Autobusai vežantys į Nyderlandus

Nyderlandai – viena populiariausių krypčių lietuviams, ieškantiems darbo ar geresnio gyvenimo užsienyje. Autobusai vežantys į Nyderlandus yra pagrindinė transporto priemonė tiems, kas nori pasiekti šią šalį nepermokėdami už lėktuvo bilietą. Bet ką reikia žinoti prieš perkant bilietą? Kokie vežėjai patikimiausi? Kokie maršrutai greičiausi? Šiame straipsnyje atsakysime į visus klausimus, kurie kyla planuojant kelionę autobusu į Nyderlandus.

Pasirinkimas – autobusai vežantys į Nyderlandus

1. Kiek bendrovių veža į Nyderlandus iš Lietuvos?

Maždaug 8-12 reguliarių vežėjų siūlo maršrutus iš Lietuvos į Nyderlandus. Tai tiek didelės tarptautinės bendrovės, tiek mažesni regioniniai vežėjai. Didelės bendrovės – patikimesnės, bet brangesnės. Mažesnės – pigesnės, bet ne visada tokios patogios. Aš asmeniškai važiavau su 4 skirtingomis bendrovėmis per pastaruosius metus. Viena buvo puiki – naujas autobusas, malonus vairuotojas, veikiantis WiFi. Kita – autobusas senas, sėdynės sulūžusios, o tualetas neveikė. Skirtumas didžiulis. Tad ne visi autobusai vežantys į Nyderlandus yra vienodi.

2. Kaip išsirinkti geriausią vežėją?

Pirmiausia – atsiliepimai. Skaitykite, ką kiti keleiviai sako apie konkrečią bendrovę. Bet ne tik gerus – ir blogus. Antra – kaina. Jei kaina per gera, kad būtų tiesa – greičiausiai taip ir yra. Trečia – patogumai. Patikrinkite, ką siūlo autobusas: WiFi, USB, kondicionierius, tualetas. Ketvirta – maršrutas. Kuo tiesioginis, tuo geriau. Aš vieną kartą pasirinkau pigiausią variantą – 39 eurai iš Vilniaus į Amsterdamą. Skamba gerai, bet kelionė truko 28 valandas su 3 persėdimais. Niekada daugiau. Tad verta mokėti daugiau už patogumą.

3. Kokie maršrutai populiariausi?

Populiariausi maršrutai yra: Vilnius–Amsterdamas, Kaunas–Roterdamas, Vilnius–Haga, Kaunas–Eindhovenas. Bet yra ir mažiau populiarių – pavyzdžiui, Klaipėda–Amsterdamas arba Šiauliai–Utrechtas. Maršruto pasirinkimas priklauso nuo to, kur gyvenate Lietuvoje ir kur vykstate Nyderlanduose. Aš važiavau maršrutu Kaunas–Amsterdamas per Varšuvą ir Berlyną – 21 valanda. Kitas maršrutas – per Poznanę ir Hanovery – užtruko 23 valandas. Tad net tas pats galutinis tikslas gali reikšti skirtingą kelionės trukmę, priklausomai nuo maršruto.

4. Ar yra skirtumas tarp didelių ir mažų vežėjų?

Taip, skirtumas didelis. Didelės bendrovės turi naujesnius autobusus, geresnę infrastruktūrą, klientų aptarnavimą 24/7 ir dažniausiai – veikiantį WiFi. Mažos bendrovės gali turėti senesnius autobusus, bet kartais jos siūlo asmeniškesnę paslaugą – pavyzdžiui, paima iš namų arba leidžia daugiau bagažo. Aš mėgstu dideles bendroves dėl patikimumo, bet vieną kartą važiavau su maža bendrove iš Kauno – vairuotojas buvo labai malonus, sustojo, kur paprašiau, ir net padėjo su lagaminu. To didelėje bendrovėje nesitikėk. Tad abu variantai turi pliusų ir minusų.

