Kelionės LT Olandija, vežame kiekvieną dieną

Dažnai žmonės klausia – ar verta važiuoti autobusu iš Lietuvos į Olandiją, kai yra lėktuvai? Atsakymas priklauso nuo to, ko jums reikia. Jei skubate – taip, lėktuvas greičiau. Bet jei norite sutaupyti, vežtis daugiau bagažo arba tiesiog nemėgstate skraidyti – autobusas yra puikus pasirinkimas. Kelionės LT Olandija vyksta kiekvieną dieną, iš įvairių Lietuvos miestų. Šiame tekste atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, remdamasis savo patirtimi dirbant šioje srityje. Ne viskas visada vyksta sklandžiai, bet žinojimas padeda išvengti nemalonių netikėtumų.

Informacija – kelionės LT Olandija

1. Iš kurių Lietuvos miestų vyksta reisai į Olandiją?

Pagrindiniai išvykimo taškai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Iš šių miestų reisai vyksta kasdien arba beveik kasdien. Taip pat yra reisų iš Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, bet jie rečiau – kartą ar du per savaitę. Jei gyvenate mažesniame mieste, galite važiuoti iki didesnio ir ten sėsti į autobusą. Kai kurie vežėjai siūlo paėmimą iš namų už papildomą mokestį. Tai patogu, bet brangiau. Priklauso nuo to, kiek vertinate savo laiką ir patogumą. Asmeniškai paėmimas iš namų man atrodo prasmingas tik jei gyvenate toli nuo didmiesčio.

2. Kokie miestai Olandijoje yra galutiniai taškai?

Dažniausiai – Amsterdamas, Roterdamas, Haga, Utrechtas, Eindhovenas. Tai didžiausi miestai, kur gyvena daug lietuvių. Bet vežėjai gali sustoti ir kituose miestuose – Tilburge, Bredoje, Enschede, Groningene. Viskas priklauso nuo maršruto ir keleivių pageidavimų. Kartais, jei grupė žmonių nori važiuoti į mažiau populiarų miestą, vežėjas gali pridėti papildomą sustojimą. Tai reikia derinti iš anksto. Vienas klientas prašė nuvežti jį į mažą miestelį netoli Maastrichto – sutiko, bet reikėjo papildomai primokėti už degalus.

3. Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Olandiją?

Vidutiniškai 22-26 valandos, priklausomai nuo išvykimo miesto ir eismo sąlygų. Iš Vilniaus iki Amsterdamo – apie 24 valandos. Iš Klaipėdos – kiek ilgiau, nes reikia važiuoti per visą Lietuvą. Bet tai tik skaičiai. Praktiškai viskas gali pasikeisti dėl spūsčių, oro sąlygų ar kelių remontų. Vieną kartą važiavome 30 valandų dėl stipraus sniego Vokietijoje – niekas nesitikėjo, kad vasario pradžioje bus toks pragaras. Taigi rekomenduoju visada turėti laiko rezervą, ypač žiemą.

4. Ar yra tiesioginiai reisai iš Lietuvos į Olandiją?

Taip, dauguma vežėjų siūlo tiesioginius reisus. Sėdi Lietuvoje, išlipi Olandijoje. Bet yra ir tokių, kurie daro trumpus sustojimus Lenkijoje ar Vokietijoje keleivių paėmimui. Tai nėra persėdimas, tiesiog papildomas sustojimas. Jei norite tikrai tiesioginio reiso – patikslinkite tai užsakant. Kartais „tiesioginis" reiškia, kad autobusas nestoja keisti, bet gali sustoti degalinėje ar paimti keleivius kitame mieste. Nėra didelė problema, bet gali prailginti kelionę 1-2 valandomis.

