Iš Lietuvos į Olandiją autobusu, vežame kiekvieną dieną

Kas savaitę gaunu bent po kelis skambučius iš žmonių, kurie ieško patogaus būdo nuvykti iš Lietuvos į Olandiją. Vieni važiuoja dirbti, kiti aplankyti giminių, treti – studentai, kurie pradeda studijas Amsterdame ar Roterdame. Tiesa, dažniausiai skambina tie, kurie jau bandė ieškoti internete ir pasiklydo tarp dešimčių skelbimų. Suprantu – pasirinkimas didelis, o informacijos kartais per daug. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie autobusų pervežimą iš Lietuvos į Olandiją. Kalbėsiu paprastai, be jokių gražių frazių – tiesiog taip, kaip yra realybėje. Nes kai žmogus ruošiasi kelionei, jam reikia ne reklamos, o konkrečių atsakymų.

Kainos – autobusu iš Lietuvos į Olandiją

1. Kiek kainuoja bilietas autobusu iš Lietuvos į Olandiją?

Bilieto kaina priklauso nuo maršruto ir sezono. Paprastai vienas asmuo moka nuo 60 iki 90 eurų už vieną kelionę. Vasarą kainos kyla, ypač liepą ir rugpjūtį, kai visi vienu metu važiuoja atostogauti ar dirbti. Žiemą pigiau – kartais rasi bilietą ir už 55 eurus, bet tai jau rečiau. Jei perki paskutinę dieną, gali tekti mokėti ir 100 eurų. Todėl rekomenduoju užsisakyti bent savaitę prieš išvykimą. Aišku, pasitaiko ir akcijų, bet jomis pasikliauti nereikėtų – jos būna retai ir trumpai.

2. Ar yra nuolaidų grupėms?

Taip, dauguma vežėjų siūlo nuolaidas, jei keliauja bent 4–5 žmonės. Nuolaida paprastai būna 10–15 procentų. Bet čia reikia derinti iš anksto – ne visada pavyks gauti nuolaidą, jei skambinsi prieš pat išvykimą. Kartą viena šeima iš Kauno skambino likus dviem dienoms iki kelionės ir norėjo grupinės nuolaidos penkiems žmonėms. Deja, vietų jau beveik nebuvo, tai teko mokėti pilną kainą. Taigi – planuokite anksčiau. Be to, kai kurie vežėjai daro nuolaidas vaikams iki 12 metų, bet tai jau priklauso nuo konkretaus vežėjo.

3. Ką daryti, jei neturiu pinigų bilietui iš karto?

Kai kurios įmonės leidžia rezervuoti vietą ir sumokėti vėliau – paprastai per 2–3 dienas. Bet tai ne visada galioja. Yra buvę atvejų, kai žmogus rezervavo, bet nespėjo laiku sumokėti, ir vieta atiteko kitam. Todėl geriau turėti pinigus prieš rezervuojant. Kitas variantas – kai kurie vežėjai priima mokėjimą išsimokėtinai per sistemas kaip „Mokilizingas", bet tai labiau taikoma brangesnėms kelionėms arba jei užsisakai ne tik pervežimą, bet ir papildomas paslaugas. Paprastam bilietui geriau tiesiog susimokėti iš karto.

4. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo miesto, iš kurio išvykstu?

Taip, skirtumas yra. Jei važiuoji iš Vilniaus, kaina gali būti šiek tiek didesnė nei iš Kauno ar Klaipėdos, nes maršrutas ilgesnis. Bet skirtumas paprastai nedidelis – 5–10 eurų. Iš mažesnių miestų, pavyzdžiui, Šiaulių ar Panevėžio, kaina gali būti tokia pati kaip iš Kauno, nes autobusas vis tiek važiuoja pro šalį. Tiesa, jei nori, kad autobusas sustotų specialiai tavo mieste, gali tekti mokėti papildomai. Tai jau priklauso nuo vežėjo ir jo maršruto lankstumo.

