Autobusų stotis Lietuva Amsterdamas, Vežame kiekvieną dieną

Nuo Lietuvos iki Amsterdamo – tai maršrutas, kurį kasdien įveikia dešimtys autobusų. Nesvarbu, ar išvykstate iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ar Šiaulių, yra galimybių pasiekti Nyderlandų sostinę patogiai ir už prieinamą kainą. Autobusų stotys Lietuvoje yra pagrindiniai išvykimo taškai, iš kurių organizuojami reisai į Amsterdamą. Kelionė ilga – apie parą laiko – bet tai vis dar vienas populiariausių būdų keliauti tarp šių dviejų šalių. Šiame straipsnyje atsakysime į klausimus, kuriuos dažniausiai girdžiu iš keleivių, planuojančių šią kelionę.

Išvykimas – autobusų stotys Lietuvoje

1. Iš kurių Lietuvos miestų galima išvykti į Amsterdamą?

Pagrindiniai išvykimo miestai yra Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Iš Vilniaus ir Kauno reisai vyksta kasdien, iš Klaipėdos – rečiau, bet taip pat reguliariai. Šiauliuose ir Panevėžyje kai kurie autobusai stoja pakeliui, bet ne visi. Jei gyvenate mažesniame mieste, greičiausiai reikės vykti į didesnį miestą ir ten persėsti. Tai papildomas nepatogumas, bet kitaip neišeina. Kai kurie vežėjai siūlo pervežimą iš mažesnių miestų į pagrindinį išvykimo tašką, bet tai ne visada pigu. Geriausia patikrinti vežėjo svetainėje, kurie maršrutai jums tinkamiausi. Kartais pigiau nuvažiuoti iki Kauno traukiniu ir ten sėsti į autobusą, nei ieškoti tiesioginio reiso iš mažesnio miesto.

2. Kur yra Vilniaus autobusų stotis ir kaip ten nuvykti?

Vilniaus autobusų stotis yra Sodų g. 22, šalia geležinkelio stoties. Patogu, kad abi stotys greta – galima persėsti iš traukinio į autobusą be didelių problemų. Iki stoties galima nuvykti viešuoju transportu – autobusais ir troleibusais. Stotelė „Stotis" yra prie pat. Jei važiuojate taksi arba Bolt, tiesiog įveskite adresą. Stoties pastatas atnaujintas, viduje yra kavinė, parduotuvė, bagažo saugykla. Bet pastebėjau, kad žiemą stotyje būna šalta – ne visada gerai veikia šildymas. Taip kad jei laukiate ilgai, geriau sėdėti kavinėje. Automobilių stovėjimo aikštelė yra, bet mokama – ilgam laikui palikti brangu.

3. Kaip rasti savo autobusą stotyje?

Stotyje yra informacinė lenta su visais išvykimais. Ieškokite savo maršruto numerio arba vežėjo pavadinimo. Šalia lentos nurodytas peronas, iš kurio išvyksta autobusas. Jei nerandate – klauskite stoties darbuotojų informacijos punkte. Jie paprastai maloniai padeda. Autobusai paprastai atvyksta 15–20 minučių prieš išvykimą. Ant autobuso būna užrašas su galutine stotimi – „Amsterdam" arba „Amsterdamas". Bet kartais užrašas būna tik vežėjo logotipas, be maršruto. Tada reikia klausti vairuotojo. Vienas keleivis pasakojo, kad sėdo ne į tą autobusą, nes abu stovėjo greta ir abu važiavo į Nyderlandus – tik vienas į Amsterdamą, kitas į Roterdamą. Laimei pastebėjo laiku.

