Keleivius Amsterdamas Lietuva, Vežame kiekvieną dieną

Grįžti namo iš Amsterdamo – tai ne tik kelionė, tai tarsi mažas gyvenimo etapo uždarymas. Arba pradžia. Priklauso nuo to, kuria kryptimi žiūri. Mes vežame keleivius iš Amsterdamo į Lietuvą kiekvieną dieną, ir per tuos metus mačiau visko – žmones, kurie grįžta po studijų, po darbo, po vizito pas draugus, po gydytojo konsultacijos. Kiekvienas turi savo istoriją. O mūsų darbas – tiesiog saugiai nuvežti juos namo. Paprasta? Iš pirmo žvilgsnio taip. Bet kai važiuoji 1600 kilometrų su aštuoniais nepažįstamais žmonėmis mikroautobuse, visada atsiranda niuansų. Šiame straipsnyje pasidalinsiu viskuo, ką reikia žinoti apie keleivių vežimą iš Amsterdamo į Lietuvą.

Pagrindai – kas, kaip, kada

1. Kaip užsisakyti vietą mikroautobuse iš Amsterdamo?

Paprasčiausias būdas – paskambinti arba parašyti mums. Nėra jokios sudėtingos rezervacijos sistemos ar programėlės – tiesiog pasakote, kada norite važiuoti, iš kurios Amsterdamo vietos, ir kur Lietuvoje norite atsidurti. Mes patikriname, ar yra laisvų vietų, ir užregistruojame. Kartais žmonės bando rezervuoti per socialinius tinklus – tai galima, bet lėčiau. Telefonas visada greičiau. Turėjome situaciją, kai žmogus parašė žinutę Facebook ir laukė atsakymo tris dienas – tuo metu vietos jau buvo išparduotos. Dabar visada sakau – jei skubu, skambinkite. Rašytinės žinutės kartais pasimeta.

2. Kiek kainuoja kelionė iš Amsterdamo į Lietuvą?

Kaina priklauso nuo to, kur tiksliai Lietuvoje norite atvykti. Į Vilnių – apie 80-120 eurų, į Kauną – kiek mažiau, į Klaipėdą – kiek daugiau. Bet tai tik orientacinės kainos – jos gali keistis priklausomai nuo sezono, degalų kainų, paklausos. Vasarą, kai visi grįžta iš studijų ar darbų, kainos gali būti aukštesnės. Žiemą, ypač sausį, kartais taikome mažesnius tarifus. Svarbu suprasti, kad kaina paprastai jau įtraukia bagažą – vieną didelį lagaminą ir vieną rankinį. Jei turite daugiau – apie tai reikia pranešti. Vieną kartą žmogus atsinešė keturis lagaminus ir stebėjosi, kad reikia mokėti papildomai. Fizika yra fizika – daugiau daiktų, mažiau vietos kitiems.

3. Ar galima mokėti grynaisiais?

Taip, galima mokėti tiek grynaisiais, tiek pavedimu. Dauguma keleivių renkasi pavedimą iš anksto – taip patogiau ir saugiau. Bet jei norite mokėti grynaisiais – tai visiškai normalu. Ypač vyresni žmonės dažniau renkasi grynuosius – jie tiesiog labiau pasitiki. Vienas senjoras visada atsineša tiksliai suskaičiuotus pinigus – centas į centą. Juokinga, bet pagarbu. Svarbu tik turėti tinkamą sumą – vairuotojas ne visada turi grąžos. Turėjome atvejį, kai keleivis atėjo su 200 eurų banknotu – vairuotojas neturėjo tiek grąžos. Teko važiuoti iki degalinės, kad išsikeistų. Nuo tada prašome turėti tinkamą sumą arba mokėti pavedimu.

4. Kada geriausia rezervuoti vietą?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Ypač jei planuojate važiuoti savaitgalį ar prieš šventes. Penktadienio ir sekmadienio reisai užsipildo greičiausiai – tada grįžta dauguma dirbančių žmonių ir studentų. Jei skambinate prieš pat išvykimą, gali būti, kad vietų jau nebėra. Rekomenduoju rezervuoti bent 3-5 dienas prieš. Bet jei skubiai – visada galite pabandyti. Būna, kad kažkas atšaukia rezervaciją paskutinę minutę, ir atsiranda laisva vieta. Sėkmės reikalas. Turėjome keleivį, kuris visada rezervuoja prieš mėnesį – jis mėgsta planuoti. Ir yra tokių, kurie skambina tą pačią dieną. Abu variantai galimi, bet pirmasis saugesnis.

