Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Olandiją? Vežam kasdien

Klausimas, kurį girdime dažniausiai – kiek laiko užtruks kelionė? Sąžiningas atsakymas: priklauso. Nuo miesto, iš kurio išvykstate, nuo to, kur Olandijoje norite atsidurti, nuo eismo, oro sąlygų ir net savaitės dienos. Paprastai kelionė iš Vilniaus iki Amsterdamo trunka 18-20 valandų, iš Kauno – šiek tiek mažiau. Tai ilgas kelias, neslepiame. Bet žmonės, kurie važiuoja reguliariai, sako, kad laikas praeina greičiau nei tikėjosi. Mes vežame kasdien, mikroautobusais, ir per daugelį metų išmokome, kaip padaryti šią kelionę kiek įmanoma sklandesnę. Žemiau atsakome į visus klausimus, kuriuos girdime iš keleivių.

Trukmė – kiek realiai užtrunka kelionė

1. Kiek valandų trunka kelionė iš Vilniaus į Amsterdamą?

Iš Vilniaus iki Amsterdamo – maždaug 18-20 valandų, priklausomai nuo sustojimų ir eismo. Tai atstumas apie 1700 kilometrų. Važiuojame per Lenkiją ir Vokietiją, kartais pro Belgiją, priklausomai nuo maršruto. Vienas dalykas, kurį pastebėjome – žmonės dažnai skaičiuoja pagal Google Maps, kur rodo 15-16 valandų. Bet tai be sustojimų, be spūsčių, be pasienio patikrinimų. Realybėje visada užtrunkame ilgiau. Ypač vasarą, kai Vokietijos autostradose kamščiai kas 50 kilometrų. Pernai liepą vienas reisas užtruko 23 valandas dėl remontų prie Berlyno. Nemalonu, bet taip nutinka.

2. Ar kelionės laikas skiriasi priklausomai nuo sezono?

Taip, ir gana reikšmingai. Žiemą, kai keliai tuštesni, kelionė gali užtrukti 17-18 valandų. Vasarą – 20-22 valandas, kartais ilgiau. Ne tik dėl spūsčių, bet ir dėl to, kad daugiau keleivių nori ilgesnių sustojimų, dažniau prašo stabdyti. Be to, vasarą dažniau vyksta kelių remontai – Lenkija ir Vokietija tuo garsėja. Rudenį ir pavasarį – pats optimaliausias laikas. Mažiau eismo, oras dar neblogas, keliai neužimti. Jei galite rinktis kelionės datą – rinkitės spalį arba balandį. Ne sezono metu ir kainos geresnės.

3. Kiek laiko trunka kelionė iš skirtingų Lietuvos miestų?

Iš Klaipėdos – maždaug 20-22 valandos, nes reikia pirmiausia pasiekti vidurį Lietuvos. Iš Šiaulių – 19-21 valanda. Iš Panevėžio – panašiai. Iš Kauno – 16-18 valandų, nes Kaunas yra arčiau Lenkijos sienos. Skirtumai nėra dideli, bet jie yra. Ypač jei mikroautobusas turi surinkti keleivius iš kelių miestų – tada kelionė ilgėja. Kartais žmonės skambina ir klausia: „Kodėl iš Kauno pigiau nei iš Klaipėdos?" Atsakymas paprastas – atstumas skiriasi, laikas skiriasi, degalų sąnaudos skiriasi. Tai ne arbitražas, tai paprasta matematika.

4. Ar naktinė kelionė trumpesnė nei dieninė?

Šiek tiek taip, bet ne dėl to, kad važiuojame greičiau. Naktį mažiau eismo, ypač Vokietijoje, kur dieną autostrados būna užkimštos. Bet naktį daugiau sustojimų – žmonės nori išeiti, prasiblaškyti, nes sėdėti tamsoje 8 valandas be pertraukos sunku. Be to, vairuotojai naktį važiuoja atsargiau – mažesnis greitis, daugiau dėmesio. Taigi, nors teoriškai naktinė kelionė galėtų būti greitesnė, praktiškai skirtumas yra 1-2 valandos, ne daugiau. Bet naktinė kelionė turi privalumą – miegate didžiąją dalį laiko, ir atsibundate jau Olandijoje.

