Keleivinis transportas į Amsterdamą, Vežame kiekvieną dieną

Amsterdamas – vienas tų miestų, į kuriuos lietuviai važiuoja dėl pačių įvairiausių priežasčių. Vieni dirba, kiti studijuoja, treti tiesiog nori pamatyti kanalus ir paragauti olandiškų blynų. Keleivinis transportas į Amsterdamą tapo kasdienybe – nebe egzotika, o įprastas susisiekimo būdas. Šiame straipsnyje surinkau visus klausimus, kuriuos girdžiu dažniausiai. Atsakysiu taip, kaip atsakyčiau draugui, kuris klausia prie kavos.

Užsakymas – keleivinis transportas į Amsterdamą

1. Kaip užsisakyti vietą keleiviniame transporte?

Paprastai yra keli būdai: internetu per vežėjo svetainę, telefonu arba per tarpininkus. Internetu patogiausia – pasirenkate datą, įvedate duomenis, sumokate ir gaunate patvirtinimą. Telefonu galite išsiaiškinti visus neaiškumus iš karto, bet kartais reikia palaukti eilėje. Tarpininkai – tai agentūros, kurios parduoda bilietus kelių vežėjų reisams. Patogu, nes vienoje vietoje matote visus variantus. Bet kainuoja šiek tiek daugiau. Vienas draugas visada perka per tarpininką, nes nenori gilintis į kiekvieno vežėjo tvarkaraštį. Aš asmeniškai renkuosi tiesioginį pirkimą – pigiau, ir žinai, su kuo kalbi.

2. Kada geriausia rezervuoti bilietą?

Kuo anksčiau, tuo geriau – tai skamba banaliai, bet tai tiesa. Ypač jei planuojate kelionę savaitgalį, prieš šventes ar vasarą. Geriausi laikai rezervacijai – bent savaitė prieš išvykimą. Bet gyvenimas ne visada leidžia planuoti. Turėjau klientą, kuris paskambino ketvirtadienį ir prašė vietos penktadienio reisui. Laimei, buvo viena laisva vieta – kažkas atšaukė. Bet tai sėkmė, o ne taisyklė. Jei galite – rezervuokite anksčiau. Jei ne – skambinkite ir klauskite, gal pasiseks.

3. Ar galima užsisakyti vietą telefonu?

Taip, dauguma vežėjų priima rezervacijas telefonu. Tai netgi patogu, jei turite specifinių klausimų – pavyzdžiui, ar galima vežtis dviratį, ar yra papildoma vieta bagažui. Telefonu galite iš karto gauti atsakymą. Bet būna ir kitaip: vienas žmogus skambino tris kartus, nes pirmus du kartus niekas neatsiliepė. Trečią kartą pagaliau atsiliepė, bet pasakė, kad reisas jau pilnas. Nemalonu. Todėl, jei skambinate – darykite tai darbo valandomis, geriau ryte, kai mažiau skambučių.

Tvarkaraščiai – keleivinis transportas į Amsterdamą

4. Kiek reisų per dieną vyksta į Amsterdamą?

Priklauso nuo sezono ir vežėjo. Vasarą gali būti 2-3 reisai per dieną, žiemą – vienas arba kas antrą dieną. Didžiausi vežėjai, kurie specializuojasi Lietuva-Nyderlandai maršrute, paprastai važiuoja kasdien. Mažesni vežėjai gali turėti tik 3-4 reisus per savaitę. Prieš Naujuosius ar Kalėdas dažnai pridedami papildomi reisai – paklausa didelė. Vienas vežėjas man sakė, kad gruodžio 23 dieną jis turėjo net penkis mikroautobusus į Amsterdamą – visi pilni. Planuokite pagal sezoną.

