Autobusas Olandija Vilnius, Vežame kiekvieną dieną: jūsų klausimai, mano atsakymai

Kiekvieną dieną iš skirtingų Olandijos miestų į Vilnių išvažiuoja autobusai. Kai kas renkasi šį maršrutą dėl kainos, kai kas – dėl galimybės paimti daugiau bagažo, o kai kas tiesiog nemėgsta skraidyti. Per daugiau nei dešimtmetį šioje srityje mačiau visko: nuo džiaugsmingų susitikimų iki suplėšytų lagaminų. Šiame straipsnyje surinkau klausimus, kuriuos klientai užduoda dažniausiai – nuo bilieto pirkimo iki atvykimo į Vilnių. Atsakymai paremti realiais įvykiais, ne teorija.

Specifika – autobusas iš Olandijos į Vilnių

1. Koks autobusu tipas važiuoja šiuo maršrutu?

Dauguma – tai standartiniai tarpmiestiniai autobusai su 49-55 sėdimomis vietomis. Jie turi bagažo skyrių, tualetą (dažniausiai veikiantį), ir kartais – kavos aparatus. Tačiau ne visi autobusai vienodi: vieni naujesni, su geresne garso izoliacija, kiti – senesni, bet patikimi. Vieną kartą keleivys skundėsi, kad autobuse "traukia vėjas" – pasirodo, langas nebuvo gerai uždarytas. Mes jį pataisėme per sustojimą. Todėl, jei pastebite ką neįprasta – praneškite vairuotojui iš karto.

2. Kiek vietų yra autobuse ir ar visada užpildytas?

Vietų skaičius priklauso nuo autobuso modelio – nuo 49 iki 55. Vasarą ir prieš šventes autobusai būna pilni arba beveik pilni. Žiemą – kartais tik pusė užpildyta. Mažiau keleivių – daugiau erdvės, bet ir brangiau bendrovei, tad kainos gali būti didesnės. Vieną sausio savaitgalį mūsų autobuse buvo tik 12 keleivių – visi galėjo išsitiesti per dvi sėdynes. Tai buvo kaip privati kelionė. Tačiau jei autobuse per mažai keleivių (mažiau nei 10), kelionė gali būti atšaukta arba sujungta su kita – tai nutinka retai, bet klientai turi žinoti.

3. Kokiuose Olandijos miestuose autobusas stoja?

Amsterdamas, Roterdamas, Haga, Utrechtas – pagrindiniai. Tačiau maršrutas gali skirtis priklausomai nuo to, kurioje pusėje keleivių daugiau. Pavyzdžiui, jei daugiau keleivių iš pietų Olandijos, autobusas gali pravažiuoti per Breda ar Eindhoveną. Vieną kartą turėjome užklausą iš mažo miestelio prie Vokietijos sienos – mes pridėjome sustojimą, bet tik todėl, kad ten buvo 8 keleiviai. Mažiems miestams reikia grupės, kad autobusas sustotų.

4. Kiek laiko trunka kelionė iš Olandijos į Vilnių?

Vidutiniškai 24-28 valandos. Iš Amsterdamo – apie 26 valandas, iš Roterdamo – gal 28. Tačiau tai labai priklauso nuo sienų ir eismo. Kartą dėl avarijos Lenkijoje praradome 5 valandas – atvykome 3 valandą nakties vietoj 22 valandos. Keleiviai buvo pavargę ir pikti, bet nieko negalėjome padaryti. Todėl, jei turite svarbų susitikimą Vilniuje – neplanuokite jo tą pačią dieną, kai atvykstate. Geriau turėti buferinę dieną.

5. Ar yra tiesioginis maršrutas?

Taip, bet ne visada. Dažniausiai būna vienas ar du persėdimai – Vokietijoje ar Lenkijoje. Tiesioginiai maršrutai brangesni, bet patogesni. Vienas verslininkas norėjo tik tiesioginio – jis sakė, kad jo laikas brangus. Mes radome variantą, bet kaina buvo 40% didesnė. Jis sutiko. Tiesioginiai maršrutai dažniau būna vasarą, kai keleivių daugiau. Žiemą – dažniausiai su persėdimais.

