Kaunas Amsterdamas keleiviai, Vežame kiekvieną dieną

Kaunas–Amsterdamas – vienas tų maršrutų, kuris pastaraisiais metais tapo beveik kasdienybe tūkstančiams lietuvių. Vieni važiuoja dirbti, kiti – studijuoti, treti tiesiog aplankyti draugų ar giminių, kurie jau spėjo įsitvirtinti Nyderlanduose. Aš pats dirbu pervežimų srityje jau ne vienerius metus ir galiu pasakyti, kad keleivių srautas iš Kauno į Amsterdamą nuolat auga. Žmonės ieško patikimo, nebrangaus ir patogaus būdo nusigauti iš taško A į tašką B – ir autobusas dažnai laimi šioje kovoje. Vežame kiekvieną dieną, ir tai reiškia, kad jums nereikia derintis prie retų reisų ar laukti savaitėmis tinkamo laiko. Šiame tekste atsakysiu į visus klausimus, kuriuos girdžiu dažniausiai.

Keleiviai – kas dažniausiai keliauja šiuo maršrutu

1. Kas dažniausiai važiuoja maršrutu Kaunas–Amsterdamas?

Įvairūs žmonės – nuo studentų iki pensininkų. Bet daugiausia tai darbingo amžiaus žmonės, kurie dirba Nyderlanduose sezoninį arba nuolatinį darbą. Žemės ūkis, logistika, statybos, aptarnavimo sfera – tai sritys, kur lietuviai Amsterdame ir aplink jį randa darbą. Antra didelė grupė – studentai. Nyderlanduose daug programų anglų kalba, ir kainos, nors nemažos, vis tiek vilioja. Trečia grupė – turistai, ypač vasarą. Jie važiuoja savaitgaliui ar savaitei, nori pamatyti kanalus, muziejus, tulpių laukus. Ir dar yra ta grupė žmonių, kurių niekas nemini – tie, kurie važiuoja pas gydytojus. Nyderlanduose medicinos lygis aukštas, ir kai kurie lietuviai ten vyksta konsultacijoms ar procedūroms. Tai ne visada vieša informacija, bet ji egzistuoja.

2. Ar daug studentų važiuoja iš Kauno į Amsterdamą?

Taip, ir jų skaičius auga. Nyderlandai yra viena populiariausių krypčių tarp lietuvių studentų – universitetai siūlo daug programų anglų kalba, o diplomai pripažįstami visoje Europoje. Amsterdamas, Utrechtas, Leidenas, Delftas – tai miestai, kur lietuviai studijuoja. Studentai dažniausiai važiuoja rugsėjo pradžioje (studijų pradžia) ir gruždžio pabaigoje (Kalėdos namie). Vasarą jie grįžta ilgesniam laikui. Bilietai studentams paprastai pigesni – 10–20 procentų nuolaida su studento pažymėjimu. Vienas studentas man pasakojo, kad pirmą kartą važiavo su dviem didžiuliais lagaminais ir gitara – vairuotojas vos tilpino viską į bagažinę. Dabar jis važiuoja tik su kuprine – sako, viską, ko reikia, galima nusipirkti vietoje.

3. Ar vyresnio amžiaus žmonės dažnai keliauja šiuo maršrutu?

Daugiau, nei galėtumėte pagalvoti. Dažniausiai – aplankyti vaikų ar anūkų, kurie gyvena Nyderlanduose. Tai emocingos kelionės – seneliai veža lietuviško maisto, rūkytos dešros, naminių konservų. Vienas senjoras man pasakojo, kad kiekvieną kartą veža anūkui „tikrą lietuvišką duoną“, nes, anot jo, olandiška duona „ne ta“. Vyresni žmonės dažnai renkasi autobusą, nes jiems patogiau nei skristi – nereikia važiuoti į oro uostą, nereikia eiti per patikras, tiesiog sėdi ir važiuoji. Bet ilga kelionė jiems sunkesnė – reikia dažniau sustoti, judėti, išeiti pasivaikščioti. Mes tai suprantame ir stengiamės atsižvelgti. Tiesa, viena močiutė man sakė, kad autobuse susipažino su kita močiute, ir dabar jos važiuoja kartu kiekvieną mėnesį – susitinka prieš kelionę, sėdi greta, plepa visą kelią. Gražu.

