Keleivių vežimas Amsterdamas Klaipėda

Važiavimas iš Nyderlandų į Lietuvą yra kelionė, kurią kasmet atlieka tūkstančiai lietuvių – tiek grįžtančių namo, tiek atvykstančių dirbti ar studijuoti. Keleivių vežimas Amsterdamas Klaipėda yra vienas tų maršrutų, kurie jungia Vakarų Europą su Lietuvos pajūriu. Klaipėda – trečias pagal dydį Lietuvos miestas, uostas, vieta, kur daugelis mūsų turi giminių ar draugų. Pats važinėju šiuo maršrutu jau ilgai, ir galiu pasakyti – kelionė nėra trumpa, bet su tinkamu pasiruošimu ji gali būti gana patogi. Klaipėda iš Amsterdamo nutolusi maždaug 1500–1600 kilometrų, ir šiame straipsnyje atsakysiu į visus klausimus, kuriuos dažniausiai girdžiu iš keleivių.

Kelionė – keleivių vežimas Amsterdamas Klaipėda

Kiek trunka kelionė iš Amsterdamo į Klaipėdą?

Kelionė trunka maždaug 18–24 valandas. Tai priklauso nuo maršruto, sienos kirtimo, eismo sąlygų. Važiuojame per Vokietiją, Lenkiją, o tada – per Lietuvą. Paprastai iš Amsterdamo iki Klaipėdos – tai ilgesnis kelias negu iki Vilniaus ar Kauno, nes reikia apvažiuoti. Yra du pagrindiniai maršrutai – per Varšuvą ir Kauną arba per Suvalkus ir Marijampolę. Pirmas greitesnis – magistralės geresnės. Bet antras – trumpesnis atstumas. Vieną kartą važiavome per Suvalkus, bet keliai buvo remontuojami, ir praradome pusantros valandos. Po to grįžome prie seno maršruto. Iš Amsterdamo išvykstame vakare, Klaipėdą pasiekiame kitą dieną popiet arba vakare, priklausomai nuo to, ar viskas gerai kelyje.

Kokiu keliu važiuojate iš Amsterdamo į Klaipėdą?

Mūsų pagrindinis maršrutas: Amsterdamas – Oldenburgas – Hanoveris – Berlynas – Poznanė – Varšuvos aplinkkelis – Lodzė – Kaunas – Klaipėda. Tai maždaug 1550 km. Alternatyvus kelias – per Osnabrück, Hannover, Berlyną, iki Frankfurto prie Oderio, tada per Poznanę ir Bydgoszcz į Lietuvą. Šis kelias kartais greitesnis, nes vengia Varšuvos spūsčių. Tačiau Lenkijos keliai po Bydgoszcz ne visada geri – duobėti, lėti. Vokietijos greitkeliuose važiuojame greitai – 100–120 km/h, bet Lenkijoje – 70–90 km/h, priklausomai nuo kelio. Lietuvoje – nuo Marijampolės iki Klaipėdos greitkelis geras, bet ne toks platus kaip Vokietijoje. Maršrutą pasirenkame pagal eismo sąlygas – jei vienas kelias uždarytas, važiuojame kitu.

Ar važiuojate per Lenkiją?

Taip, be Lenkijos neapsieisime – ji yra tarp Vokietijos ir Lietuvos. Lenkija užima didžiausią kelionės dalį – maždaug 8–10 valandų važiavimo. Lenkijos keliai yra labai skirtingi – nuo puikių A2 greitkelių iki duobėtų regioninių kelių. Mes stengiamės važiuoti pagrindiniais keliais – A2 nuo Berlyno iki Varšuvos, tada A8 link Lietuvos. Lenkijos kelių kokybė pagerėjo per pastaruosius metus, bet vis dar yra ruožų, kuriuose reikia atsargiai važiuoti. Ypač žiemą – sniegas, ledas, stiprus vėjas. Lenkijos degalinėse sustojame, nes ten pigiau nei Vokietijoje. Maistas taip pat pigesnis – nors ne visada skanus, bet alkanam žmogui tinka. Vienas keleivis visada stodamas Lenkijoje perka cepelinų – ne visada randa, bet bando.