Kainos – vežame keleivius kasdien

6. Kiek kainuoja bilietas iš Olandijos į Vilnių?

Nuo 80 iki 180 eurų, priklausomai nuo sezono, bilieto tipo ir išvykimo miesto. Pigiau iš Roterdamo nei iš Amsterdamo (kartais). Tačiau kaina keičiasi dėl daugelio priežasčių. Pernai degalai pabrango 20% – mes turėjome kelti kainas 10-15 eurų. Tai nebuvo malonu, bet neišvengiama. Todėl, kai matote kainą, pagalvokite: ar ji apima viską? Ar gali keistis?

7. Kaip sutaupyti perkant bilietą?

Pirkite iš anksto (2-4 savaitės), ne sezono metu (sausis, vasaris, spalis), ir sekite akcijas. Kartais bendrovės siūlo nuolaidas studentams ar pensininkams – bet ne visada. Vienas studentas gavo 25% nuolaidą, nes turėjo tarptautinį studento pažymėjimą. Tačiau tai ne automatiškai – reikia pateikti dokumentą perkant. Taip pat galite ieškoti grupinių nuolaidų – jei keliauja 4 asmenys, dažnai gaunate 10-15% nuolaidą.

8. Kas įeina į bilieto kainą?

Sėdima vieta autobuse, bagažas (vienas didelis lagaminas iki 20 kg ir vienas rankinis), kelto bilietas (jei yra), ir kelių mokesčiai. Neįeina: papildomas bagažas, draudimas, maistas, arba specialios vietos (pvz., su daugiau vietos kojoms). Vienas klientas manė, kad jo biliete įskaičiuotas draudimas – kai susirgo Vokietijoje, jis turėjo mokėti už gydymą. Pasirodo, draudimas buvo atskira paslauga, kurios jis nepasirinko. Todėl visada klauskite: kas įeina?

9. Ar yra paslėptų mokesčių?

Ne, bet yra papildomų mokesčių, apie kuriuos ne visi žino: užsakymo keitimo mokestis (15-30 eurų), papildomas bagažas (20-40 eurų), arba speciali vieta (10-20 eurų). Taip pat kartais būna "uosto mokestis" arba "apdorojimo mokestis", kuris pridedamas prie galutinės sumos. Vienas klientas skundėsi, kad už 100 eurų bilietą sumokėjo 130 – pasirodo, jis pasirinko vietą su papildoma erdve ir pridėjo vieną papildomą lagaminą. Skaitykite smulkų šriftą arba klauskite tiesiogiai.

Patogumai – keleivių vežimas į Olandiją

10. Kokie patogumai autobuse?

Standartinis autobusas – tai sėdima vieta, bagažo skyrius, tualetas (dažniausiai veikiantis), Wi-Fi (kartais), ir rozetės (retai). Tačiau ne viskas veikia visada. Vieną kartą autobuse tualetas buvo užrakintas dėl gedimo – visi turėjo laukti sustojimo. O Wi-Fi dažnai būna toks lėtas, kad tinkamas tik el. laiškams. Todėl nesitikėkite penkių žvaigždučių patogumų – tai viešasis transportas, ne privatus limuzinas.

11. Ar yra galimybė užsisakyti papildomų patogumų?

Taip, už papildomą mokestį: kajutė kelte (jei plaukiate), papildoma erdvė kojoms, arba net verslo klasės sėdynė (kai kuriuose autobusuose). Tačiau tai ne visada prieinama – reikia užsisakyti iš anksto. Vienas vyras norėjo verslo klasės, bet užsisakė likus dienai – nebuvo vietų. Jis turėjo tenkintis standartine sėdyne. Jei norite patogumų – planuokite iš anksto.