4. Ar šeimos su vaikais dažnai važiuoja?

Dažniau vasarą ir per šventes. Šeimos su mažais vaikais – tai iššūkis tiek jiems, tiek mums. Vaikams ilga kelionė nuobodi, jie nori judėti, o autobuse tam nėra daug vietos. Tėvai būna pavargę, vaikai – irzlūs, ypač naktį. Bet yra ir tokių šeimų, kurios važiuoja reguliariai – tėvai dirba Amsterdame, vaikai lieka Lietuvoje su seneliais, ir savaitgaliais tėvai grįžta arba vaikai važiuoja pas juos. Tai liūdna realybė, bet ji egzistuoja. Viena mama man pasakojo, kad jos penkiametis sūnus autobuse visada užmiega per 20 minučių – sako, jam vibruojantis autobusas veikia kaip užmigdymo mašina. Kitas vaikas, priešingai, nemiega nė minutės ir klausinėja „ar jau atvažiavom?“ kas pusvalandį. Vaikai skirtingi.

5. Ar yra keleivių, kurie važiuoja reguliariai?

Yra, ir jų nemažai. Vadinamieji „savaitgaliniai keliautojai“ – žmonės, kurie dirba Amsterdame penkias dienas, o penktadienio vakarą sėda į autobusą ir grįžta į Kauną. Sekmadienį – atgal. Tai sunkus gyvenimo būdas, bet kai kurie taip gyvena metais. Yra ir tokių, kurie važiuoja kas dvi savaites arba kartą per mėnesį. Mes juos pažįstame – vardais, veidais, istorijomis. Vienas vyras važiuoja kiekvieną penktadienį jau trejus metus. Jis turi savo mėgstamą vietą – prie lango, trečioje eilėje. Jei kas nors kitas ten atsisėda, jis mandagiai paprašo persėsti. Mes tai gerbiame. Tai jo rutina, jo ritualas. Autobusas jam – ne tik transportas, bet ir laikas sau, laikas pagalvoti, pailsėti nuo darbo.

Maršrutas – kelias iš Kauno į Amsterdamą

6. Koks maršrutas iš Kauno į Amsterdamą?

Paprastai: Kaunas – Marijampolė – Suvalkai – Varšuva – Poznanė – Berlynas – Hanoveris – Osnabriukas – Enschede – Amersfoortas – Amsterdamas. Tai pagrindinis maršrutas per Lenkiją ir Vokietiją. Atstumas – apie 1500 kilometrų. Kelionė trunka 20–24 valandas, priklausomai nuo eismo, sienos kirtimo ir sustojimų. Yra ir alternatyvių maršrutų – per Čekiją arba per Belgiją, bet jie retesni ir ilgesni. Lenkijos atkarpa paprastai pravažiuojama naktį, Vokietija – ryte, o Nyderlandai – priešpiet. Tai optimalus grafikas, bet jis gali keistis. Vienas vairuotojas man sakė, kad geriausia kelionės dalis – kai pravažiuoji Vokietiją ir įvažiuoji į Nyderlandus. Staiga keliai tampa lygesni, ženklai aiškesni, ir jauti, kad jau beveik ten.

7. Kiek kartų autobusas sustoja pakeliui?

Paprastai 3–4 kartus. Pirmas sustojimas – Lenkijoje, maždaug po 4–5 valandų važiavimo. Antras – viduryje Lenkijos arba prie Vokietijos sienos. Trečias – Vokietijoje, degalinėje arba poilsio aikštelėje. Ketvirtas (kartais) – jau Nyderlanduose, prieš pat Amsterdamą. Sustojimai trunka 15–25 minutes – pakankamai nueiti į tualetą, nusipirkti kavos, pramankštinti kojas. Bet nerekomenduoju toli nuo autobuso nueiti – jis nelaukia, jei pavėluosite. Vienas keleivis kartą nuėjo į degalinės parduotuvę „tik minutėlei“ ir užtruko 10 minučių, nes rado nuolaidą alui. Grįžo – autobuso nebėra. Teko laukti kito reiso kitą dieną. Alus kainavo 2 eurus, o naujas bilietas – 50. Brangus alus.

8. Ar važiuojame per naktį?

Taip, didžioji dalis kelionės vyksta naktį. Autobusas išvyksta vakare (apie 18–20 valandą) ir važiuoja per visą naktį. Lenkija pravažiuojama tamsiu paros metu, Vokietija – anksti ryte, o Nyderlandai – priešpiet. Tai sąmoningas sprendimas – naktį mažiau eismo, greičiau važiuojama, ir keleiviai gali miegoti. Bet miegas autobuse nėra toks pat kaip lovoje – sėdint, su triukšmu, vibracija, šviesomis. Kai kurie žmonės miega puikiai, kiti – nė akies nenumeria. Aš priklausau antrai grupei. Mano patarimas – ausinės su raminančia muzika arba balso įrašais, kaklo pagalvėlė ir tamsi akių kaukė. Ir nesitikėkite, kad miegosite 8 valandas iš eilės – realiai, 4–5 valandos su pertraukomis yra geras rezultatas.

