Norite keliauti po Olandiją? Vežame kiekvieną dieną

Olandija – maža šalis, bet kiekvienas kampelis vertas dėmesio. Amsterdamo kanalai, Roterdamo moderni architektūra, tulpių laukai prie Lyseno, vėjo malūnai Kinderdijke – viskas pasiekiama, bet reikia žinoti, kaip ten nusigauti. Mes vežame keleivius į Olandiją kiekvieną dieną, ir per tuos metus išgirdome šimtus klausimų – nuo „ar galima važiuoti su kate" iki „ką daryti, jei praradau pasą". Surinkau dažniausius ir atsakiau kuo paprasčiau. Jei planuojate kelionę – skaitykite, gal rasite atsakymą į savo klausimą.

Planavimas – kelionės į Olandiją organizavimas

1. Kada geriausia keliauti į Olandiją?

Priklauso nuo to, ko ieškote. Pavasaris – balandis, gegužė – pats gražiausias laikas, kai žydi tulpės ir oras jau šiltas, bet dar ne karštas. Vasara – birželis, liepa – daug turistų, bet ilgos dienos ir daug renginių. Ruduo – rugsėjis, spalis – mažiau žmonių, gražūs parkai, bet oras nenuspėjamas. Žiema – šalta, drėgna, bet Amsterdamas kalėdinis labai jaukus. Aš asmeniškai rekomenduočiau balandį – tulpių sezonas, temperatūra apie 15 laipsnių, ir turistų dar nėra tiek daug. Bet jei važiuojate dirbti – tada nesvarbu sezonas, svarbu, kada gaunate darbą.

2. Kiek laiko reikia planuoti kelionei?

Jei keliaujate po Olandiją – minimum savaitė, kad pamatytumėte bent pagrindinius miestus. Dvi savaitės – idealiai, tada spėsite ir Amsterdamą, ir Roterdamą, ir Hagą, ir mažesnius miestelius. Bet jei važiuojate dirbti – tada planuojate pagal darbo sutartį. Mūsų mikriukai veža kiekvieną dieną, tai datą galite pasirinkti bet kokią. Svarbu – bilietą pirkti bent savaitę prieš, kad gautumėte gerą kainą. Paskutinės minutės bilietai visada brangesni. Ir dar – patikrinkite, ar jūsų dokumentai galioja. Pasas turi galioti dar bent 3 mėnesius po planuojamos kelionės pabaigos.

3. Kokių dokumentų reikia kelionei į Olandiją?

Olandija yra Šengeno zonoje, tai Lietuvos piliečiams užtenka asmens tapatybės kortelės. Pasas – nebūtinas, bet rekomenduojamas, ypač jei planuojate keliauti ir už Šengeno ribų. Jei važiuojate dirbti – reikia darbo sutarties arba kvietimo iš darbdavio. Studentams – priėmimo laiško iš universiteto. Turistams – pakanka asmens dokumento. Bet čia yra vienas niuansas – jei vežatės vaiką, kuris keliauja su vienu iš tėvų, gali prireikti antro tėvo sutikimo, patvirtinto notaro. Tai ne visada prašo, bet pasitaiko. Geriau turėti ir nereikia, nei neturėti ir turėti problemų.

4. Ar reikia vizos į Olandiją?

Lietuvos piliečiams – ne. Kaip ES šalies piliečiai, galime laisvai keliauti, gyventi ir dirbti Olandijoje be vizos. Bet jei nesate ES pilietis ir gyvenate Lietuvoje – tada situacija kitokia. Reikia tikrinti pagal savo pilietybę. Mums dažnai skambina žmonės iš Ukrainos, Baltarusijos, kitų šalių – jiems reikia vizos arba leidimo gyventi. Mes neimigracijos tarnyba, tai negalime konsultuoti dėl vizų – bet galime rekomenduoti kreiptis į Olandijos ambasadą Vilniuje. Jie turi visą informaciją. Adresas – J. Jasinskio gatvė, bet patikrinkite internete, gal jau persikėlė.

Miestai – ką aplankyti Olandijoje

5. Ką pamatyti Amsterdame?

Amsterdamas – tai ne tik Raudonųjų žibintų kvartalas, nors daugelis galvoja. Kanalai – Unesco paveldas – gražiausi ryte, kai dar nėra turistų. Rijksmuseum – jei mėgstate meną, būtinai. Van Gogo muziejus – eilės didžiulės, bet verta. Anne Frank namas – emociškai sunku, bet svarbu. Vondelpark – didžiulis parkas miesto centre, puikiai tinka piknikui. Jordaan rajonas – siauros gatvelės, kavinės, antikvarinės parduotuvės. O jei norite kažko neįprasto – plaukite laivu kanalais, ne vaikščiokite šalia. Vaizdas iš vandens visai kitoks. Ir dar – nevažinėkite dviračiu centre, jei nemokate. Vietiniai važiuoja greitai ir agresyviai.