5. Kada kainos būna pačios aukščiausios?

Didžiausios kainos būna prieš Kalėdas, Velykas ir vasaros pradžią – birželį. Tada visi vienu metu nori važiuoti, ir vežėjai kelia kainas. Pernai gruodį vienas klientas skundėsi, kad bilietas iš Vilniaus į Amsterdamą kainavo 110 eurų – vasarą už tą patį maršrutą mokėjo 75. Tai normali praktika, deja. Jei gali rinktis kelionės datą, venk šių laikotarpių. Arba užsisakyk labai anksti – tada gali gauti geresnę kainą net ir prieš šventes.

Maršrutai – tiesioginis autobusas į Olandiją

6. Kokie maršrutai dažniausiai važiuoja iš Lietuvos į Olandiją?

Populiariausi maršrutai yra Vilnius–Amsterdamas, Kaunas–Roterdamas ir Klaipėda–Haga. Taip pat yra maršrutų, kurie važiuoja per Lenkiją ir Vokietiją, sustodami keliose Olandijos miestuose. Pavyzdžiui, vienas maršrutas gali važiuoti Vilnius–Varšuva–Berlynas–Hanoveris–Amsterdamas–Haga. Toks maršrutas trunka ilgiau, bet turi daugiau sustojimų. Jei tau reikia konkrečiai į mažesnį miestą, pavyzdžiui, Eindhoveną ar Utrechtą, gali tekti ieškoti specialaus maršruto arba derinti su vietiniu transportu Olandijoje.

7. Ar autobusas važiuoja tiesiai, ar daro sustojimus?

Priklauso nuo maršruto. Yra tiesioginių reisų, kurie beveik nestoja – tik degalinėse kas 3–4 valandas. Bet dažniausiai autobusas daro keletą sustojimų Lenkijoje ir Vokietijoje, kad paimtų ar išleistų keleivius. Tai reiškia, kad kelionė gali užtrukti ilgiau nei tikėjaisi. Vienas klientas skundėsi, kad jo kelionė užtruko 22 valandas vietoj planuotų 18, nes autobusas darė papildomus sustojimus Berlyne ir Hamburge. Tai nėra dažnas atvejis, bet pasitaiko. Todėl visada pasiteiraukite apie numatomus sustojimus prieš pirkdami bilietą.

8. Kiek laiko trunka kelionė autobusu iš Lietuvos į Olandiją?

Vidutiniškai 18–22 valandos, priklausomai nuo maršruto ir eismo sąlygų. Iš Vilniaus į Amsterdamą – apie 20 valandų. Iš Klaipėdos – gali būti ir 22, nes reikia važiuoti aplinkui. Žiemą, kai keliai slidūs, kelionė gali užtrukti ilgiau. Vasarą, kai daugiau eismo Vokietijoje, taip pat gali būti vėlavimų. Realiame gyvenime niekas nevyksta pagal grafiką šimtu procentų. Todėl jei turi svarbų susitikimą Olandijoje, geriau atvykti diena anksčiau.

9. Ar yra naktinių reisų?

Taip, dauguma maršrutų iš Lietuvos į Olandiją yra naktiniai – išvyksta vakare ir atvyksta kitą dieną popiet. Tai patogu, nes gali miegoti kelionės metu. Bet ne visiems tinka – kai kurie žmonės negali miegoti autobuse. Tada kelionė tampa tikru išbandymu. Yra ir dieninių reisų, bet jų mažiau ir jie dažniausiai brangesni. Jei nori dieninio reiso, reikia ieškoti specialiai ir užsisakyti iš anksto, nes vietų greitai nelieka.

10. Kaip rasti maršrutą į mažesnį Olandijos miestą?

Jei tau reikia ne į Amsterdamą ar Roterdamą, o į mažesnį miestą, pavyzdžiui, Groningeną ar Maastrichtą, reikia ieškoti vežėjo, kuris specializuojasi tokiuose maršrutuose. Arba gali važiuoti iki didesnio miesto ir iš ten persėsti į vietinį traukinį ar autobusą. Olandijos viešojo transporto sistema labai gera – traukiniai važiuoja dažnai ir patikimai. Tiesa, bilietas gali kainuoti papildomai 15–25 eurus, bet tai dažnai yra greitesnis variantas nei ieškoti tiesioginio autobuso į mažą miestą.

