto ir sustojimų skaičiaus. Jei važiuojate per Lenkiją ir Vokietiją, tai gana standartinis laikas. Bet reikia suprasti, kad tai ne traukinys su fiksuotu grafiku – kelyje visko pasitaiko. Vieną kartą mums teko stovėti prie Hamburgo dvi valandas dėl avarijos, ir niekas nieko negalėjo padaryti. Taip kad jei planuojate svarbų susitikimą Olandijoje, geriau atvykti diena anksčiau. Tas papildomas laiko rezervas išgelbėjo ne vieną klientą nuo streso.
2. Kokius dokumentus reikia turėti kelionei į Olandiją?
Kadangi Olandija priklauso Šengeno zonai, Lietuvos piliečiams užtenka asmens tapatybės kortelės. Pasas nėra būtinas, bet jei turite – pasiimkite, ypač jei keliaujate su vaikais. Užsieniečiams, gyvenantiems Lietuvoje, reikia patikrinti savo leidimo gyventi galiojimą ir vizos reikalavimus. Kartą turėjome keleivį, kuris turėjo leidimą gyventi, bet jis buvo pasibaigęs prieš dvi savaites – tai buvo nemaloni situacija pasienyje. Taip pat rekomenduoju turėti kelionės draudimą, nors jo niekas neprašo, bet prireikus medicininės pagalbos, jis labai gelbsti.
3. Ar reikia vizos Lietuvos piliečiams vykstant į Olandiją?
Ne, Lietuvos piliečiams vizos nereikia. Mes esame Europos Sąjungoje, tad laisvas judėjimas galioja. Bet čia noriu paminėti vieną dalyką – jei važiuojate dirbti, tai jau kitas reikalas. Darbo reikalais gali prireikti papildomų dokumentų, priklausomai nuo to, ką dirbsite ir kiek laiko būsite. Bet jei tiesiog keliaujate ar lankote giminaičius, jokių vizų nereikia. Tiesiog pasiimkite dokumentą ir važiuokite.
4. Ką rekomenduojate pasiimti į kelionę autobusu?
Patogią pagalvę – skamba banaliai, bet po 15 valandų sėdėjimo ji tampa geriausiu jūsų draugu. Taip pat pledą, nes autobusuose kartais būna per šalta arba per karšta, ir niekas ne visada sureguliuoja temperatūrą taip, kaip norėtumėte. Užkandžių ir vandens – sustojimai būna, bet ne visada ten, kada norisi. Telefonų įkroviklį, ausines, jei mėgstate klausytis muzikos ar podcastų. Ir dar – patogius drabužius. Nesu matęs nė vieno žmogaus, kuris po ilgos kelionės sakytų „gerai, kad apsirengiau aptemptus džinsus“.
5. Ar galima vežtis lagaminą ir kokių yra apribojimų?
Taip, paprastai leidžiama vienas didelis lagaminas arba kelioninis krepšys iki 30 kg ir vienas rankinis bagažas. Bet čia priklauso nuo vežėjo – vieni leidžia daugiau, kiti griežčiau žiūri. Jei vežatės kažką didesnio – pavyzdžiui, dviratį ar didelį televizorių – būtinai praneškite iš anksto. Kartą žmogus atėjo su trimis milžiniškais lagaminais ir dar dviem krepšiais, ir mes tiesiog neturėjome kur to dėti. Geriau viską suderinti prieš kelionę, nei stovėti prie autobuso ir aiškintis.
6. Koks geriausias metų laikas keliauti į Olandiją?
Pavasaris – balandis, gegužė – turbūt pats gražiausias laikas. Tulpės žydi, oras malonus, bet ne per karštas. Vasarą taip pat gerai, bet būna karščiai, ir ne visi viešbučiai turi kondicionierius. Ruduo Olandijoje – lietingas, bet turi savo žavesio, ypač jei mėgstate mažiau turistų. Žiemą – tamsu ir šlapia, bet Kalėdų mugės Amsterdame ar Utrechte vertos dėmesio. Tiesa, žiemą kelionė autobusu gali būti ilgesnė dėl oro sąlygų – sniegas Vokietijoje kartais viską sustabdo.
Transportas – autobusai ir mikroautobusai į Olandiją
7. Kuo skiriasi kelionė autobusu nuo mikroautobuso?
Autobuse paprastai yra daugiau vietos kojoms, tualetas, kartais Wi-Fi. Mikroautobuse – mažiau keleivių, dažnai iki 8–9, ir tai reiškia daugiau dėmesio kiekvienam. Mikroautobusai dažniau važiuoja „nuo durų iki durų“ – paima iš nurodytos vietos ir pristato ten, kur reikia. Autobusai turi konkrečias stoteles. Kaina kartais skiriasi, bet ne visada. Jei keliaujate vienas ir norite patogumo – autobusas. Jei su grupe arba norite lankstumo – mikroautobusas geresnis variantas. Bet tai mano nuomonė, kiti gali kitaip galvoti.
