Nepilnamečių kelionė į Amsterdamą

Nepilnamečių kelionė į Amsterdamą – tema, kuri kelia daug klausimų tėvams. Ar gali vaikas keliauti vienas? Kokie dokumentai reikalingi? Ar saugu? Aš vežu keleivius jau ne vienerius metus ir matau, kad tėvai dažnai nežino, ko reikia. Vieni leidžia 16-mečiui važiuoti vienam be jokių dokumentų, kiti neleidžia 17-mečiui net su notaro sutikimu. Tiesa kažkur per vidurį. Šiame straipsnyje atsakau į visus klausimus apie nepilnamečių keliones – nuo teisinių reikalavimų iki praktinių patarimų.

Teisė – nepilnamečių kelionės taisyklės

1. Ar nepilnametis gali keliauti vienas?

Taip, bet su sąlygomis. Nuo 16 metų vaikas gali keliauti vienas Šengeno zonoje be papildomų leidimų. Iki 16 metų – reikia bent vieno iš tėvų raštiško sutikimo. Olandijoje nėra griežto amžiaus limito, bet vežėjai (mes taip pat) reikalaujame sutikimo vaikams iki 16 metų. Jei vaikas atrodo jaunesnis – gali paprašyti dokumento. Vieną kartą 14-metė atėjo viena, be sutikimo – neįleidom. Tėvai supyko, bet taisyklės yra taisyklės.

2. Koks dokumentas reikalingas nepilnamečiui?

Pasas arba asmens tapatybės kortelė – kaip ir suaugusiam. Be dokumento nepilnametis nekeliauja, net jei tėvai sako „jis dar vaikas". Be to, jei vaikas keliauja su vienu iš tėvų – gali reikėti kito tėvo sutikimo. Jei keliauja su trečiuoju asmeniu (seneliais, draugais, mokytoju) – reikia abiejų tėvų sutikimo. Sutikimas turi būti notaro patvirtintas arba bent jau raštiškas su abiejų tėvų parašais.

3. Kas yra tėvų sutikimas kelionei?

Tai dokumentas, kuriame tėvai (arba vienas iš jų) leidžia vaikui keliauti. Jame turi būti: vaiko vardas, pavardė, gimimo data, kelionės tikslas, datos, lydinčio asmens duomenys (jei yra). Sutikimą turi pasirašyti abu tėvai, jei vaikas keliauja be jų. Jei keliauja su vienu iš tėvų – kito tėvo sutikimas. Notaro patvirtinimas nėra privalomas Šengeno zonoje, bet rekomenduojamas – taip aiškiau pasienyje.

4. Ką daryti, jei vienas iš tėvų nesutinka?

Jei vienas iš tėvų nesutinka su kelione – vaikas negali keliauti. Tai galioja net jei tėvai išsiskyrę. Jei tėvas ar motina prieštarauja – reikia teismo sprendimo, leidžiančio kelionę. Skamba griežtai, bet taip yra dėl vaiko saugumo. Turėjom atvejį, kai mama leido, o tėvas ne – teko atšaukti kelionę. Nemalonu, bet geriau taip, nei turėti teisinių problemų.

5. Ar skirtingos šalys turi skirtingas taisykles?

Taip, ir tai svarbu. Nyderlandai, Lietuva, Vokietija – visos Šengeno zonos šalys, bet kiekviena gali turėti papildomų reikalavimų. Pavyzdžiui, Ispanija reikalauja notaro sutikimo net ir Šengeno viduje. Jungtinė Karalystė (nebe Šengenas) turi savo taisykles. Prieš kelionę visada patikrink šalies, į kurią važiuoji, reikalavimus. Geriau pasiruošti per daug, nei per mažai.

Saugumas – kaip užtikrinti saugią kelionę

6. Ar saugu leisti vaiką vieną į autobusą?

Priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandumo. 16–17 metų paauglys – paprastai taip, ypač jei jau keliavo anksčiau. 12–13 metų vaikas – geriau su lydinčiu asmeniu. Mūsų vairuotojai prižiūri nepilnamečius, bet jie ne auklės – atsako už vairavimą, ne už vaiko priežiūrą. Jei vaikas keliauja vienas, įsitikink, kad jis žino, ką daryti atvykęs – kas pasitiks, kur eiti, ką daryti, jei kas nors negerai.