Patogumai – kas autobuse yra

11. Ar autobuse yra WiFi?

Dauguma šiuolaikinių autobusų turi WiFi, bet jo kokybė labai skiriasi. Kartais veikia puikiai, kartais – vos vos. Priklauso nuo to, kur važiuojate – Lenkijoje ryšys gali būti prastesnis nei Vokietijoje. Asmeniškai nerekomenduoju visiškai pasikliauti autobuso WiFi, ypač jei reikia dirbti ar svarbiems skambučiams. Geriau turėti savo mobilųjį internetą. Be to, kai autobuse 50 žmonių visi vienu metu bando naudotis WiFi, greitis natūraliai krenta. Tai ne vežėjo kaltė – tai tiesiog fizika.

12. Ar yra rozetės telefonui krauti?

Šiuolaikiniuose autobusuose dažniausiai yra rozetės arba USB jungtys prie kiekvienos sėdynės. Bet senesniuose autobusuose jų gali nebūti. Todėl prieš kelionę pasiteiraukite, kokiu autobusu važiuosite. Jei senesnis – pasiimkite išorinę bateriją. Vienas vaikinas, kuris važiavo pas mus praėjusį rudenį, pamiršo pakrovėją ir neturėjo išorinės baterijos. 20 valandų be telefono – jam tai buvo tikras košmaras. Nuo to laiko jis visada turi du pakrovėjus.

13. Kiek bagažo galima vežtis?

Paprastai leidžiama vienas didelis lagaminas (iki 30 kg) ir vienas rankinis bagažas. Bet čia taisyklės skiriasi priklausomai nuo vežėjo. Kai kurie leidžia tik 20 kg, kiti – iki 40. Jei vežatės daugiau, gali tekti mokėti papildomai – 10–20 eurų už papildomą bagažo vienetą. Būna ir taip, kad žmogus atsiveža tris didelius lagaminus ir stebisi, kodėl reikia mokėti papildomai. Taisyklės yra taisyklės – jos galioja visiems vienodai. Geriau pasitikrinkite prieš kelionę, kad nebūtų nemalonių staigmenų.

14. Ar autobuse yra tualetas?

Taip, visuose tolimojo susisiekimo autobusuose yra tualetas. Bet reikia suprasti, kad jis nėra toks patogus kaip namie. Kartais būna užimtas, kartais – ne pats švariausias, ypač kelionės pabaigoje. Todėl rekomenduoju naudotis tualetu per sustojimus degalinėse – ten sąlygos geresnės. Be to, kai kurie vairuotojai prašo nenaudoti autobuso tualeto, jei netrukus bus sustojimas. Tai ne taisyklė, bet mandagumo reikalas.

15. Ar galima vežtis maistą ir gėrimus?

Taip, galima. Bet rekomenduoju rinktis maistą, kuris stipriai nekvepia. Suprantu, kad cepelinai ar kepta žuvis skanu, bet autobuse 50 žmonių, ir ne visiems malonu uostyti tavo pietus 20 valandų. Geriau imk sumuštinius, vaisius, sausainius. Dėl gėrimų – vanduo ir sultys gerai, bet su alkoholiu atsargiai. Ne todėl, kad draudžiama – tiesiog ilgoje kelionėje alkoholis gali sukelti nemalonių situacijų. Ypač jei reikia dažnai į tualetą.

Bilietai – kaip užsisakyti

16. Kur geriausia pirkti bilietą?

Yra keli variantai: tiesiogiai pas vežėją (telefonu ar jo svetainėje), per tarpininkus arba autobusų stotyje. Pigiausia paprastai būna pirkti tiesiai pas vežėją, nes nėra tarpininko mokesčio. Bet kartais tarpininkai siūlo geresnę kainą, ypač jei turi akcijų. Autobusų stotyje pirkti brangiau ir ne visada yra laisvų vietų. Asmeniškai rekomenduoju skambinti tiesiogiai – taip gali paklausti visko, kas domina, ir gauti tiksliausią informaciją.