8. Kaip dažnai vyksta reisai iš Lietuvos į Olandiją?
Dauguma vežėjų siūlo reisus kasdien arba bent kelis kartus per savaitę. Populiariausi maršrutai – iš Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos. Savaitgaliais dažniau būna daugiau reisų, nes žmonės grįžta arba išvažiuoja. Bet jei planuojate kelionę per šventes – Kalėdas, Velykas ar Jonines – bilietus reikia užsisakyti gerokai iš anksto. Vieną kartą prieš Kalėdas skambino žmogus, kuris norėjo bilieto išvakarėse, ir mes tiesiog neturėjome nė vienos laisvos vietos. Taip kad planavimas čia labai svarbu.
9. Ar autobusuose yra Wi-Fi ir rozetės?
Dauguma modernių autobusų turi ir Wi-Fi, ir rozetes, bet negarantuočiau, kad Wi-Fi veiks puikiai visą kelionę. Ypač važiuojant per Lenkiją – ten kartais ryšys dingsta valandoms. Rozetės paprastai būna, bet ne prie kiekvienos sėdynės. Mikroautobusuose situacija prastesnė – ten dažnai nėra nei Wi-Fi, nei rozetės, nebent tai naujesnis modelis. Rekomenduoju turėti savo power banką – tai paprasčiausias būdas išvengti problemų su telefonu.
10. Kiek kainuoja kelionė autobusu į Olandiją?
Kainos svyruoja nuo maždaug 50 iki 120 eurų, priklausomai nuo sezono, vežėjo ir maršruto. Pigu nebūtinai reiškia blogai – kartais nauji vežėjai siūlo mažesnes kainas, kad pritrauktų klientus. Bet jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa – galbūt taip ir yra. Rekomenduoju palyginti bent tris variantus prieš perkant. Ir dar – patikrinkite, ar kaina įskaičiuoja bagažą, ar ne. Kartais pigus bilietas tampa brangiu, kai pridedi bagažo mokestį.
11. Ar galima atšaukti arba pakeisti bilietą?
Priklauso nuo vežėjo. Vieni leidžia keisti datą nemokamai arba už nedidelį mokestį, kiti – visiškai ne. Skaitykite sąlygas prieš pirkdami, nes vėliau gali būti per vėlu. Turėjome atvejį, kai žmogus nusipirko bilietą, susirgo, ir vežėjas atsisakė grąžinti pinigus – tai buvo nemalonu visiems. Kai kurie vežėjai siūlo draudimą nuo kelionės atšaukimo – jei planai nestabilūs, verta pagalvoti. Bet tai jau kiekvieno asmeninis sprendimas.
12. Kokios pagrindinės stotelės Olandijoje?
Dažniausiai autobusai stoja Amsterdame, Roterdame, Hagoje, Eindhovene ir Utrechte. Mikroautobusai gali sustoti ir mažesniuose miestuose, priklausomai nuo maršruto. Amsterdamo centrinė stotis – pagrindinis transporto mazgas, iš ten lengva pasiekti bet kurią miesto dalį. Roterdame dažniausiai sustojama prie centrinės stoties arba Zuidplein. Jei jums reikia kažkokio konkretaus miesto, kuris nėra pagrindiniame maršrute – klauskite vežėjo iš anksto. Kartais galima susitarti dėl papildomo sustojimo, ypač mikroautobusuose.
Praktiniai patarimai – kelionės metu
13. Kiek ir kokių sustojimų būna kelionės metu?
Paprastai būna 4–6 sustojimai per visą kelionę – degalinėse, kur galima nusipirkti maisto, nueiti į tualetą ar tiesiog prasitempti kojas. Sustojimai trunka apie 15–20 minučių, bet kartais ilgiau, jei vairuotojams reikia pailsėti. Vieną kartą sustojome mažoje Lenkijos degalinėje, kur kava kainavo 80 euro centų, ir pusė keleivių grįžo su pilnais maišais užkandžių. Rekomenduoju nevėluoti grįžti į autobusą po sustojimo – vairuotojai nelaukia amžinai, ypač jei grafikas įtemptas.
14. Ar galima miegoti autobuse kelionės metu?
Galima, bet tai priklauso nuo jūsų ir nuo sėdynės. Jei sėdite prie lango ir turite pagalvę – miegoti pavyksta. Jei sėdite viduryje tarp dviejų nepažįstamų žmonių – sunkiau. Naktinės kelionės yra geresnės miegui, nes tamsa padeda. Bet nesitikėkite, kad miegosite kaip namie – autobusas kratysis, kažkas knarkia, kažkas kalba telefonu. Aš asmeniškai rekomenduoju ausų kamštukus ir akių kaukę. Skamba paprastai, bet tai iš tiesų keičia situaciją.
