Kelionė į Olandiją mašina

Planuojate važiuoti į Olandiją savo automobiliu? Nesvarbu, ar vykstate pas gimines, ar į darbą, ar tiesiog norite pamatyti Amsterdamo kanalus – kelionė mašina iš Lietuvos iki Nyderlandų trunka apie 16-18 valandų, priklausomai nuo maršruto ir sustojimų. Pats ne kartą važiavau šį kelią, todėl galiu pasidalinti praktine patirtimi. Žinoma, pirmą kartą viskas atrodo sudėtingiau – ką vežtis, kur sustoti, kiek kainuoja degalai. Bet iš tikrųjų tai gana paprasta, kai žinai kelis pagrindinius dalykus. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, kad jūsų kelionė būtų sklandi ir be nereikalingo streso.

Maršrutas – kelionė į Olandiją automobiliu

1. Koks geriausias maršrutas iš Lietuvos į Olandiją?

Populiariausias maršrutas veda per Lenkiją, Vokietiją ir tada į Nyderlandus. Dažniausiai važiuojama per Varšuvą, Poznanę, Berlyną, Hanoverį ir tada į Arnhemą ar Utrechtą. Bendras atstumas nuo Vilniaus iki Amsterdamo – apie 1600 kilometrų. Aišku, galima rinktis ir kitą kelią – per Čekiją ar net per Belgiją, bet tas maršrutas ilgesnis ir ne visada greitesnis. Aš asmeniškai rekomenduoju važiuoti per Berlyną, nes keliai ten geros būklės, o ir degalinių pakeliui netrūksta. Vienintelis minusas – Lenkijos ruože kartais būna remontų, todėl verta pasitikrinti situaciją prieš išvažiuojant.

2. Kiek laiko užtrunka kelionė mašina iki Olandijos?

Realiai, be didelių sustojimų, kelionė trunka apie 15-16 valandų. Bet kas taip važiuoja? Reikia bent 2-3 kartus sustoti pailsėti, papildyti degalus, išgerti kavos. Su normaliais sustojimais gaunasi 17-19 valandų. Pernai važiavau su draugu – išvykome 5 ryto iš Kauno, į Hagoje buvome apie vidurnaktį. Bet tai buvo be eismo spūsčių. Jei išvažiuojate penktadienio popietę, pasiruoškite, kad Lenkijos autostradoje prie Varšuvos gali tekti stovėti valandą ar ilgiau. Todėl rekomenduoju išvažiuoti labai anksti ryte arba net naktį – tada keliai tušti.

3. Ar reikia keltis keltu važiuojant į Olandiją?

Ne, keltu keltis nebūtina. Galima važiuoti visą kelią sausuma – per Lenkiją ir Vokietiją. Tačiau yra alternatyva – keltas iš Klaipėdos į Karlshamną Švedijoje, o tada per Daniją ir Vokietiją į Olandiją. Tas variantas tinka tiems, kas nemėgsta ilgai sėdėti už vairo arba nori pailsinti mašiną. Bet realiai – kelionė per Švediją ir Daniją ilgesnė ir brangesnė, nes keltas kainuoja nemažai. Nebent norite pamatyti Skandinaviją pakeliui, tada kitas reikalas. Paprastam važiavimui tiesiai per sausumą yra paprasčiau.

4. Kokius dokumentus reikia turėti kelionei?

Minimaliai reikia asmens tapatybės kortelės arba paso, vairuotojo pažymėjimo ir automobilio registracijos dokumentų. Jei mašina ne jūsų – įgaliojimą iš savininko. Dar rekomenduoju turėti žaliąją kortelę – tai privalomojo draudimo dokumentas, galiojantis visoje Europoje. Be jos gali kilti problemų, jei kas nors nutiktų kelyje. Pats kartą pamiršau žaliąją kortelę – niekas nieko nepatikrino, bet jausmas nekoks, kai važiuoji per tris šalis ir nežinai, ar neužklius. Taip pat verta turėti draudimo poliso kopiją telefone – jei popierinis dokumentas pasimestų.