6. Ką veikti Roterdame?

Roterdamas – visiškai kitoks nei Amsterdamas. Modernus, drąsus, su architektūra, kuri stebina. Markthal – milžiniškas pastatas su maisto turgumi viduje, tiesiog privalote apsilankyti. Kubo namai – tie keisti pakrypę kubai, kuriuos matote nuotraukose. Euromast bokštas – užlipkite ir pamatysite visą miestą iš viršaus. Erasmus tiltas – vietiniai vadina „Gulbe", labai fotogeniškas. Roterdamo uostas – didžiausias Europoje, galima plaukti ekskursijos laivu. Ir dar – Roterdame mažiau turistų, kainos kavinėse mažesnės, ir atmosfera labiau „lokal". Jei norite pajusti tikrą Olandiją, o ne turistinę versiją – Roterdamas geresnis pasirinkimas.

7. Ar verta važiuoti į Hagą?

Verta, bet ne visiems. Haga – tai Olandijos politinis centras, ten yra parlamentas, karališkieji rūmai, Tarptautinis Teisingumo Teismas. Jei domitės politika ar istorija – būtinai. Madurodam – miniatiūrų parkas, kur visas Olandijos miestus pamatysite mažyčius – vaikams labai patinka. Scheveningen paplūdimys – vienintelis rimtas paplūdimys netoli didmiesčio, vasarą pilnas žmonių. Bet jei ieškote vakarėlių ar naktinio gyvenimo – Haga ne tas miestas. Ji ramesnė, solidesnė. Vienas klientas sakė, kad Haga jam primena Vilnių – ne tiek dydžiu, kiek tuo jausmu, kad viskas kažkaip rimčiau.

8. Kokie mažesni miestai verti dėmesio?

Utrechtas – panašus į Amsterdamą, bet mažesnis ir mažiau turistinis. Kanalai, kavinės, universiteto atmosfera. Delftas – garsus savo mėlyna keramika, labai jaukus, su gražiu turgaus aikšte. Leidenas – seniausias Olandijos universitetas, botanikos sodas, malūnai. Giethoorn – „Olandijos Venecija", kaimas be kelių, tik kanalai – labai turistinis, bet verta pamatyti. Kinderdijk – 19 vėjo malūnų vienoje vietoje, Unesco paveldas. Haarlemas – 15 minučių nuo Amsterdamo traukiniu, bet visai kitas pasaulis. Aš asmeniškai labiausiai mėgstu Utrechtą – ten jaučiasi, kad gyveni, o ne tik lankai.

Transportas – kaip judėti po Olandiją

9. Kaip keliauti po Olandiją atvykus?

Traukiniai – pagrindinis transportas. Olandijos geležinkelių tinklas tankus, traukiniai dažni, patogūs. Reikia OV-chipkaart kortelės – panaši į mūsų „Vilniečio kortelę", bet galioja visoje šalyje. Autobusai – geri miestuose, bet tarp miestų traukiniai greitesni. Dviračiai – Olandija be dviračio neįsivaizduojama. Galite išsinuomoti bet kur, kainuoja apie 10–15 eurų per dieną. Taksi – brangu, bet kartais reikia. Uber veikia didžiuosiuose miestuose. Automobilių nuoma – galima, bet miestuose parkavimas brangus ir sudėtingas. Geriausia – traukinys + dviratis. Taip olandai ir gyvena.

10. Kiek kainuoja traukinys Olandijoje?

Priklauso nuo atstumo. Amsterdamas–Roterdamas – apie 15–18 eurų vienam asmeniui. Amsterdamas–Haga – apie 10–12 eurų. Amsterdamas–Utrechtas – apie 8–9 eurus. Bet tai be nuolaidų – jei perkate „dal valandų" bilietą (ne piko metu), kainuoja 40 procentų pigiau. Vaikams iki 12 metų – vaikų bilietas, pigiau. Grupėms – taip pat nuolaidos. Ir dar – galima pirkti dienos bilietą, tada visą dieną važinėjate neribotai. Kainuoja apie 50–60 eurų, bet jei planuojate daug važinėti – apsimoka. Aš pats, kai lankiausi Olandijoje, nusipirkau dienos bilietą ir aplankiau 4 miestus per dieną.