Ar Klaipėdoje vežate iki durų?

Klaipėdoje paprastai vežame iki nustatytos vietos – dažniausiai stoties arba pagrindinės sankryžos. Tačiau jei prašote nuvežti iki konkrečios vietos – tai galima, bet gali kainuoti papildomai. Klaipėda nėra mažas miestas – nuo centro iki Melnragės ar Girulių yra 10–15 km. Jei mikroautobusas pilnas, o visi nori išlipti skirtingose vietose – kelionė užsitęsia. Todėl geriausia susitarti dėl vienos ar dviejų pagrindinių išvykimo/išlipimo vietų. Tačiau suprantame, kad kartais žmogus turi daug lagaminų ir negali pats nuvažiuoti – tada stengiamės padėti. Vieną kartą vežėme moterį su trimis vaikais iki jos namų – negalėjome palikti stotyje su tiek daiktų. Tiesiog negalėjome.

Kaip dažnai važiuojate Amsterdamas–Klaipėda?

Dažnumas priklauso nuo sezono. Vasarą – kelis kartus per savaitę, kartais net kasdien, nes daug žmonių grįžta atostogų. Žiemą – rečiau, kartą per savaitę ar kas dvi savaites. Prieš Kalėdas ir Vėlines – kasdien, nes visi nori namo. Pavasarį ir rudenį – vidutiniškai du kartus per savaitę. Rekomenduojame rezervuoti iš anksto, ypač prieš šventes, nes vietos greitai užsipildo. Vieną kartą prieš Kalėdas visi mikroautobusai buvo pilni – žmonės skambino paskutinę savaitę, o mes nebegalėjome padėti. Jei planuojate kelionę – skambinkite bent dvi savaites iš anksto. Tai ne tik dėl vietos, bet ir dėl geresnės kainos. Paskutinės minutės rezervacijos visada brangesnės.

Ar yra tiesioginis maršrutas Amsterdamas–Klaipėda?

Taip, mes siūlome tiesioginį maršrutą be persėdimų. Iš Amsterdamo iki Klaipėdos – vienas mikroautobusas, vienas kelias. Tačiau kartais keleiviai klausia, ar galima persėsti – pavyzdžiui, važiuoti iki Varšuvos, o iš ten – kitu mikroautobusu iki Klaipėdos. Tai galima, bet nerekomenduojame. Persėdimas reiškia papildomą laukimą, papildomą riziką. Geriau viena ilga kelionė nei dvi trumpos su pertrauka. Tiesioginis maršrutas yra pigesnis ir patogesnis. Vienintelė išimtis – jei norite stabtelėti Varšuvoje ar kitame mieste. Tada kelionė suskaidoma į dvi dalis, ir kiekvieną dalį mokate atskirai. Bet jei tiesiog norite nuvykti iš taško A į tašką B – tiesioginis maršrutas yra geriausias pasirinkimas.

Kiek laiko užtrunka sienos kirtimas grįžtant?

Grįžtant iš Vokietijos į Lenkiją – sienos kontrolės praktiškai nėra. Bet Lenkijos-Lietuvos sienos kirtimas gali užtrukti – ypač vasarą, kai grįžta daug automobilių. Paprastai – 15–30 minučių. Tačiau kartais – valandą ar daugiau, jei yra patikrinimas. Lenkijos pasieniečiai kartais vykdo specialias operacijas – tada tenka laukti. Be to – jei mikroautobusas turi ne ES keleivių, patikrinimas ilgiau trunka. Lietuvos pusėje – paprastai greitai pravažiuojame. Tačiau jei muitinėje kyla klausimų dėl bagažo – gali užtrukti. Ypač jei vežate didelį kiekį prekių ar maisto. Rekomenduojame nevežti per daug ir nevežti draudžiamų dalykų – tada sienos kirtimas sklandus.

Bagažas – keleivių vežimas Amsterdamas Klaipėda

Kiek bagažo leidžiate vežtis?