Kaina – kelionės į Olandiją automobiliu išlaidos

5. Kiek kainuoja degalai važiuojant iki Olandijos?

Priklauso nuo jūsų mašinos. Jei vidutinės klasės dyzelinis automobilis suvartoja apie 6-7 litrus šimtui kilometrų, tai 1600 km atstumui reikės maždaug 100-110 litrų. Dyzelio kaina svyruoja – Lenkijoje pigiau, Vokietijoje brangiau, Olandijoje dar brangiau. Bendrai degalams gali išeiti nuo 150 iki 200 eurų, priklausomai nuo to, kur pilatės. Protingiausia pilną baką užsipilti Lietuvoje, tada Lenkijoje – ten degalai pigesni nei Vokietijoje. Vokietijoje stenkitės nepilti degalų pirmoje degalinėje už sienos – ten visada brangiau. Geriau važiuoti toliau nuo sienos.

6. Kiek kainuoja kelių mokesčiai?

Lenkijoje yra mokamų autostradų ruožų – už visą kelią per Lenkiją sumokėsite apie 30-40 eurų. Vokietijoje lengviesiems automobiliams kelių mokesčių nėra, tai didelis pliusas. Olandijoje taip pat nėra kelių mokesčių lengviesiems automobiliams. Taigi bendrai kelių mokesčiams skirkite apie 30-50 eurų. Aišku, jei važiuojate per Čekiją, ten reikia vinjetės – dienai kainuoja apie 12 eurų. Bet kaip minėjau, per Čekiją važiuoja retai kas, nebent norite kitokio maršruto. Pagrindinė išlaida vis tiek bus degalai.

7. Ar verta važiuoti dviese, kad pasidalinti išlaidas?

Žinoma, kad verta. Jei važiuojate dviese arba trimis, išlaidos degalams ir kelių mokesčiams pasidalina per pusę arba trečdaliu. Be to, galima keistis prie vairo – kas labai palengvina kelionę. Pats kartą važiavau vienas iki Roterdamo – paskutines dvi valandas jau buvau toks pavargęs, kad vos laikiau akis atmerktas. Nuo to karto važiuoju tik su kompanija arba darau ilgesnę pertrauką vidury kelio. Jei neturite su kuo važiuoti, galima ieškoti bendrakeleivių – yra grupių feisbuke, kur žmonės siūlo vietas mašinoje.

8. Kiek kainuoja nakvynė pakeliui?

Jei nuspręsite nevažiuoti iš karto, o pernakvoti pusiaukelėje – Lenkijoje ar Vokietijoje – nakvynė kainuos nuo 30 iki 80 eurų už dvivietį kambarį. Pigiausia Lenkijoje – ten ir maistas pigesnis. Vokietijoje brangiau, bet kokybė geresnė. Aš dažniausiai nakvoju Poznanėje arba Berlyne – pusiaukelė, patogu. Kartą bandžiau sutaupyti ir miegojau mašinoje autostrados poilsio aikštelėje – ne pats geriausias sprendimas, nes naktį šalta, o ir saugumas abejotinas. Geriau jau pigų viešbutį pasiimti.

Sauga – vairavimas į Olandiją

9. Ar saugu važiuoti per Lenkiją naktį?

Lenkijos autostrados naktį yra gana saugios, bet mažesni keliai – jau kitas reikalas. Jei važiuojate pagrindiniu maršrutu per A2 autostradą, problemų neturėtų būti. Tačiau rekomenduoju vengti mažesnių kelių tamsiu paros metu – ten prastesnis apšvietimas, kartais keliai duobėti. Be to, naktį pavargstate greičiau, o Lenkijos ruožas ilgas. Pats bandžiau važiuoti naktį – iš pradžių gerai, bet po 4 valandų jau sunku susikaupti. Todėl geriau išvažiuoti labai anksti ryte, tarkim 4 valandą, kad pagrindinį atstumą įveiktumėte dieną.

10. Ką daryti, jei sugenda mašina kelyje?

Pirmiausia – ramiai. Jei turite draudimą su techninės pagalbos paslauga, skambinkite draudimo bendrovei. Dauguma Lietuvos draudimo bendrovių siūlo pagalbą kelyje visoje Europoje. Jei tokios paslaugos neturite, galima skambinti vietinei pagalbos tarnybai – Lenkijoje tai PZM, Vokietijoje ADAC. Pats kartą turėjau problemą Vokietijoje – užkaito variklis. Draudimas atsiuntė techninę pagalbą per valandą, mašiną nutempė iki serviso. Užtrukau pusę dienos, bet viskas išsisprendė. Todėl prieš kelionę būtinai patikrinkite, ar jūsų draudimas apima pagalbą kelyje užsienyje.

