Lietuva Olandija autobusai, Vežame kiekvieną dieną

Autobusų maršrutai tarp Lietuvos ir Olandijos jau seniai yra populiarus pasirinkimas tų, kurie nori patogiai ir nebrangiai nukeliauti tarp šių dviejų šalių. Skirtingai nuo mikriukų, autobusai paprastai yra didesni, patogesni, ir dažnai turi geresnę infrastruktūrą – tualetą, daugiau vietos kojoms, kartais net Wi-Fi. Bet tai nereiškia, kad viskas tobula. Pats esu važiavęs autobusu iš Kauno į Amsterdamą, ir galiu pasakyti – tai ilga kelionė, ir ne visada maloni. Šiame straipsnyje atsakysiu į visus klausimus apie autobusus tarp Lietuvos ir Olandijos – nuo kainų iki patogumų, nuo maršrutų iki praktinių patarimų.

Kainos – autobusai Lietuva Olandija

1. Kiek kainuoja autobuso bilietas iš Lietuvos į Olandiją?

Autobusų bilietai paprastai kainuoja nuo 60 iki 120 eurų, priklausomai nuo vežėjo, maršruto ir sezono. Pigiausius bilietus galima rasti žiemą, brangiausius – vasarą ir prieš šventes. Vienas žmogus pasakojo, kad jis nusipirko bilietą iš Vilniaus į Amsterdamą už 55 eurus – tai buvo akcijos kaina, ir jis spėjo užsisakyti prieš kitus. Bet tai retas atvejis. Paprastai bilietas kainuoja 80–100 eurų. Palyginimui – mikriukai dažnai būna brangesni, bet ir patogesni mažesnėms grupėms. Autobusai pigesni, bet ir daugiau žmonių.

2. Ar autobusų bilietai brangsta prieš šventes?

Taip, ir labai ženkliai. Prieš Kalėdas, Velykas, Jonines kainos gali padvigubėti. Vienas vežėjas man sakė, kad jo bilietas gruodžio 23 dieną kainuoja 130 eurų, o sausio viduryje – tik 65 eurai. Tai dvigubas skirtumas. Taigi, jei galite planuoti kelionę ne prieš šventes – darykite tai. Jei negalite – užsisakykite bilietą kuo anksčiau, bent mėnesį prieš. Viena šeima bandė užsisakyti bilietus prieš Kalėdas paskutinę savaitę – nebuvo laisvų vietų, ir jie turėjo skristi lėktuvu už trigubą kainą.

3. Ar yra nuolaidų studentams ar pensininkams?

Kai kurie vežėjai siūlo nuolaidas studentams – paprastai 10–15 procentų. Bet reikia turėti studento pažymėjimą ir parodyti jį perkant bilietą arba įlipant į autobusą. Pensininkams nuolaidos retesnės – Lietuvoje jos dažniau taikomos vietiniam transportui, o ne tarptautiniams maršrutams. Vienas studentas man sakė, kad jis gavo 15 procentų nuolaidą, bet tik todėl, kad turėjo tarptautinį studento pažymėjimą ISIC – paprastas lietuviškas pažymėjimas ne visada tinka. Taigi, jei esate studentas, pasitikrinkite, kokį pažymėjimą reikia turėti.

4. Kaip palyginti skirtingų vežėjų kainas?

Geriausias būdas – naudoti bilietų palyginimo svetaines, tokias kaip FlixBus, Eurolines arba GoEuro. Bet ne visi vežėjai yra šiose svetainėse – kai kurie mažesni vežėjai dirba tik per savo svetaines arba per telefoną. Vienas žmogus man sakė, kad jis praleido tris valandas lygindamas kainas skirtingose svetainėse, ir galiausiai rado bilietą už 70 eurų pas mažą vežėją, kurio nebuvo jokioje palyginimo svetainėje – jis rado jį per Facebook. Taigi, neapsiribokite tik didžiaisiais vežėjais – kartais mažesni siūlo geresnes kainas.

5. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo to, iš kurio Lietuvos miesto išvykstate?

Taip. Iš Vilniaus ar Kauno paprastai pigiau, nes tai pagrindiniai maršrutai. Iš mažesnių miestų – Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos – kaina gali būti didesnė, nes autobusas turi daryti papildomą lankstą. Vienas vežėjas man sakė, kad jo bilietas iš Šiaulių į Amsterdamą kainuoja 10 eurų daugiau nei iš Kauno, nes reikia papildomai važiuoti 100 kilometrų. Tai logiška. Taigi, jei gyvenate mažame mieste, pagalvokite, ar neverta nuvažiuoti iki didesnio miesto ir ten sėsti į autobusą – galbūt taip sutaupysite.

Maršrutai – autobusai iš Lietuvos į Olandiją

6. Kokie yra pagrindiniai autobusų maršrutai?

Pagrindiniai maršrutai yra: Vilnius – Amsterdamas, Kaunas – Amsterdamas, Vilnius – Roterdamas, Kaunas – Haga. Taip pat yra maršrutų į mažesnius Olandijos miestus – Utrechtą, Eindhoveną, Groningeną. Bet ne visi vežėjai važiuoja į visus miestus. Populiariausias maršrutas yra Kaunas – Amsterdamas, nes Kaunas yra Lietuvos centras, ir daugelis žmonių iš kitų miestų gali lengvai pasiekti Kauną. Vienas vežėjas man sakė, kad jo populiariausias reisas yra penktadienio vakaras iš Kauno – tada autobusas visada pilnas.

7. Per kurias šalis važiuoja autobusai?

Paprastai maršrutas eina per Lenkiją ir Vokietiją. Tai standartinis maršrutas – Lietuva, Latvija (kartais), Lenkija, Vokietija, Olandija. Kelionė per Čekiją arba Austriją yra reta, nes tai ilgesnis kelias. Vienas keleivis pasakojo, kad jo autobusas važiavo per Baltarusiją – tai buvo neįprasta, bet greitesnė. Tačiau dabar, dėl geopolitinės situacijos, maršrutai per Baltarusiją yra reti arba visai nutraukti. Taigi, dauguma autobusų važiuoja standartiniu maršrutu per Lenkiją ir Vokietiją.

8. Kiek trunka kelionė autobusu iš Lietuvos į Olandiją?

Vidutiniškai 24–28 valandos. Tai ilgiau nei mikriuku, nes autobusas daro daugiau sustojimų – ne tik degalinėse, bet ir didesniuose miestuose, kur keleiviai išlipa arba įlipa. Vienas žmogus pasakojo, kad jo kelionė iš Vilniaus į Amsterdamą užtruko 30 valandų – tai buvo labai ilga, bet autobusas darė daug sustojimų Lenkijoje. Taigi, nors autobusai yra pigesni, jie dažnai lėtesni nei mikriukai. Jei jums svarbu greitis – mikriukas geresnis pasirinkimas. Jei svarbu kaina – autobusas.

9. Ar autobusai važiuoja tiesiogiai be sustojimų?

Ne. Visi autobusai daro sustojimus – tai privaloma pagal ES teisės aktus. Vairuotojas negali vairuoti ilgiau nei 4,5 valandos be pertraukos. Taigi, bent kas 4–5 valandas autobusas sustoja 15–45 minutėms. Be to, autobusas sustoja didesniuose miestuose, kur keleiviai išlipa arba įlipa. Vienas keleivis skundėsi, kad jo autobusas sustojo 8 kartus – tai buvo per daug, ir kelionė tapo labai ilga. Bet tai priklauso nuo maršruto ir nuo to, kiek keleivių reikia paimti pakeliui.