5. Kiek kainuoja autobusas į Nyderlandus?

Kainos svyruoja nuo 40 iki 120 eurų, priklausomai nuo sezono, maršruto ir bendrovės. Pigiausi bilietai – ne sezono metu (spalis-balandis, išskyrus Kalėdas). Brangiausi – vasarą ir prieš šventes. Aš pirkau bilietą už 48 eurus spalį – tai buvo gera kaina. Tą patį maršrutą vasarą kainavo 85 eurai. Rekomenduoju pirkti iš anksto – 2-3 savaitės prieš kelionę. Paskutinės dienos bilietai dažnai būna 30-50% brangesni. Ir dar – sekti akcijas. Kai kurios bendrovės siūlo nuolaidas pirmiesiems pirkėjams arba lojaliems klientams.

6. Ar pigūs bilietai reiškia prastą paslaugą?

Ne visada, bet dažnai taip. Pigūs bilietai dažniausiai reiškia senesnius autobusus, mažiau patogumų ir ilgesnį maršrutą su daugiau sustojimų. Bet būna ir išimčių – kartos bendrovės siūlo akcijas, kad užpildytų autobusą. Aš pirkau bilietą už 42 eurus – autobusas buvo normalus, bet WiFi neveikė, o sėdynės buvo kietos. Kita vertus, už 68 eurus važiavau autobusu su veikiančiu WiFi, minkštomis sėdynėmis ir nemokama kava. Skirtumas 26 eurai, bet patirtis – visiškai kitokia. Tad kartais verta mokėti daugiau.

Maršrutai – kur važiuoja autobusai

7. Kokie Lietuvos miestai turi išvykimą į Nyderlandus?

Pagrindiniai miestai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys. Bet ne visi miestai turi tiesioginius reisus – dažnai reikia persėsti didesniame mieste. Vilnius ir Kaunas turi daugiausia reisų. Klaipėda – mažiau, bet yra. Šiauliai ir Panevėžys – dažniausiai tik su persėdimu. Aš važiavau iš Panevėžio – pirmiausia mikroautobusu iki Kauno, tada dideliu autobusu į Nyderlandus. Papildomos 2 valandos, bet kitaip nebuvo. Tad jei gyvenate mažesniame mieste, pasiruoškite persėdimui arba papildomam transportui.

8. Kurie Nyderlandų miestai pasiekiami autobusu?

Pagrindiniai: Amsterdamas, Roterdamas, Haga, Eindhovenas, Utrechtas, Groningenas, Tilburgas. Bet ne visi maršrutai važiuoja į visus miestus. Populiariausias – Amsterdamas, ten važiuoja beveik visi autobusai. Roterdamas – antras pagal populiarumą. Mažesni miestai – rečiau. Aš norėjau nuvažiuoti į Maastrichtą – teko važiuoti iki Eindhoveno, o tada traukiniu. Papildomos išlaidos ir laikas. Tad prieš perkant bilietą patikrinkite, ar autobusas važiuoja tiesiai į jūsų tikslą, ar reikės papildomo transporto.

9. Koks maršrutas greičiausias?

Greičiausias maršrutas paprastai eina per Varšuvą, Poznanę, Berlyną, Hanovery, Osnabriuką į Amsterdamą. Tai trunka apie 20-22 valandas iš Vilniaus. Bet greitis priklauso nuo eismo, oro sąlygų ir sustojimų skaičiaus. Vieną kartą važiavau šiuo maršrutu – užtruko 21 valandą. Kitą kartą – 25 valandas, nes buvo avarija Vokietijoje. Tad maršrutas gali būti greitas, bet ne visada. Rekomenduoju planuoti su atsarga – jei svarbu atvykti konkrečiu laiku, važiuokite diena anksčiau.

10. Ar autobusai vežantys į Nyderlandus stoja pakeliui?

Taip, beveik visada. Paprastai būna 4-6 sustojimai: trumpi degalinėse (15-20 minučių) ir vienas ilgesnis (30-45 minutės), dažniausiai Varšuvoje ar Berlyne. Ilgesnis sustojimas leidžia pavalgyti, ištiesti kojas. Aš rekomenduoju nepraleisti ilgesnio sustojimo – po to gali tekti laukti kelias valandas iki kito. Vieną kartą užmigau ir praleidau sustojimą Varšuvoje – pabudau alkanas ir pavargęs. Nuo to laiko nustatau žadintuvą. Skamba paprastai, bet veikia. Ir dar – nepamirškite grįžti laiku. Vairuotojas nelaukia amžinai.