Standartinė norma – vienas didelis lagaminas (iki 30 kg) ir viena rankinė. Daugiau – reikia derinti iš anksto. Mikroautobuse yra ribota vieta – jei visi vežasi po tris lagaminus, nebetilps. Grįžtant iš Olandijos žmonės dažnai vežasi daugiau daiktų – pirktų drabužių, dovanų, įvairių prekių. Suprantame, bet turime ribas. Jei turite ypatingai didelį bagažą – pavyzdžiui, dviratį arba muzikos instrumentus – praneškite iš anksto. Gali būti, kad reikės mokėti papildomai arba suderinti kitą mikroautobusą. Vieną kartą keleivis atėjo su keturiais lagaminais, dviračiu ir gitara – mes padėjome, bet tai buvo ekstremalu. Rekomenduojame vežtis tik būtiniausius dalykus. Galite pirkti Olandijoje, bet mikroautobuse nėra sandėlių.

Ar galima vežtis maistą iš Olandijos?

Taip, galima vežtis maistą asmeniniam naudojimui. Tačiau yra taisyklės – negalima vežtis didelių kiekių, kurie atrodo kaip prekyba. Pieno produktai, mėsa, žuvis – leidžiama mažais kiekiais. Sūris iš Olandijos – populiarus suvenyras. Bet jei vežate 10 kilogramų sūrio – muitinėje gali kilti klausimų. Alkoholis – leidžiama, bet ribojama (1 litras stipraus, 4 litrai vyno, 16 litrų alaus). Tabakas – 200 cigarečių. Jei viršijate normas – muitinėje gali tekti mokėti muito mokestį. Vienas keleivis vežėsi 5 litrus degtinės – muitinėje paėmė 4 litrus, liko tik vienas. Todėl neverta rizikuoti. Maistą vežtis galima, bet saikingai.

Ką daryti su trapiu bagažu?

Trapius daiktus – butelius, elektroniką, veidrodžius – supakuokite patys ir praneškite vairuotojui. Jis padės juos saugiai įdėti. Bet atsakomybė už pakavimą – jūsų. Jei butelis vyno suskyla, nes neįpakuojate – mes nekalti. Rekomenduojame burbulinį įvyniojimą, storą rūbų sluoksnį arba specialius dėklus. Vienas keleivis vežėsi paveikklą – įpakojo į antklodę, bet nepridengė kampo. Kampas nulūžo. Negerai, bet taip nutinka. Elektronikai – kompiuteriai, telefonai – paprastai problemų nekyla, jei ne kišate juos į didelį lagaminą be apsaugos. Rekomenduojame nešiotis elektroniką rankiniame krepšyje, o ne krauti į bagažo skyrių.

Ar draudžiama vežti tam tikrus daiktus?

Taip, draudžiami daiktai – ginklai, narkotikai, sprogmenys, kontrabandinės prekės. Alkoholis ir tabakas – tik leistinais kiekiais. Gyvūnai – tik su veterinariniais dokumentais ir iš anksto suderinus. Augalai – tam tikri draudžiami dėl fitosanitarinių reikalavimų. Didesni kiekiai grynų pinigų – virš 10 000 eurų – turi būti deklaruoti. Jei mikroautobuse randama draudžiamų dalykų – problema ne tik tam žmogui, bet visai grupei. Sulaikys mus visus, kol išsiaiškins. Vieną kartą pasienyje rado nelegalių cigarečių pas vieną keleivį – visi prarado dvi valandas. Tokiems žmonėms ne vieta mūsų maršrute. Prieš kraudami lagaminą – pagalvokite, ar viskas, ką vežatės, yra legalu.

Kaip apsaugoti bagažą nuo vagystės?

