Keleivių pervežimas Olandija Lietuva nedidelė kaina, Vežame kiekvieną dieną

Įvadas

Kasdien ieškau būdų, kaip keliauti tarp Olandijos ir Lietuvos be nereikalingų rūpesčių. Keleivių pervežimas Olandija Lietuva jau seniai tapo populiariausiu pasirinkimu tiems, kas nori patogiai ir už nedidelę kainą pasiekti namus. Mikroautobusai važiuoja praktiškai kasdien iš skirtingų Nyderlandų miestų – nuo Amsterdamo iki mažesnių kampų kaip Groningenas. Kelionė trunka apie 18–22 valandas, priklausomai nuo maršruto ir eismo. Kaina paprastai svyruoja tarp 100–130 eurų į abi puses, kas yra gerokai mažiau nei lėktuvo bilietas su bagažo mokesčiais. Žmonės renkasi mikroautobusus, nes veža tiesiai nuo durų iki durų – jokių pervedimų, jokių stoties laukimų. Tai tiesiog patogu, ir tuo viskas pasakyta.

D.U.K.

Aktualumas – keleivių pervežimas Olandija Lietuva

1. Kodėl verta rinktis keleivių pervežimą, o ne autobusą ar traukinį?

Pirmiausia mikroautobusas paima tiesiai nuo tavo adreso. Nereikia eiti į stotį, nereikia ieškoti autobusų jungčių ir nereikia tempti lagamino per pusę miesto. Tai visai kitas komforto lygis. Antras dalykas – grupė maža, dažniausiai 8–14 žmonių, todėl kelionė daug jaukesnė nei pilname 60 vietų autobuse. Viename iš mano pažįstamų kelionių ties Amsterdamu prie mūsų prisijungė papildomi 3 keleiviai, ir mikroautobuse vis dar buvo pakankamai vietos. Apie traukinius net nekalbu – norint pervažiuoti iš Amsterdamo į Vilnių reikia bent 3 persėdimų, kas realiai reiškia parą kelyje su naktiniais laukimais. Mikroautobusas yra tiesioginis maršrutas be šitokio rūpesčio.

2. Koks dažnai važiuoja mikroautobusai maršrutu Olandija–Lietuva?

Intensyviausiu metu mikroautobusai važiuoja kasdien arba vos ne kasdien. Dažniausiai tai būna išvykos iš Amsterdamo ir Roterdamo ketvirtadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais – tada keleivių daugiausia. Iš mažesnių miestų, pavyzdžiui Maastrichto ar Enschede, grafikas rečiau – gal kartą per savaitę arba kai susirenka pakankamai žmonių. Vieną kartą mano pažįstamas bandė užsisakyti iš Heerenveeno, bet ten tą savaitę maršruto nebuvo, tai vežėjas pasiūlė atvažiuoti iki Groningeno. Sezono metu, ypač vasarą ir prieš Kalėdas, reisų padaugėja, nes paklausa auga labai stipriai.

3. Ar mikroautobusas yra patogus ilgai kelionei?

Būna visko. Vienas iš mano kolegų suėjo mikroautobuse prieš 6 metus ir sakė, kad tada sėdynės buvo kietos kaip akmuo. Dabar situacija gerėja – dauguma vežėjų turi išplėstas, ortopedines sėdynes su reguliuojamo atlošo funkcija. Ne visi, bet tie, kurie nori išlaikyti klientus, investuoja į patogumą ar automobiliuose yra net įmontuoti USB laidai įkrovimui, kartais net mažas LED apšvietimas. Bet sėdynių plotis ribotas – žmogus platesnių pečių jausis šiek tiek ankščiau po 10 valandų. Tai tiesiog mikroautobusas, ne lėktuvas business klasėje. Reikia su tuo susitaikyti.

4. Kiek trunka kelionė iš Olandijos į Lietuvą?

Vidutiniškai nuo Amsterdamo iki Vilniaus – apie 18–20 valandų. Iki Kauno truputį mažiau, iki Klaipėdos – panašiai. Bet šitie skaičiai labai priklauso nuo eismo, oro ir kelių būklės. Vieną vasarą važiavome per Vokietiją, kai buvo baisus kamštis ties Hanoveriu – praradome 3 valandas. Kitą kartą sakė, kad bus 20 valandų, bet atvažiavome per 16, nes keliai buvo tušti ir oras geras. Reali laikas svyruoja tarp 16 ir 22 valandų, ir geriau nusiteikti ilgesnei kelionei, kadangi trumpesnė visada maloniau nustebins.

