Autobusas iš Amsterdamo

Kasmet tūkstančiai lietuvių keliauja maršrutu Amsterdamas–Lietuva. Vieni vyksta darbo reikalais, kiti – aplankyti giminių ar tiesiog pailsėti. Autobusas iš Amsterdamo yra vienas patogiausių būdų grįžti namo, ypač kai nenori sukti galvos dėl persėdimų ar brangių skrydžių. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie šį maršrutą – nuo bilietų kainų iki bagažo taisyklių. Rašau iš patirties, nes pats ne kartą važiavau šiuo keliu ir žinau, kas aktualu keliautojams.

Bilietai – autobusas iš Amsterdamo į Lietuvą

1. Kiek kainuoja autobuso bilietas iš Amsterdamo?

Kainos svyruoja priklausomai nuo sezono ir vežėjo. Paprastai vienam asmeniui bilietas kainuoja nuo 45 iki 85 eurų. Vasarą, ypač liepą ir rugpjūtį, kainos būna aukštesnės – kartais net viršija 90 eurų. Jei perki bilietą paskutinę dieną, gali tekti mokėti daugiau. Rekomenduoju užsisakyti bent savaitę prieš kelionę. Kai kurie vežėjai siūlo nuolaidas studentams arba pensininkams, bet ne visi – reikia tikrinti konkrečiai. Pigiausi bilietai dažniausiai būna antradieniais ir trečiadieniais, kai paklausa mažesnė.

2. Ar galima bilietą nusipirkti vietoje, autobusų stotyje?

Teoriškai taip, bet praktiškai tai rizikinga. Amsterdamo centrinėje stotyje (Centraal Station) yra kasos, tačiau populiariausi reisai būna išparduoti likus kelioms dienoms iki išvykimo. Ypač savaitgaliais arba prieš šventes. Pernai vienas pažįstamas bandė pirkti bilietą vietoje – nepavyko, teko laukti kitos dienos. Geriau užsisakyti internetu, gausi patvirtinimą el. paštu ir ramiai atvyksi į stotį. Be to, internetu dažnai pigiau – skirtumas gali būti 10–15 eurų.

3. Kokios mokėjimo formos priimamos perkant bilietą?

Internetu dažniausiai priimamos visos pagrindinės kortelės – Visa, Mastercard, kartais ir PayPal. Kai kurie vežėjai leidžia mokėti per bankinį pavedimą, bet tai užtrunka ilgiau. Stoties kasose priima ir grynuosius, ir korteles. Tiesa, buvo atvejų, kai kortelių skaitytuvas neveikė – tai nutinka retai, bet nutinka. Todėl visada turėkite grynųjų, bent jau atsargai. Suma nėra didelė, bet nervintis prieš kelionę nesinori.

4. Ar bilietą galima grąžinti arba pakeisti datą?

Priklauso nuo vežėjo sąlygų. Dauguma leidžia atšaukti bilietą likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki išvykimo, bet ne visi grąžina visą sumą. Kartais atskaičiuoja administracinį mokestį – apie 5–10 eurų. Jei nori pakeisti datą, dažniausiai reikia susisiekti tiesiogiai su vežėju. Vienas dalykas, kurį pastebėjau – pigiausi bilietai paprastai negrąžinami. Tai parašyta smulkiu šriftu, bet svarbu. Prieš pirkdamas visada perskaityk sąlygas, net jei skamba nuobodžiai.

5. Kada geriausia pirkti bilietą, kad gautum geriausią kainą?

Optimalus laikas – 2–3 savaitės prieš kelionę. Tada kainos paprastai būna stabilios ir dar neišaugusios dėl paskutinės minutės paklausos. Jei planuoji kelionę per Kalėdas ar Velykas, pirk dar anksčiau – bent mėnesį prieš. Vasaros sezonu taip pat verta anksti. Yra toks dalykas – kai kurie vežėjai skelbia akcijas pirmadieniais arba naktimis, bet tai ne taisyklė. Tiesiog reikia stebėti. Kartais atsitinka taip, kad pigiausias bilietas dingsta per kelias valandas.

Maršrutas – kelionė autobusu iš Amsterdamo

6. Kiek trunka kelionė autobusu iš Amsterdamo į Lietuvą?

Vidutiniškai 22–26 valandos, priklausomai nuo maršruto ir sustojimų. Jei važiuoji tiesiai į Vilnių, kelionė trumpesnė – apie 22 valandas. Į Kauną ar Klaipėdą – ilgiau, nes reikia papildomų sustojimų. Tiesa, realybėje kelionė dažnai užtrunka ilgiau nei planuota. Vieną kartą važiavau, kai Vokietijoje buvo spūstis dėl avarijos – praradom beveik dvi valandas. Sienos kirtimas taip pat gali užtrukti, ypač jei eilė ilga. Todėl niekada neplanuok svarbaus susitikimo iškart po numatyto atvykimo laiko.