4. Kada reikia atvykti į stotį prieš išvykimą?

Rekomenduoju atvykti bent 30 minučių prieš išvykimą. Jei turite didelį bagažą arba perkate bilietą vietoje – 45 minutės. Laiko reikia, kad rastumėte peroną, susitvarkytumėte bagažą, rastumėte savo vietą. Jei atvykstate paskutinę minutę, gali būti, kad bagažinė jau pilna arba jūsų vieta užimta. Ypač savaitgaliais stotyse būna daug žmonių. Vasarą eilės prie bagažo skyriaus būna ilgos. Ir dar – nepamirškite, kad stotyje gali būti eilė prie tualetų. Skamba juokingai, bet prieš 20 valandų kelionės tai svarbu. Geriau ateiti anksčiau, ramiai viską susitvarkyti, nei stresuoti paskutinę akimirką.

5. Ar Kauno autobusų stotis tinka išvykimui į Amsterdamą?

Taip, Kauno autobusų stotis yra antras pagal dydį išvykimo taškas Lietuvoje. Iš Kauno į Amsterdamą važiuoja keli vežėjai kasdien. Stotis yra Vytauto pr. 24, netoli senamiesčio. Patogu, kad šalia yra prekybos centras – galima paskutinę akimirką nusipirkti ko trūksta. Kauno stotis mažesnė nei Vilniaus, bet tvarkinga. Yra kavinė, bagažo saugykla, tualetai. Vienas pranašumas – Kaune mažiau spūsčių nei Vilniuje, tai autobusas greičiau išvažiuoja iš miesto. Jei gyvenate Kaune ar aplink, tikrai verta išvykti iš čia. Kainos tos pačios kaip iš Vilniaus, o kartais net pigiau dėl mažesnės paklausos.

Bilietai – pirkimas stotyje

6. Ar galima nusipirkti bilietą tiesiogiai stotyje?

Taip, daugumoje stotyse yra kasos, kur galima nusipirkti bilietus. Bet ne visi vežėjai turi kasas kiekvienoje stotyje. Vilniuje ir Kaune didžiausių vežėjų kasos yra. Klaipėdoje – ne visų. Mažesniuose miestuose gali nebūti kasos visai. Be to, kasoje bilietas dažnai brangesnis nei internetu. Skirtumas gali būti 5–15 eurų. Ir dar – kasoje ne visada galima mokėti kortele. Grynųjų visada turėkite. Aš pats pirkau bilietą kasoje tik kartą, kai sugedo kompiuteris ir negalėjau pirkti internetu. Sumokėjau 12 eurų brangiau nei būčiau mokėjęs internete. Nuo tada visada perku iš anksto online.

7. Kokius dokumentus reikia pateikti perkant bilietą?

Perkant bilietą reikia nurodyti vardą, pavardę ir gimimo datą. Dokumento numerio dažniausiai neprašo perkant, bet jį reikia turėti kelionės metu. Jei perkate internetu, įveskite duomenis atsargiai – klaida varde gali sukelti problemų. Vienas žmogus įvedė „Jonas" vietoj „Jonas" (su nosine) ir vairuotojas pastebėjo neatitikimą. Nieko baisaus neatsitiko, bet stresas buvo. Jei perkate vaikui, nurodykite vaiko duomenis, ne savo. Studento nuolaidai reikia studento pažymėjimo. Senjoro nuolaidai – amžių patvirtinančio dokumento. Visus dokumentus turėkite su savimi kelionės metu, net jei pirkote bilietą internetu.

8. Ar stotyse yra bagažo saugyklos?

Taip, didžiosiose stotyse – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – yra bagažo saugyklos. Kainos nedidelės – 2–5 eurai už parą. Jei atvykstate anksčiau arba turite laiko tarp persėdimų, galite palikti bagažą ir apžiūrėti miestą. Saugyklos dirba ribotą laiką – paprastai nuo 6 ryto iki 10 vakaro. Naktį bagažo palikti negalima. Mažesnių miestų stotyse saugyklos gali nebūti. Ir dar vienas dalykas – saugyklose ne visada yra vietos, ypač vasarą. Kartais tenka laukti eilėje. Jei turite vertingų daiktų, geriau nešiotis su savimi. Bagažo saugykla tinka lagaminams, bet ne kompiuteriui ar fotoaparatui.