5. Ar yra reisų savaitgaliais?

Taip, savaitgaliais reisai vyksta, kartais net dažniau nei darbo dienomis. Šeštadieniais ir sekmadieniais daug žmonių važiuoja aplankyti giminių arba grįžta iš darbo savaitės. Bet savaitgaliais kainos gali būti kiek aukštesnės – paklausa didesnė. Jei galite rinktis, pirmadienis arba antradienis dažnai būna pigiausi. Vienas nuolatinis keleivis man sakė, kad jis specialiai važiuoja antradieniais – mažiau žmonių, mažesnė kaina, ramesnė kelionė. Protingas požiūris.

6. Kada geriausia išvykti, kad būtų mažiausiai vargo?

Anksti ryte – tai mano atsakymas. Kodėl? Nes dienos metu pravažiuojate didžiąją dalį maršruto, o vakare jau esate Amsterdame arba netoli jo. Jei išvykstate vakare – važiuojate naktį, miegate prastai, o ryte jau turite būti funkcionalus. Be to, anksti ryte mažiau eismo keliuose – ypač Lenkijoje, kur kamščiai prie didžiųjų miestų gali pridėti valandą ar dvi. Vienas vairuotojas man sakė, kad jis visada stengiasi pravažiuoti Varšuvą iki 7 ryto – po to prasideda košmaras.

Kainos – keleivinis transportas į Amsterdamą

7. Kiek kainuoja kelionė į Amsterdamą?

Kaip jau minėjau kitame kontekste, kainos svyruoja. Bet pakartosiu kitaip: vienam žmogui į vieną pusę – nuo 75 iki 140 eurų. Pirmyn-atgal – nuo 130 iki 220 eurų. Vaikams iki 12 metų dažnai taikoma nuolaida – 20-30 procentų. Kūdikiai iki 2 metų kartais vežami nemokamai, bet be atskiros sėdynės. Tai reiškia, kad vaikas sėdi tėvams ant kelių. Ilgai kelionei tai nelabai patogu – patikrinkite, ar vežėjas siūlo specialią kėdutę. Vieni siūlo, kiti ne.

8. Ar kaina priklauso nuo sėdynės vietos?

Paprastai ne – visos sėdynės kainuoja tiek pat. Bet yra išimčių: kai kurie vežėjai siūlo „premium" vietas priekyje su daugiau vietos kojoms už papildomą mokestį. Tai gali būti 10-20 eurų brangiau. Ar verta? Priklauso nuo jūsų. Jei esate aukštas ir ilgos kojos jums kelia diskomfortą – verta. Jei ne – taupykite. Vienas aukštas vaikinas (beveik 2 metrai) sakė, kad be papildomos vietos kojoms jis tiesiog nebegali išsėdėti. Jam tai ne prabanga, o būtinybė.

9. Ar yra nuolaidų grupėms?

Taip, dauguma vežėjų siūlo nuolaidas grupėms nuo 4-5 žmonių. Nuolaida gali būti 10-20 procentų. Jei keliaujate su šeima ar draugų kompanija – būtinai klauskite. Vienas tėvas vežėsi tris vaikus ir žmoną – penki žmonės. Gavo 15 procentų nuolaidą. Tai jau nemaža suma, kai kalbame apie penkis bilietus. Be to, grupėms kartais skiriamas atskiras mikroautobusas – patogiau, nes pažįstate visus keleivius.

Kelionės trukmė – keleivinis transportas į Amsterdamą

10. Kiek laiko trunka kelionė?

Jau minėjau – 18-24 valandos. Bet priklauso nuo daugelio dalykų. Vienas vairuotojas man sakė, kad jo greičiausias reisas buvo 17 valandų – beveik jokių spūsčių, minimalūs sustojimai. Lėčiausias – 28 valandos, nes Vokietijoje buvo sniego audra ir visi stovėjo kelyje. Vidutiniškai – apie 20-22 valandos. Svarbu suprasti, kad tai ne traukinys su fiksuotu grafiku. Kelyje gali nutikti bet kas. Turėkite kantrybės ir planuokite su laiko atsarga.