Vagystė mikroautobuse – retas atvejis, bet pasitaiko. Ypač jei sėdite gale, o lagaminas paliktas be priežiūros. Apsaugos priemonės: laikykite vertingus daiktus su savimi, ne lagamine. Dokumentus, pinigus, telefoną – visada šalia. Lagamine – drabužiai, ne elektronika. Nebrangūs spynelės ant lagamino – nebloga mintis, bet ne garantija. Sustojimų metu – pasiimkite piniginę ir telefoną, net jei išlipate tik 5 minutėms. Vienas keleivis sustojime Vokietijoje paliko piniginę ant sėdynės – grįžo, piniginės nebuvo. Mes nežinome, kas paėmė – gal kitas keleivis, gal kas nors iš išorės. Laimei, pinigų buvo nedaug, bet dokumentai – prarasti. Todėl – visada su savimi.

Kainos – keleivių vežimas Amsterdamas Klaipėda

Kiek kainuoja kelionė Amsterdamas–Klaipėda?

Kaina svyruoja tarp 90 ir 150 eurų. Priklauso nuo sezono, datos ir mikroautobuso. Vasarą ir prieš šventes – brangiau, nes paklausa didesnė. Žiemą – pigiau. Kaina gali skirtis tarp 20 eurų, priklausomai nuo to, ar rezervuojate iš anksto, ar paskutinę dieną. Mes stengiamės skelbti aiškią kainą be paslėptų mokesčių, bet ne visi pervežėjai tokie sąžiningi. Prieš rezervuojant – visada klauskite, kas įeina į kainą. Kaina paprastai apima vieną bagažo vienetą, transportą, sienos kirtimą. Papildomi daiktai, stotelės keitimas – galima mokėti papildomai. Kaina už vaiką – mažesnė, bet kaip jau minėjau – priklauso nuo amžiaus.

Ar grįžtant kaina kitokia?

Kartais taip, kartais ne. Grįžtant iš Olandijos į Lietuvą – kaina gali būti tokia pati arba šiek tiek didesnė. Priežastis – degalų kaina skirtingose šalyse, paklausa ir maršruto sudėtingumas. Jei grįžtate po savaitgalio ar švenčių – kaina paprastai didesnė, nes visi nori grįžti vienu metu. Mes nustatome kainas pagal rinką, bet stengiamės jos nemokyti per daug. Svarbu, kad žmogus galėtų grįžti namo. Tačiau ne visada galime daryti nuolaidas – degalai kainuoja, vairuotojams reikia mokėti, draudimas nesibaigia. Grįžtant kainos skirtumas paprastai 5–15 eurų, nebent yra ypatinga situacija. Rekomenduojame rezervuoti abiem kryptimis iš karto – tada galima gauti geresnę bendrą kainą.

Ar reikia mokėti už bagažą papildomai?

Įprastai vienas standartinis bagažas įeina į kainą. Jei antras bagažas – gali būti papildomas mokestis (5–15 eurų). Jei labai didelis ar sunkus – taip pat. Tačiau mes nesame lėktuvas – neturime griežtų svorio matuoklių. Jei lagaminas 5 kg virš normos – paprastai pražiūrime. Bet jei 20 kg virš – tada prašome mokėti. Problema ta, kad jei visi vežasi per daug, vieta baigiasi. Todėl bagažo normos yra ne tam, kad jums trukdyti, o kad visiems tilptų. Vieną kartą keleivė atsivežė 5 lagaminus – kitiems keleiviams nebuvo kur kojų padėti. Po to pradėjome griežčiau kontroliuoti. Suprantame, kad grįžtant iš Olandijos norite parsivežti daug daiktų, bet mikroautobusas nėra furgonas.

Kaip mokėti – grynais ar pavedimu?

Abu variantai galimi. Dažniausiai – avansą pavedimu, likutį grynais. Taip pat – visą sumą pavedimu prieš kelionę. Grynais – tik prieš išvykstant, vairuotojui. Mokėjimui užsienyje – grynais eurais arba pavedimu į Lietuvos sąskaitą. Užsienio bankai – pavedimas gali užtrukti, todėl mokėkite iš anksto. Jei mokate dieną – turėkite tikslią sumą, nes vairuotojas ne visada turi grąžos. Vienas keleivis mokėjo 200 eurų banknote – mes neturėjome grąžos. Laimei, kitas keleivis turėjo mažesnių banknotų ir iškeitė. Tokia situacija gali būti nepatogi, todėl turėkite tinkamus banknotus. Pavedimu – patogiausia, bet ne visi nori mokėti iš anksto. Suprantame ir gerbiame abu pasirinkimus.