9. Ką daryti, jei stoties kasa uždaryta?

Jei kasa uždaryta, galite pirkti bilietą internetu iš savo telefono. Tai užtruks 5–10 minučių. Jei neturite interneto, paprašykite pagalbos kitų keleivių arba stoties darbuotojų. Kai kuriose stotyse yra savitarnos terminalai, bet jie ne visada veikia. Kitas variantas – pirkti bilietą tiesiogiai pas vairuotoją, bet tai brangiau ir rizikinga. Geriausias patarimas – nesikliauti kasa. Pirkite bilietus internetu iš anksto ir turėkite elektroninį bilietą telefone. Taip išvengsite bet kokių problemų. Aš visada turiu bilietą telefone, net jei turiu ir popierinį – saugumo dėlei. Telefonas visada su manimi, o popierinis bilietas gali pasimesti.

10. Ar galima gauti sąskaitą faktūrą už bilietą?

Taip, vežėjai išrašo sąskaitas faktūras. Jei perkate internetu, sąskaitą galite atsisiųsti iš savo paskyros arba paprašyti el. paštu. Perkant kasoje, paprašykite sąskaitos iš karto – vėliau gali būti sudėtingiau. Sąskaita reikalinga, jei kelionės išlaidas kompensuoja darbdavys arba jei norite deklaruoti mokesčius. Kai kurios įmonės reikalauja sąskaitos su PVM. Jei vežėjas yra PVM mokėtojas, sąskaitoje bus nurodytas PVM. Maži vežėjai kartais nėra PVM mokėtojai – tada sąskaita bus be PVM. Tai svarbu, jei jūsų įmonė nori susigrąžinti PVM. Patikrinkite prieš pirkdami, jei jums tai aktualu.

Patogumai stotyse – laukimas prieš kelionę

11. Ką veikti stotyje, jei reikia ilgai laukti?

Didžiosiose stotyse yra kavinės, parduotuvės, kartais net mažos knygynėliai. Vilniaus stotyje yra keletas kavinių – galima sėdėti su kava ir laukti. Yra ir Wi-Fi, nors ne visada greitas. Jei laukiate ilgai, galite nueiti į šalia esantį prekybos centrą arba pasivaikščioti po senamiestį – Vilniuje senamiestis netoli. Kauno stotyje šalia yra „Akropolis" – ten galima praleisti laiką. Klaipėdos stotis mažesnė, bet uostas netoli – galima nueiti pasižiūrėti laivų. Svarbiausia – neprarasti laiko nuovokos ir nevėluoti į autobusą. Nustatykite žadintuvą 20 minučių prieš išvykimą. Skamba paprastai, bet žmonės užsimiršta.

12. Ar stotyse yra mamos ir vaiko kambariai?

Vilniaus ir Kauno stotyse yra, bet ne visada gerai prižiūrimi. Klaipėdos stotyje – nežinau, ar yra. Mažesnių miestų stotyse tikrai nėra. Jei keliaujate su mažu vaiku, pasiruoškite, kad gali tekti keisti vystyklus ne patogiausiomis sąlygomis. Pasiimkite savo vystymo kilimėlį, drėgnų servetėlių, atsarginių drabužių. Mamos ir vaiko kambariai dažnai būna užrakinti – reikia prašyti raktą iš stoties administracijos. Tai papildomas vargas. Kai kurios mamos sako, kad paprasčiau naudotis paprastu tualetu – bent jau visada atidarytas. Nėra idealu, bet praktiška. Ilgoje kelionėje su vaiku stoties patogumai yra paskutinis dalykas, kuo galite pasikliauti.