11. Ar kelionės trukmė skiriasi vasarą ir žiemą?

Taip, nors ne visada. Vasarą keliai geresni, bet daugiau eismo – ypač Vokietijoje, kur atostogų metu pusė Europos važiuoja į pietus. Žiemą mažiau eismo, bet orai gali būti prasti – sniegas, ledas, rūkas. Vienas vairuotojas pasakojo, kad sausio mėnesį jis važiavo per Lenkiją, kai temperatūra nukrito iki -20. Mikroautobusas važiavo gerai, bet kiti automobiliai stovėjo pakelėse. Rezultatas – ilgesnė kelionė, bet saugesnė, nes eismo beveik nebuvo. Sezonas turi įtakos, bet ne visada taip, kaip tikiesi.

12. Ką veikti kelionės metu?

Tai klausimas, kurį užduoda beveik visi pirmą kartą važiuojantys. Atsakymas: ką norite. Skaitykite, žiūrėkite filmus, klausykite muzikos, miegokite, kalbėkitės su kaimynu. Vienas žmogus per visą kelionę parašė pusę knygos – sako, kad mikroautobuse jis geriausiai susikaupia. Kitas žiūrėjo visą „Žiedų Valdovo" trilogiją – laiko užteko. Trečias tiesiog miegojo ir atsibudo jau Amsterdame. Svarbiausia – turėti ką veikti. 20 valandų be veiklos gali būti ilgos. Labai ilgos.

Patogumai – keleivinis transportas į Amsterdamą

13. Kokios sėdynės mikroautobuse?

Paprastai tai odinės arba medžiaginės sėdynės su atlošais. Kokybė priklauso nuo mikroautobuso amžiaus ir vežėjo požiūrio. Naujesni mikroautobusai turi patogesnes sėdynes su reguliuojamais atlošais. Senesni – paprastesnes. Vienas keleivis skundėsi, kad jo sėdynė neatsilenkė – visą kelią sėdėjo stačiai. Nemalonu. Kitas sakė, kad jo mikroautobuse sėdynės buvo beveik kaip verslo klasėje lėktuve. Skirtumai yra. Jei patogumas jums svarbus – paklauskite prieš perkant bilietą, kokio mikroautobuso tikėtis.

14. Ar mikroautobuse yra tualetas?

Daugumoje mikroautobusų nėra tualeto. Tai vienas didžiausių skirtumų nuo didelių autobusų. Todėl sustojimai kas 3-4 valandas yra ne prabanga, o būtinybė. Jei turite sveikatos problemų, dėl kurių tualetas reikalingas dažniau – praneškite vairuotojui. Dauguma supranta ir gali padaryti papildomą sustojimą. Bet geriausia – ribokite skysčių vartojimą prieš kelionę ir per ją. Viena moteris gėrė litrą arbatos prieš išvykimą – po trijų valandų jau nežinojo, kur dėtis. Mokomės iš klaidų.

15. Ar galima miegoti kelionės metu?

Galima, bet kokybė priklauso nuo jūsų gebėjimo miegoti sėdint. Kai kurie žmonės užmiega per penkias minutes bet kur. Kiti negali užmigti net lovoje, jau nekalbant apie mikroautobusą. Jei planuojate miegoti – pasiimkite pagalvėlę, antakių kaukę, ausų kamštukus. Tai padeda. Vienas nuolatinis keleivis turi specialią kelioninę pagalvę, kuri laiko galvą – sako, kad be jos nemiega. Aš asmeniškai miegu blogai transporte, bet kitiems pavyksta. Pabandykite – gal jums pasiseks.

Maršrutas – keleivinis transportas į Amsterdamą

16. Per kurias šalis važiuoja mikroautobusas?

Paprastai maršrutas eina per keturias šalis: Lietuva, Lenkija, Vokietija, Nyderlandai. Kartais, jei maršrutas eina per pietinę dalį – per Čekiją arba Austriją, bet tai rečiau. Pagrindinis kelias – per Lenkiją ir Vokietiją. Kiekviena šalis turi savo specifiką: Lenkijoje keliai geresni nei prieš 10 metų, bet vis dar pasitaiko remontų. Vokietijoje greitkelių kokybė puiki, bet spūstys prie didžiųjų miestų – garantuotos. Nyderlanduose keliai trumpi, bet greiti. Bendras atstumas – apie 1600-1800 kilometrų.