10. Kaip rasti tinkamą maršrutą?

Interneto svetainėse – FlixBus.eu, Eurolines.lt, Toks.lt. Taip pat galite naudoti Google paiešką „autobusai Lietuva Olandija" arba ieškoti Facebook grupėse. Vienas žmogus man sakė, kad jis rado gerą maršrutą per pažįstamą, kuris dirba kelionių agentūroje – kartais agentūros turi informacijos, kurios nėra internete. Taigi, nebijokite klausti – tiek internete, tiek gyvai. Svarbiausia – rasti maršrutą, kuris tinka jūsų poreikiams.

Patogumai – autobusai Lietuva Olandija

11. Ar autobusuose yra tualetas?

Taip, dauguma tarptautinių autobusų turi tualetą. Bet – ir tai svarbu – ne visada jis veikia gerai. Vienas keleivis pasakojo, kad jo autobuse tualetas buvo užblokuotas pusę kelionės, nes kažkas užkimšo – tai buvo labai nemalonu, ypač naktį. Taigi, nors tualetas yra, visada geriau naudoti jį degalinėse, kai autobusas sustoja. Taip pat – negerkite per daug vandens prieš kelionę. Tai paprastas patarimas, bet veikia.

12. Kiek vietos kojoms yra autobusuose?

Daugiau nei mikriukuose, bet ne visada pakankamai. Standartiniai autobusai turi apie 75–80 cm tarp eilučių, o „Comfort" klasės – apie 85–90 cm. Jei esate aukštas, rinkitės „Comfort" arba prašykite vietos prie avarinio išėjimo – ten daugiausia vietos. Vienas vaikinas, kurio ūgis 1,98 m, man sakė, kad jis visada perka papildomą vietą šalia savęs – taip gali ištiesti kojas. Tai brangiau, bet verta, jei jums reikia vietos.

13. Ar autobusuose yra Wi-Fi?

Dauguma didelių vežėjų siūlo nemokamą Wi-Fi, bet kokybė labai skiriasi. Kartais veikia gerai, kartais – vos vos. Vienas keleivis pasakojo, kad jo autobuse Wi-Fi veikė tik Lenkijoje, o Vokietijoje ir Olandijoje – ne. Tai buvo keista, bet nutinka. Taigi, nesitikėkite, kad Wi-Fi visada veiks – pasiruoškite savo mobilų internetą arba atsisiųskite filmus ir muziką prieš kelionę. Taip pat – turėkite išorinę bateriją, kad telefonas neišsikrautų.

14. Ar galima atsilošti sėdynę autobuse?

Taip, dauguma sėdynių atsilošia. Bet ne visada pakankamai, kad galėtum patogiai miegoti. Vienas keleivis pasakojo, kad jo sėdynė atsilošė tik 5 laipsniais – tai beveik nieko. Kitas sakė, kad jo sėdynė atsilošė beveik horizontaliai – tai buvo puiku. Taigi, tai priklauso nuo autobuso. Jei jums svarbu miegoti – rinkitės vežėjus, kurie siūlo „sleeper" arba „comfort" klases, kur sėdynės atsilošia daugiau.

15. Ar autobusuose galima krauti telefoną?

Daugumoje šiuolaikinių autobusų – taip. Yra USB prievadai arba 12V rozetės prie kiekvienos sėdynės. Bet senesniuose autobusuose gali nebūti. Vienas keleivis pasakojo, kad jo autobuse nebuvo nė vieno USB prievado, ir jis praleido visą kelionę su išsikrovusiu telefonu – tai buvo praėjusiais metais. Dabar jis visada vežasi savo įkroviklą ir išorinę bateriją. Protingas sprendimas. Taip pat – pasitikrinkite, ar jūsų įkroviklas tinka prie 12V rozetės – ne visi turi tinkamą laidą.