Ar yra lojalumo nuolaidos?

Taip, jei važiuojate reguliariai – kas mėnesį ar dažniau – galima sudaryti lojalumo sutartį. Nuolaida paprastai 10–15% nuo standartinės kainos. Mes turime keletą nuolatinių keleivių – jie važiuoja kiekvieną mėnesį į darbą Olandijoje ir grįžta namo. Jiems taikome nuolaidą, nes jie yra lojalūs ir patikimi. Bet lojalumo nuolaida nėra automatiškā – reikia prašyti ir derinti. Taip pat – jei rekomenduojate mums naujus keleivius, galite gauti vienkartinę nuolaidą. Verslo modelis paprastas – jūs gaunate pigesnę kelionę, mes gauname daugiau klientų. Jei važiuojate retai – vieną kartą per metus – nuolaidos negausite, bet kaina turėtų būti sąžininga ir be nuolaidos.

Maršruto detalės – keleivių vežimas Amsterdamas Klaipėda

Kiek kartų sustojate kelionėje?

Per 18–24 valandų kelionę sustojame 5–8 kartus. Pirmas sustojimas – po 2–3 valandų, Vokietijoje. Tada kas 2–3 valandas. Ilgesni sustojimai – pietų metu, vidury Lenkijos. Visi sustojimai – degalinėse, kur galima nueiti į tualetą, nusipirkti maisto, ištiesti kojas. Stengiamės paskelbti sustojimus iš anksto, kad keleiviai žinotų. Bet kartais vairuotojas sustoja netikėtai – jei reikia į tualetą arba degalų. Kelionės metu svarbu judėti – ilgas sėdėjimas kenkia sveikatai. Rekomenduojame per kiekvieną sustojimą išlipti, prasieiti, pajudėti. Net jei nereikia į tualetą – išlipkite. Grynas oras ir judėjimas daro stebuklus. Kelių valandų sėdėjimas vienoje vietoje yra nenatūralu.

Kur sustojate Lenkijoje?

Lenkijoje sustojame keliose vietose – priklausomai nuo maršruto. Populiariausios stotelės – Poznanės ir Varšuvos apylinkėse. Ten yra didelių degalinių su restoranais, dušais, net lovomis trumpam poilsiui. Taip pat – Lodzėje, jei važiuojame per ją. Lenkijos degalinės yra gana geros, palyginti su kitomis šalimis – čia galima nusipirkti karšto maisto, kavos, užkandžių. Kainos – pigesnės nei Vokietijoje, bet brangesnės nei Lietuvoje. Maistas – lenkų virtuvė – kotletai, barszczas, pierogi. Ne visada sveika, bet sotu. Vienas lenkas vairuotojas visada rekomenduoja vietinį maistą – mes klausom, nes jis žino geriau. Rekomenduojame nevalgyti per daug – sunkus maistas ir ilgas sėdėjimas nesuderinami.

Ar yra sustojimas tarp Lenkijos ir Lietuvos?

Taip, sustojame prie sienos arba netrukus po jos. Tai galimybė prasiblaškyti po ilgo Lenkijos kelio. Lietuvos pusėje – Marijampolėje arba prieš Kauną – degalinėse, kur yra lietuviškas maistas. Kartais keleiviams tai pirmas kontaktas su Lietuvos keliu po ilgo laiko užsienyje – jie nori lietuviško maisto, lietuviškų kainų. Degalinėse Lietuvoje – šaltibarščiai, cepelinai (ne visada), duona su lašiniais. Tai ne svetimos šalies greitas maistas – tai namų skonis. Po sienos kirtimo atmosfera pasikeičia – kalba, kvapai, net kelio ženklai. Sustojimas čia yra ne tik praktinis, bet ir simbolinis – jūs grįžote. Po šio sustojimo iki Klaipėdos liko 2–3 valandos, priklausomai nuo vietos.

