Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Amsterdamą? Vežam kasdien

Klausimas, kurį girdžiu dažniausiai – kiek laiko užtruks kelionė? Ir suprantu, kodėl tai svarbu. Kai planuoji kelionę, nori žinoti, kada atvyksi, kada galėsi pailsėti, kada pradėti darbus ar susitikimus. Kelionė iš Lietuvos į Amsterdamą mikroautobusu trunka apie 18-24 valandas, priklausomai nuo daugybės veiksnių – eismo, oro, sustojimų, maršruto. Mes vežame kasdien, tai mūsų pagrindinis darbas, ir žinome šį kelią kaip savo penkis pirštus. Bet net ir geriausiai pažįstamas kelias kartais pateikia staigmenų. Šiame straipsnyje papasakosiu viską, ką reikia žinoti apie kelionės trukmę, maršrutą ir visus tuos dalykus, kurie gali paveikti jūsų atvykimo laiką.

Laikas – kiek realiai trunka kelionė

1. Kiek valandų trunka kelionė iš Vilniaus į Amsterdamą?

Nuo Vilniaus iki Amsterdamo yra apie 1600-1700 kilometrų, priklausomai nuo maršruto. Paprastai kelionė trunka 20-22 valandas. Bet tai vidurkis. Jei viskas klostosi gerai – be spūsčių, be remonto darbų, be ilgų sustojimų – galima nuvažiuoti ir per 18 valandų. Bet taip nutinka retai. Dažniau užtrunkame ilgiau, ypač vasarą, kai Vokietijos autostradose nuolat kažkas remontuojama. Turėjome kelionę, kuri užtruko 26 valandas dėl avarijos prie Berlyno – stovėjome vietoje beveik tris valandas. Keleiviai nervinosi, bet ką padarysi. Geriau vėluoti nei patekti į avariją. Todėl visada sakau – planuokite su atsarga.

2. Kiek laiko trunka kelionė iš Kauno?

Iš Kauno kelionė trunka kiek trumpiau – apie 18-20 valandų. Kaunas yra arčiau autostrados, vedančios į Lenkiją, todėl išvykimas būna greitesnis. Paprastai pirmiausia surenkame keleivius iš Kauno, tada važiuojame į Vilnių, ir tik tada sukame link Marijampolės bei Lenkijos sienos. Tai reiškia, kad kauniečiai sėda pirmi ir išlipa paskutiniai – bet kelionės laikas jiems trumpesnis. Vieną kartą turėjome keleivį iš Kauno, kuris labai stebėjosi, kodėl važiuojame per Vilnių – jis manė, kad tiesioginis kelias yra greitesnis. Paaiškinau, kad reikia surinkti visus. Jis suprato, bet neliko labai patenkintas.

3. Ar kelionės laikas skiriasi žiemą ir vasarą?

Taip, ir gana ženkliai. Vasarą, birželį-rugpjūtį, Vokietijos autostradose vyksta daug remonto darbų – vokiečiai mėgsta taisyti kelius šiltuoju metų laiku. Tai reiškia lėtesnį eismą, apvažiavimus, kartais net kelių valandų vėlavimą. Žiemą remonto mažiau, bet atsiranda kita problema – sniegas, ledas, prastas matomumas. Ypač Lenkijoje, kur keliai ne visada gerai valomi. Ruduo ir pavasaris yra patys patogiausi metų laikai kelionėms – keliai geresni, eismo mažiau. Bet net ir tada negalima garantuoti tikslaus laiko. Kelyje visko nutinka.

4. Kada geriausia išvykti, kad atvyktumėte dienos metu?

Jei norite atvykti į Amsterdamą dienos metu, geriausia išvykti anksti ryte – apie 5-6 valandą. Tada, jei kelionė trunka 20 valandų, atvyksite apie 1-2 valandą nakties. Bet tai nėra idealu. Jei norite atvykti ryte, reikia išvykti vėlai vakare – apie 18-20 valandą. Tada didžiąją dalį kelionės miegosite, o ryte jau būsite Nyderlanduose. Dauguma mūsų keleivių renkasi būtent naktinius reisus – tai patogiau. Dieniniai reisai labiau tinka tiems, kas nemėgsta važiuoti naktį arba nori matyti kraštovaizdį pro langą. Bet sąžiningai – naktį važiuoti greičiau, nes mažiau eismo.