Maršrutas – kokiais keliais važiuojame

5. Per kurias šalis važiuojate?

Važiuojame per Lenkiją ir Vokietiją, kartais per Belgiją, priklausomai nuo to, kur Olandijoje reikia atsidurti. Jei važiuojame į Amsterdamą – dažniausiai per Vokietiją tiesiai į Olandiją. Jei į pietinę Olandiją – Maastrichtą ar Eindhoveną – galime važiuoti per Belgiją. Maršrutas nėra fiksuotas – jis priklauso nuo eismo, oro ir keleivių poreikių. Vairuotojas turi patirties ir žino, kurie keliai geriausi skirtingu metu. Kartais važiuojame ne pagrindine autostrada, o mažesniu keliu, nes ten mažiau spūsčių. Tai gali atrodyti keista keleiviams, bet vairuotojas žino, ką daro.

6. Ar važiuojate per Suvalkus ar per Lazdijus į Lenkiją?

Priklauso nuo to, iš kurio miesto išvykstate. Iš Vilniaus dažniausiai važiuojame per Lazdijus – tai trumpesnis kelias link Varšuvos. Iš Kauno – taip pat per Lazdijus arba Marijampolę. Iš Klaipėdos – gali būti per Suvalkus, nes tai arčiau. Sienos kirtimas paprastai trunka 10-30 minučių, priklausomai nuo eilės. Šengeno zonoje formalios patikros nėra, bet kartais pasieniečiai sustabdo ir patikrina. Ypač jei mikroautobuse yra keleivių ne iš ES šalių. Tada gali užtrukti ilgiau. Bet tai retai – dažniausiai tiesiog pravažiuojame.

7. Kiek kilometrų yra nuo Lietuvos iki Olandijos?

Nuo Vilniaus iki Amsterdamo – apie 1700 km. Nuo Kauno – apie 1500 km. Nuo Klaipėdos – apie 1800 km. Tai nėra trumpas atstumas, ir mikroautobusu jis užtrunka ilgiau nei lengvuoju automobiliu, nes mikroautobusas lėtesnis, sunkesnis, dažniau stoja. Bet mes ne lenktyniaujame – mūsų tikslas yra saugiai ir patogiai pristatyti keleivius, ne pasiekti rekordą. Vienas keleivis kartą paklausė, ar galime važiuoti greičiau, nes jis vėluoja į darbą. Atsakėme, kad važiuosime tiek, kiek leidžia kelių eismo taisyklės. Daugiau – ne.

8. Ar yra kelių mokesčiai pakeliui?

Taip, Lenkijoje ir Vokietijoje yra kelių mokesčiai. Lenkijoje mokame už autostradas – tai įskaičiuota į bilieto kainą. Vokietijoje mikroautobusams iki 3,5 tonos kelių mokesčių nėra, bet jei mikroautobusas sunkesnis – tada taip. Belgijoje taip pat yra kelių mokestis, bet jis nedidelis. Olandijoje kelių mokesčių nėra. Visi šie mokesčiai yra įskaičiuoti į bilieto kainą – jums nereikia nieko papildomai mokėti. Kartais žmonės klausia, kodėl bilietas brangesnis nei prieš metus – viena iš priežasčių ir yra kelių mokesčiai, kurie nuolat kyla.