7. Kaip vairuotojai elgiasi su nepilnamečiais?

Vairuotojai žino, kurie keleiviai yra nepilnamečiai – tai pažymima biliete. Jie stebi, ar vaikas saugus, ar niekas jo nevargina. Bet jie negali sėdėti šalia visą kelionę – turi vairuoti. Jei vaikas keliauja vienas, rekomenduoju duoti jam telefoną su įkrovikliu ir instrukciją, ką daryti, jei kas nors negerai. Mūsų telefono numeris visada veikia – gali skambinti bet kada.

8. Ką daryti, jei vaikas suserga kelionės metu?

Vairuotojas turi pirmosios pagalbos rinkinį ir žino, ką daryti. Jei liga rimta – sustosime degalinėje arba ligoninėje. Svarbu, kad vaikas turėtų tėvų kontaktus ir žinotų, kaip susisiekti. Jei vaikas keliauja vienas – duokite jam raštelį su svarbia informacija: alergijos, vartojami vaistai, kontaktiniai asmenys. Vieną kartą vaikas alergiškas riešutams – tėvai nepranešė. Laimei, nieko neatsitiko, bet galėjo būti blogai.

9. Ar vaikas gali išlipti ne savo stotelėje?

Ne, nebent sutikime nurodyta kitaip. Jei biliete parašyta, kad vaikas važiuoja į Vilnių – jis išlipa Vilniuje. Negali pats nuspręsti išlipti Kaune. Jei reikia pakeisti stotelę – tėvai turi pranešti iš anksto. Tai saugumo klausimas – mes turime žinoti, kur vaikas išlips, kas jį pasitiks. Vieną kartą paauglys norėjo išlipti anksčiau, nes susipyko su tėvais – neleidom, paskambinom tėvams.

10. Kas pasitinka vaiką atvykus?

Tai turi būti nurodyta sutikime. Vardas, pavardė, telefono numeris asmens, kuris pasitiks. Mes prašom, kad pasitinkantis asmuo turėtų dokumentą – kad galėtume patikrinti. Jei niekas nepasitinka – vaiko neišleidžiam, kol nesusisiekiam su tėvais. Skamba griežtai, bet saugumas svarbiau. Turėjom atvejį, kai tėvai pamiršo pasakyti močiutei, kad reikia pasitikti – vaikas laukė valandą, kol suradom močiutę.

Dokumentai – ko reikia nepilnamečio kelionei

11. Kokie dokumentai reikalingi nepilnamečiui?

Pasas arba asmens tapatybės kortelė – privaloma. Be to: tėvų sutikimas (jei keliauja be tėvų), sveikatos draudimo kortelė (rekomenduojama), ir kontaktų sąrašas (tėvų telefonai, adresas, ką daryti ekstremaliu atveju). Jei vaikas turi sveikatos problemų – medicininė pažyma. Viskas turi būti originaluose, ne kopijose. Geriau turėti per daug dokumentų, nei per mažai.

12. Ar reikia notaro sutikimo?

Šengeno zonoje neprivaloma, bet rekomenduojama. Notaro sutikimas aiškiau ir oficialiau – pasienyje nekyla klausimų. Notaro sutikimas kainuoja apie 20–30 eurų – ne dideli pinigai už ramybę. Jei vaikas keliauja už Šengeno ribų – notaro sutikimas privalomas. Geriau pasidaryti ir nenaudoti, nei neturėti ir turėti problemų pasienyje.

13. Ką daryti, jei tėvai išsiskyrę?

Reikia abiejų tėvų sutikimo, net jei jie išsiskyrę. Jei vienas iš tėvų turi vienintelę globos teisę – reikia teismo sprendimo, patvirtinančio tai. Jei vienas iš tėvų dingęs arba nežinomas – reikia dokumento, patvirtinančio tai. Skamba sudėtingai, bet taip yra dėl vaiko saugumo. Geriau pasiruošti dokumentus iš anksto, nei aiškintis pasienyje.