7. Kokiuose miestuose sustoja autobusas pakeliui?

Dažniausi sustojimai – Duisburgas, Berlynas, Varšuva, o paskui jau Lietuva. Kai kurie maršrutai dar stabdo Hanoveryje ar Poznanėje. Tikslūs sustojimai priklauso nuo vežėjo. Pavyzdžiui, vienas vežėjas važiuoja per Osnabrücką, kitas – per Dortmundą. Sustojimai trunka nuo 10 iki 30 minučių – pakankamai, kad nueitum į tualetą ar nusipirktum kavos. Bet ne visada pakankamai, kad ramiai pavalgytum. Todėl patariu turėti užkandžių su savimi. Ypač jei keliauji su vaikais.

8. Ar autobusas važiuoja tiesiai, ar reikia persėsti?

Dauguma maršrutų yra tiesioginiai – sėdi Amsterdame, išlipi Lietuvoje. Tačiau yra ir tokių variantų, kai reikia persėsti Varšuvoje ar Berlyne. Tai dažniausiai nutinka perkant pigesnį bilietą arba kai pasirenki ne patį populiariausią reisą. Persėdimas gali būti patogus, jei nori praleisti kelias valandas Varšuvoje, bet daugumai žmonių tai papildomas galvos skausmas. Prieš pirkdamas bilietą, atidžiai patikrink, ar maršrutas tiesioginis. Kartais tai parašyta mažomis raidėmis.

9. Iš kurios Amsterdamo vietos išvyksta autobusas?

Pagrindinis išvykimo taškas – Amsterdam Sloterdijk stotis. Tai ne pagrindinė Centraal Station, o kiek nutolusi stotis šiaurės vakarų dalyje. Pasiekti ją paprasta – metro arba tramvajumi. Kai kurie vežėjai taip pat išvyksta iš Duivendrecht stoties ar net iš Schiphol oro uosto. Svarbu patikrinti bilieto informaciją, nes klaidinga stotis gali sugadinti visą kelionę. Pats kartą atvykau ne į tą stotį – laimei, spėjau per 40 minučių, bet streso buvo nemažai.

10. Ar yra naktiniai reisai iš Amsterdamo?

Taip, yra. Naktiniai reisai paprastai išvyksta tarp 19:00 ir 23:00 valandos. Tai patogu, nes didžiąją kelionės dalį pramiegi. Tiesa, miego kokybė autobuse nėra pati geriausia – sėdynės nėra visiškai atlenkiamos, o kaimynas gali knarkti. Bet jei turi ausų kamštukus ir kaklo pagalvėlę, išgyvensi. Dieniniai reisai leidžia grožėtis kraštovaizdžiu, bet užtrunka visą dieną. Pasirinkimas priklauso nuo to, ar nori taupyti laiką, ar mėgautis vaizdais.

Patogumai – kas autobuse yra ir ko nėra

11. Ar autobuse yra Wi-Fi?

Dauguma vežėjų teigia, kad yra, bet praktiškai Wi-Fi veikia prastai. Ypač Vokietijos autostradose, kur ryšys kartais visai dingsta. Jei reikia dirbti ar naršyti, geriau turėti savo mobilųjį internetą. Vienas dalykas – Wi-Fi dažnai būna lėtas, nes juo naudojasi visi keleiviai. Aš asmeniškai nesitikiu, kad autobuso Wi-Fi veiks sklandžiai. Tai ne traukinys, kur ryšys stabilus. Bet kavai užsisakyti ar trumpai žinutei parašyti – pakanka.

12. Kiek bagažo galima pasiimti į autobusą?

Paprastai leidžiama viena rankinė ir vienas didelis lagaminas iki 25–30 kg. Rankinis bagažas turi tilpti ant lentynos virš sėdynės arba po ja. Didysis lagaminas keliauja bagažinėje. Jei turi daugiau daiktų, gali tekti mokėti papildomai – apie 5–10 eurų už papildomą vienetą. Būna ir taip, kad bagažinė pilna, ir tavo papildomas krepšys netelpa. Tada lieka jį palikti arba ieškoti kitos išeities. Todėl geriau neperkrauti.