11. Kokios greičio ribos galioja pakeliui?

Lenkijoje autostradoje – 140 km/h, greitkelyje – 120 km/h, mieste – 50 km/h. Vokietijoje autostradoje daugumoje ruožų greičio ribos nėra, bet rekomenduojamas greitis – 130 km/h. Olandijoje autostradoje – 100 km/h dieną ir 130 km/h tam tikruose ruožuose vakare. Būkite atsargūs Olandijoje – ten greičio kontrolė labai griežta, baudos nemažos. Pats mačiau, kaip vienas lietuvis gavo baudą už 10 km/h viršijimą – 60 eurų. Atrodo nedaug, bet nemalonu. Todėl Olandijoje geriau laikytis taisyklių.

12. Ar reikia žieminių padangų?

Žiemos laikotarpiu – taip, būtinai. Lenkijoje ir Vokietijoje žieminės padangos privalomos esant žiemiškoms sąlygoms. Olandijoje formaliai nėra reikalavimo, bet protinga turėti. Be to, jei važiuojate gruodį ar sausį, sąlygos gali būti sudėtingos – sniegas, ledas, plikledis. Pats kartą važiavau lapkričio pabaigoje su vasarinėmis padangomis – buvo baisoka, kai Lenkijoje pradėjo snigti. Nuo to karto visada keičiu padangas prieš ilgą kelionę. Geriau permokėti už padangas, nei rizikuoti saugumu.

Praktiniai patarimai – kelionė į Olandiją

13. Ką vežtis į kelionę mašina?

Be dokumentų, būtinai turėkite pakrovėją telefonui, grynųjų pinigų (Lenkijoje kai kuriose vietose kortele neatsiskaitysite), vandens ir užkandžių. Dar rekomenduočiau – atsarginį ratą arba bent rato remonto komplektą, vaistinėlę, atšvaitą ir gesintuvą. Kai kurie dalykai privalomi pagal taisykles, kiti tiesiog praktiški. Aš visada vežuosi termosą su kava – pigiau nei pirkti degalinėse, o ir skanesnė. Dar patariu turėti atsarginį akumuliatorių telefonui – navigacija valgo bateriją greitai, ypač jei naudojatės Waze ar Google Maps.

14. Kur geriausia sustoti pailsėti?

Lenkijoje rekomenduoju sustoti Poznanėje – gražus miestas, yra kur pavalgyti ir prasitempti kojas. Vokietijoje – Hanoverio arba Osnabrücko apylinkėse. Ten poilsio aikštelės didesnės, švaresnės, yra normalūs restoranai. Autostradų degalinėse maistas brangus ir ne visada skanus, todėl geriau ieškoti mažesnių miestelių netoli autostrados – ten ir pigiau, ir skaniau. Kartą sustojome mažame Vokietijos miestelyje, radome šeimos restoranėlį – pavalgėme už 8 eurus, kai degalinėje tas pats būtų kainavęs 15. Verta ieškoti.

15. Ar reikia navigacijos, ar užtenka telefono?

Telefonas su Google Maps ar Waze pilnai užtenka. Bet būtinai atsisiųskite žemėlapius offline – Lenkijoje ir Vokietijoje kartais dingsta ryšys, ypač mažesniuose keliuose. Be to, turėkite atsarginį planą – užsirašykite pagrindinius maršruto taškus ant popieriaus. Skamba senamadiškai, bet kartą telefonas išsikrovė vidury Vokietijos, o pakrovėjas sugedo. Laimei, žinojau, kad reikia važiuoti link Hanoverio, todėl tiesiog sekiau nuorodas. Nuo to karto visada turiu atsarginį pakrovėją ir žemėlapį atspausdintą.