5. Kaip dažnai vyksta reisai?

Iš didžiųjų miestų – kasdien arba kas antrą dieną. Iš mažesnių – rečiau. Savaitgaliais paprastai daugiau reisų, nes daugiau norinčių keliauti. Šventinėmis dienomis – taip pat. Bet vasarą ir prieš Kalėdas reisai greitai užsipildo, todėl rekomenduoju užsisakyti iš anksto. Žiemą, ypač sausį-vasarį, kai mažiau žmonių keliauja, kai kurie reisai gali būti atšaukti dėl per mažo keleivių skaičiaus. Tai nutinka retai, bet nutinka. Todėl visada patvirtinkite savo užsakymą likus dienai-dviem prieš kelionę.

Bilietai – užsakymas ir kainos

6. Kiek kainuoja bilietas iš Vilniaus į Amsterdamą?

Kainos svyruoja nuo 55 iki 90 eurų, priklausomai nuo sezono ir užsakymo laiko. Vasarą ir prieš šventes – brangiau. Žiemą ir darbo dienomis – pigiau. Jei užsisakote likus 2-3 savaitėms, tikėtina, kad gausite geresnę kainą. Paskutinės minutės bilietai gali būti ir 100 eurų, ir daugiau. Yra ir akcijų – kartais vežėjai siūlo bilietus už 40-45 eurus, bet tai retai ir greitai išperkama. Vienas draugas gavo bilietą už 39 eurus – pasisekė, nes pamatė skelbimą socialiniame tinkle pirmas.

7. Ar kainos skiriasi iš skirtingų Lietuvos miestų?

Taip, nors skirtumas nėra didelis. Iš Vilniaus ir Kauno – panašios kainos. Iš Klaipėdos – gali būti 5-10 eurų brangiau dėl papildomo atstumo. Iš Šiaulių ar Panevėžio – vidutiniškai. Iš mažesnių miestų, jei vežėjas turi ten važiuoti specialiai – brangiau. Bet tai logiška – degalai kainuoja, laikas kainuoja. Kartais pigiau nuvažiuoti iki Kauno autobusu ar traukiniu ir ten sėsti į tarptautinį reisą. Paskaičiuokite, kas jums labiau apsimoka.

8. Kaip užsisakyti bilietą?

Internete – per vežėjo svetainę arba skambinant telefonu. Internete greičiau ir dažniau pigiau. Pasirenkate datą, maršrutą, suvedate duomenis, apmokate. Gaunate patvirtinimą. Telefonu – paskambinate, pasakote, ko norite, operatorius užregistruoja. Gali tekti mokėti pavedimu arba grynaisiais vairuotojui. Svarbu – patikrinkite, ar gavote patvirtinimą. Kartais žmonės užsisako, bet nesulaukia patvirtinimo el. paštu – tada reikia skambinti ir aiškintis. Gali būti, kad el. paštas pateko į šlamšto aplankalą arba buvo padaryta klaida suvedant adresą.

9. Ar galima mokėti dalimis?

Paprastai ne. Bilietas turi būti apmokėtas iš karto. Bet yra išimčių – kai kurie vežėjai leidžia rezervuoti vietą su avansu, o likusią sumą sumokėti vairuotojui. Tai priklauso nuo vežėjo politikos. Jei pinigų trūksta – galite prašyti atidėjimo, bet nėra garantijos, kad sutiks. Asmeniškai manau, kad geriau sumokėti iš karto ir nesukti galvos. Vienas klientas prašė mokėti trimis dalimis – mes sutikome, bet tai buvo išimtis, nes jis reguliarus keleivis.

10. Kokių nuolaidų yra?

Grupinės nuolaidos – jei keliauja 5 ar daugiau žmonių. Nuolaidos vaikams – paprastai iki 12 metų moka mažiau. Nuolaidos studentams – ne visi vežėjai siūlo, bet yra tokių. Nuolaidos pensininkams – taip pat ne visur. Nuolatinio kliento kortelės – jei važiuojate reguliariai. Sezoninės akcijos – pavyzdžiui, vasaros pradžioje ar prieš Kalėdas. Geriausia tiesiog paklausti užsakant – galbūt yra kokia nors akcija, apie kurią nežinote. Mes kartais turime pasiūlymų, kurių neskelbiame viešai – tik lojaliems klientams.