13. Ar autobuse yra rozetės telefonui įkrauti?

Naujesniuose autobusuose – dažniausiai taip. Senesniuose – ne visada. Ir net jei yra, ji gali būti užimta arba neveikti. Aš visada vežuosi išorinę bateriją (power bank), nes tai patikimiausias variantas. Ypač ilgose kelionėse, kai telefonas išsikrauna nuo navigacijos ar muzikos klausymo. Vienas keleivis man pasakojo, kad jo rozetė neveikė visą kelionę – 24 valandos be telefono. Nemalonu, ypač jei reikia susisiekti su artimaisiais.

14. Ar autobuse yra tualetas?

Taip, daugumoje tarpmiestinių autobusų tualetas yra. Bet jis mažas, kartais ne pats švariausias, o popierius gali baigtis. Ypač antroje kelionės pusėje. Todėl rekomenduoju naudotis tualetu per sustojimus – ten sąlygos geresnės. Be to, autobuso tualetas nėra skirtas ilgiems apsilankymams. Tai labiau ekstremaliems atvejams. Jei keliauji su vaikais, turėk servetėlių ir dezinfekcinio skysčio – pravers.

15. Ar galima vežtis maistą ir gėrimus?

Taip, galima. Ir net rekomenduoju, nes kelionė ilga, o autobuse maisto neparduoda. Tiesa, kai kurie vežėjai draudžia stiprius alkoholinius gėrimus, bet alus ar vynas paprastai leidžiami. Svarbu ne per daug – girtas keleivis yra problema visiems. Užkandžiams tinka sumuštiniai, vaisiai, riešutai. Vandens butelis būtinas. Vieną kartą priešais sėdėjusi moteris visą kelionė valgė sūrį su česnaku – kvapas ne pats maloniausias, bet tai jos teisė.

Praktiniai patarimai – kelionės autobusu gudrybės

16. Ką daryti, jei pavėlavau į autobusą?

Deja, autobusas nelaukia. Jei pavėlavai, bilietas dažniausiai negrąžinamas. Vienintelė išeitis – bandyti susisiekti su vežėju ir klausti, ar gali persėsti į kitą reisą. Kartais pavyksta, ypač jei vežėjas turi kelis reisus tą dieną. Bet tai ne garantija. Todėl atvyk į stotį bent 30 minučių anksčiau. Amsterdamo stotys gali būti painios, ypač Sloterdijk – pirmą kartą ten užtrukau 20 minučių, kol radau teisingą platformą. Neskubėk paskutinę minutę.

17. Kaip rasti savo autobusą stotyje?

Stotyje būna informaciniai ekranai, kuriuose rodomi išvykimo laikai ir platformos. Ieškok savo vežėjo pavadinimo arba maršrutų numerių. Jei nerandi – klausk informacijos punkte arba kitų keleivių. Dažnai prie autobuso stovi vairuotojas arba koordinatorius, kuris patikrina bilietus. Atspausdintą bilietą arba QR kodą telefone turėk pasiruošęs. Kartais eilės ilgos, ypač savaitgaliais. Vieną kartą stovėjau eilėje 25 minutes – autobusas laukė, bet nervų kainavo.

18. Ar galiu pasiimti dviratį autobusu?

Dauguma vežėjų dviračių nepriima, arba priima tik sulankstomus. Ir tai – už papildomą mokestį. Įprastas dviratis per didelis bagažinei. Jei tikrai reikia vežti dviratį, ieškok specializuotų krovinių pervežimo paslaugų. Yra įmonių, kurios veža dviračius atskirai. Kaina – apie 50–80 eurų. Skamba brangokai, bet jei dviratis vertingas, verta. Pats mačiau, kaip vienas vaikinas bandė prastumti dviratį į autobusą – nepavyko. Vairuotojas pasakė „ne" ir tiek.

19. Ką daryti, jei autobusas vėluoja?

Vėlavimai nutinka – dėl spūsčių, oro sąlygų ar techninių problemų. Jei autobusas vėluoja ilgiau nei valandą, vežėjas paprastai informuoja el. paštu arba SMS. Bet ne visada. Kartais reikia pačiam skambinti ir klausti. Jei vėlavimas labai ilgas, gali turėti teisę į kompensaciją – tai reglamentuoja ES reglamentas 181/2011. Tiesa, praktikoje kompensaciją gauti nelengva. Bet bent jau žinok, kad tokia galimybė yra. Svarbiausia – neprarasti kantrybės.