16. Kaip elgtis Olandijos keliuose?

Olandijos keliai labai geri, bet eismo taisyklės šiek tiek skiriasi. Pavyzdžiui, dviratininkai turi pirmenybę beveik visur – tai labai svarbu, nes Olandijoje dviračių daugiau nei automobilių. Dar vienas dalykas – apvaliosios sankryžos. Jų labai daug, ir taisyklės paprastos: kas yra apskritime, tas turi pirmenybę. Bet pirmą kartą gali būti painu. Be to, Olandijoje labai daug kamerų – greičio, raudonos šviesos, vidutinio greičio matavimo. Todėl geriau laikytis taisyklių ir nesukčiauti. Baudos ateina paštu net po kelių mėnesių.

Problemos – kas gali nutikti kelyje

17. Ką daryti, jei pasiklydote?

Nepanikuokite. Jei turite telefoną su navigacija – įjunkite ir sekite nurodymus. Jei telefono nėra – važiuokite iki artimiausio didesnio miesto, ten rasite nuorodas. Lenkijoje ir Vokietijoje ženklai aiškūs, o Olandijoje – dar aiškesni. Pats kartą pasiklydau Vokietijoje, kai navigacija nusiuntė keliu, kurio nebuvo – matyt, seni duomenys. Važiavau pagal nuorodas iki artimiausio miesto, tada susiorientavau. Užtruko papildomą valandą, bet nieko baisaus. Svarbiausia – nestoti panikai ir nevažiuoti bet kur.

18. Ką daryti, jei pavargote vairuoti?

Sustokite. Taip paprastai. Geriau prarasti valandą laiko, nei rizikuoti avarija. Poilsio aikštelėse galima prigulti mašinoje arba tiesiog pasivaikščioti. Kava padeda, bet neilgam – jei esate labai pavargęs, kava nepadės. Pats naudoju taisyklę: kas 3 valandos – privaloma 20 minučių pertrauka. Kartą bandžiau važiuoti 6 valandas be sustojimo – pabaigoje jau mačiau dalykus, kurių nėra. Nuo to karto griežtai laikausi pertraukų. Jei važiuojate vienas, galima paskambinti draugui ir pasikalbėti – tai padeda išlikti budriam.

19. Ką daryti, jei gavote baudą užsienyje?

Mokėkite. Deja, bet kitaip neišeis. Baudos iš Lenkijos, Vokietijos ir Olandijos ateina į Lietuvą – tarp šalių yra susitarimai dėl informacijos keitimosi. Jei nemokėsite, bauda didės, o galiausiai gali kilti problemų kitą kartą kertant sieną. Olandijoje baudos ypač griežtos – už nedidelį greičio viršijimą gali gauti 100-200 eurų. Geriau tiesiog laikytis taisyklių. Jei manote, kad bauda neteisinga, galite skųstis, bet procesas ilgas ir sudėtingas, ypač užsienio kalba.

20. Ar galiu vežti maistą per sienas?

Taip, asmeniniam vartojimui galite vežti beveik viską – mėsą, sūrį, duoną, vaisius. Europos Sąjungoje nėra apribojimų maisto produktams asmeniniam naudojimui. Bet nesivežkite per daug – jei atrodysite kaip prekeivis, muitinėje gali užklausti. Kartą mačiau, kaip vienas žmogus vežė 20 kilogramų šaltienos – muitininkai ilgai klausinėjo. Normaliam kiekiui – kelios dėžutės sumuštinių, vaisių, gėrimų – jokių problemų. Be to, Olandijoje maistas brangus, todėl protinga turėti savo atsargų bent pirmoms dienoms.

Gyvenimas – kas laukia atvykus į Olandiją

21. Kur palikti mašiną Olandijoje?

Didžiuosiuose miestuose – Amsterdamas, Roterdamas, Haga – automobilių stovėjimas labai brangus. Centre gali kainuoti 5-7 eurus už valandą. Geriau ieškoti P+R (Park and Ride) aikštelių – jos yra miestų pakraščiuose, kainuoja 1-2 eurus už visą dieną, o dar viešasis transportas į centrą įskaičiuotas. Amsterdamo P+R aikštelėse yra net nemokamų vietų, bet jos greitai užsipildo. Jei gyvenate ne didmiestyje, stovėjimas dažniausiai nemokamas arba pigus. Bet centre – visada brangu.