17. Ar galima grąžinti bilietą?

Priklauso nuo vežėjo sąlygų. Dažniausiai bilietą galima grąžinti likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki išvykimo, bet ne visada grąžinama visa suma. Kartais nuskaičiuoja 10–20 procentų administracinį mokestį. Jei atšauki paskutinę dieną, pinigų gali ir neatgauti. Yra buvę atvejų, kai žmogus susirgo ir negalėjo važiuoti, bet bilieto pinigų neatgavo, nes pranešė per vėlai. Todėl, jei yra bent menka tikimybė, kad kelionė neįvyks, rinkitės vežėją, kuris siūlo lankstesnes atšaukimo sąlygas.

18. Ką daryti, jei praradau bilietą?

Šiais laikais dauguma bilietų yra elektroniniai – gauni patvirtinimą el. paštu arba SMS. Jei praradai, tiesiog atsispausdink iš naujo arba parodyk telefone. Su popieriniais bilietais sudėtingiau – reikia kreiptis į vežėją ir prašyti dublikato. Tai gali užtrukti ir kainuoti papildomai. Todėl visada rekomenduoju išsaugoti bilieto kopiją telefone ar el. pašte. Bent jau ekrano nuotrauką – tai jau kažkas.

19. Ar galiu nusipirkti bilietą kitam žmogui?

Taip, gali. Bet reikia nurodyti to žmogaus vardą, pavardę ir gimimo datą. Kartais prašo ir paso numerio. Svarbu, kad duomenys sutaptų su asmens dokumentu, nes vairuotojas gali tikrinti. Yra buvę atvejų, kai žmogus nupirko bilietą draugui, bet supainiojo vardą – vietoj „Jonas" parašė „Jonė". Tokiu atveju gali kilti problemų. Todėl būkite atidūs pildydami duomenis.

20. Ar reikia spausdinti bilietą?

Paprastai ne – užtenka parodyti telefone. Bet kai kurie senesni vežėjai vis dar prašo atspausdinto bilieto. Todėl pasitikrinkite prieš kelionę. Aš asmeniškai visada atsispausdinu, net jei sako, kad nereikia – saugiau. Kartą mano telefonas išsikrovė prieš pat įlipimą, ir aš neturėjau atspausdinto bilieto. Laimei, vairuotojas turėjo sąraše mano pavardę, bet nervų kainavo. Nuo to laiko visada turiu popierinę kopiją.

Kelionė – kas laukia kelyje

21. Ką veikti 20 valandų autobuse?

Pirmiausia – miegoti. Jei gali miegoti autobuse, pusė kelionės praeis nepastebimai. Jei negali – pasiimk knygą, filmų telefone ar nešiojamą kompiuterį. Muzika ir podcast'ai taip pat padeda. Kai kurie žmonės mezga, kiti sprendžia kryžiažodžius. Svarbiausia – turėti ką veikti. Ir dar – nepamiršk ausinių. Ne visi nori klausytis tavo muzikos ar filmo. Tai elementarus mandagumas, bet nustebtumėte, kiek žmonių apie tai nepagalvoja.

22. Ar autobusas stoja pavalgyti?

Taip, paprastai daromi 2–3 sustojimai degalinėse ar pakelės kavinėse. Sustojimai trunka 15–30 minučių. Per tą laiką galima nusipirkti maisto, nueiti į tualetą, pramankštinti kojas. Bet nerekomenduoju ilgai užtrukti – autobusas nelaukia. Yra buvę, kad žmogus užtruko parduotuvėje, ir autobusas išvažiavo be jo. Tada jau reikia ieškoti, kaip pasivyti – o tai brangu ir sudėtinga. Todėl būkite laiku prie autobuso.

23. Kokia temperatūra autobuse?

Vasarą gali būti karšta, žiemą – šalta. Kondicionierius ne visada veikia idealiai. Todėl rekomenduoju rengtis sluoksniais – taip galėsit prisitaikyti prie bet kokios temperatūros. Vasarą pasiimk lengvą striukę ar šaliką, nes naktį gali būti vėsu. Žiemą – šiltą megztinį, bet ne per storą, nes autobuse gali būti ir karšta. Patogiausia turėti pledą – jis praverčia bet kokiu oru.