20. Ar autobuse galima miegoti?

Galima, bet patogumas priklauso nuo sėdynės ir tavo lankstumo. Sėdynės atsilenkia, bet ne iki galo. Kaklo pagalvėlė būtina. Ausų kamštukai – taip pat, nes kažkas visada knarkia arba kalba telefonu. Šviesa gali trukdyti – užsidėk akių kaukę. Asmeniškai aš užmiegu tik po 3–4 valandų kelionės, kai pavargstu tiek, kad nebesvarbu sąlygos. Naktiniai reisai miegui tinkamesni, bet vis tiek tai ne lova. Po tokios kelionės reikia bent pusdienio atsigauti.

Dokumentai – ką turėti kelionėje

21. Kokius dokumentus reikia turėti kelionei autobusu?

ES piliečiams užtenka asmens tapatybės kortelės – paso nereikia. Bet jei turi pasą, pasiimk jį, ypač jei keliauji ne ES piliečio statusu. Sienos kontrolės metu gali paprašyti parodyti dokumentą. Taip pat turėk atspausdintą bilietą arba QR kodą telefone. Vieną kartą mano telefone išsikrovė baterija prie pat sienos – laimei, turėjau atspausdintą kopiją. Nuo to laiko visada spausdinu. Skamba senamadiškai, bet veikia.

22. Ar reikia vizos kelionei per Lenkiją?

Ne, jei esi Lietuvos ar kitos ES šalies pilietis. Lenkija yra Šengeno zonoje, todėl laisvai keliauji be vizos. Tas pats galioja Vokietijai, Nyderlandams ir kitoms ES šalims. Kita situacija – jei esi ne ES pilietis. Tada reikia tikrinti savo šalies vizų reikalavimus. Kai kurie keleiviai to nežino ir susiduria su problemomis pasienyje. Todėl prieš kelionę pasitikrink, ar tavo dokumentai galioja visose tranzitinėse šalyse.

23. Ar reikia turėti sveikatos draudimą?

Privalomo nereikia, bet rekomenduoju turėti Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK). Ji nemokama ir suteikia teisę į būtinąją medicinos pagalbą visose ES šalyse. Jei susirgsi ar susižeisi pakeliui, be draudimo gydymas gali brangiai kainuoti. Asmeniškai aš visada turiu ir papildomą kelionių draudimą – jis pigus, o ramybė verta daugiau. Vienas keleivis pasakojo, kad Vokietijoje jam prireikė greitosios pagalbos – be draudimo būtų mokėjęs kelis šimtus eurų.

24. Ką daryti, jei pamečiau dokumentus kelionės metu?

Pirma – ne panikuok. Jei pamečiai asmens tapatybės kortelę ar pasą, kreipkis į artimiausią Lietuvos ambasadą ar konsulatą. Vokietijoje – Berlyne, Lenkijoje – Varšuvoje. Jie gali išduoti laikiną kelionės dokumentą. Taip pat pranešk policijai – reikės pažymos apie prarastą dokumentą. Jei esi Lietuvoje, kreipkis į Migracijos departamentą. Tai užtrunka, bet išsprendžiama. Svarbiausia – turėti dokumentų kopijas telefone ar el. pašte. Tai pagreitina procesą.

25. Ar galiu keliauti su pasibaigusio galiojimo dokumentu?

Ne. Joks vežėjas neįleis į autobusą su pasibaigusio galiojimo pasu ar asmens tapatybės kortele. Ir pasienyje būsi sustabdytas. Tai skamba akivaizdžiai, bet žmonės kartais pamiršta patikrinti galiojimo datą. Ypač tiems, kurie retai keliauja. Prieš kelionę bent savaitę patikrink savo dokumentus. Jei reikia, pateik prašymą naujam dokumentui. Lietuvoje tai užtrunka apie dvi savaites, skubos tvarka – greičiau. Neverta rizikuoti.

26. Ar vaikui reikia atskiro dokumento?

Taip. Kiekvienas keleivis, įskaitant kūdikius, turi turėti savo dokumentą. Vaikai iki 16 metų gali keliauti su tėvų pase įrašyti, bet geriau turėti atskirą asmens tapatybės kortelę. Ji galioja penkerius metus. Jei vaikas keliauja su vienu iš tėvų arba su kitu asmeniu, gali reikėti notaro patvirtinto sutikimo iš kito tėvo. Tai ne visada tikrinama, bet gali būti. Ypač jei pavardės skiriasi. Geriau turėti popierių nei aiškintis pasienyje.

Autobusas iš Amsterdamo – tai patikimas ir prieinamas būdas grįžti į Lietuvą. Kelionė ilga, bet su tinkamu pasiruošimu ji gali būti netgi maloni. Svarbiausia – pirkti bilietą iš anksto, turėti tvarkingus dokumentus ir nepamiršti užkandžių. Jei kyla klausimų, visada galima susisiekti su vežėju tiesiogiai. Sėkmingos kelionės.