Bilietai – autobusai iš Lietuvos į Olandiją

16. Kaip užsisakyti autobuso bilietą?

Interneto svetainėse – tai paprasčiausias būdas. FlixBus.eu, Eurolines.lt, Toks.lt – visi turi internetinę užsakymo sistemą. Taip pat galite pirkti bilietą autobusų stotyje, bet tai retai pigiau. Vienas žmogus man sakė, kad jis visada perka bilietus internetu, nes taip gali palyginti kainas ir pasirinkti geriausią variantą. Bet yra ir tokių, kurie nemėgsta pirkti internetu – jie eina į autobusų stotį ir perka bilietą gyvai. Tai irgi galima, bet gali būti brangiau.

17. Ar galima keisti bilieto datą?

Paprastai – taip, bet su sąlygomis. Dauguma vežėjų leidžia keisti datą nemokamai arba už nedidelį mokestį, jei pranešate bent 24–48 valandas prieš išvykimą. Jei pranešate paskutinę dieną – gali tekti mokėti daugiau arba prarasti visą bilietą. Vienas keleivis pasakojo, kad jis pakeitė bilieto datą tris kartus – kiekvieną kartą mokėjo 5 eurus. Tai nebuvo daug, bet erzino. Taigi, jei nežinote tikslios datos, rinkitės vežėjus, kurie siūlo lanksčius bilietus – jie brangesni, bet suteikia daugiau laisvės.

18. Ar bilietą galima atšaukti ir gauti pinigus atgal?

Tai priklauso nuo vežėjo ir nuo bilieto tipo. Pigiausi bilietai paprastai negrąžinami – jei atšaukiate, prarandate visą sumą. Brangesni bilietai gali būti grąžinami su tam tikru mokesčiu. Vienas vežėjas man sakė, kad jo grąžinimo mokestis yra 20 procentų bilieto kainos – tai reiškia, kad jei bilietas kainavo 100 eurų, atgausite 80. Bet ne visi vežėjai taip daro. Svarbu perskaityti sąlygas prieš perkant bilietą – ten viskas parašyta, nors dažnai mažomis raidėmis.

19. Ar galima pirkti bilietą autobuse?

Paprastai ne. Tarptautiniuose maršrutose bilietą reikia turėti prieš įlipant – vairuotojas patikrina bilietus prieš išvykimą. Bet yra išimčių – kai kurie mažesni vežėjai leidžia pirkti bilietą vietoje, jei yra laisvų vietų. Vienas keleivis pasakojo, kad jis bandė įlipti į autobusą be bilieto – vairuotojas leido, bet paprašė 20 eurų daugiau nei įprasta kaina. Tai buvo brangu, bet žmogus neturėjo kitos išeities. Taigi, visada geriau turėti bilietą iš anksto.

20. Ar yra lojalumo programos autobusų vežėjams?

Taip, kai kurie vežėjai siūlo lojalumo korteles arba programas. Pavyzdžiui, FlixBus turi programą, kur kiekvienas važiavimas duoda taškų, ir sukaupus pakankamai taškų galima gauti nemokamą bilietą. Bet tai ne visiems vežėjams galioja. Vienas žmogus man sakė, kad jis važinėja su tuo pačiu vežėju jau 5 metus, ir vežėjas jam duoda 10 procentų nuolaidą kiekvienam bilietui – tai ne oficiali programa, bet asmeninis susitarimas. Taigi, jei važinėjate dažnai, klauskite vežėjo apie nuolaidas.

Saugumas – autobusai Lietuva Olandija

21. Ar autobusai yra saugūs?

Taip, tarptautiniai autobusai yra griežtai reguliuojami ir turi atitikti daugybę saugumo reikalavimų. Vairuotojai turi turėti specialius leidimus, autobusai turi būti reguliariai tikrinami, ir maršrutai turi būti suderinti su kelių tarnybomis. Bet tai nereiškia, kad niekada neatsitinka nieko blogo. Vienas autobusas pateko į avariją Lenkijoje prieš porą metų – niekas rimtai nenukentėjo, bet visi keleiviai turėjo laukti pakaitinio autobuso kelias valandas. Tai retas atvejis, bet parodo, kad visada reikia būti pasiruošus netikėtumams.