24. Ar galiu išlipti anksčiau nei galutinė stotelė?

Taip, bet reikia apie tai pranešti iš anksto. Jei tau reikia išlipti ne galutinėje stotelėje, o, pavyzdžiui, Roterdame, nors autobusas važiuoja iki Amsterdamo – pasakyk vairuotojui prieš kelionę arba bilieto pirkimo metu. Kartais tai keičia kainą, kartais – ne. Bet svarbiausia, kad vairuotojas žinotų, kitaip gali sustoti ne toje vietoje, kur tau reikia. Olandija nėra didelė šalis, bet viešuoju transportu grįžti atgal gali kainuoti laiko ir pinigų.

Saugumas – saugi kelionė autobusu

25. Ar saugu keliauti autobusu naktį?

Apskritai – taip. Autobusai važiuoja gerai apšviestais keliais, vairuotojai keičiasi kas kelias valandas, kad nebūtų pavargę. Bet, kaip ir bet kurioje kelionėje, reikia būti atsargiam. Saugok savo daiktus, ypač per sustojimus. Nekalbu apie kažką ypatingo – tiesiog neik nuo savo vietos palikęs telefoną ar piniginę ant sėdynės. Vagysčių autobusuose pasitaiko retai, bet pasitaiko. Ypač per sustojimus didelėse degalinėse, kur daug žmonių.

26. Ką daryti, jei autobusas sugenda kelyje?

Tai retas atvejis, bet nutinka. Jei autobusas sugenda, vežėjas turi rūpintis keleiviais – arba pakeisti autobusą, arba organizuoti kitą transportą. Pagal ES reglamentą, keleiviai turi teisę į kompensaciją, jei vėluojama ilgiau nei 2 valandas. Bet praktikoje tai ne visada vyksta sklandžiai. Vienas klientas pasakojo, kad jo autobusas sugedo Lenkijoje, ir jie laukė 4 valandas, kol atvažiavo kitas. Vežėjas atsiprašė ir davė po buteliuką vandens – tiek tos kompensacijos. Todėl visada turėkite atsargos maisto ir vandens.

Dokumentai – ko reikia kelionei

27. Kokius dokumentus reikia turėti?

Jeigu esi Lietuvos pilietis – užtenka asmens tapatybės kortelės ar paso. Olandija yra Šengeno zonoje, todėl papildomų vizų nereikia. Bet jei turi kitos šalies pilietybę, gali reikėti vizos – pasitikrink. Be to, visada turėk su savimi bilietą ir, jei turi, sveikatos draudimo kortelę (EHIC). Ji nemokama ir galioja visoje ES. Jei kas nutiktų, bent jau medicininės išlaidos bus padengtos. Beje, pasas arba ID turi galioti visos kelionės metu – pasibaigęs dokumentas netinka.

28. Ar reikia turėti sveikatos draudimą?

Privalomo nėra, bet labai rekomenduoju. EHIC kortelė nemokama ir suteikia pagrindinę sveikatos apsaugą ES šalyse. Bet ji ne viską dengia – pavyzdžiui, jei reikia grįžti namo su specialiu transportu, EHIC to neapmokės. Todėl verta turėti ir papildomą kelionių draudimą. Jis kainuoja 5–15 eurų savaitei, bet gali išgelbėti situaciją, jei kas nutiktų. Geriau sumokėti kelis eurus nei vėliau gauti tūkstantinę sąskaitą už gydymą.

Išvada

Kelionė autobusu iš Lietuvos į Olandiją – tai ne pats greičiausias, bet dažnai pats praktiškiausias pasirinkimas. Ypač jei nori sutaupyti arba tiesiog nemėgsti skraidyti. Svarbiausia – pasirinkti patikimą vežėją, užsisakyti bilietą iš anksto ir pasiruošti ilgai kelionei. Turėk kantrybės, pasiimk ką veikti, ir viskas bus gerai. Jei turite daugiau klausimų – skambinkite, klauskite. Geriau paklausti per daug nei per mažai.