14. Ar mokyklos ekskursijai reikia specialių dokumentų?

Taip. Mokykla turi turėti tėvų sutikimus kiekvienam vaikui, mokytojų sąrašą, kelionės programą, ir draudimą. Mokytojas, lydintis grupę, atsako už vaikus. Mes prašom mokyklų pateikti dokumentus prieš kelionę – kad žinotumėm, kas važiuoja ir kas atsakingas. Vieną kartą mokytojas pamiršo sutikimus – teko laukti, kol atsiuntė el. paštu. Dabar prašom dokumentus bent dieną iš anksto.

15. Ką daryti, jei dokumentas pasibaigęs?

Su pasibaigusiu dokumentu vaiko neįleisim. Jei pastebėjai paskutinę dieną – skubiai tvarkyk. Lietuvoje pasą galima gauti per 1–5 darbo dienas (priklausomai nuo skubumo). Nyderlanduose – per savivaldybę (gemeente), užtrunka ilgiau. Geriausia – patikrinti dokumento galiojimą prieš perkant bilietą. Ypač prieš vasaros atostogas – tada visi skuba tvarkyti pasus ir eilės ilgos.

Praktiniai patarimai – kaip paruošti vaiką kelionei

16. Kaip paruošti vaiką kelionei vienam?

Pirma – paaiškink, kas jo laukia. Kur važiuoja, kiek trunka, kas pasitiks. Antra – duok telefoną su įkrovikliu ir instrukciją, ką daryti, jei kas nors negerai. Trečia – įsitikink, kad jis žino, kaip susisiekti su tavimi ir su mumis. Ketvirta – duok pinigų maistui ir gėrimams (autobuse ne visada yra). Penkta – nuramink, kad viskas bus gerai. Vaikai jaučia tėvų nerimą – jei tu ramus, jis irgi bus ramus.

17. Ką įdėti vaikui į kelionės krepšį?

Telefoną su įkrovikliu, ausines, užkandžių, vandens, knygą arba planšetę su filmais, šiltą megztinį (autobuse gali būti šalta), tualetinio popieriaus (taip, rimtai), ir mažą pagalvę. Dokumentus – atskiroje vietoje, kad būtų lengva rasti. Ir raštelį su svarbia informacija: tėvų telefonai, adresas, alergijos. Viskas supakuota taip, kad vaikas pats rastų.

18. Kaip dažnai skambinti vaikui kelionės metu?

Ne per dažnai. Vienas skambutis pradžioje, vienas viduryje, vienas prieš atvykimą – pakanka. Jei skambinsi kas valandą – vaikas nervinsis labiau nei tu. Pasitikėk juo. Bet jei jis pats skambina dažnai – gali būti, kad kažkas negerai. Klausyk, ką sako, ir reaguok. Vieną kartą mama skambino kas 15 minučių – vaikas išjungė telefoną. Tada mama skambino mums – mes nuraminom, kad viskas tvarkoj.

19. Ką daryti, jei vaikas nenori keliauti vienas?

Neversti. Jei vaikas bijo arba nenori – geriau neleisti. Galima ieškoti alternatyvos: lydintis asmuo, kitas transportas, kitas laikas. Vaikas turi jaustis saugiai, kitaip kelionė bus košmaras. Vienas tėvas privertė 12-metį važiuoti vieną – vaikas verkė visą kelionę. Po to tėvas sakė, kad „reikia mokyti savarankiškumo". Galbūt, bet ne taip.

20. Ką daryti, jei vaikas pamiršo pasiimti kažką svarbaus?

Priklauso, kas pamiršta. Jei dokumentai – negali keliauti. Jei telefonas – galima, bet sudėtingiau. Jei maistas ar drabužiai – ne tragedija, pakeliui yra degalinių. Svarbiausia – nesinervinti. Vaikai pamiršta dalykus – tai normalu. Vieną kartą vaikas pamiršo batus (taip, batus) – važiavo su šlepetėmis. Tėvai atsiuntė batus kitu autobusu. Gyvenimas tęsiasi.