5. Ar galima tiksliai planuoti atvykimo laiką?

Galima bandyti, bet negarantuojame. Mes visada nurodome apytikslį atvykimo laiką, bet kelyje gali nutikti visko. Avarija, spūstis, blogas oras, netikėtas patikrinimas – visa tai gali pridėti valandą ar dvi. Rekomenduoju planuoti su 2-3 valandų atsarga. Jei turite svarbų susitikimą Amsterdamą 14 valandą, geriau rinkitės reisą, kuris turėtų atvykti 10-11 valandą. Taip turėsite laiko atsigauti, nusiprausti, pavalgyti. Turėjome keleivį, kuris planavo atvykti tiesiai į verslo susitikimą – mikroautobusas vėlavo dvi valandas, ir jis praleido susitikimą. Nuo tada visiems sakau – niekada neplanuokite nieko svarbaus iškart po kelionės.

6. Kiek laiko užtrunka sienos kirtimas?

Kadangi Lietuva, Lenkija, Vokietija ir Nyderlandai yra Šengeno zonoje, sienos kirtimas paprastai neužtrunka – tiesiog pravažiuojame. Bet kartais būna patikrinimai, ypač naktį arba jei yra padidėjusi saugumo situacija. Tokie patikrinimai gali užtrukti nuo kelių minučių iki valandos. Turėjome atvejį, kai Lenkijos-Vokietijos pasienyje buvo patikrinimas dėl migrantų – stovėjome pusantros valandos. Keleiviai buvo nustebę, bet nieko negalėjome padėti. Tai ne mūsų sprendimas. Svarbu turėti dokumentus paruoštus – taip viskas vyksta greičiau. Be to, jei vežate vaiką, turėkite jo dokumentą atskirai – kartais klausia.

Maršrutas – kur ir kaip važiuojame

7. Kokiu keliu važiuojate į Amsterdamą?

Pagrindinis maršrutas: Vilnius/Kaunas – Marijampolė – Suvalkai – Varšuva – Poznanė – Berlynas – Hanoveris – Amsterdamas. Tai greičiausias kelias, apie 1600 kilometrų. Kartais, priklausomai nuo situacijos, keičiame maršrutą. Pavyzdžiui, jei aplink Varšuvą yra didelė spūstis, galime važiuoti per Lodzę. Arba jei Berlyne kažkas vyksta – per kitą kelią. Vairuotojai žino kelis alternatyvius maršrutus ir naudoja juos pagal poreikį. Svarbiausia – saugiai ir kuo greičiau. Vieną kartą teko važiuoti per Čekiją dėl rimtos avarijos Lenkijoje – pridėjome kelis šimtus kilometrų, bet išvengėme didžiulės spūsties.

8. Ar sustojate Varšuvoje?

Paprastai pravažiuojame Varšuvą be sustojimo, nebent reikia paimti keleivį. Varšuva yra didelis miestas, ir įvažiavimas bei išvažiavimas gali užtrukti. Jei sustojame, tai būna trumpas sustojimas – 15-20 minučių. Yra keletas patogių vietų, kur galima susitikti – pavyzdžiui, prie pagrindinės autobusų stoties arba prie tam tikrų prekybos centrų. Bet jei nėra poreikio, tiesiog pravažiuojame. Laikas yra svarbus, ypač kai reikia atvykti į Amsterdamą pagal grafiką. Kartais keleiviai prašo sustoti Varšuvoje pavalgyti – tada stabtelime, bet tai prideda laiko.

9. Kiek laiko užtrunka kelionė per Lenkiją?

Lenkija yra ilgiausia maršruto dalis – apie 700-800 kilometrų. Važiuojant be sustojimų, tai užtrunka 7-9 valandas. Bet mes sustojome, todėl realiai Lenkijoje praleidžiame 9-11 valandų. Lenkijos keliai pastaraisiais metais labai pagerėjo – daug autostradų, geras asfaltas. Bet vis dar yra ruožų, kur keliai siauri ir lėti. Ypač rytinėje Lenkijoje, prie Lietuvos sienos. Ten dar reikia kantrybės. Vieną kartą važiavome per Lenkiją, kai buvo baisi audra – medžiai griuvo ant kelio, teks apvažiuoti per mažus keliukus. Praradome dvi valandas, bet saugiai pravažiavome.

10. Ar važiuojate per Berlyną?

Taip, Berlynas yra mūsų maršruto dalis. Paprastai pravažiuojame aplink Berlyną – nesustojame pačiame mieste, nebent reikia paimti keleivį. Berlyno aplinkkelis kartais būna užkimštas, ypač piko valandomis. Todėl stengiamės pravažiuoti Berlyną ne piko metu – tai reiškia, kad kartais keičiame išvykimo laiką iš Lietuvos, kad atitiktų. Jei norite išlipti Berlyne – tai įmanoma, bet apie tai reikia pranešti iš anksto. Turime keletą taškų, kur sustojame – pavyzdžiui, prie ZOB (centrinės autobusų stoties) arba prie tam tikrų metro stočių.