22. Ar sunku važinėti Olandijos miestuose?

Amsterdame – taip, labai. Miestas skirtas dviračiams ir pėstiesiems, automobiliams ten nelabai vietos. Gatvės siauros, vienpusės, pilna dviratininkų, kurie ne visada laikosi taisyklių. Be to, daug kanalų – vienas neatsargus manevras, ir mašina vandenyje. Rimtai, taip nutinka. Roterdamas ir Haga šiek tiek draugiškesni automobiliams, bet vis tiek geriau naudotis viešuoju transportu. Jei atvykote mašina, palikite ją stovėjimo aikštelėje ir važinėkite traukiniais ar tramvajais – patogiau ir pigiau.

23. Ką daryti, jei mašiną reikia remontuoti Olandijoje?

Olandijoje servisų daug, bet brangu. Paprastas aptarnavimas gali kainuoti dvigubai daugiau nei Lietuvoje. Jei problema nedidelė – pakeisti lemputę ar padangą – galima tai padaryti patiems arba degalinėje. Jei rimtesnis remontas, ieškokite lietuviškų arba lenkiškų servisų – jų Olandijoje yra, ypač didesniuose miestuose. Internete galima rasti rekomendacijų. Pats teko keisti stabdžių kaladėles Roterdame – lietuvių servise sumokėjau 80 eurų, kai olandiškas servisas prašė 200. Verta ieškoti.

24. Ar verta vežtis savo mašiną ilgesniam laikui?

Priklauso nuo situacijos. Jei vykstate trumpam – savaitei ar dviems – mašina praverčia, ypač jei norite keliauti po šalį. Jei vykstate ilgesniam laikui – dirbti ar gyventi – gal geriau mašiną palikti Lietuvoje ir Olandijoje pirkti vietinę. Olandijoje naudotos mašinos pigesnės nei Lietuvoje, o ir draudimas ne toks brangus. Be to, vietinė mašina turi olandiškus numerius – mažiau klausimų iš policijos. Bet čia jau kiekvieno asmeninis sprendimas. Aš savo mašiną vežiausi, nes prie jos pripratęs, bet dabar galvoju, kad galėjau ir čia nusipirkti.

25. Kaip dažnai reikia grįžti į Lietuvą su mašina?

Nėra taisyklės – priklauso nuo jūsų. Kai kurie žmonės grįžta kas mėnesį, kiti – kartą per pusmetį. Kelionė ilga, brangi, ir vargina. Jei turite šeimą Lietuvoje, turbūt norėsite grįžti dažniau. Jei ne – galima ir rečiau. Aš grįžtu 3-4 kartus per metus, dažniausiai per šventes. Kiekviena kelionė kainuoja apie 300-400 eurų (degalai, kelių mokesčiai, kartais nakvynė). Tai nemažai, bet kitaip sunku – nuosava mašina vis tiek patogiau nei skristi lėktuvu, ypač jei veži daiktų.

26. Ar galima Olandijoje vairuoti su lietuvišku vairuotojo pažymėjimu?

Taip, galima. Lietuviškas vairuotojo pažymėjimas galioja visoje Europos Sąjungoje, įskaitant Olandiją. Nereikia jokio tarptautinio pažymėjimo ar vertimų. Tiesiog turėkite jį su savimi ir viskas. Jei persikeliate gyventi į Olandiją ilgesniam laikui, galite pasikeisti pažymėjimą į olandišką, bet tai nebūtina – lietuviškas galioja iki jo galiojimo pabaigos. Pats vairuoju su lietuvišku jau trejus metus – jokių problemų. Policija tikrina dokumentus retai, bet jei sustabdo, užtenka parodyti pažymėjimą ir asmens dokumentą.

Išvada

Kelionė į Olandiją mašina – tai ilgas, bet įveikiamas maršrutas. Svarbiausia – pasiruošti iš anksto: patikrinti mašiną, susidėti dokumentus, suplanuoti sustojimus. Neskubėkite, darykite pertraukas, ir viskas bus gerai. Pats šį kelią įveikiau daugiau nei dešimt kartų – kiekvieną kartą vis lengviau. Jei turite klausimų, drąsiai klauskite – geriau pasitarti prieš kelionę, nei gailėtis kelyje. Sėkmės kelyje!