12. Kaip su maistu ir gėrimais kelionės metu?

Paprastai yra sustojimai kas 3-4 valandos, kur galima nusipirkti maisto. Tačiau ne visada spėsite – sustojimas gali būti tik 15 minučių. Rekomenduoju turėti savo užkandžių ir vandens. Beje, kai kuriuose autobusuose draudžiama valgyti stipriai kvepiantį maistą – vienas keleivys atsinešė sūrio sumuštinį, kuris "kvepėjo" visame autobuse. Jis gavo pastabų iš kitų keleivių. Geriausia rinktis neutralius užkandžius – vaisius, sausainius, sumuštinius be česnako.

Praktiniai aspektai – vežame iš Olandijos į Lietuvą

13. Ką daryti su dokumentais (pasas, asmens tapatybės kortelė)?

ES piliečiams pakanka asmens tapatybės kortelės. Ne ES piliečiams – pasas su galiojančia viza arba leidimu gyventi. Tačiau net ir ES piliečiams kartais reikia paso – ypač jei keliauja su vaikais arba jei pavardės skiriasi. Vienas vyras keliavo su dukra – jo pavardė buvo Jonaitis, jos – Jonaitienė. Pasienyje kilo klausimų – jis turėjo parodyti gimimo liudijimą. Todėl visada geriau turėti paso net ir ES viduje – tai išvengia nesusipratimų.

14. Kaip su sveikatos draudimu?

Europos sveikatos draudimo kortelė (EHIC) galioja visoje ES, bet ji ne viską padengia. Rekomenduoju turėti papildomą kelionių draudimą – jis pigus (5-10 eurų savaitei), bet gelbsti, jei nutinka kas nors rimto. Viena moteris susižeidė koją Vokietijoje – EHIC padengė tik dalį išlaidų, likusią sumą sumokėjo draudimas. Be draudimo ji būtų sumokėjusi 800 eurų už rentgeną ir gydymą.

15. Kaip elgtis pasienyje?

Ramiai ir su visais dokumentais po ranka. Pasienyje gali paklausti: kur vykstate, kiek laiko būsite, ką veiksite. Atsakykite trumpai ir aiškiai. Jei turite draudimo polisą ar viešbučio rezervaciją – parodykite. Vienas studentas pasienyje pradėjo ilgai aiškinti apie savo studijų programą – pasieniečiams tai nebuvo įdomu. Jie nori konkrečių atsakymų. Beje, jei vežate didesnę pinigų sumą (daugiau nei 10 tūkst. eurų) – privalote deklaruoti.

Išvykimo procedūros – keleivių vežimas kasdien

16. Kur susitinkame prieš išvykstant?

Paprastai prie pagrindinės autobusų stoties arba nurodytoje aikštelėje. Tikslus adresas atsiunčiamas el. paštu arba SMS. Tačiau kartais susitikimo vieta keičiasi – dėl remonto ar renginio mieste. Vieną kartą susitikimo vieta buvo pakeista likus valandai iki išvykimo – ne visi gavo pranešimimą. Du keleiviai atėjo į seną vietą ir ilgai laukė. Todėl visada patikrinkite el. paštą arba skambinkite vairuotojui, jei abejojate.

17. Kiek laiko prieš išvykstant reikia atvykti?

Bent 30 minučių anksčiau. Ypač jei turite daug bagažo arba reikia atlikti registraciją. Autobusas lauks 10-15 minučių, bet ne ilgiau. Vienas vyras atėjo tiksliai išvykimo laiku – jis įsėdo, bet bagažas netilpo (jau buvo pilnas). Jis turėjo palikti vieną lagaminą. Todėl atvykite anksčiau – taip turėsite laiko susitvarkyti ir išvengti streso.

18. Kaip vyksta bilietų patikra?

Paprastai vairuotojas tiesiog pažiūri į jūsų bilietą (telefone ar popieriuje) ir asmens dokumentą. Jis gali patikrinti sąraše, ar jūsų vardas yra. Tačiau ne visada – kartais jis tiesiog mandagiai paklausia pavardės. Vienas keleivys pateikė ne savo bilietą (draugo) – iš pradžių jį įsileido, bet vėliau, kai draugas bandė įsėsti su tuo pačiu bilietu, kilo painiava. Nuo to laiko vairuotojai griežčiau tikrina dokumentus.