Sustojimai – kada ir kur stabdome

9. Kas kiek laiko sustojate kelionės metu?

Stojame kas 3-4 valandas, kartais dažniau, jei keleiviai prašo. Paprastai būna 4-5 sustojimai per visą kelionę. Stojame degalinėse, kur yra tualetai, parduotuvės, kavos aparatai. Kiekvienas sustojimas trunka 15-20 minučių. Ilgiau nestojame, nes reikia važiuoti. Bet jei kažkas prašo papildomo sustojimo – pavyzdžiui, skrandžio problemos arba vaikas verkia – vairuotojas visada randa vietą sustoti. Tai ne problema. Problema, kai žmonės išeina į degalinę ir pamiršta grįžti. Būna ir taip. Vairuotojas turi skambinti, ieškoti, laukti. Tai vėluoja visi.

10. Kuriose degalinėse sustojate?

Lenkijoje dažniausiai sustojame Orlen arba BP degalinėse – jos didžiausios, su gera infrastruktūra. Vokietijoje – Tankstelle arba Autohof stotelėse. Konkretūs taškai priklauso nuo maršruto, bet vairuotojai turi savo mėgstamas vietas – kur geresnis maistas, švaresni tualetai, pigesnė kava. Mes ne kartą keitėme sustojimų vietas, nes viena degalinė užsidarė, kita pasidarė per brangi. Keleiviai kartais prašo sustoti konkrečioje vietoje – pavyzdžiui, McDonald's – bet ne visada tai pakeliui. Stengiamės, bet negalime garantuoti.

11. Ar galima prašyti papildomo sustojimo?

Galima, bet su saiku. Jei žmogui bloga arba vaikui reikia į tualetą – aišku, sustosime. Bet jei kas nors prašo sustoti kas valandą, nes nori parūkyti – tai jau per daug. Turime kitų keleivių, kurie nori kuo greičiau pasiekti tikslą. Kartais būna, kad vienas žmogus prašo sustoti, o kiti burba. Tada vairuotojas turi balansuoti. Geriausia – jei žinote, kad jums reikės dažnų sustojimų, praneškite iš anksto. Tada galime jus pasodinti arčiau durų, kad nereikėtų per visą mikroautobusą brautis.

12. Ką veikti sustojimų metu?

Per 15-20 minučių spėsite nueiti į tualetą, nusipirkti kavos ar užkandžių, prasitampyti kojas. Daugiau nelabai ką. Degalinėse nėra ką veikti – tai ne prekybos centrai. Rekomenduojame pasiimti savo maisto ir gėrimų, kad nereikėtų leisti pinigų degalinėse, kur kainos kosminės. Ypač Vokietijoje – už sumuštinį ir kavą gali sumokėti 10 eurų. Be to, savo maistas sveikesnis. Mes mikroautobuse neturime šaldytuvo ar mikrobangų krosnelės, bet šaltas sumuštinis ir vaisiai – visada geras pasirinkimas ilgai kelionei.

Patogumai – kas padeda išgyventi ilgą kelionę

13. Ar mikroautobuse yra kur įkrauti telefoną?

Taip, kiekviena sėdynė turi USB kroviklį. Bet – ir tai svarbu – ne visada visi veikia. Mikroautobusas važinėja kasdien, krovikliai dyla, kartais vienas ar kitas lūžta. Mes taisome, bet ne visada spėjame iki kito reiso. Todėl rekomenduojame turėti savo powerbanką. Tai papildomas saugumas. Ypač jei jūsų telefonas yra vienintelis navigacijos įrankis, kai atvyksite į Olandiją. Būna, kad žmogus atvažiuoja su išsikrovusiu telefonu ir nežino, kur eiti. Tada mes padedame – parodome, kur stotis, kur traukinys – bet geriau tiesiog turėti įkrautą telefoną.

14. Ar mikroautobuse galima valgyti?

Galima, bet prašome rinktis maistą, kuris stipriai nekvepia. Keptas viščiukas, sūris su pelėsiu arba silkė mikroautobuse – tai ne pats geriausias pasirinkimas, kai 8 žmonės sėdi arti vienas kito. Mes nesakome, kad negalite valgyti – tik prašome būti dėmesingiems kitiems. Sumuštiniai, vaisiai, sausainiai – puiku. Sultiniai iš termoso – irgi gerai. Bet jei atsinešate kažką, kas užpildo visą mikroautobusą kvapu – tai jau negerai. Be to, valgant reikia kažkur dėti šiukšles. Mes turime šiukšlių maišą, bet prašome nebarstyti trupinių ant sėdynių.