11. Kada kertate Vokietijos-Nyderlandų sieną?

Vokietijos-Nyderlandų sieną kertame paprastai po 14-16 valandų nuo išvykimo iš Lietuvos. Tai priklauso nuo to, kaip greitai pravažiavome Vokietiją. Nuo sienos iki Amsterdamo liko apie 2-3 valandos. Ši kelionės dalis paprastai būna sklandi – Nyderlandų keliai puikūs, autostrados plačios, eismas organizuotas. Bet ir čia gali būti staigmenų – pavyzdžiui, spūstys prie Utrechto arba Roterdamo. Ypač ryte, kai vietiniai važiuoja į darbą. Todėl kartais atvykstame į Amsterdamą kiek vėliau nei planuota. Bet tai jau paskutiniai kilometrai – visi jau nekantrauja.

Sustojimai – kas nutinka pakeliui

12. Kiek kartų sustojate kelionės metu?

Paprastai sustojame 4-5 kartus. Pirmas sustojimas – maždaug po 3-4 valandų, Lenkijoje. Antras – dar po 3-4 valandų, giliau Lenkijoje. Trečias – prieš įvažiuojant į Vokietiją arba jau Vokietijoje. Ketvirtas – Vokietijos viduryje. Penktas – jau Nyderlanduose, prieš pat Amsterdamą. Bet tai tik apytiksliai – viskas priklauso nuo to, kaip jaučiasi keleiviai ir koks eismas. Jei visi miega ir niekas neprašo sustoti – važiuojame toliau. Jei kažkas prašo – sustojame. Lankstumas yra svarbu. Vieną kartą važiavome beveik penkias valandas be sustojimo, nes visi miegojo – tai buvo rekordas.

13. Kur sustojate Lenkijoje?

Lenkijoje turime keletą įprastų sustojimų. Pirmas paprastai būna prie Augustavo ar Suvalkų – ten yra geros degalinės su kavinėmis. Antras – prie Varšuvos arba Lodzės, priklausomai nuo maršruto. Trečias – prie Poznanės. Šiose vietose jau pažįstame personalą, žinome, kur geriausi tualetai ir skaniausia kava. Keleiviai taip pat pripratę – vienas žmogus visada perka tą pačią bandelę toje pačioje degalinėje. Atrodo smulkmena, bet tai sukuria tam tikrą komforto jausmą. Svarbu, kad sustojimai nebūtų per ilgi – 15-20 minučių pakanka. Ilgiau – ir prarandame laiką.

14. Ar galima pavalgyti pakeliui?

Taip, sustojimuose galima nusipirkti maisto. Degalinėse paprastai būna sumuštinių, karštų patiekalų, užkandžių. Bet sąžiningai – tai ne restoranas. Jei norite gero maisto, rekomenduoju pasiimti savo. Ypač jei turite mitybos apribojimų – vegetarai, veganai, alergiški žmonės degalinėse ne visada randa tinkamą maistą. Turėjome keleivį, kuris buvo alergiškas glitimui – degalinėje nerado nieko tinkamo, teko važiuoti alkanam iki kito sustojimo. Po to jis visada atsinešdavo savo maistą. Protingas sprendimas. Ilgoje kelionėje maistas svarbu – alkanas žmogus tampa piktas.

15. Kiek trunka sustojimai?

Kiekvienas sustojimas paprastai trunka 15-25 minutes. Pakanka nueiti į tualetą, nusipirkti kavos ar užkandžio, prasitempti kojas. Ilgiausias sustojimas būna Lenkijoje, kur kartais stabtelime 30-40 minučių – ten dažniausiai pavalgome. Bet stengiamės neužtrukti per ilgai, nes kiekviena papildoma minutė reiškia vėlesnį atvykimą. Yra buvę, kad keleivis dingo per sustojimą – nuėjo į parduotuvę ir užtruko. Laukėme 10 minučių, tada pradėjome skambinti. Jis atbėgo iš parduotuvės su pilnais krepšiais. Dabar visada perspėjame – sustojimas 20 minučių, būkite laiku.