11. Ar Olandijoje brangu?

Taip, brangiau nei Lietuvoje. Kavinėje pietūs – 15–25 eurai. Alus bare – 5–7 eurai. Kava – 3–4 eurai. Nakvynė hostelyje – 30–50 eurų, viešbutyje – nuo 80 eurų. Traukiniai – panašiai kaip minėjau. Bet yra ir pigesnių variantų – supermarketuose maistas kainuoja panašiai kaip Lietuvoje, ypač „Albert Heijn" ar „Lidl". Galima gamintis patiems, jei gyvenate su virtuve. Nemokamų dalykų taip pat daug – parkai, muziejai kai kuriomis dienomis, festivaliai. Olandija brangi, bet ne neįperkama – tiesiog reikia planuoti biudžetą.

12. Ar galima išsinuomoti automobilį Olandijoje?

Galima, bet klausimas – ar verta. Automobilių nuomos bendrovių daug – Hertz, Europcar, Sixt, vietinės. Kainos – nuo 40–50 eurų per dieną už mažą automobilį. Bet parkavimas – tai jau problema. Amsterdame parkavimas centre kainuoja 7,50 euro už valandą. Ir vietų beveik nėra. Už miesto – pigiau, bet tada reikia važiuoti į miestą. Ir dar – olandai važinėja dviračiais, tai eisme reikia būti labai atsargiam, nes dviratininkai turi pirmenybę. Jei planuojate keliauti po kaimus – automobilis prasmingas. Jei tik po didmiesčius – traukinys geriau.

Nakvynė – kur apsistoti Olandijoje

13. Kur pigiausia apsistoti Amsterdame?

Hosteliai – pigiausias variantas, lova bendrame kambaryje kainuoja 25–40 eurų per naktį. „Flying Pig" ar „St Christopher's" – populiarūs, bet triukšmingi. Airbnb – butas gali kainuoti 60–100 eurų, bet jei keliaujate dviese ar trise – apsimoka. Viešbučiai – nuo 80–90 eurų už paprastą kambarį. Bet jei norite sutaupyti – apsistokite ne Amsterdame, o netoliese – Haarleme, Amstelveene, Zaandame. Traukinys iki Amsterdamo centro – 15–20 minučių, o kainos 30–40 procentų mažesnės. Vienas klientas apsistojo kempinge netoli Amsterdamo – mokėjo 15 eurų už naktį, bet reikėjo palapinės.

14. Ar saugu nakvoti Amsterdame?

Apskritai – taip. Amsterdamas saugus miestas, nusikalstamumas palyginti žemas. Bet kaip ir bet kuriame didmiestyje – reikia būti atsargiam. Nevaikščiokite vieni naktį tamsiose gatvėse. Saugokite daiktus – kišenvagiai ypač aktyvūs turistinėse vietose. Nelaikykite pinigų ir dokumentų toje pačioje vietoje. Raudonųjų žibintų kvartale – saugu, bet nekvailiokite, nefotografuokite prostitutų, neįsivelkite į konfliktus. Olandai draugiški, bet jei elgsitės kaip turistas-idiotas – gausite atsakymą. Asmeniškai aš Amsterdame jaučiausi saugiai net naktį, bet aš vyras – moterims gal kiek kitaip.

15. Ką daryti, jei viešbutis neatitiko lūkesčių?

Pirmiausia – kalbėkitės su viešbučio administracija. Paaiškinkite problemą, parodykite nuotraukas. Dažnai jie siūlo kitą kambarį ar nuolaidą. Jei nepadeda – rašykite skundą Booking.com arba platformai, per kurią užsisakėte. Palikite atsiliepimą – tai veikia. Jei situacija labai bloga – nešvaru, pelėsis, neveikia šildymas – galite reikalauti grąžinti pinigus. Bet būkite realistiški – jei užsisakėte pigiausią kambarį mieste, nesitikėkite penkių žvaigždučių. Vienas žmogus skundėsi, kad jo „hostelis" buvo per mažas – jis užsisakė lovą bendrame 12 vietų kambaryje už 20 eurų. Na, ką aš galiu pasakyti.

Maistas – ką valgyti Olandijoje

16. Koks tradicinis olandiškas maistas?

Stroopwafels – ploni vaflių paplotėliai su karamelės įdaru, perkami švieži turguje – visai kas kita nei supakuoti iš parduotuvės. Bitterballen – kepti rutuliukai su mėsos įdaru, prie alaus – olandiškas barų užkandis. Haring – žalias silkė su svogūnais, valgoma laikant už uodegos ir kandant – skamba baisiai, bet skanu. Poffertjes – maži blyneliai su sviestu ir cukraus pudra. Olandiškas sūris – Gouda, Edam – kiekvienas regionas turi savo. Ir dar – frikandel – dešrelė be odelės, kurią olandai dievina. Maistas paprastas, sotus, ne toks rafinuotas kaip prancūziškas, bet skanus savaip.