9. Koks kelias blogiausias – Lenkija ar Vokietija?

Lenkija, be konkurencijos. Ne dėl saugumo – tiesiog kelių kokybė. Ypač senieji keliai, kurie veda nuo sienos link Varšuvos. Duobės, nelygumai, remontai – tai kasdienybė. Autostrados Lenkijoje geros, bet ne visada galima jomis važiuoti – priklauso nuo maršruto. Vokietijoje keliai puikūs – lygūs, plati, aiškūs ženklai. Bet Vokietijoje kitas iššūkis – spūstys. Ypač aplink Berlyną, Hanoverį ir prie Dortmundą. Vasarą penktadieniais Vokietijos autostrados tampa milžiniškomis stovėjimo aikštelėmis. Vienas vairuotojas man sakė, kad kartą prie Hamburgo stovėjo 3 valandas – nejudėjo nė metras. Keleiviai išlipo, vaikščiojo palei autostradą, kažkas net futbolo kamuolį išsitraukė. Neįprastas vaizdas.

10. Ar reikia vizos važiuojant per Lenkiją ir Vokietiją?

Ne, jei esate Lietuvos ar kitos ES šalies pilietis. Lenkija, Vokietija ir Nyderlandai yra Šengeno zonoje – laisvas judėjimas be pasienio kontrolės. Bet kartais būna laikini patikrinimai – ypač Vokietijos pasienyje, kai padidėja saugumo lygis. Tada policija gali paprašyti parodyti dokumentą. Jei nesate ES pilietis, situacija kitokia – gali reikėti Šengeno vizos arba leidimo gyventi. Svarbu tai išsiaiškinti prieš kelionę. Vienas keleivis – Ukrainos pilietis su leidimu gyventi Lietuvoje – buvo sustabdytas Vokietijoje. Viskas buvo tvarkoje, bet patikrinimas užtruko 40 minučių, ir autobusas vėlavo. Jis jautėsi nejaukiai, nors nieko blogo nepadarė. Tiesiog tokia procedūra.

Patogumai ir sąlygos – kas svarbu keleiviams

11. Kokios sėdynės autobuse?

Standartinės tarpmiestinės sėdynės – minkštos, su atlošu, reguliuojamos. Vietos kojoms – vidutiniškai. Jei esate aukštesnis nei 185 cm, gali būti ankštoka. Kaip minėjau anksčiau, geriausia vieta – prie avarinio išėjimo, ten daugiausiai vietos. Bet tos vietos dažnai užimtos pirmos. Paskutinė eilė – dažniausiai penkios sėdynės kartu, mažiau vietos kojoms, bet galima atsilošti iki galo. Vidurinės eilės – standartas. Jei keliaujate dviese, prašykite dvivietės – jos yra priekyje arba gale. Vienas keleivis man sakė, kad jo mėgstamiausia vieta – paskutinė eilė, kairėje pusėje. Sako, ten mažiau vibracijos. Nežinau, ar tai tiesa, ar tik jo įsitikinimas, bet jis visada prašo būtent tos vietos.

12. Ar galima rinktis sėdynę perkant bilietą?

Kai kurie vežėjai leidžia, kiti – ne. Jei leidžia, paprastai tai kainuoja papildomai – 2–5 eurai už pasirinkimą. Jei neleidžia, sėdynė priskiriama automatiškai arba renkatės įlipę. Aš rekomenduoju atvykti anksčiau, jei norite geresnės vietos – pirmi įlipa, pirmi renkasi. Bet tai ne visada teisinga – kartais vairuotojas turi sąrašą su priskirtomis vietomis. Jei keliaujate su vaiku, praneškite iš anksto – gali priskirti vietas prie priekio, arčiau vairuotojo. Jei turite sveikatos problemų (pvz., reikia dažnai eiti į tualetą), taip pat praneškite – sėdynė gale, šalia tualeto, bus patogiau. Viena moteris su judėjimo negalia važiavo mūsų autobusu – mes pasirūpinome, kad ji gautų patogiausią vietą. Tai savaime suprantama, bet verta paminėti.