22. Ką daryti, jei autobusas vėluoja?

Skambinti vežėjui arba patikrinti interneto svetainę – dauguma didelių vežėjų turi realaus laiko stebėjimo sistemas, kur galima matyti autobuso vietą. Vienas keleivis pasakojo, kad jo autobusas vėlavo 3 valandas dėl avarijos Lenkijoje – jis sužinojo apie vėlavimą tik atėjęs į stotį, nes vežėjas nepranešė. Tai buvo labai nemalonu. Taigi, jei žinote, kad autobusas gali vėluoti – patikrinkite jo vietą prieš eidami į stotį. Taip sutaupysite laiko ir nervų.

23. Ar bagažas autobuse yra saugus?

Paprastai – taip. Bagažas laikomas specialiame skyriuje po autobusu, ir jį gali pasiekti tik vairuotojas arba keleivis, kuriam jis priklauso. Bet vagysčių pasitaiko – ypač dideliuose sustojimuose, kai daug žmonių išlipa ir įlipa. Vienas žmogus pranešė, kad jo lagaminas dingo iš autobuso Vokietijoje – vežėjas atlygino dalį žalos, bet ne visą. Taigi, vertingus daiktus visada vežkitės rankiniame bagaže – ne lagamine, kuris keliauja į bagažo skyrių.

24. Ar autobusuose yra vaizdo kameros?

Kai kurie autobusai turi vaizdo kameras, bet ne visi. Dideli vežėjai, tokie kaip FlixBus, paprastai turi kameras – tiek salone, tiek bagažo skyriuje. Mažesni vežėjai – ne visada. Vienas vežėjas man sakė, kad jis įsidiegė kameras po to, kai keleivis pranešė apie vagystę – tai buvo geras sprendimas. Taigi, jei jums svarbu saugumas, rinkitės didesnius vežėjus, kurie turi kameras. Bet net ir be kamerų, autobusai yra gana saugi transporto priemonė.

Praktiniai patarimai – autobusai Lietuva Olandija

25. Ką pasiimti į kelionę autobusu?

Tas pats, kaip mikriuku – vandens, užkandžių, kaklo pagalvėlę, ausines, įkroviklį, pledą arba džemperį, higienos reikmenis. Bet autobuse yra daugiau vietos, todėl galite pasiimti ir didesnę pagalvę arba net antklodę. Vienas keleivis pasakojo, kad jis vežasi mažą paklodę – ją užtiesia ant sėdynės, kad būtų švariau. Tai gali atrodyti keista, bet suprantama – autobusų sėdynės ne visada būna švarios. Taip pat – pasiimkite knygą arba planšetę su filmais. Laikas eina greičiau, kai turi ką veikti.

26. Kur sustoja autobusai Lietuvoje?

Paprastai didžiųjų miestų autobusų stotyse – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių. Bet kai kurie autobusai sustoja ir mažesniuose miestuose – tai priklauso nuo maršruto. Vienas vežėjas man sakė, kad jo autobusas sustoja net mažuose miesteliuose, jei yra bent vienas keleivis, kuris ten įlipo arba išlipo. Taigi, jei gyvenate mažame mieste, klauskite vežėjo, ar jis gali sustoti jūsų mieste. Kartais tai galima, kartais – ne. Bet nebijokite klausti.

Išvada

Autobusai tarp Lietuvos ir Olandijos yra patikimas ir nebrangus pasirinkimas tiems, kurie nori keliauti patogiai ir saugiai. Nors kelionė trunka ilgai – 24–28 valandas – autobusai siūlo daugiau patogumų nei mikriukai: tualetą, daugiau vietos, Wi-Fi. Svarbiausia – rasti tinkamą vežėją, užsisakyti bilietą iš anksto ir būti pasiruošus ilgai kelionei. Tai ne greičiausias būdas nukeliauti, bet dažnai – geriausias kainos ir kokybės santykis. Gero kelio.