17. Ar mikroautobusas kerta sienas?

Taip, bet kadangi visos keturios šalys yra Šengeno zonoje, sienų kontrolės paprastai nėra. Tai reiškia, kad sienas kertate be sustojimo – tiesiog važiuojate toliau. Bet yra išimčių: kartais vyksta atsitiktiniai patikrinimai, ypač jei yra padidėjusi saugumo situacija. Tokiais atvejais gali tekti sustoti ir parodyti dokumentus. Tai nutinka retai, bet nutinka. Vienas vairuotojas pasakojo, kad prieš porą metų Vokietijos-Lenkijos sienoje visus tikrino – užtruko pusvalandį. Nemalonu, bet nieko nepadarysi.

18. Ką daryti, jei mikroautobusas vėluoja?

Pirmiausia – nesinervinkite. Vėlavimai nutinka dėl įvairių priežasčių: eismo sąlygos, techniniai nesklandumai, ilgesnis nei planuota sustojimas. Jei mikroautobusas vėluoja, vežėjas turėtų pranešti – skambučiu arba SMS. Bet ne visada tai daro. Jei laukiate ir niekas neskambina – skambinkite patys. Geriau žinoti, kas vyksta, nei stovėti nežinioje. Vienas keleivis laukė dvi valandas, nes mikroautobusas užstrigo kamščiuose. Jis nežinojo, kas vyksta, ir nervinosi. Paskambino – sužinojo, kad vėluos dar valandą. Bent jau žinojo.

Dokumentai – keleivinis transportas į Amsterdamą

19. Kokių dokumentų reikia?

Lietuvos piliečiams – asmens tapatybės kortelė arba pasas. Užtenka vieno iš jų. Ne ES piliečiams – pasas su galiojančia Šengeno viza arba leidimu gyventi. Be to, turėkite bilietą – elektroninį arba atspausdintą. Jei keliaujate su vaiku, kuris keliauja su vienu iš tėvų – gali prireikti kito tėvo sutikimo. Tai ne visada tikrinama, bet geriau turėti. Vienas tėvas važiavo su sūnumi – pasienyje niekas neklausė. Bet kitas buvo paprašytas parodyti sutikimą. Geriau pasiruošti nei gailėtis.

20. Ar reikia paso, jei turiu ID kortelę?

Nyderlandams – ne. ID kortelė galioja visoje ES ir Šengeno zonoje. Bet jei planuojate vykti toliau – pavyzdžiui, į Jungtinę Karalystę – paso reikės. Taip pat paso gali prireikti, jei skrendate lėktuvu iš Amsterdamo į ne ES šalį. Tačiau grynai kelionei iš Lietuvos į Amsterdamą – ID kortelės užtenka. Vienas žmogus specialiai darė pasą, nes manė, kad be jo neįleis. Nereikėjo. Bet pasas niekada nėra blogas dalykas – jei turite, pasiimkite.

Saugumas – keleivinis transportas į Amsterdamą

21. Ar keleivinis transportas saugus?

Apskritai – taip. Bet saugumas priklauso nuo daugelio veiksnių: vairuotojo patirties, mikroautobuso būklės, kelio sąlygų. Patikimi vežėjai investuoja į saugumą – reguliariai tikrina transportą, samdo patyrusius vairuotojus, turi draudimą. Mažiau patikimi gali taupyti. Todėl rinkitės vežėją atsargiai. Patikrinkite atsiliepimus, paklauskite pažįstamų. Vienas žmogus pasirinko pigiausią variantą – mikroautobusas buvo senas, vairuotojas atrodė pavargęs. Kelionė praėjo gerai, bet jis sakė, kad kitą kartą mokės daugiau už ramybę.