Maršrutai – keliai ir sustojimai

11. Kokiu keliu važiuojama iš Lietuvos į Olandiją?

Paprastai maršrutas eina per Lenkiją ir Vokietiją. Iš Vilniaus – per Suvalkus, Varšuvą, Poznanę, Berlyną, Hanoverį, Osnabrücką, iki Olandijos sienos. Iš Klaipėdos – per Kauną, tada tas pats maršrutas. Kartais, priklausomai nuo eismo, vairuotojai gali rinktis alternatyvius kelius – per Lodzę arba per Frankfurtą prie Oderio. Lenkijos dalis užima apie 10-12 valandų, Vokietijos – 6-8 valandas, Olandijos – 1-3 valandas, priklausomai nuo galutinio taško.

12. Kur daromos pertraukos?

Pertraukos daromos degalinėse ir poilsio aikštelėse. Dažniausiai Lenkijoje – prie Varšuvos, Poznanės, ir Vokietijoje – prie Berlyno arba Hanoverio. Ilgesnė pertrauka – 20-30 minučių – paprastai būna viena, dažniausiai Lenkijoje. Trumpesnės – 10-15 minučių – kas 3-4 valandas. Per pertraukas galima nueiti į tualetą, nusipirkti maisto, prasitempti. Svarbu – nevėluokite grįžti į autobusą. Vairuotojas skaičiuoja keleivius, ir jei trūksta vieno – turi laukti. Tai nervina ir vairuotoją, ir kitus keleivius.

13. Ar yra maitinimas kelionės metu?

Ne, maitinimas neįeina į bilieto kainą. Galite pasiimti savo maistą arba pirkti degalinėse. Degalinėse kainos nėra mažos – sumuštinis gali kainuoti 4-6 eurus, kava 2-3 eurus. Todėl rekomenduoju pasiimti maisto iš namų. Sumuštiniai, vaisiai, sausainiai, vanduo – viskas tinka. Tik venkite maisto su stipriu kvapu. Karšto maisto autobuse valgyti nerekomenduoju – kvapas pasklinda ir kitiems gali būti nemalonu. Vienas keleivis atsinešė šaltibarščių termose – skanu jam, bet kvapas... na, suprantate.

14. Kokia yra kelių būklė Lenkijoje?

Lenkijos keliai pastaraisiais metais labai pagerėjo. Autostrados Varšuva–Poznanė–Berlynas – geros būklės. Bet yra ruožų, kur vis dar remontuojama – ypač tarp Varšuvos ir Augustovo, jei važiuojate per Suvalkus. Ten gali būti eismo ribojimai ir spūstys. Vokietijoje keliai puikūs, bet dažnai būna spūsčių prie didžiųjų miestų – Berlyno, Hamburgo, Hanoverio. Olandijoje – greitkeliai puikūs, bet taip pat spūstys prie Amsterdamo ir Roterdamo piko valandomis. Planuokite atitinkamai.

15. Ar važiuojama naktį ar dieną?

Priklauso nuo reiso. Yra ir dieninių, ir naktinių reisų. Naktiniai reisai paprastai išvyksta vakare – 18-22 valandą – ir atvyksta kitą dieną vakare arba naktį. Dieniniai – išvyksta ryte ir atvyksta kitą dieną ryte arba popiet. Naktiniai populiaresni, nes „prarandate" mažiau laiko – miegate kelyje. Bet ne visi gali miegoti autobuse. Jei nemiegate gerai – rinkitės dieninį reisą. Arba atvirkščiai – jei norite pramiegoti didžiąją dalį kelionės, naktinis jums.