5. Ar galima rezervuoti vietą grupei?

Taip, grupėms taikome specialias sąlygas. Jei važiuoja 4 ir daugiau žmonių iš tos pačios vietos, galime pasiūlyti nuolaidą. Taip pat galime atvykti tiesiai į jūsų nurodytą vietą – nereikia eiti iki standartinio sustojimo. Tai patogu, pavyzdžiui, jei grupė draugų grįžta iš festivalio arba jei įmonė siunčia darbuotojus namo. Turėjome užsakymą, kai aštuoni žmonės grįžo iš konferencijos – jie visi dirbo toje pačioje įmonėje. Užsisakė visą mikroautobusą. Tai buvo patogu visiems – ir jiems, ir mums. Grupiniai užsakymai visada laukiami.

6. Ką daryti, jei nežinau tikslios datos?

Jeigu nežinote tikslios datos, galite rezervuoti preliminariai – mes įrašysime jus į sąrašą, o kai žinosite datą, pranešite. Bet svarbu suprasti, kad preliminari rezervacija negarantuoja vietos. Jei tuo metu, kai nuspręsite važiuoti, visos vietos bus užimtos – teks laukti kitos dienos. Todėl rekomenduoju, kai tik sužinote datą, iš karto patvirtinti. Ypač vasarą – tada vietos išgaruoja greitai. Turėjome keleivę, kuri rezervavo preliminariai, o paskui pamiršo pranešti tikslią datą. Kai pagaliau paskambino – vietų nebebuvo. Teko laukti dvi dienas. Nemalonu, bet tokia realybė.

Praktiniai klausimai – bagažas, dokumentai, gyvūnai

7. Kiek bagažo galima vežtis?

Kiekvienas keleivis gali vežtis vieną didelį lagaminą arba kelioninį krepšį (iki 30 kg) ir vieną rankinį bagažą. Tai standartinė norma. Jei turite daugiau – pavyzdžiui, grįžtate iš emigracijos su visais savo daiktais – reikia derinti atskirai. Papildomas bagažas paprastai kainuoja papildomai, bet ne visada – priklauso nuo to, kiek vietos yra mikroautobuse. Svarbiausia – pranešti iš anksto. Vieną kartą žmogus atėjo su trimis didžiuliais lagaminais ir sakė, kad „čia nieko ypatingo“. Deja, fiziškai viskas netilpo. Teko vieną lagaminą palikti kitam reisui. Nemalonu abiems pusėms. Todėl visada prašome – pasakykite iš anksto, kiek bagažo turite.

8. Ar galima vežtis dviratį iš Amsterdamo?

Amsterdamas yra dviračių miestas, todėl dažnai gauname tokių užklausų. Dviratį vežti galima, bet apie tai būtinai reikia pranešti iš anksto. Dviratis užima daug vietos, ir ne kiekvienas mikroautobusas gali jį sutalpinti. Paprastai prašome išimti priekinį ratą arba sulenkti dviratį, jei tai įmanoma. Už dviratį mokamas nedidelis papildomas mokestis – 10-20 eurų. Vasarą, kai studentai grįžta namo, tokių užklausų gauname daug. Vieną kartą vežėme penkis dviračius vienu metu – teko gerai pasukti galvą, kaip viską sutalpinti. Pavyko, bet mikroautobusas atrodė kaip dviračių parduotuvė.

9. Kokie dokumentai reikalingi kelionei?

Kadangi Lietuva ir Nyderlandai yra Šengeno zonoje, pakanka asmens tapatybės kortelės arba paso. Bet visada rekomenduoju turėti dokumentą su savimi – niekada negali žinoti. Ypač jei mikroautobusas kerta Lenkiją – nors tai taip pat Šengenas, kartais būna patikrinimai. Svarbu, kad dokumentas būtų galiojantis – pasibaigęs pasas gali sukelti problemų. Turėjome situaciją, kai keleivės pasas buvo pasibaigęs prieš dvi savaites – ji to nežinojo. Laimei, Lenkijos pasieniečiai buvo supratingi ir praleido, bet tai buvo sėkmė. Visada patikrinkite dokumento galiojimą prieš kelionę.