15. Ar galima klausytis muzikos be ausinių?

Ne. Tai viena taisyklė, kurios laikomės griežtai. Mikroautobuse sėdi skirtingi žmonės – vienas nori miegoti, kitas dirbti, trečias galvoti. Jūsų muzika jiems trukdo. Ausinės – būtinos. Mes ne kartą turėjome konfliktų dėl to – vienas žmogus klausosi muzikos per garsiakalbį, kitas prašo nutildyti, pirmas atsisako. Tada tenka vairuotojui įsikišti. Nemalonu visiems. Todėl prašome – ausinės. Visada. Net jei manote, kad jūsų muzika gera ir visiems patiks. Tikrai ne.

Eismas – kas gali prailginti kelionę

16. Kur dažniausiai būna spūstys?

Vokietija – tai pagrindinis spūsčių šaltinis. Ypač aplink Berlyną, Hanoverį, Dortmundą ir Kelno regioną. Vasarą – dar ir prie Hamburgo. Lenkijoje spūsčių mažiau, bet būna – ypač prie Varšuvos ir Poznanės. Olandijoje – aplink Amsterdamą ir Roterdamą, ypač piko valandomis. Vienas dalykas, kurį išmokome – penktadienio popietė Vokietijoje yra pats blogiausias laikas. Visi važiuoja namo iš darbo, ir autostrados virsta stovėjimo aikštelėmis. Jei galite rinktis – venkite penktadienio popietės išvykimo iš Lietuvos.

17. Ar avarijos dažnai prailgina kelionę?

Dažnai – ne, bet pasitaiko. Vokietijos autostradose avarijos nutinka reguliariai, ir viena avarija gali sustabdyti eismą valandai ar ilgiau. Mes negalime to numatyti ar išvengti. Vairuotojas gauna informaciją iš navigacijos ir bando rasti alternatyvų kelią, bet ne visada pavyksta. Pernai vienas reisas užtruko papildomas 3 valandas dėl sunkvežimio avarijos prie Frankfurto. Keleiviai nervinosi, bet ką galėjome padaryti? Nieko. Tiesiog laukėme. Tokiais atvejais prašome supratimo – mes nekontroliuojame kelių eismo.

18. Ar žiemą kelionė trunka ilgiau?

Kartais taip, ypač jei yra sniego ar ledo. Lenkijoje žiemą keliai gali būti slidūs, ir vairuotojai važiuoja lėčiau. Vokietijoje – rečiau, nes keliai geriau prižiūrimi. Bet būna, kad dėl sniego uždaromi kelių ruožai, ir tenka daryti lankstą. Mes visada stebime orų prognozes prieš išvykstant ir, jei situacija labai bloga, galime atidėti išvykimą kelioms valandoms. Tai retai, bet nutinka. Geriau pavėluoti nei rizikuoti. Keleivių saugumas svarbiau nei grafikas. Visada.

Dažniausios problemos – kas gali nutikti

19. Ką daryti, jei mikroautobusas vėluoja?

Pirmiausia – skambinkite mums. Mes žinosime, kur mikroautobusas yra ir kiek vėluos. Kartais vėluojame dėl spūsčių, kartais dėl techninių problemų, kartais dėl to, kad keleivis neatėjo laiku ir mes jo ieškojome. Bet kokiu atveju – mes informuojame. Jei mikroautobusas vėluoja daugiau nei 2 valandas, siūlome alternatyvą – kitą reisą arba kompensaciją. Tai priklauso nuo situacijos. Svarbiausia – ne laukti tyloje, o skambinti ir klausti. Mes ne dingstame, mes neignoruojame skambučių. Atsakome visada.