15. Ką daryti, jei pasiklydote ar pavėlavote į autobusą?
Skambinkite vežėjui iš karto. Dauguma turi budintį telefoną, ir jei autobusas dar nepravažiavo toli, kartais galima susitarti. Bet negarantuoju – tai priklauso nuo situacijos. Jei pavėlavote į sustojimą, o autobusas jau išvažiavo – reikės ieškoti alternatyvos. Traukiniai Olandijoje veikia gerai, galite pasiekti kitą stotelę ir ten sulaukti kito reiso. Turėjome atvejį, kai moteris pavėlavo į autobusą Amsterdame, ir mes ją perkėlėme į kitą reisą kitą dieną be papildomo mokesčio – bet tai buvo geros valios gestas, ne taisyklė.
16. Kaip elgtis pasienyje – ar tikrina dokumentus?
Kadangi Lietuva ir Olandija yra Šengeno zonoje, fiksuoto pasienio patikrinimo paprastai nėra. Bet tai nereiškia, kad niekas niekada netikrina. Kartais vyksta atsitiktiniai patikrinimai, ypač Vokietijos pasienyje. Turėkite dokumentus pasiekiamoje vietoje, ne lagamino dugne. Ir nesistebėkite, jei pareigūnas užduoda keistų klausimų – jie tiesiog daro savo darbą. Vieną kartą mūsų autobusą sustabdė vidury nakties Vokietijoje, ir visi turėjo rodyti dokumentus. Užtruko 20 minučių, bet nieko baisaus.
17. Ar galiu vežtis maistą ir gėrimus?
Taip, bet su saiku. Alkoholis – priklauso nuo kiekio ir vežėjo taisyklių. Dauguma neleidžia gerti alkoholio autobuse, ir tai suprantama – niekas nenori sėdėti šalia girtų žmonių 20 valandų. Maistą vežtis galima, bet venkite labai kvapnių dalykų – sūrio, žuvies ar kepto maisto. Uždaroje erdvėje kvapai plinta greitai, ir ne visiems tai patinka. Vanduo, sumuštiniai, vaisiai, užkandžiai – viskas tinka. Ir dar – nepamirškite, kad ne visada bus kur išmesti šiukšles, tad turėkite maišelį.
18. Ką daryti, jei autobuse blogai jaučiatės?
Praneškite vairuotojui arba šalia sėdinčiam žmogui. Jei pykina – padeda šviežias oras, tad atsidarykite langą arba paprašykite atidaryti. Turėkite vaistų nuo pykinimo, jei žinote, kad linkstate į tai. Ilgos kelionės autobusu nėra lengvos, ypač jei keliaujate pirmą kartą. Kartais padeda sėdėjimas priekyje – ten mažiau krato. O jei situacija rimtesnė – vairuotojai paprastai žino, kur yra artimiausia ligoninė ar vaistinė. Svarbiausia – nebijoti pasakyti, kad kažkas negerai.
Olandija – ką žinoti atvykus
19. Kokia valiuta Olandijoje ir ar galima atsiskaityti kortele?
Olandijoje euras, kaip ir Lietuvoje, tad valiutos keisti nereikia. O kortele atsiskaityti galima beveik visur – net mažose kavinėse ir turguose. Bet yra vienas dalykas – ne visos vietos priima Visa ar Mastercard. Olandai dažnai naudoja vietinę sistemą „iDEAL“ ir „Maestro“ korteles. Turėjome klientą, kuris atvyko tik su kreditine kortele ir negalėjo atsiskaityti mažoje parduotuvėje – teko ieškoti bankomato. Rekomenduoju turėti šiek tiek grynųjų, kad išvengtumėte tokių situacijų.
20. Kaip susisiekti iš Olandijos – ar reikia specialaus ryšio?
Jeigu turite Lietuvoje aktyvuotą mobilųjį planą su ES roaming – viskas veiks kaip namie. Skambučiai, SMS, internetas – be papildomų mokesčių. Bet patikrinkite savo plano sąlygas, ypač jei naudojate senesnį planą. Wi-Fi viešose vietose – Amsterdame ir kituose dideliuose miestuose – prieinamas, bet ne visada greitas. Jei reikia stabilaus ryšio, geriau naudoti savo mobilųjį internetą. Ir dar – jei skambinate į Lietuvą iš Olandijos, rinkite numerį su +370, ne 8.