10. Ar galima vežtis gyvūnus iš Amsterdamo?

Gyvūnus vežame, bet su sąlygomis. Maži gyvūnai – katės, maži šunys – turi būti specialioje transportavimo dėžėje. Dideli šunys gali važiuoti, bet apie tai reikia pranešti iš anksto. Ne visi keleiviai mėgsta šalia sėdintį didelį šunį, todėl stengiamės tokius keleivius sodinti atskirai. Taip pat reikia turėti gyvūno dokumentus – skiepų pasą, mikroschemos numerį. Be dokumentų gyvūno per sieną nepervešite. Turėjome atvejį, kai žmogus atsinešė katę be jokių dokumentų – teko aiškinti, kad taip negalima. Jis labai supyko, bet taisyklės yra taisyklės. Gyvūnų pervežimas turi savo reikalavimus.

11. Ką daryti, jei pamiršau dokumentus?

Jei pamiršote dokumentus – tai rimta problema. Be dokumentų negalite keliauti, taškas. Galite grįžti pasiimti dokumentų, jei tai įmanoma, arba prašyti, kad kas nors atsiųstų juos per kurjerį. Bet tai užima laiko. Turėjome keleivį, kuris pamiršo pasą savo bute Amsterdame – jis grįžo pasiimti, bet mikroautobusas jau buvo išvykęs. Teko laukti kitos dienos. Nemalonu, bet saugiau nei bandyti keliauti be dokumentų. Kartais žmonės turi paso nuotrauką telefone – tai geriau nei nieko, bet ne visada pakanka. Fizinis dokumentas visada geriau. Dabar visada perspėjame keleivius prieš kelionę – patikrinkite, ar turite dokumentus.

12. Ar galima vežtis maistą?

Taip, maistą vežtis galima ir net rekomenduoju. Ilgoje kelionėje maistas svarbu. Degalinėse galima nusipirkti užkandžių, bet jie brangūs ir ne visada skanūs. Geriau pasiimti savo – sumuštinių, vaisių, sausainių, vandens. Svarbu tik neimti per daug kvapnaus maisto – mikroautobuse aštuoni žmonės, ir ne visi mėgsta jūsų silkės kvapą. Turėjome keleivį, kuris atsinešė keptą žuvį – visas mikroautobusas kvepėjo. Kiti keleiviai nebuvo labai patenkinti. Dabar kartais perspėjame – venkite labai kvapnaus maisto. Skamba juokingai, bet tai reali problema.

Kelionės metu – ko tikėtis

13. Kiek žmonių važiuoja vienu mikroautobusu?

Paprastai mikroautobuse būna 8-16 keleivių, priklausomai nuo transporto dydžio. Mažesni mikroautobusai – 8-9 vietos, didesni – iki 16. Stengiamės neperkrauti – jei yra 8 keleiviai, nesodiname 16. Patogumas svarbu. Ypač ilgoje kelionėje. Turėjome situaciją, kai vieną dieną užsirašė 14 keleivių – teko naudoti didesnį mikroautobusą. Visi tilpo, bet jautėsi, kad vietos mažiau. Dabar, kai tik galime, naudojame didesnį transportą net ir mažesniam keleivių skaičiui. Laisva vieta šalia – tai prabanga, kurią vertina kiekvienas ilgoje kelionėje.

14. Ar mikroautobuse yra WiFi?

Daugumoje mūsų mikroautobusų yra WiFi, bet ne visuose. Senesniuose modeliuose kartais trūksta. Taip pat WiFi kokybė priklauso nuo to, kur esame – Lenkijos gilumoje signalas gali būti silpnas. Rekomenduoju turėti savo mobilųjį internetą kaip atsarginį variantą. Ypač jei jums reikia dirbti kelionės metu arba bendrauti su artimaisiais. Turėjome keleivį, kuris bandė dalyvauti vaizdo skambutyje – WiFi buvo per silpnas, vaizdas strigo. Jis labai nervinosi. Dabar visada sakome – WiFi yra, bet negarantuojame tobulos kokybės. Tai mikroautobusas, ne biuras.

15. Ar mikroautobuse yra kondicionierius?

Taip, visuose mikroautobusuose yra kondicionierius. Vasarą tai būtina – be jo kelionė būtų nepakeliama. Bet kartais kondicionierius veikia per stipriai, ir keleiviai šąla. Arba atvirkščiai – veikia per silpnai, ir karšta. Temperatūros reguliavimas mikroautobuse yra amžinas kompromisas – vienam per šalta, kitam per karšta. Rekomenduoju pasiimti lengvą striukę ar megztinį, net vasarą. Turėjome keleivę, kuri visada prašydavo išjungti kondicionierių – jai buvo per šalta. Kiti keleiviai prašydavo įjungti – jiems buvo karšta. Galiausiai radome vidurį, bet tai parodo, kad komfortas yra subjektyvus dalykas.