13. Ką daryti, jei autobuse per karšta ar per šalta?

Prašykite vairuotojo sureguliuoti temperatūrą. Jis gali padidinti arba sumažinti šildymą/kondicionierių. Bet reikia suprasti, kad autobuse 50 žmonių, ir vienam karšta, kitam šalta – neįmanoma patikti visiems. Todėl mano patarimas – sluoksniai. Lengvas marškinėlis, ant jo megztinis, ant megztinio striukė. Per karšta – nusivelki. Per šalta – užsivelki. Pledas taip pat praverčia. Ir dar – kojinės. Skamba juokingai, bet autobuse kojos dažnai šąla, net jei viršuje karšta. Vienas keleivis visada važiuova su šlepetėmis – nusiauna batus, apsiauna šlepetes ir sako, kad taip jaučiasi kaip namie. Kiti keleiviai į jį žiūri keistai, bet jam nerūpi. Jo komfortas, jo taisyklės.

14. Ar autobuse galima gerti alkoholį?

Oficialiai – ne. Dauguma vežėjų draudžia alkoholį autobuse. Bet realybėje... na, kartais žmonės išgeria alaus arba vyno. Kol tai daroma tyliai, be triukšmo ir be problemų, vairuotojai dažnai užmerkia akis. Bet jei prasideda garsus kalbėjimas, dainavimas arba konfliktai – tada jau kita istorija. Vairuotojas turi teisę išlaipinti keleivį, kuris trukdo kitiems. Ir tai nutinka. Vienas atvejis, kurį prisimenu: trys vyrai gėrė degtinę, pradėjo dainuoti, vienas užmigo, kitas pradėjo konfliktuoti su kitu keleiviu. Vairuotojas sustojo degalinėje ir paprašė visų trijų išlipti. Jie išlipo. Autobusas pajudėjo. Tyliau. Geriau. Alkoholis ir ilga kelionė – ne pati geriausia kombinacija.

15. Ką daryti, jei pasijutau blogai kelionės metu?

Praneškite vairuotojui iš karto. Jis gali sustoti anksčiau, iškviesti pagalbą arba tiesiog duoti vandens ir palaukti. Jei turite vaistų – vartokite. Jei ne – degalinėse galima nusipirkti pagrindinių vaistų (skausmą malšinančių, nuo pykinimo, nuo viduriavimo). Bet jei situacija rimta – vairuotojas kvies greitąją pagalbą. Tai nutinka retai, bet nutinka. Vienas keleivis pradėjo dusti pakeliui – alerginė reakcija. Laimei, jis turėjo adrenaliną su savie, ir šalia sėdėjęs keleivis – slaugytoja – padėjo. Vairuotojas sustojo, iškvietė greitąją, ir viskas baigėsi gerai. Bet tai buvo įtemptos 20 minučių. Nuo to laiko aš visada klausiu, ar keleiviai turi sveikatos problemų, kurias turėtume žinoti. Ne visada atsako, bet bent jau paklausiu.

Bilietai ir kainos – praktinė informacija

16. Kiek kainuoja bilietas iš Kauno į Amsterdamą?

40–80 eurų, priklausomai nuo sezono, dienos ir kada perkate. Pigiausia – darbo dienoms, perkant iš anksto. Brangiausia – penktadienio vakarui, vasarą, paskutinę minutę. Studentams, vaikams iki 12 metų ir senjorams taikomos nuolaidos. Grupėms (6+ žmonės) – taip pat. Kaina gali skirtis ir priklausomai nuo vežėjo – vieni siūlo pigesnius bilietus, bet mažiau patogumų, kiti – brangesnius, bet su geresniu autobusu. Aš rekomenduoju ne rinktis pigiausią variantą, o geriausią kainos ir kokybės santykį. Kartais 10 eurų skirtumas reiškia visiškai kitokį komforto lygį. Vienas klientas visada perka pigiausią, bet paskui skundžiasi – na, ką padarysi. Pigiausia retai būna geriausia.

17. Ar kainos skiriasi priklausomai nuo dienos?

Taip, ir gana ženkliai. Penktadienis ir sekmadienis – brangiausios dienos. Pirmadienis ir antradienis – pigiausios. Trečiadienis ir ketvirtadienis – vidurys. Šeštadienis – priklauso nuo sezono. Tai susiję su paklausa – kai daugiau žmonių nori važiuoti, kainos kyla. Tai ne mūsų išradimas – taip veikia visa transporto industrija. Jei galite rinktis dieną, rinkitės antradienį arba trečiadienį – sutaupysite 10–20 eurų. Ir dar – rytiniai reisai dažnai pigesni nei vakariniai, nes mažiau populiarūs. Bet tada atvykstate naktį, o ne ryte – reikia galvoti, kas jums svarbiau. Asmeniškai aš renkuosi vakarinį reisą ir moku daugiau – man svarbu atvykti ryte, turėti visą dieną.