17. Kur valgyti pigiai Amsterdame?

Supermarketuose – „Albert Heijn", „Lidl", „Aldi". Sumuštiniai, salotos, vaisiai – pigiau nei kavinėse. „Febo" – automatai su karštu maistu, įmeti eurą ir gauni kroketą ar frikandel – pigu ir greita. „Wok to Walk" – azijietiškas maistas už 8–10 eurų. „Vlaamsch Friethuis" – geriausios bulvytės Amsterdame, su padažu – 4–5 eurai. Albert Cuyp turgus – gatvės maistas, šviežios prekės, kainos prieinamos. Ir dar – daugelis barų siūlo „dienos patiekalą" už 10–12 eurų. Aš pats mėgstu „Febo" – ne dėl skonio, o dėl to, kad tai taip olandiška.

18. Ar Olandijoje rasiu lietuviško maisto?

Didžiuosiuose miestuose – taip. Amsterdame yra lietuviškų parduotuvių, kur galima nusipirkti šaltibarščių, cepelinų miltų, lietuviškų saldainių. Roterdame – irgi yra, bet mažiau. Internete susirasite adresus. Bet ar verta važiuoti į Olandiją ir valgyti lietuvišką maistą? Manau, ne. Ragaukite vietinį maistą, eksperimentuokite. Jei labai norisi lietuviško – pasigaminkite patys, jei turite virtuvę. Arba tiesiog iškęskite tą nostalgiją – po savaitės praeis. Vienas vaikinas kiekvieną savaitę važiuodavo į lietuvišką parduotuvę Amsterdame pirkti „Džiugo" sūrio – sakė, be jo negalėjo gyventi.

Darbas – ką žinoti dirbant Olandijoje

19. Kokių dokumentų reikia dirbant Olandijoje?

BSN numeris – tai pagrindinis dalykas. Be jo negalite legaliai dirbti, gauti atlyginimą ar atsidaryti banko sąskaitos. BSN gaunate užsiregistravę savivaldybėje (gemeente). Tam reikia darbo sutarties arba nuomos sutarties. Tada – banko sąskaita, beveik visi olandiški atlyginimai mokami į olandišką sąskaitą. „ING" ar „ABN AMRO" – populiariausi bankai. Sveikatos draudimas – privalomas, kainuoja apie 100–130 eurų per mėnesį. Ir dar – jei dirbate per agentūrą, jie dažnai padeda su visais dokumentais. Bet nesitikėkite, kad viskas bus paprasta – biurokratija Olandijoje nemaža.

20. Kiek uždirba lietuviai Olandijoje?

Priklauso nuo darbo. Žemės ūkyje – minimalus atlyginimas, apie 13 eurų per valandą bruto. Logistikos sandėliuose – 12–15 eurų. Statybose – 15–20 eurų, jei turite patirties. IT srityje – daug daugiau, 3000–5000 eurų per mėnesį. Bet čia bruto – atskaičius mokesčius, lieka mažiau. Olandijoje mokesčiai progresiniai – kuo daugiau uždirbi, tuo daugiau moki. Bet socialinės garantijos geros – sveikatos apsauga, pensija, nedarbo išmoka. Vienas mano pažįstamas dirba sandėlyje prie Eindhoveno – uždirba 2200 eurų į rankas, moka 600 už butą, ir sako, kad gyvena geriau nei Lietuvoje. Bet pasiilgsta šeimos.

21. Ar lengva rasti darbą Olandijoje?

Jei kalbate angliškai – taip. Olandai beveik visi kalba angliškai, tai kalbos barjeras minimalus. Bet jei nemokate nei anglų, nei olandų – sunkiau. Darbo agentūrų daug – „Randstad", „Tempo Team", „Adelecta" – jos suranda darbą, kartais net su apgyvendinimu. Sezoniniai darbai – pavasarį, vasarą – lengviausi. Nuolatinių – reikia labiau stengtis. Ir dar – nesitikėkite, kad gausite darbą iš karto. Kartais reikia savaitės ar dviejų, kol viskas sutvarkoma. Viena moteris atvažiavo į Olandiją be jokio pasiruošimo – be darbo, be pinigų, be vietos gyventi. Po trijų dienų rado darbą per agentūrą, bet tos trys dienos buvo labai sunkios.