21. Ką verta aplankyti Olandijoje, jei turite tik kelias dienas?
Amsterdamas – akivaizdus pasirinkimas, bet nesustokite tik prie Raudonųjų žibintų kvartalo. Van Gogo muziejus, Anne Frank namas, kanalų turas – verta. Jei turite daugiau laiko – Utrechtas yra mažesnė, bet žavinga Amsterdamo versija. Haga – jei domina politika arba paplūdimys. Kinderdijk – vėjo malūnai, klasika. Ir jei esate pavasarį – Keukenhof sodai su tulpėmis yra tiesiog privalomi. Bet nesistengkite visko sutalpinti į vieną dieną – Olandija maža, bet turtinga, ir skubėjimas sugadina įspūdį.
22. Ar Olandijoje brangu?
Taip, Olandija brangesnė nei Lietuva. Maistas kavinėse, transportas, pramogos – viskas kainuoja daugiau. Bet yra būdų sutaupyti – pavyzdžiui, „Albert Heijn“ parduotuvėse galima nusipirkti nebrangių pietų, o viešasis transportas su „OV-chipkaart“ kortele pigiau nei vienkartiniai bilietai. Nakvynė Amsterdome brangi, bet jei apsistojate kituose miestuose – Utrechte, Leidene ar Haarleme – kainos žemesnės, o susisiekimas puikus. Ir dar – nemokamų dalykų Olandijoje daug: parkai, pasivaikščiojimai, kai kurie muziejai tam tikromis dienomis.
23. Kokia kalba Olandijoje – ar užtenka anglų?
Olandų kalba, bet anglų kalba Olandijoje kalba beveik visi. Tai viena iš šalių, kur anglų kalbos žinios yra aukščiausios pasaulyje ne tarp anglakalbių šalių. Tad jei mokate bent jau pagrindus – problemų nebus. Olandai draugiški ir paslaugūs, net jei jūsų anglų kalba nėra tobula. Bet išmokti kelis olandiškus žodžius – „dank je wel“ (ačiū), „goedemorgen“ (labas rytas) – visada malonu. Tai parodo pagarbą, ir žmonės tai vertina.
24. Ką daryti, jei Olandijoje prireikia medicininės pagalbos?
Skambinkite 112 – tai bendras pagalbos numeris visoje ES. Jei reikia gydytojo, bet ne skubios pagalbos – ieškokite „huisarts“ (šeimos gydytojo). Turėkite Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK) – ji suteikia teisę į būtinąją medicinos pagalbą. Bet ji negarantuoja visko nemokamai – kai kurios paslaugos gali būti mokamos. Tad kelionės draudimas vis tiek rekomenduojamas. Vieną kartą mūsų keleivis susilaužė ranką ir be draudimo sąskaita buvo nemaža – gerai, kad jis turėjo papildomą draudimą.
25. Ar saugu keliauti po Olandiją?
Olandija – viena saugiausių Europos šalių. Bet tai nereiškia, kad galite palikti daiktus be priežiūros. Amsterdame, kaip ir bet kuriame dideliame mieste, yra kišenvagių. Ypač turistinėse vietose ir traukiniuose. Laikykite vertingus daiktus priekinėje kišenėje arba po drabužiais. Naktį vieniems vaikščioti tamsiose gatvėse – ne pats geriausias sprendimas, bet tai galioja bet kur. Apskritai – ramiai, bet budriai. Olandai patys labai atsipalaidavę, ir tai užkrečia.
26. Kaip grįžti atgal į Lietuvą iš Olandijos?
Tas pats principas – autobusai ar mikroautobusai važiuoja reguliariai. Bilietus galite užsisakyti iš anksto internetu arba paskambinę vežėjui. Grįžtant reikia atkreipti dėmesį į tą patį – dokumentus, bagažą, laiką. Jei grįžtate po ilgesnio laiko, patikrinkite, ar jūsų dokumentai vis dar galioja. Skamba keistai, bet pasitaiko – žmonės pamiršta, kad asmens tapatybės kortelė baigia galioti. Ir dar – jei vežatės suvenyrų ar maisto produktų, patikrinkite, ką galima ir ko negalima vežti per sieną. Paprastai suvenyrai – jokių problemų, bet su maistu kartais būna apribojimų.
Išvada
Kelionė į Olandiją – tai ne tik transportas iš taško A į tašką B. Tai pasiruošimas, lūkesčiai ir kartais netikėtos situacijos, kurių ne visada galima numatyti. Bet jei žinote pagrindinius dalykus – dokumentus, bagažo taisykles, ką pasiimti – kelionė bus daug sklandesnė. Nesvarbu, ar renkatės autobusą, ar mikroautobusą, svarbiausia – planuoti iš anksto ir nesistengti visko padaryti paskutinę minutę. Olandija laukia, ir ji tikrai verta kelionės.