18. Kaip gauti nuolaidą bilietui?

Yra keli būdai. Pirma – pirkti iš anksto. Kuo anksčiau, tuo pigiau. Antra – naudoti nuolaidų kodus – jie kartais būna vežėjų svetainėse arba socialiniuose tinkluose. Trečia – būti studentu, vaiku ar senjoru – automatiškai gaunate nuolaidą. Ketvirta – pirkti grupinį bilietą. Penkta – prenumeruoti vežėjų naujienlaiškius – kartais jie siūlo specialius pasiūlymus tik prenumeratoriams. Ir dar – lojalumo programos. Kai kurie vežėjai turi sistemas, kur kiekvienas kelionė suteikia taškų, ir po tam tikro skaičiaus kelionių gaunate nemokamą bilietą. Tai ilgalaikis dalykas, bet jei važinėjate dažnai, verta. Vienas klientas per trejus metus sukaupė tiek taškų, kad gavo nemokamą bilietą į abi puses. Sako, vertėjo.

19. Ar galima mokėti autobuse?

Paprastai ne. Bilietai perkami iš anksto – internetu, stoties kasoje arba telefonu. Autobuse mokėti grynais arba kortele galima tik išimtiniais atvejais – jei yra laisvų vietų ir vairuotojas sutinka. Bet tai rizikinga – jei vietų nėra, liksite stotyje. Aš visada rekomenduoju pirkti iš anksto. Tai saugiau, pigiau, ir ramiau. Vienas keleivis bandė įlipti be bilieto, tikėdamasis sumokėti autobuse – vietų nebuvo. Jis laukė kitą dieną. Nuo to laiko visada perka iš anksto. Kartais mokyklis brangiai kainuoja, bet šiuo atveju – tik laiko kaina.

20. Ką daryti, jei bilietas nebeatitinka mano plano?

Priklauso nuo bilieto tipo. Standartinį bilietą galima pakeisti arba atšaukti su mokesčiu – paprastai 5–15 eurų. Pigius „nekeičiamus“ bilietus – deja, ne. Jei pirkote per platformą, kreipkitės į ją, ne tiesiai į vežėją – jie turi skirtingas taisykles. Jei kelionė atšaukta dėl ligos, kartais galima gauti visą grąžinimą su gydytojo pažyma. Bet reikia veikti greitai – dauguma vežėjų reikalauja pranešti bent 24 valandas prieš išvykimą. Vėliau – jokių garantijų. Aš pats esu atšaukęs bilietą dėl netikėto reikalo – praradau 10 eurų mokesčiui, bet atgavau likusią sumą. Geriau 10 eurų nei visas bilietas.

Praktiniai klausimai – kas dar svarbu

21. Kaip rasti autobusą stotyje?

Vilniaus ir Kauno autobusų stotyse tarptautiniai reisai paprastai išvyksta iš specialių platformų – jos pažymėtos numeriais arba užrašais. Bet ne visada aiškiai. Aš rekomenduoju atvykti bent 20 minučių anksčiau ir pasiklausti informacijos punkte arba stebėti ekranus su išvykimo informacija. Autobusas paprastai stovi aikštelėje 15–20 minučių prieš išvykimą – jį galima atpažinti pagal vežėjo logotipą arba maršruto numerį. Jei nerandate – skambinkite vežėjui. Geriau paskambinti ir paklausti nei klaidžioti po stotį. Vienas keleivis man pasakojo, kad pusvalandį ieškojo autobuso, nes stovėjo ne toje stoties pusėje – pasirodo, tarptautiniai reisai išvyksta iš kitos pusės nei vietiniai. Logiška, bet ne visiems akivaizdu.

22. Ar reikia atspausdinti bilietą?

Ne, užtenka telefone. QR kodas arba bilieto numeris – to pakanka. Bet, kaip jau minėjau kitame kontekste, turėkite atsarginę kopiją. Ekrano nuotrauka, atspausdintas variantas, arba bent jau bilieto numeris užsirašytas ant popieriaus. Technika kartais nuvilia – telefonas išsikrauna, programa stringa, dingsta ryšys. Būkite pasiruošę. Vienas keleivis atvyko su išsikrovusiu telefonu ir be jokios atsarginės kopijos. Vairuotojas pagal pavardę surado jį sąraše, bet tai užtruko. Visi laukė. Nepatogu. Nuo to laiko jis visada turi atspausdintą bilietą. Sako, senamadiška, bet patikima.