13. Ar stotyse galima rasti informaciją apie autobusų vėlavimus?

Informacinėse lentose rodomi išvykimai, bet vėlavimai ne visada atnaujinami laiku. Kartais lenta rodo, kad autobusas išvyksta laiku, nors jis jau 30 minučių vėluoja. Geriausia informacijos šaltinis – vežėjo svetainė arba mobilioji programėlė. Ten vėlavimai atnaujinami greičiau. Taip pat galite skambinti vežėjui tiesiogiai. Stoties darbuotojai ne visada žino, kas vyksta, ypač jei vežėjas yra kitos įmonės. Vienas keleivis pasakojo, kad stoties darbuotojai sakė „autobusas tuoj atvažiuos", o jis atvažiavo po dviejų valandų. Ne dėl to, kad darbuotojai melavo – jie tiesiog nežinojo. Taip kad nepasikliaukite vien stoties informacija.

14. Ką daryti, jei stotyje pavogė daiktus?

Visų pirma – kreipkitės į stoties apsaugą arba policiją. Stotyse yra vaizdo kameros, tai yra šansas rasti vagį. Bet realiai – daiktus susigrąžinti sunku. Todėl prevencija svarbiau. Niekada nepalikite daiktų be priežiūros. Kuprinę visada laikykite prie savęs, ne ant kėdės šalia. Piniginę ir telefoną – priekinėse kišenėse, ne galinėse. Jei miegate stotyje, apkabinkite kuprinę arba naudokite ją kaip pagalvę. Skamba kraštutinai, bet stotyse vagysčių būna. Ypač naktį ir ypač didelėse stotyse. Vienas mano pažįstamas prarado pasą stotyje – miegojo ir kažkas ištraukė iš kišenės. Kelionė buvo sugadinta. Būkite budrūs.

Kelionė – kas laukia kelyje

15. Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Amsterdamą?

Iš Vilniaus – apie 20–24 valandos. Iš Kauno – 19–23 valandos. Iš Klaipėdos – 22–26 valandos, nes reikia važiuoti per visą Lietuvą. Tikslus laikas priklauso nuo eismo, sustojimų, pasienio. Vasarą, kai daug remontų, kelionė gali užtrukti ilgiau. Žiemą – taip pat, dėl slidžių kelių. Geriausias metas keliauti – pavasaris arba ruduo, kai keliuose mažiau remontų ir mažiau turistų. Bet kokiu atveju, pasiruoškite ilgai kelionei. 20 valandų sėdėti vienoje vietoje nėra lengva. Kaklo pagalvėlė, antklodė, užkandžiai – tai ne prabanga, o būtinybė. Ir dar – pasiruoškite psichologiškai. Ilga kelionė vargina, net jei miegate pusę laiko.

16. Ar autobusas kerta Lenkijos pasienį naktį?

Dauguma naktinių reisų kerta pasienį naktį arba anksti ryte. Dieniniai reisai – dieną. Pasienio kontrolės Šengeno zonoje paprastai nebūna, bet kartais būna netikėtų patikrinimų. Ypač vasarą, kai padidėjęs migrantų srautas. Tada gali tekti sustoti ir laukti, kol pareigūnai patikrins dokumentus. Tai gali užtrukti nuo 15 minučių iki valandos. Nemalonu, bet nieko nepadarysi. Turėkite dokumentus po ranka, kad greitai galėtumėte parodyti. Jei miegate, vairuotojas pažadins. Bet geriau būti pasiruošusiam – dokumentai šalia, ne lagamine bagažinėje. Vienas keleivis pasakojo, kad jo pasas buvo lagamine, ir jis turėjo išlipti į šaltį vidury nakties ieškoti jo bagažinėje.