20. Ką daryti, jei pasiklydote ir neberandate išvykimo vietos?

Skambinkite. Paprasta. Mes duosime tikslias koordinates, nusiųsime nuorodą į Google Maps, paaiškinsime, kaip rasti. Kartais žmonės painioja vietas – ypač Vilniuje, kur yra kelios autobusų stotys. Mes išvykstame iš konkrečios vietos, kuri nurodyta užsakymo patvirtinime. Jei abejojate – skambinkite prieš išvykstant. Geriau paklausti nei klaidžioti po miestą su lagaminu. Vienas keleivis kartą atėjo į visiškai kitą miesto galą, nes supainiojo gatvių pavadinimus. Radome jį, bet užtruko papildomą pusvalandį.

21. Ką daryti, jei pamiršote daiktą mikroautobuse?

Skambinkite kuo greičiau. Jei mikroautobusas dar kelyje – vairuotojas gali patikrinti ir atidėti jūsų daiktą. Jei mikroautobusas jau grįžo – daiktas bus mūsų biure, ir galėsite atsiimti arba mes išsiųsime. Deja, ne visada pavyksta išsaugoti pamirštus daiktus – ypač jei kitas keleivis netyčia pasiima. Tai nutinka retai, bet nutinka. Vienas žmogus pamiršo nešiojamą kompiuterį, kitas – pasą. Pasą radome, kompiuterį – ne. Todėl prieš išlipant visada patikrinkite sėdynę, kišenes, lentyną. Penkios sekundės, bet gali išgelbėti daug nervų.

Informacija – kaip sekti kelionę

22. Ar galima sekti mikroautobusą realiu laiku?

Kol kas neturime GPS sekimo sistemos keleiviams, bet planuojame įdiegti. Dabar galite skambinti vairuotojui arba mums, ir mes pasakysime, kur mikroautobusas yra. Vairuotojo numerį gaunate prieš išvykimą. Kartais žmonės skambina kas valandą – tai šiek tiek erzina, bet suprantame nerimą. Ypač tėvai, kurie siunčia vaikus pirmą kartą. Jie skambina, klausia, ar viskas gerai. Taip, viskas gerai. Vaikas miega, valgo, atvažiuos. Bet suprantame – tėvai yra tėvai.

23. Kaip sužinoti, ar kelionė vyks pagal grafiką?

Dieną prieš išvykimą siunčime patvirtinimą su išvykimo laiku, vieta ir vairuotojo kontaktu. Jei kas nors keičiasi – pavyzdžiui, mikroautobusas vėluoja arba keičiasi maršrutas – informuojame iš anksto. Jei negavote patvirtinimo – skambinkite. Kartais žmonės sako, kad negavo žinutės, bet paaiškėja, kad neteisingai nurodė telefono numerį. Tai dažna klaida. Todėl užsakant visada patikrinkite, ar teisingai nurodėte kontaktinę informaciją.

24. Ar galima pakeisti kelionės datą?

Galima, bet reikia pranešti bent 24 valandas iš anksto. Tada perkeliame jūsų užsakymą į kitą dieną be papildomo mokesčio. Jei pranešate mažiau nei prieš 24 valandas – gali būti, kad naujoje dienoje vietų nebėra. Tada siūlome artimiausią laisvą datą. Mes suprantame, kad planai keičiasi – darbas, sveikata, šeimos aplinkybės. Stengiamės būti lankstūs, bet turime ir savo ribų. Jei kas nors keičia datą kas antrą dieną – tai jau ne lankstumas, o piktnaudžiavimas.

Išvada

Kelionė iš Lietuvos į Olandiją trunka ilgai – neslepiame to. Bet tai nereiškia, kad ji turi būti nemaloni. Mikroautobuse galima miegoti, skaityti, dirbti ar tiesiog žiūrėti pro langą. Mes vežame kasdien, žinome kelią ir stengiamės, kad kelionė būtų kiek įmanoma sklandesnė. Jei turite klausimų – skambinkite. Atsakysime į viską.