Veiksniai – kas gali paveikti kelionės laiką

16. Kaip eismas veikia kelionės trukmę?

Eismas yra didžiausias nežinomasis. Vokietijoje, ypač aplink didžiuosius miestus – Berlyną, Hanoverį, Hamburgą – spūstys gali pridėti valandą ar dvi. Vasarą tai dar blogiau, nes visi važiuoja atostogauti. Lenkijoje eismas paprastai sklandesnis, bet prie Varšuvos taip pat gali būti spūsčių. Nyderlanduose, prie Amsterdamo, rytais būna intensyvus eismas. Todėl kartais atvykstame 30-60 minučių vėliau nei planuota. Tai ne mūsų kaltė – mes važiuojame pagal taisykles, bet eismo kontroliuoti negalime. Geriausia, ką galime padaryti – rinktis alternatyvų maršrutą, jei žinome, kad pagrindinis užkimštas.

17. Kaip oras veikia kelionės laiką?

Žiemą oras gali labai paveikti kelionės trukmę. Sniegas, ledas, rūkas – visa tai lėtina eismą. Ypač Lenkijoje, kur žiemos būna griežtos, o keliai ne visada gerai valomi. Turėjome kelionę, kai Lenkijoje užklupo pūga – važiavome 40 km/h vietoj įprastų 90-100. Kelionė užtruko papildomas tris valandas. Keleiviai buvo supratingi – geriau lėčiau nei į griovį. Vasarą problema kita – karštis. Kai lauke 35 laipsniai, mikroautobuse būna karšta net su kondicionieriumi. Tai ne tiesiogiai veikia laiką, bet daro kelionę nemalonesnę. Pavasarį ir rudenį oras paprastai optimalus.

18. Ar avarijos dažnai vėluoja kelionę?

Deja, taip. Autostradose avarijos nutinka dažniau, nei galėtumėte pagalvoti. Ypač Vokietijoje, kur eismas labai intensyvus. Viena avarija gali sukelti dešimčių kilometrų spūstį. Mes stengiamės sekti naujienas ir navigaciją, kad galėtume išvengti tokių vietų. Bet kartais sužinome per vėlu – jau esame spūstyje. Turėjome atvejį, kai autostradoje susidūrė sunkvežimiai – stovėjome dvi su puse valandos. Keleiviai išlipo, vaikščiojo palei kelią, bendravo tarpusavyje. Netikėta bendruomenė, susiformavusi dėl avarijos. Po to visi važiavome toliau, bet nuotaika jau buvo kitokia.

19. Ar techniniai gedimai veikia kelionės laiką?

Mūsų mikroautobusai reguliariai tikrinami ir prižiūrimi, bet techniniai gedimai kartais nutinka. Padangos pradūrimas, variklio problema, elektronikos gedimas – visa tai gali pridėti laiko. Turime pagalbos kelyje sutartį, todėl pagalba paprastai atvyksta per 1-2 valandas. Bet tai vis tiek reiškia vėlavimą. Turėjome situaciją, kai mikroautobusas sugedo Vokietijos viduryje – teko laukti pagalbos tris valandas, o paskui keleivius perkelti į kitą mikroautobusą. Nemalonu, bet saugumas svarbiau. Dabar prieš kiekvieną kelionę tikriname mikroautobusą dukart – prevencija geriau nei taisymas.

20. Kaip vairuotojų poilsis veikia kelionės laiką?

Vairuotojai privalo daryti pertraukas – tai ne mūsų taisyklė, o įstatymas. Po 4,5 valandų vairavimo vairuotojas privalo ilsėtis bent 45 minutes. Tai reiškia, kad per ilgą kelionę vairuotojas keičiasi arba daro ilgas pertraukas. Mes turime du vairuotojus ilgoms kelionėms – vienas vairuoja, kitas ilsisi. Taip kelionė vyksta sklandžiau. Bet jei vairuotojas vienas – tada reikia ilgesnių sustojimų. Tai prideda laiko, bet tai būtina. Pavargęs vairuotojas yra pavojus visiems. Todėl niekada nespaudžiame vairuotojų važiuoti ilgiau nei leidžiama.

Praktiniai dalykai – ko reikia žinoti

21. Kaip sužinoti tikslų atvykimo laiką?

Tikslaus atvykimo laiko negalime garantuoti, bet stengiamės informuoti keleivius. Kelionės metu vairuotojas arba dispečeris siunčia atnaujinimus – ypač jei yra vėlavimas. Taip pat galite skambinti mums bet kada ir klausti, kur esame. Bet prašome neskambinti vairuotojui, kai jis vairuoja – tai pavojinga. Geriau skambinkite dispečeriui. Turime GPS sekimą, todėl žinome, kur yra kiekvienas mikroautobusas realiu laiku. Kartais keleiviai prašo atsiųsti nuorodą su GPS – tai galime padaryti. Technologijos palengvina komunikaciją, bet jos negali numatyti spūsčių ar avarijų.