17. Kokios sąlygos autobuse miegui?

Sąlygos priklauso nuo autobuso klasės. Standartiniame autobuse sėdynės atsilenkia, bet ne iki galo. Miegas bus pertraukiamas – dėl posūkių, stabdymų, šviesų, kitų keleivių. Jei sėdite prie lango – geriau, galite atsiremti. Jei viduryje – prasčiau. Ausinukai ir akių kaukė labai padeda. Kaklo pagalvėlė būtina – be jos kaklas skaudės savaitę. Temperatūra autobuse svyruoja – naktį šalta, dieną karšta. Pasiruoškite sluoksniuotą aprangą. Ir nesitikėkite gero miego – tai ne lova. Bet po 10 valandų kelionės bet koks miegas yra geriau nei nieko. Kai kurie žmonės išgeria migdomųjų prieš kelionę – tai kiekvieno asmeninis reikalas, bet atsargiai su dozėmis.

18. Ar yra WC autobuse ir ar jis veikia?

Yra, bet ne visada veikia gerai. WC autobuse yra mažas, ankštas, ir po 15 valandų kelionės jis būna ne pats švariausias. Geriau naudotis stotyse esančiais tualetais per sustojimus. Bet jei labai reikia – WC autobuse yra. Vandens gali trūkti, ypač ilgoje kelionėje. Pasiruoškite drėgnų servetėlių – jos pravers. Ir nepamirškite, kad autobusas važiuoja – WC naudojimas važiuojant yra iššūkis pusiausvyrai. Laikokitės už turėklų. Vienas keleivis pasakojo, kad autobusui staigiai stabdant jis vos nenukrito WC. Nuo tada naudojasi tik sustojimuose. Neskamba patraukliai, bet tai realybė. Kelionė autobusu nėra prabanga – tai praktiškas sprendimas.

19. Ką daryti, jei pasijutau blogai kelionės metu?

Praneškite vairuotojui – jie turi pirmosios pagalbos rinkinį ir gali sustoti, jei reikia. Jei blogai dėl judesio ligos (pykinimas nuo važiavimo), pasiimkite vaistų iš anksto. Vaistinėse parduodami specialūs pleistrai arba tabletės. Sėskite prie lango ir žiūrėkite į tolį – tai padeda nuo pykinimo. Jei karščiuojate arba yra kitų sveikatos problemų, geriau nekeliauti. Ilga kelionė autobuse gali pabloginti būklę. Jei kelionės metu pasijutote labai blogai, vairuotojas gali iškviesti greitąją pagalbą artimiausiame mieste. Turėkite sveikatos draudimą – be jo gydymas užsienyje gali brangiai kainuoti. Ir svarbu – turėkite savo vaistus, jei vartojate reguliariai. Autobuse vaistinės nėra.

Atvykimas – Amsterdamas

20. Kur Amsterdamo stotyje stoja autobusai iš Lietuvos?

Autobusai iš Lietuvos dažniausiai atvyksta į Amsterdam Sloterdijk stotį arba į Duivendrecht. Tai nėra centrinė stotis, bet susisiekimas geras. Iš Sloterdijk metro arba traukiniu galima pasiekti centrą per 10–15 minučių. Duivendrecht taip pat turi gerą susisiekimą. Prieš kelionę patikrinkite, kur tiksliai atvyks jūsų autobusas – tai nurodyta biliete. Jei nežinote, kur eiti – klauskite vairuotojo. Jie paprastai pasako, kur yra artimiausia metro stotelė. Amsterdamo viešojo transporto sistema puiki – metro, tramvajai, autobusai veikia dažnai ir patikimai. Nusipirkite OV-chipkaart (transporto kortelę) – tai pigiau nei pirkti vienkartinius bilietus.