Atvykimas – kas laukia Amsterdame

21. Kur vaikas išlipa Amsterdame?

Priklauso nuo bilieto. Dažniausiai – prie centrinės stoties (Centraal Station) arba prie autobusų stoties (Sloterdijk). Tikslus adresas nurodytas biliete. Svarbu, kad vaikas žinotų, kur išlipti, ir kad kas nors jį pasitiktų. Jei vaikas keliauja pirmą kartą – rekomenduoju pasitikti asmeniškai, ne siųsti draugą ar pažįstamą. Vaikas turi pamatyti pažįstamą veidą išlipdamas.

22. Kas pasitinka vaiką Amsterdame?

Tai turi būti nurodyta sutikime. Giminaitis, draugas, mokytojas – bet kas, kas turi tėvų leidimą. Mes prašom, kad pasitinkantis asmuo turėtų dokumentą – kad galėtume patikrinti tapatybę. Jei niekas neatvyksta – vaiko neišleidžiam, kol nesusisiekiam su tėvais. Vieną kartą tėvai pasakė, kad „draugas pasitiks", bet draugas pavėlavo 2 valandas – vaikas laukė autobuse su vairuotoju.

23. Ką daryti, jei vaikas pasiklysta Amsterdame?

Pirma – nusiraminti. Antra – paskambinti vaikui (jei turi telefoną). Trečia – jei neatsiliepia, kreiptis į policiją. Amsterdamas saugus miestas, policija draugiška. Ketvirta – pranešti mums. Mes galim susisiekti su vairuotoju ir sužinoti, kur vaikas išlipo. Svarbiausia – ne panikuoti. Dauguma „pasiklydimų" yra tiesiog vaikas, kuris nuklydo į parduotuvę arba kavinę.

24. Ar vaikas gali grįžti atskirai?

Gali, jei turi bilietą ir dokumentus. Bet jei vaikas atvyko su lydinčiu asmeniu – geriau grįžti kartu. Jei grįžta vienas – reikia naujo sutikimo (arba to paties, jei jame nurodyta ir grįžimo data). Svarbu, kad vaikas žinotų, kur ir kada išvyksta autobusas, ir kad kas nors jį pasitiktų Lietuvoje. Vieną kartą vaikas grįžo vienas, bet tėvai pamiršo pasitikti – vaikas laukė stotyje, kol tėvai atvažiavo.

25. Ką daryti, jei vaikas susirgo Amsterdame?

Kreiptis į gydytoją. Nyderlanduose sveikatos sistema gera, bet brangi be draudimo. Jei vaikas turi EHIC kortelę – būtinoji pagalba nemokama. Jei ne – reikės mokėti. Svarbu turėti draudimą. Jei vaikas keliauja su mokykla arba organizuota grupe – jie turėtų turėti draudimą. Jei keliauja vienas – tėvai turi pasirūpinti draudimu iš anksto.

26. Kaip dažnai nutinka problemų su nepilnamečiais?

Retai. Iš šimtų nepilnamečių, kuriuos vežame, problemų kyla vienam ar dviem per metus. Dažniausiai – pamiršti dokumentai arba niekas nepasitinka. Rimtų incidentų (dingimai, sveikatos problemos) – beveik nebūna. Bet mes visada pasiruošę. Vairuotojai turi instrukcijas, mes turim protokolus, ir bendradarbiaujam su policija, jei reikia. Saugumas – prioritetas numeris vienas.

Išvada

Nepilnamečių kelionė į Amsterdamą – tai ne raketų mokslas, bet reikia pasiruošimo. Dokumentai, sutikimai, pasiruošimas – viskas svarbu. Svarbiausia – kad vaikas jaustųsi saugus, o tėvai – ramūs. Jei turi klausimų, kurių čia neatsakėm – skambink arba rašyk. Geriau paklausti prieš kelionę, nei nervintis pakeliui. Saugių kelionių.