16. Ką daryti, jei blogai jaučiuosi kelionės metu?

Jei pasijutote blogai – praneškite vairuotojui iš karto. Mikroautobuse yra pirmosios pagalbos rinkinys, o vairuotojas žino, kur yra artimiausios ligoninės ar vaistinės. Jei sergate jūros liga arba pykina nuo važiavimo – pasakykite, galime sustoti. Turime vaistų nuo pykinimo, bet ne visiems tinka. Geriau turėti savo. Turėjome keleivį, kuriam pykino nuo pat kelionės pradžios – jis kentėjo tyliai, kol galiausiai paprašė maišelio. Po to jis visada atsinešdavo vaistų nuo pykinimo. Sveikata svarbiau nei bet koks nepatogumas. Nekentėkite tyliai – mes galime padėti.

17. Ar galima klausytis muzikos be ausinių?

Ne, tai būtų labai nemandagu. Mikroautobuse aštuoni žmonės, ir ne visi nori klausytis jūsų muzikos. Ausinės yra privalomos. Tas pats galioja ir vaizdo įrašams – jei žiūrite filmą, naudokite ausines. Turėjome situaciją, kai keleivis klausėsi muzikos per garsiakalbį – kiti keleiviai prašė nutildyti, jis atsisakė. Teko vairuotojui įsikišti. Nemalonu visiems. Dabar turime taisyklę – be ausinių negalima. Skamba griežtai, bet tai pagrindinis mandagumas. Jūsų skonis muzikoje nebūtinai sutampa su kitų.

18. Kiek kartų sustojama kelionės metu?

Paprastai sustojame 3-4 kartus. Tai būna degalinės arba poilsio aikštelės, kur galima nueiti į tualetą, nusipirkti kavos, prasitempti kojas. Pirmasis sustojimas – maždaug po 2-3 valandų. Vėliau – kas 3-4 valandas. Ilgiausias sustojimas paprastai būna Lenkijoje, kur kartais stabtelime pavalgyti. Sustojimai trunka 15-25 minutes – pakanka, bet ne per daug. Svarbu grįžti laiku. Vieną kartą keleivis dingo per sustojimą – nuėjo į parduotuvę ir užtruko 40 minučių. Visi laukė, vairuotojas nervinosi. Dabar visada perspėjame – sustojimas 20 minučių, būkite laiku.

Atvykimas – kas nutinka pabaigoje

19. Kur tiksliai atvykstame Lietuvoje?

Priklauso nuo to, kur norite atvykti. Pagrindiniai taškai yra Vilnius (autobusų stotis arba kita sutarta vieta), Kaunas (autobusų stotis), Klaipėda. Bet galime sustoti ir kitur – pavyzdžiui, Marijampolėje, Alytuje, Šiauliuose, jei tai pakeliui. Svarbu derinti iš anksto. Paprastai keleiviai nori atvykti į didžiuosius miestus, bet būna ir išimčių. Vienas keleivis prašė sustoti mažame kaime netoli Kauno – mes sutikome, nes tai buvo pakeliui. Jis labai apsidžiaugė – nereikėjo papildomai važiuoti iš miesto. Lankstumas yra mūsų privalumas, bet jis turi ribas – negalime važiuoti į kiekvieną kaimą.

20. Ar kas nors pasitinka atvykus?

Mes tik nuvežame iki sutartos vietos – toliau jūsų reikalas. Bet dažnai keleivius pasitinka draugai, giminaičiai ar taksi. Rekomenduoju iš anksto susitarti su kažkuo, kas jus pasitiks. Ypač jei atvykstate naktį arba anksti ryte – tada viešasis transportas gali nevažiuoti. Turėjome keleivį, kuris atvyko į Vilnių 5 valandą ryto ir neturėjo kur eiti – pasiūlėme jam palaukti mikroautobuse, kol atsidarys jo viešbutis. Mažas dalykas, bet žmogui tai buvo svarbu. Kartais tiesiog žmogiškumas yra svarbiau nei taisyklės.

21. Ką daryti, jei atvykstu vėlai naktį?

Naktiniai reisai paprastai atvyksta anksti ryte – apie 4-6 valandą. Tai gali būti nepatogu, jei neturite, kur eiti. Stotys paprastai būna atidarytos, yra kavinės, kur galima palaukti. Taip pat galite iš anksto susitarti su draugais ar giminaičiais. Jei viešbutis – patikrinkite, ar registracija įmanoma anksti ryte. Kai kurie viešbučiai leidžia įsiregistruoti tik nuo 14 valandos. Turėjome keleivį, kuris užsisakė viešbutį, bet nežinojo, kad registracija tik nuo pietų – teks laukti aštuonias valandas. Dabar visada rekomenduoju patikrinti registracijos laiką prieš kelionę.