22. Ką daryti, jei atvykstu vėliau nei planuota?

Jei žinote, kad atvyksite vėliau – pavyzdžiui, turite rezervuotą viešbutį ar susitikimą – praneškite iš anksto. Galite paskambinti viešbučiui ar susitikimo šaliai ir informuoti apie vėlavimą. Dauguma žmonių supranta, kad ilgose kelionėse vėlavimai nutinka. Svarbiausia – komunikuoti. Turėjome keleivį, kuris turėjo skrydį iš Schiphol oro uosto – mikroautobusas vėlavo, ir jis praleido lėktuvą. Tai buvo labai nemalonu. Dabar visada perspėjame keleivius, kurie turi skrydžius – rekomenduojame rinktis reisą, kuris atvyksta bent 6-8 valandas prieš skrydį. Atsarga gėdos nedaro.

23. Ar galima užsisakyti tiesioginį reisą be sustojimų?

Tiesioginio reiso be sustojimų negalime pasiūlyti – tai būtų nežmoniška tiek keleiviams, tiek vairuotojui. 20 valandų be sustojimo – tai neįmanoma. Bet galime sumažinti sustojimų skaičių, jei visi keleiviai sutinka. Pavyzdžiui, vietoj 4-5 sustojimų galime padaryti 2-3 ilgesnius. Tai pagreitina kelionę, bet reiškia, kad kiekvienas sustojimas būna ilgesnis. Paprastai tai deriname prieš kelionę – klausiame keleivių, ko jie nori. Dauguma renkasi daugiau trumpų sustojimų – tai patogiau. Bet yra ir tokių, kurie nori kuo greičiau pasiekti tikslą.

24. Ką daryti, jei pavargau ir noriu ilsėtis ilgiau?

Jei pavargote ir norite ilgesnio sustojimo – tiesiog pasakykite vairuotojui. Mes suprantame, kad ne visi gali išsėdėti 20 valandų be pertraukos. Ypač vyresni žmonės arba tie, kurie turi sveikatos problemų. Stengiamės būti lankstūs. Bet reikia suprasti, kad ilgesnis sustojimas reiškia vėlesnį atvykimą visiems. Todėl stengiamės rasti kompromisą – galbūt kitas sustojimas bus ilgesnis, arba galite išlipti ir pasivaikščioti ilgiau, o mes palauksime. Svarbiausia – pranešti iš anksto, o ne dingti be žodžio.

25. Ar galima atvykti anksčiau nei planuota?

Taip, kartais taip nutinka. Jei eismas sklandus, oras geras, sustojimai trumpi – galime atvykti 1-2 valandomis anksčiau. Tai maloni staigmena, bet gali sukelti problemų, jei kas nors planavo jus pasitikti vėliau. Todėl rekomenduoju būti pasiruošusiam atvykti bet kada – turėti telefono numerį žmogaus, kuris jus pasitinka, ir galėti jam pranešti. Turėjome atvejį, kai atvykome dviem valandomis anksčiau, o keleivio niekas nelaukė – jis stovėjo Amsterdamo gatvėje su lagaminais ir nežinojo, kur eiti. Po to visada perspėjame – būkite pasiruošę bet kada.

26. Kaip pasiruošti ilgai kelionei?

Ilga kelionė reikalauja pasiruošimo. Pasiimkite patogius drabužius – ne per šiltus, ne per šaltus. Mikroautobuse būna vėsu, net kai veikia šildymas. Pasiimkite kaklo pagalvėlę, antklodę, ausines. Turėkite užkandžių ir vandens – degalinėse maistas brangus ir ne visada skanus. Telefoną įkraukite prieš kelionę ir pasiimkite įkroviklį. Jei vartojate vaistus – turėkite juos su savimi. Ir svarbiausia – turėkite kantrybės. 20 valandų mikroautobuse nėra lengva, bet su tinkamu pasiruošimu tai visai įmanoma. Dauguma mūsų keleivių tai daro reguliariai ir jau žino, ko reikia.

Išvada

Kelionė iš Lietuvos į Amsterdamą trunka ilgai – tai tiesa, kurios nepaslėpsi. Bet su tinkamu pasiruošimu ir realistiniais lūkesčiais tai visai pakenčiama. Mes vežame kasdien, žinome šį kelią ir darome viską, kad kelionė būtų kuo sklandesnė. Vėlavimai kartais nutinka – tai neišvengiama. Bet stengiamės jus informuoti ir padaryti viską, kas nuo mūsų priklauso. Jei planuojate kelionę, skambinkite – atsakysime į visus klausimus. Iki pasimatymo kelyje.