23. Ką daryti, jei autobusas vėluoja?

Palaukti. Skamba paprastai, bet tai vienintelis dalykas, kurį galite padaryti. Vėlavimai nutinka dėl daugybės priežasčių – spūstys, eismo įvykiai, gedimai, ilgas pasienio patikrinimas. Jei vėluoja iki 30 minučių – tai normalu. Jei ilgiau – skambinkite vežėjui. Jei vėluoja labai ilgai (3+ valandos) – galite turėti teisę į kompensaciją. Bet svarbiausia – nesinervinkite. Stresas nepadeda. Vairuotojas taip pat nenori vėluoti – jam tai reiškia ilgesnę darbo dieną ir nepatenkintus keleivius. Vienas atvejis: autobusas vėlavo 2 valandas dėl avarijos Lenkijoje. Keleiviai nervinosi, vienas net pradėjo rėkti ant vairuotojo. Bet ką vairuotojas galėjo padaryti? Jis nekaltas, kad kažkas kitas sukėlė avariją. Reikia suprasti, kad ne viskas priklauso nuo mūsų.

24. Ar saugu keliauti vienam?

Taip, apskritai saugu. Autobuse yra vairuotojas, kiti keleiviai, kameros (kai kuriuose autobusuose). Bet, kaip ir bet kur, reikia būti budriems. Saugokite daiktus, ypač stotelėse. Nepalikite vertingų dalykų be priežiūros. Jei jaučiatės nejaukiai dėl šalia sėdinčio keleivio – paprašykite vairuotojo pakeisti vietą. Tai jūsų teisė. Vienas keleivė man pasakojo, kad šalia jos sėdėjęs vyras elgėsi keistai – kalbėjo vienas, gestikuliavo. Ji paprašė vairuotojo persėsti, ir jis sutiko. Nieko blogo neatsitiko, bet ji jautėsi saugiau. Pasitikėkite savo instinktais. Jei kas nors atrodo negerai – praneškite.

25. Ką daryti, jei pamečiau daiktus autobuse?

Skambinkite vežėjui kuo greičiau. Paprastai autobusas grįžta tą pačią dieną arba kitą dieną, ir vairuotojas gali patikrinti, ar daiktas dar yra. Jei taip – jį galima perduoti kitu reisu arba atsiimti stotyje. Bet ne visada pavyksta – ypač jei daiktas mažas (telefonas, piniginė) ir kitas keleivis jį paėmė. Todėl – žymėkite savo daiktus, dėkite juos ten, kur matote, ir prieš išlipdami patikrinkite sėdynę. Vienas keleivis pamiršo nešiojamą kompiuterį – laimei, kitas keleivis pastebėjo ir atidavė vairuotojui. Bet ne visada pasiseka. Kompiuteris grįžo savininkui kitą dieną. Laimė, bet ne garantija.

26. Ar verta važiuoti autobusu iš Kauno, ar geriau važiuoti iš Vilniaus?

Priklauso nuo to, kur gyvenate. Jei Kaune – važiuokite iš Kauno. Jei Vilniuje – iš Vilniaus. Jei gyvenate tarp jų – rinkitės patogesnį laiką. Iš Vilniaus daugiau reisų, bet iš Kauno greičiau išvažiuojate iš miesto. Kaina panaši. Kelionės trukmė skiriasi 1–2 valandomis, priklausomai nuo maršruto. Jei gyvenate Kaune ir važiuojate iš Vilniaus, pridedate kelionę iki Vilniaus – 1,5 valandos autobusu arba 1 valandą traukiniu. Ar verta? Sunku pasakyti. Vienas žmogus sako, kad verta, kitas – kad ne. Aš sakau – darykite taip, kaip jums patogiau. Nėra vieno teisingo atsakymo.

Kaunas Amsterdamas keleiviai – tai ne tik maršrutas, tai istorijos tūkstančių žmonių, kurie kiekvieną dieną įveikia tą patį kelią. Vieni važiuoja pirmą kartą, kiti – šimtąją. Vieniems tai nuotykis, kitiems – rutina. Bet visiems tai reiškia kažką svarbaus – darbą, šeimą, svajonę, galimybę.