22. Ar galima prašyti sustoti ne standartinėje vietoje?

Galima, bet tai priklauso nuo to, ar tai pakeliui. Jei prašote sustoti vietoje, kuri yra arti mūsų maršruto – paprastai sutinkame. Bet jei tai reikštų didelį lankstą – tada prašome atvykti iki artimiausio standartinio sustojimo. Svarbu derinti iš anksto. Turėjome keleivį, kuris prašė sustoti prie jo namų kaime – pasirodė, kad kaimas yra 30 km nuo pagrindinio kelio. Tai reikštų valandą papildomo važiavimo. Atsisakėme, bet pasiūlėme sustoti arčiausiai esančiame miestelyje. Jis suprato. Lankstumas turi ribas, bet stengiamės padėti.

23. Ką daryti, jei atvykstu ne į tą miestą?

Tai nutinka retai, bet pasitaiko. Paprastai tai atsitinka, kai keleivys supainioja rezervacijos duomenis arba mes padarome klaidą. Jei taip nutiko – praneškite iš karto. Stengsimės kuo greičiau ištaisyti situaciją – arba nuvešime jus į reikiamą miestą, arba padėsime rasti kitą transportą. Turėjome atvejį, kai keleivis turėjo atvykti į Kauną, o mes jį išleidome Vilniuje – mūsų klaida. Iš karto organizavome transportą atgal į Kauną. Nemalonu, bet klaidos nutinka. Svarbiausia – jas pripažinti ir ištaisyti.

Specialūs atvejai – neįprastos situacijos

24. Ar vežate vaikus be suaugusiųjų?

Vaikus iki 16 metų vežame tik su suaugusiuoju arba turėdami raštišką tėvų sutikimą. Tai saugumo klausimas. Jei paauglys keliauja vienas – reikia, kad tėvai ar globėjai duotų sutikimą su savo kontaktiniais duomenimis. Taip pat rekomenduojame, kad vaikas turėtų telefoną. Turėjome situaciją, kai keturiolikmetis keliavo vienas ir jo telefonas išsikrovė. Tėvai skambino mums kas valandą – suprantama, jaudinosi. Dabar visada prašome, kad vaikai turėtų įkroviklį. Mažos detalės, bet svarbios. Vaiko saugumas yra prioritetas numeris vienas.

25. Ar vežate neįgaliuosius?

Stengiamės padėti, bet mūsų mikroautobusai nėra specialiai pritaikyti neįgaliesiems su vežimėliais. Jei žmogus gali sėdėti ir jam reikia tik pagalbos įlipti – tai įmanoma. Vairuotojas visada padeda. Bet jei reikia specialaus keltuvo – to negalime pasiūlyti. Būna, kad žmonės skambina ir klausia, ar galime paimti senyvo amžiaus žmogų, kuriam sunku vaikščioti. Paprastai taip – padedame įlipti, bagažą nešame mes. Svarbu tik iš anksto pranešti. Vieną kartą padėjome močiutei, kuri keliavo pas anūkus – ji buvo labai dėkinga. Žmogiškumas visada pirmoje vietoje.

26. Ką daryti, jei kelionės metu nutinka kažkas netikėto?

Gyvenimas yra nenuspėjamas, ir kelionės metu gali nutikti visko. Ligos, gedimai, avarijos, prasti orai – mes su tuo susiduriame reguliariai. Svarbiausia – išlikti ramiems ir bendrauti. Jei kas nors nutiko – praneškite vairuotojui. Mes turime planą B, planą C ir net planą D. Turėjome kelionę, kurios metu mikroautobusas sugedo, prapliupo lietus, ir dar vienas keleivis susirgo – viskas vienu metu. Išsprendėme visus tris klausimus per tris valandas. Keleiviai buvo sužavėti. Bet tai ne stebuklas – tiesiog patirtis. Kelyje visko nutinka, svarbu būti pasiruošus.

Išvada

Keleivių vežimas iš Amsterdamo į Lietuvą yra mūsų kasdieninis darbas, ir mes jį darome su atsakomybe. Suprantame, kad kiekvienas keleivys turi savo istoriją, savo poreikius, savo lūkesčius. Stengiamės juos visus patenkinti, nors tai ne visada lengva. Nuo rezervacijos iki atvykimo – kiekvienas žingsnis yra svarbus. Jei planuojate kelionę, skambinkite – atsakysime į visus klausimus. Saugios kelionės.