Atvykimas – vežame keleivius į Vilnių

19. Kaip žinoti, kad jau atvykome į Vilnių?

Vairuotojas paprastai praneša per garsiakalbį arba asmeniškai. Tačiau jei miegate arba klausotės muzikos su ausinėmis, galite praleisti. Vienas studentas miegojo taip giliai, kad pravažiavo savo sustojimą – jis pabudo tik kitame mieste. Mes padėjome jam grįžti, bet jis prarado pusę dienos. Todėl nustatykite žadintuvą arba paprašykite vairuotojo jus pažadinti, jei žinote, kur išlipate.

20. Kur Vilniuje autobusas stoja?

Dažniausiai – prie pagrindinės autobusų stoties (Sodų g. 22). Tačiau kartais, jei dauguma keleivių nori kitokios vietos (pvz., prie oro uosto ar prekybos centro), galima sustoti ir ten. Vieną kartą turėjome grupę, kuri norėjo išlipti prie Akropolio – mes sutikome, nes tai pakeliui. Tačiau tai ne standartas – jei norite nestandartinio sustojimo, praneškite iš anksto.

Išimtys – vežame iš Olandijos į Vilnių

21. Ar vežate žmones su negalia?

Taip, bet apie tai reikia pranešti iš anksto. Ne visi autobusai pritaikyti neįgaliesiems – kai kurie turi tik papildomas vietas. Jei žmogus gali vaikščioti, bet sunkiai lipa laiptais, reikia pasirūpinti pagalba. Vienas klientas su laikina kojos trauma pamiršo pranešti – jis vargo įsėsdamas ir išsėsdamas, nes vairuotojas negalėjo palikti autobuso be priežiūros. Todėl visada – jei yra bent menkiausias poreikis, praneškite iš anksto, kad galėtume pasiruošti.

22. Ar vežate vaikus be suaugusiųjų?

Ne – tai draudžiama. Vaikai iki 16 metų privalo keliauti su suaugusiu asmeniu. Vienas tėvas norėjo išsiųsti 14-metį sūnų pas močiutę – mes atsisakėme, nes tai nelegalu. Jis turėjo lydėti pats arba rasti kitą suaugusįjį. Saugumas svarbiau už patogumą.

23. Ką daryti, jei kelionė prailgsta dėl nenumatytų aplinkybių?

Būna visaip – avarijos kelyje, streikai, pandemijos apribojimai. Tokiu atveju vairuotojas informuoja ir ieško sprendimų. Kartą dėl audros uždaryti visi keliai Lenkijoje – mes turėjome nakvoti mažame miestelyje. Mes padengėme viešbučio išlaidas, bet ne visi buvo patenkinti. Tokios situacijos retos, bet jos nutinka. Svarbu – turėti draudimą, kuris padengia nenumatytas išlaidas.

24. Ar galima vežtis dviratį ar kitą specialų bagažą?

Taip, bet su papildomu mokesčiu (20-50 eurų) ir tik jei yra vietos bagažo skyriuje. Dviratis turi būti supakuotas arba sulankstytas. Vienas klientas norėjo vežti nesupakuotą dviratį – mes atsisakėme, nes jis galėjo sugadinti kitą bagažą. Jis turėjo jį išrinkti arba ieškoti kitos transporto rūšies. Specialus bagažas – visada su išankstiniu pranešimu.

Autobusu iš Olandijos į Vilnių – tai ne tik transportas. Tai kelionė su daugybe kintamųjų: nuo išvykimo laiko iki sienos kontrolės. Svarbiausia – planuoti su laiko atsarga, komunikuoti aiškiai ir turėti realius lūkesčius. Geriausia patirtis – kai viskas vyksta sklandžiai. Blogiausia – kai kas nors nutinka, o tu nepasiruošęs. Todėl skaitykite, klauskite, ruoškitės. Tada kelionė bus tik kelionė – ne nuotykis.