21. Ką daryti, jei atvykstu naktį ir viešbutis uždarytas?

Dauguma viešbučių Amsterdamo centre dirba visą parą, bet ne visi. Hostelių registratūra kartais užsidaro naktį. Prieš kelionę patikrinkite viešbučio darbo laiką ir praneškite, kad atvyksite vėlai. Dauguma viešbučių gali palikti raktą seife arba atsiųsti kodą. Jei niekas neatsako – ieškokite kavinės arba stoties, kur galėtumėte palaukti. Amsterdamo stotys naktį veikia, bet ne visos. Sloterdijk stotis naktį uždaroma. Centrinė stotis dirba ilgiau. Jei atvykstate labai vėlai, geriau iš anksto susitarti su viešbučiu. Arba rinkitės nakvynę netoli stoties, kad nereikėtų toli eiti naktį su lagaminais.

22. Kaip iš Sloterdijk stoties nuvykti į Amsterdamo centrą?

Metro linija 50 ir 51 jungia Sloterdijk su centru. Kelionė trunka apie 10 minučių. Traukiniai taip pat važiuoja iš Sloterdijk į Centraal Station – kas 10 minučių. Bilietą galite nusipirkti automate stotyje. Jei turite OV-chipkaart, tiesiog priglauskite prie skaitytuvo. Taksi iš Sloterdijk į centrą kainuoja apie 20–30 eurų. Bolt arba Uber – pigiau, apie 12–18 eurų. Naktį taksi brangiau. Jei turite mažai bagažo ir oras geras, galite ir pėsčiomis – apie 40 minučių iki Dam aikštės. Bet su lagaminais po 20 valandų kelionės – ne pats geriausias pasirinkimas. Imkite metro – greitai, pigu, patogu.

23. Ar Amsterdamo stotyse yra bagažo saugyklos?

Taip, Centraal Station yra didelė bagažo saugykla – automatizuota, veikia visą parą. Kainos nuo 6 iki 12 eurų už parą, priklausomai nuo dydžio. Sloterdijk stotyje saugyklos mažesnės, bet yra. Jei norite palikti bagažą ir apžiūrėti miestą – puiki galimybė. Amsterdamas brangus miestas, bet bagažo saugykla palyginti nebrangi. Saugyklose yra ribotas vietų skaičius – vasarą gali būti pilna. Ypač Centraal Station, kur turistų labai daug. Jei nerandate vietos, pabandykite mažesnę stotį arba hostelyje – kai kurie siūlo bagažo saugojimą net jei ten negyvenate. Ir dar – saugyklose ne visada priima didelius lagaminus. Patikrinkite dydžio apribojimus prieš bandydami.

24. Ką daryti, jei pasiklydau Amsterdamo stotyje?

Amsterdamo stotys didelės, ypač Centraal Station. Jei pasiklydote – ieškokite informacijos ženklų arba klauskite stoties darbuotojų. Dauguma kalba angliškai, tai komunikacija ne problema. Stotyse yra informaciniai terminalai su žemėlapiais. Jei labai pasimetėte, išeikite laukan ir orientuokitės pagal bokštą – Centraal Station turi būdingą fasadą, kurį sunku supainioti. Naktį stotys gali atrodyti kitaip – mažiau žmonių, kai kurios išėjimai uždaryti. Nesijaudinkite – Amsterdamas saugus miestas, net naktį. Bet jei jaučiatės nesaugiai, kreipkitės į policiją arba stoties apsaugą. Jie padės rasti kelią. Ir svarbiausia – turėkite išsisaugoję viešbučio adresą telefone, kad galėtumėte parodyti taksi vairuotojui.

Išvada

Keliauti autobusu iš Lietuvos į Amsterdamą nėra sudėtinga, bet reikia pasiruošimo. Svarbiausia – žinoti, iš kurios stoties išvykstate, turėti bilietą iš anksto ir pasiruošti ilgai kelionei. Lietuvos autobusų stotys yra patogūs išvykimo taškai su pagrindiniais patogumais. Nepamirškite dokumentų, užkandžių ir kantrybės. Kelionė ilga, bet galutinis tikslas – Amsterdamas – vertas pastangų. Jei turite papildomų klausimų, kreipkitės į vežėją arba stoties informaciją. Geros kelionės!