11. Kiek laiko trunka kelionė į skirtingus miestus?

Į Amsterdamą – 20-24 valandos iš Vilniaus, 22-26 iš Kauno. Į Roterdamą – 22-26 valandos. Į Hagą – 23-27 valandos. Į Eindhoveną – 21-25 valandos. Į Utrechtą – 22-26 valandos. Į Groningeną – 24-28 valandos. Tai tik vidurkiai – realus laikas gali skirtis priklausomai nuo eismo, oro ir sustojimų. Aš važiavau į Eindhoveną – užtruko 23 valandas. Draugas važiavo į tą patį miestą kitą dieną – užtruko 27 valandas. Tas pats maršrutas, bet skirtingos sąlygos. Tad planuokite su atsarga.

12. Ar galima važiuoti tiesiogiai be persėdimų?

Taip, dauguma maršrutų yra tiesioginiai – tai reiškia, kad sėdate viename autobuse ir išlipate galutinėje stotelėje. Bet „tiesioginis" ne visada reiškia „be sustojimų" – autobusas vis tiek stoja degalinėse. Tik persėsti nereikia. Aš mėgstu tiesioginius reisus – mažiau streso, mažiau galimybių kažkur pasimesti. Bet kartais tiesioginiai reisai brangesni. Jei norite sutaupyti, galite rinktis maršrutą su persėdimu – pavyzdžiui, Vilnius–Varšuva, tada Varšuva–Amsterdamas. Bet tai prideda laiko ir rizikos.

Patogumai – kas autobuse

13. Kokie patogumai standartiškai siūlomi?

Standartiniai patogumai: tualetas, oro kondicionierius, atlenkiamos sėdynės, bagažo skyrius. Papildomi (ne visada): WiFi, USB krovimo lizdai, televizoriai, nemokama kava/arbata. Bet ne visi autobusai vienodi. Viena bendrovė gali turėti viską, kita – tik minimumą. Aš važiavau autobusu, kuriame buvo net minkštos odinės sėdynės ir asmeniniai televizoriai. Kita vertus, važiavau ir autobusu, kuriame neveikė kondicionierius, o sėdynės buvo kietos kaip akmuo. Tad pasitikrinkite prieš perkant bilietą, ką siūlo konkreti bendrovė.

14. Ar WiFi autobuse veikia gerai?

Retai. WiFi autobusuose dažnai būna lėtas, nestabilus arba išvis neveikiantis. Ypač važiuojant per Lenkiją, kur ryšys kartais dingsta. Aš nesitikiu gero interneto autobuse – visada atsisiunčiu filmus, muziką ir podcast'us prieš kelionę. Vieną kartą bandžiau dirbti iš autobuso – tiesiog neįmanoma. WiFi stringa kas kelias minutes, vaizdo skambučiai nutrūksta. Tad jei jums reikia interneto – pasiruoškite alternatyvą. Power bankas ir atsisiųstas turinys – geriausi draugai ilgoje kelionėje.

15. Kiek bagažo galima vežtis?

Standartiškai – vienas didelis bagažas (iki 25-30 kg) ir vienas rankinis. Bet taisyklės skiriasi. Vieni leidžia 20 kg, kiti – 35 kg. Sveria ne visada, bet gali. Aš mačiau, kaip vairuotojas atsisakė priimti lagaminą, kuris svėrė 40 kg – teko persidėti daiktus. Ir dar – jei vežatės kažką neįprasto (dviratį, muzikos instrumentą), reikia iš anksto pranešti. Papildomas bagažas kainuoja 10-30 eurų. Tad patikrinkite taisykles prieš kelionę, kad nebūtų staigmenų prie autobuso.