22. Ką daryti, jei pasijaučiu blogai kelionės metu?

Praneškite vairuotojui iš karto. Jis gali sustoti anksčiau arba pirmosios pagalbos vaistinėlėje rasti, ko reikia. Jei sergate chroniškai – turėkite su savimi reikiamus vaistus. Judesio liga (pykinimas nuo važiavimo) – dažna problema. Yra specialių tablečių, kurios padeda. Viena mergina visada važiuoja su tabletėmis nuo pykinimo – be jų jai blogai po pirmos valandos. Su tabletėmis – viskas gerai. Pasiruošimas svarbus. Ir nesigėdykite – vairuotojas matęs visko, vienas pykinantis keleivis jo nenustebins.

Atvykimas – keleivinis transportas į Amsterdamą

23. Kur Amsterdame sustoja keleivinis transportas?

Dažniausiai – Amsterdam Sloterdijk stotyje arba Amsterdam Centraal. Tai pagrindiniai transporto mazgai, iš kurių patogu toliau judėti – metro, tramvajumi, traukiniu. Kai kurie vežėjai siūlo pristatymą iki adreso, bet tai papildomai kainuoja. Jei atvykstate pirmą kartą – Sloterdijk gali pasirodyti painus. Bet yra ženklai, informacijos centrai, ir olandai kalba angliškai beveik visi. Vienas žmogus pasakojo, kad jis išlipo Sloterdijk ir nežinojo, kur eiti. Priėjo prie informacijos – per 5 minutes viską paaiškino. Nebijokite klausti.

24. Kaip iš stoties pasiekti viešbutį arba kitą vietą?

Amsterdamas turi puikų viešąjį transportą – metro, tramvajai, autobusai. Iš Sloterdijk arba Centraal galite pasiekti bet kurią miesto dalį per 15-30 minučių. Rekomenduoju nusipirkti OV-chipkaart – tai kortelė, su kuria mokate už visą viešąjį transportą Nyderlanduose. Galima nusipirkti stotyje arba parduotuvėse. Alternatyva – vienkartiniai bilietai, bet jie brangesni. Taksi arba Uber – patogu, bet kainuoja daugiau. Vienas turistas pasakojo, kad jis išleido 40 eurų taksi nuo stoties iki viešbučio – su metro būtų kainavę 3 eurus. Skirtumas akivaizdus.

25. Ar mikroautobusas veža atgal į Lietuvą?

Taip, kaip jau minėjau – dauguma vežėjų organizuoja reisus abiem kryptimis. Atgalinis reisas paprastai išvyksta iš tų pačių stočių – Sloterdijk arba Centraal. Jei turite bilietą pirmyn ir atgal, patvirtinkite grįžimo datą bent prieš kelias dienas. Vienas žmogus pamiršo patvirtinti – atėjo į stotį, o jo vardo sąraše nebuvo. Laimei, buvo laisvų vietų, bet streso užteko. Patvirtinkite. Tai užtrunka penkias minutes, bet sutaupo daug nervų.

Papildomi klausimai – keleivinis transportas į Amsterdamą

26. Ar verta važiuoti mikroautobusu, ar geriau lėktuvu?

Priklauso nuo prioritetų. Lėktuvas greitesnis – skrydis trunka 2-2,5 valandos. Bet reikia pridėti kelionę iki oro uosto, registraciją, saugumo patikrą, laukimą, o po to – iš oro uosto iki miesto. Realiai – 5-6 valandos nuo durų iki durų. Mikroautobusu – 20-24 valandos. Bet mikroautobusas veža nuo durų iki durų (arba beveik), nereikia sukti galvos dėl bagažo mokesčių, ir kaina dažnai mažesnė. Jei laikas svarbus – lėktuvas. Jei svarbu patogumas ir kaina – mikroautobusas. Kiekvienas renkasi pagal save.

Keleivinis transportas į Amsterdamą – tai patikrintas ir populiarus būdas pasiekti Nyderlandus. Svarbiausia – pasiruošti, pasirinkti gerą vežėją ir turėti kantrybės ilgai kelionei. Jei turite klausimų, kurių čia neatsakiau – skambinkite vežėjui. Jie žino savo reikalus geriau nei bet kas kitas. Geros kelionės.