Praktiniai klausimai – kasdienybė Olandijoje

22. Kaip atsidaryti banko sąskaitą Olandijoje?

Reikia BSN numerio, paso arba asmens tapatybės kortelės, ir olandiško adreso. „ING" banke galima atsidaryti sąskaitą internetu – užpildote paraišką, atsiunčiate dokumentus, ir per kelias dienas gaunate banko kortelę. „ABN AMRO" – panašiai. „Rabobank" – labiau kaimiškas bankas, bet taip pat geras. Mėnesio mokestis – apie 2–3 eurai. Internetinė bankininkystė veikia puikiai, mobilioji programėlė – taip pat. Be banko sąskaitos Olandijoje sunku – beveik visur mokama kortele, grynųjų naudojama vis mažiau. Kai kurios parduotuvės net nebeima grynųjų.

23. Ar Olandijoje brangus sveikatos draudimas?

Privalomasis sveikatos draudimas (zorgverzekering) kainuoja apie 100–130 eurų per mėnesį. Tai bazinis draudimas, kuris apima šeimos gydytoją, ligoninę, vaistus. Galima pirkti papildomą – dantų, fizioterapijos – bet neprivaloma. Jei uždirbate mažai, galite gauti draudimo kompensaciją (zorgtoeslag) iš valstybės – tai gali padengti didelę dalį draudimo kainos. Bet reikia užsiregistruoti Mokesčių inspekcijoje (Belastingdienst) ir pateikti paraišką. Daugelis lietuvių to nežino ir moka pilną kainą. Vienas vaikinas sužinojo apie kompensaciją tik po metų – prarado 1200 eurų.

24. Kaip susikalbėti Olandijoje nemokant olandiškai?

Angliškai. Olandai vieni geriausių anglų kalbos mokėtojų pasaulyje – ne gimtoji kalba, bet beveik. Parduotuvėse, restoranuose, institucijose – visi kalba angliškai. Net vyresni žmonės. Olandiškai praverčia tik tada, kai norite integruotis giliau – bendrauti su kaimynais, suprasti dokumentus, skaityti laikraščius. Yra nemokamų olandų kalbos kursų – „DUO" programa, savivaldybės kursai. Bet kasdieniam gyvenimui – anglų visiškai pakanka. Vienintelė problema – kai gaunate oficialius laiškus iš valdžios – jie olandiški. Tada reikia vertėjo arba Google Translate. Kartais vertimas būna labai juokingas.

25. Ką daryti, jei praradau dokumentus Olandijoje?

Pirmiausia – policija. Eikite į artimiausią policijos nuovadą ir parašykite pareiškimą apie prarastus dokumentus. Gausite pažymą. Tada – Lietuvos ambasada Hagoje. Jie gali išduoti laikiną kelionės dokumentą grįžimui namo. Ambasados adresas – Laan van Meerdervoort, bet patikrinkite internete. Jei praradote pinigus – kreipkitės į banką, užblokuokite korteles. Jei praradote bilietą atgal – mes galime išrašyti dublikatą, jei turite užsakymo numerį. Svarbiausia – nepanikuokite. Viskas išsprendžiama. Vienas žmogus prarado viską – pasą, pinigus, telefoną – Amsterdame. Po dviejų dienų viską sutvarkė ir grįžo namo. Nemalonu, bet ne pasaulio pabaiga.

26. Ar galima į Olandiją keliauti su augintiniu?

Galima, bet su sąlygomis. Šuo ar katė turi turėti mikroschemą, pasą, skiepus – ypač nuo pasiutligės. Šunims taip pat reikia gydymo nuo echinokokozės. Visus dokumentus turi patvirtinti veterinaras. Mikriuku vežame augintinius, bet tik specialiose transportavimo dėžėse. Papildomas mokestis – apie 20–30 eurų. Olandijoje šunims draudžiama kai kurios veislės – pitbulterjerai, amerikiečių stafordšyro terjerai – jei turite tokį šuną, geriau pasitikrinkite taisykles prieš kelionę. Ir dar – viešbučiai ne visada priima augintinius, tai rezervuokite iš anksto. Viena moteris atsivežė katę į Amsterdamą – katė pabėgo iš buto ir dvi dienas klaidžiojo po kanalus. Rado ją tik su vietinių pagalba.

Išvada. Kelionė į Olandiją – tai ne tik transportas iš taško A į tašką B. Tai pasiruošimas, planavimas, dokumentai, pinigai, lūkesčiai. Mes vežame kiekvieną dieną, bet jūs turite pasirūpinti viskuo kitu. Jei kažko nežinote – klauskite. Geriau paklausti kvailo klausimo nei padaryti kvailą klaidą. Olandija graži šalis, verta aplankyti – ar dirbti, ar keliauti. Iki pasimatymo kelyje.