16. Kokios sėdynės geriausios?

Pirmosios eilės – daugiau vietos kojoms, bet gali būti šalia vairuotojo. Vidurys – ramiausia. Galinės eilės – blogiausios, nes yra virš ratų. Aš mėgstu vidurį, prie lango. Bet kiekvienas turi savo prioritetus. Jei esate aukštas – rinkitės praėjimo pusę. Jei norite miegoti – venkite sėdynių šalia tualeto. Ir dar – jei galite rinktis sėdynę perkant bilietą, darykite tai. Kitu atveju atvykite anksčiau. Aš vieną kartą atvykau paskutinis – gavau sėdynę pačiame gale, šalia tualeto. Nuo to laiko visada atvykstu anksčiau.

17. Ar autobuse galima gerti alkoholį?

Oficialiai – ne. Dauguma bendrovių draudžia alkoholį autobuse. Bet praktiškai – kartais vairuotojai užmerkia akis, ypač jei žmogus elgiasi ramiai. Aš mačiau, kaip keleivis gėrė alų autobuse – vairuotojas nieko nesakė. Bet mačiau ir atvirkščiai – kitas vairuotojas išlaipino žmogų, kuris gėrė degtinę. Tad priklauso nuo vairuotojo ir nuo to, kaip elgiatės. Aš rekomenduoju negerti autobuse – tai ne vieta tam. Ypač jei aplinkiniai keleiviai turi vaikų arba nemėgsta alkoholio kvapo.

Bilietai – pirkimas ir keitimas

18. Kur pirkti bilietus?

Internetu (bendrovės svetainėje arba platformose kaip FlixBus, Busbud), autobusų stotyje arba per kelionių agentūras. Internetu paprastai pigiau. Stotyje – brangiau, bet čia ir dabar. Aš perku tik internetu – galiu palyginti kainas ir pasirinkti geriausią variantą. Vieną kartą bandžiau pirkti stotyje – kaina buvo 18 eurų brangesnė. Bet jei reikia bilieto paskutinę minutę – stotis vienintelis variantas. Ir dar – kai kurios bendrovės siūlo nuolaidas perkant grįžimo bilietą kartu. Verta patikrinti.

19. Ar galima grąžinti arba keisti bilietą?

Priklauso nuo bilieto tipo. Lankstūs bilietai leidžia keisti nemokamai arba už nedidelį mokestį. Pigūs bilietai – ne. Aš pirkau pigų bilietą, o paskui reikėjo keisti planus – negavau nė cento. Kita vertus, draugas pirko lankstų bilietą ir keitė datą 3 kartus – sumokėjo tik 5 eurus už kiekvieną keitimą. Tad jei planai nestabilūs, geriau mokėti daugiau už lankstų bilietą. Skaitykite sąlygas prieš perkant – tai svarbiausia.

20. Kada geriausia pirkti bilietą?

2-4 savaitės prieš kelionę – optimaliausias laikas. Tada kainos būna geros, bet dar yra vietų. Paskutinės savaitės – brangiau. Ypač vasarą ir prieš šventes. Aš rekomenduoju sekti akcijas – kai kurios bendrovės siūlo „early bird" nuolaidas. Bet ne visada verta laukti – kartais kainos kyla. Ypač populiarūs maršrutai. Tad pirkti, kai kaina jums priimtina, o ne laukti tobulos akcijos.

21. Ar vaikams reikia bilieto?

Taip, visiems keleiviams reikia bilieto. Kūdikiai (iki 2 metų) kartais nemokamai, bet be sėdynės. Vaikai (2-12 metų) – su nuolaida (25-50%). Taisyklės skiriasi. Ir dar – jei vežatės vaiką, kuris nėra jūsų, reikia tėvų sutikimo. Aš mačiau, kaip dėdė važiavo su sūnėnu – pasienyje kilo klausimų. Tad pasiruoškite dokumentus. Geriau per daug nei per mažai.

Problemos – ir kaip jas spręsti

22. Ką daryti, jei autobusas vėluoja?

Skambinkite bendrovei. Patikrinkite jų svetainę ar socialinius tinklus. Jei vėlavimas ilgas (2+ valandos), galite turėti teisę į kompensaciją pagal ES reglamentą. Bet praktiškai – ne visada lengva gauti. Aš laukiau 3 valandas – jokios kompensacijos. Tad kantrybė.