Kaip vairuotojai keičiasi kelionėje?

Per ilgą maršrutą dirba du vairuotojai – jie keičiasi kas 4–5 valandas. Keitimasis vyksta sustojimo metu – vienas vairuotojas pailsi, kitas perima. Tai privaloma pagal ES taisykles – vienas vairuotojas negali vairuoti daugiau nei 9 valandas per dieną. Mes turime sistemą – vienas vairuoja pirma kelionės pusėje (Vokietija), kitas – antrą (Lenkija, Lietuva). Tačiau tai gali keistis, priklausomai nuo vairuotojų pageidavimų. Kartais vienas vairuotojas geriau pažįsta Lenkijos kelius – tada jis vairuoja Lenkijoje. Darbas komandoje yra svarbus – vairuotojai turi vienas kitu pasitikėti. Ilgoje kelionėje pavargsta ne tik keleiviai, bet ir vairuotojai. Todėl poilsis yra būtinas – ne privalumas, o reikalavimas.

Ar važiuojate naktį?

Taip, dažniausiai naktį. Iš Amsterdamo išvykstame vakare – 18–22 valandą. Naktį važiuojame per Vokietiją, ryte – per Lenkiją, popiet – per Lietuvą. Naktinė kelionė turi privalumų – mažiau eismo, mažiau spūsčių, greitesnis važiavimas. Bet yra ir trūkumų – sunkiau suprasti, kas vyksta aplinkui, mieguistumas, diskomfortas. Dauguma keleivių naktį miega – tai gerai, bet ne visi gali miegoti sėdint. Rekomenduojame atsivežti pagalvėlę ir antklodę. Dieninės kelionės taip pat galimos – išvykstame ryte, atvykstame naktį. Bet tai mažiau populiariau, nes prarandate visą dieną kelyje. Naktinė kelionė leidžia "pramiegoti" didžiąją kelionės dalį, o atsibusti jau Lietuvoje.

Dokumentai – keleivių vežimas Amsterdamas Klaipėda

Kokius dokumentus reikia grįžtant iš Olandijos?

Grįžtant iš Olandijos – tas pat kaip ir važiuojant. ES piliečiams – asmens tapatybės kortelė arba pasas. Pasas turi galioti. Ne ES piliečiams – leidimas gyventi arba viza. Tačiau grįžtant yra viena papildoma problema – jei dirbote Olandijoje, turite turėti darbo dokumentus. Mokesčių numeris, darbo sutartis, draudimo kortelė – ne privalomi kelionei, bet naudingi, jei kyla klausimų. Kartais pasieniečiai klausia, ką veikėte Olandijoje – jei sakote "dirbau", gali paprašyti įrodymų. Tai retai, bet nutinka. Tačiau ES piliečiams laisvas judėjimas – jūs turite teisę dirbti bet kurioje ES šalyje be vizos ar leidimo. Dokumentų tikrinimas – tai ne draudimas, o patikrinimas. Turėkite dokumentus ir atsakykite į klausimus mandagiai.

Ar grįžtant reikia deklaruoti pinigus?

Jeigu vežate daugiau nei 10 000 eurų grynais – taip, privalote deklaruoti. Deklaracija pildoma pasienyje. Tai galioja bet kuriai ES šaliai. Mažesnės sumos – nereikia deklaruoti. Tačiau jei pasieniečiai įtaria, kad pinigai gauti nelegaliai – gali tikrinti bet kokią sumą. Tai nereiškia, kad jus sulaikys, bet gali paklausti pinigų kilmės. Geriausia turėti banko išrašus ar kitus įrodymus. Tačiau tai aktuali situacija tik tiems, kurie veža didelius kiekius grynų. Dauguma keleivių vežasi kelis šimtus eurų – tai nėra deklaruotina suma. Jei nežinote, ar deklaruoti – deklaruokite. Geriau per daug deklaruoti nei per mažai. Neteisinga deklaracija – bauda arba konfiskavimas.

Ar grįžtant tikrina bagažą?

Kartais taip, dažniausiai ne.