Patogumai – kas autobuse yra

16. Kokios sėdynės yra autobusuose?

Standartinės sėdynės su atlošais. Dideliuose autobusuose – 50-60 vietų, mikroautobusuose – 8-20. Sėdynės nėra prabangios, bet pakankamai patogios ilgai kelionei. Kai kurie vežėjai siūlo VIP klases su daugiau vietos kojoms ir platesnėmis sėdynėmis. Bet tai brangiau. Svarbiausia – ar galite atsilošti, ar yra pakankamai vietos kojoms. Jei esate aukštas – rinkitės vietą prie praėjimo, ten daugiau vietos kojoms. Prie lango – gražiau, bet ankščiau. Kiekvienam savo.

17. Ar yra tualetas autobuse?

Dideliuose autobusuose – taip, yra. Mikroautobusuose – paprastai ne. Jei važiuojate mikroautobusu, reikės laukti pertraukų. Tai gali būti problema, ypač jei turite sveikatos problemų arba geriate daug skysčių. Tualetai autobusuose nėra prabangūs – maži, kartais ne patys švariausi. Bet ekstremaliu atveju – geriau nei nieko. Vienas vyresnis keleivis pasakojo, kad mikroautobuse važiuoti jam sunku, nes reikia dažnai į tualetą – todėl jis visada renkasi didelį autobusą.

18. Ar veikia kondicionierius ir šildymas?

Turėtų veikti. Vasarą kondicionierius būtinas – autobuse 50 žmonių, ir be jo būtų neįmanoma. Žiemą šildymas – taip pat. Bet kartais gedimai nutinka. Vieną vasarą mūsų autobuso kondicionierius sugedo Vokietijoje – 6 valandos be vėdinimo buvo tikras išbandymas. Keleiviai piktinosi, mes atsiprašinėjome. Vairuotojas bandė taisyti, bet nepavyko. Tokių dalykų nutinka, ir nors tai nemalonu, kartais nieko negali padaryti. Svarbu, kad vežėjas reaguotų ir bandytų spręsti problemą.

19. Ar yra WiFi ir elektros lizdai?

Kai kuriuose autobusuose yra, kai kuriuose – ne. WiFi, net jei yra, ne visada veikia gerai – ypač Lenkijoje, kur mobilus ryšys kartais silpnas. Elektros lizdai – taip pat ne visur. Jei jums reikia dirbti kelionės metu – turėkite išorinę bateriją (power bank). Tai patikimiau nei pasikliauti autobuso WiFi ar lizdais. Vienas IT specialistas visada keliauja su dviem power bank'ais – sako, kad tai būtina, jei reikia būti pasiekiamam visą kelionę.

20. Ar galima pasirinkti sėdynės vietą?

Kai kurie vežėjai leidžia, kiti – ne. Jei leidžia, paprastai reikia mokėti papildomai – 5-10 eurų. Populiariausios vietos – priekyje (daugiau vietos kojoms) ir prie lango (gražiau). Paskutinės eilės – mažiau populiarios, nes šalia tualeto ir daugiau vibracijos. Bet jei norite ramybės – paskutinė eilė gali būti net geresnė, nes mažiau triukšmo. Kiekvienam savo. Svarbiausia – užsisakyti anksti, kad liktų geresnių vietų.

Dokumentai – ko reikia kelionei

21. Kokių dokumentų reikia vykstant į Olandiją?

ES piliečiams – asmens tapatybės kortelė ar pasas. Ne ES piliečiams – pasas ir galbūt viza, priklausomai nuo pilietybės. Jei turite leidimą gyventi Lietuvoje – būtinai turėkite jį. Dokumentai turi galioti – pasibaigęs pasas gali sukelti rimtų problemų. Olandija yra Šengeno zonoje, tai sienos kontrolės paprastai nėra, bet gali būti atsitiktiniai patikrinimai. Ypač pastaraisiais metais, kai dėl migracijos krizės kai kurios šalinos sugriežtino kontrolę. Turėkite dokumentus visada su savimi.

22. Ar reikia vizos į Olandiją?

ES piliečiams – ne. Ne ES piliečiams – priklauso nuo pilietybės. Jei turite leidimą gyventi Lietuvoje ar kitos ES šalies – paprastai ne. Bet yra išimčių. Geriausia patikrinti Olandijos ambasados svetainėje arba pasikonsultuoti su migracijos specialistu. Vienas klientas iš Ukrainos turėjo laikiną apsaugos statusą Lietuvoje – jam nereikėjo vizos, bet reikėjo turėti visus dokumentus, patvirtinančius jo statusą. Situacijos skirtingos, todėl vieno atsakymo nėra.

23. Ar reikia sveikatos draudimo?

ES piliečiams – Europos sveikatos draudimo kortelė (ESHK) galioja Olandijoje. Ją galima gauti ligonių kasoje. Bet ESHK dengia tik būtinąją medicinos pagalbą, ne viską. Todėl rekomenduoju turėti ir papildomą kelionių draudimą – jis pigus, bet gali išgelbėti, jei kas nors nutinka. Ne ES piliečiams – būtinai reikia draudimo. Be draudimo gali tekti mokėti didžiules sumas už gydymą. Vienas vaikinas susilaužė ranką Olandijoje – be draudimo sąskaita buvo 3000 eurų. Su draudimu – nulis.

24. Ką daryti, jei pasibaigė paso galiojimas?

Negalima keliauti su pasibaigusiu pasu. Reikia pasidaryti naują. Lietuvoje pasą galima gauti per 1-5 darbo dienas, priklausomai nuo skubos. Olandijos ambasadoje ar konsulate – taip pat, bet tai gali užtrukti ilgiau. Jei skubiai reikia grįžti – galima kreiptis dėl laikino kelionės dokumento. Bet tai sudėtingiau. Geriausia – patikrinti paso galiojimą prieš planuojant kelionę. Vienas vyras atvyko į išvykimo vietą ir tik tada pastebėjo, kad pasas pasibaigęs prieš mėnesį. Kelionė atšaukta, pinigai prarasti. Nemalonu.

Praktiniai patarimai – naudingi dalykai

25. Ką daryti, jei pavėlavau į išvykimą?

Skambinkite vežėjui iš karto. Kartais vairuotojas gali palaukti kelias minutes, bet ne ilgiau. Jei pavėlavote daugiau – ieškokite kito reiso. Pinigai už praleistą kelionę paprastai negrąžinami. Išimtis – rimta priežastis (liga, avarija). Geriausia atvykti bent 15 minučių anksčiau. Ypač jei nežinote tikslios išvykimo vietos. Vilniaus autobusų stotis didelė, ir ne visada aišku, kur tiksliai stovi tarptautiniai autobusai. Pasitikslinkite iš anksto – skambinkite arba rašykite vežėjui.

26. Kaip elgtis, jei autobuse triukšmauja kiti keleiviai?

Pirmiausia – mandagiai paprašykite, kad nusiramintų. Jei nepadeda – kreipkitės į vairuotoją. Jis turi teisę išlaipinti triukšmaujantį keleivį. Bet tai kraštutinė priemonė. Dažniausiai užtenka pastabos. Ilgoje kelionėje visko būna – kas nors knarkia, kas nors kalba telefonu garsiai, kas nors leidžia muziką be ausinių. Tai erzina, bet reikia suprasti – visi pavargę, visi nori greičiau pasiekti tikslą. Kantrybė ir supratimas padeda. Vienas keleivis visada keliauja su ausinukais – sako, kad tai vienintelis būdas išgyventi ilgą kelionę.

Išvada

Kelionės LT Olandija – kasdienė realybė tūkstančiams žmonių. Mes vežame kiekvieną dieną, nes žinome, kad poreikis yra. Kelionė gali būti patogi, jei pasiruošiate – užsisakote iš anksto, pasiimate reikiamus daiktus, žinote, ko tikėtis. Ne viskas visada vyksta tobulai, bet tai normalu. Svarbiausia – pasiekti tikslą saugiai. Jei turite klausimų – klauskite, visada atsakysime.