5. Ar mikroautobusuose yra oro kondicionierius ir WI-FI?

Oro kondicionierius yra praktiškai visuose mikroautobusuose – tai jau standartas be išimties. Tačiau su WI-FI situacija ne tokia vienareikšmė. Kai kurie vežėjai turi, kiti sako, kad „greitai bus", bet praėjus mėnesiui vis dar neturi. Mano patirtis rodo, kad dažniausiai veikia kokį pirmą valandą, o paskui ryšys dingsta kur nors ties Vokietijos viduriu. Rekomenduoju turėti savo mobilų internetą kaip atsarginį variantą. Be to, rekomenduoju atsinežti ausines ir ką nors į telefoną atsisiųsti iš anksto – filmą, podcastą, ką nori. Tai daug patikimiau nei pasitikėti mikroautobuso WI-FI.

Kainos – keleivių pervežimas Olandija Lietuva

6. Kiek kainuoja keleivių pervežimas iš Olandijos į Lietuvą?

Kaina priklauso nuo daug dalykų – nuo kurio miesto Olandijoje, kur Lietuvoje, kada važiuojama, ir kuris vežėjas. Paprastai iš Amsterdamo į Vilnių kainuoja apie 120–140 eurų, iš Roterdamo – panašiai. Iš mažesnių miestų kaina gali būti 10–20 eurų didesnė, kadangi reikia nukeliauti papildomą atstumą. Žiemą dažnai pigiau, nes mažiau keleivių sezonas reiškia konkurencija tarp vežėjų. Vienas mano pažįstamas užsisakė vasarą už 130 eurų, o po mėnesio tas pats maršrutas kainavo 95 – priklausė nuo sekmadienio išvykos dienos. Svarbu palyginti bent 2–3 vežėjus prieš užsisakant.

7. Ar kaina įskaitant viską, ar yra paslėptų mokesčių?

Gera žinia – paprastai ne, kaina yra fiksuota ir įskaitanti viską. Jokių paslėptų mokesčių už degalus, draudimą ar stovėjimą. Bet reikia atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Pirmas – papildomas bagažas. Viena standartinė rankinė ir vienas didesnis lagaminas paprastai įeina į kainą, bet jei norite vežti 2 didelius lagaminus, gali tekti sumokėti 20–30 eurų priemoką, priklausomai nuo vežėjo. Antras – vaikams nuo 2 metų kartais reikia mokėti pilną arba pusę bilieto kainos. Trečias – jei norite specialaus adresinio pristatymo į labai nutolusį tašką, gali būti nedidelis papildomas mokestis. Bet šie dalykai visada būna aiškiai nurodyti prieš rezervaciją.

8. Kaip rasti pigiausią bilietą keleivių pervežimui Olandija Lietuva?

Yra keli būdai. Pirmas – ieškoti ne pirmo pasirodžiusio vežėjo skelbimo, o peržiūrėti kelis variantus. Kainos skirtumai tarp vežėjų kartais siekia 20–40 eurų už tą patį maršrutą! Antras – užsisakyti iš anksto, bent prieš savaitę. Trečias – keliauti ne sekmadienį, bet, tarkime, antradienį. Ketvirtas – paklausti tiesiogiai vežėjo, ar turi akcijų ar pastovių nuolaidų grupėms. Penktas – pasidomėti socialiniuose tinkluose, kur vežėjai kartais skelbia paskutinės minutės pasiūlymus. Ir dar – kai kurie vežėjai siūlo pigesnį variantą, jei sutinkate važiuoti su tarpinėmis stotelėmis, t.y. ne tiesiogiai, bet su papildomais keleivių pakėlimais pakeliui.

9. Koks yra optimalus laikas pirkti bilietą, kad nebūtų brangu?

Paprastai pigiausi būna bilietai sausį ir vasarį – tuomet kainos krenta 15–20 procentų dėl mažos paklausos. Vasarą ir prieš didesnes šventes (Kalėdas, Vėlines, Jonines) kainos auga. Bet čia yra vienas dalykas, kurio daugelis nežino – jei užsisakote labai anksti (3–4 savaitės prieš), net vasarą galima gauti gana normalią kainą. Mano draugas kasmet važiuoja vasarą ir visada užsisako prieš mėnesį – sako, kad niekada nemokėjo daugiau nei 125 eurų, o aplinkui esantys, kurie užsisakinėja paskutinę savaitę, moka 140–150.

10. Ar yra nuolaidos vaikams ir senjorams?

Vaikams iki 2 metų dažniausiai nekainuoja – jie sėdi ant suaugusiojo kelių. Vaikams nuo 2 iki 12 metų dauguma vežėjų siūlo nuolaidą, dažniausiai 30–50 procentų. Bet pas kiekvieną vežėją kitaip. Vienas mano pažįstamas vežėjas duoda 40 proc. nuolaidą vaikams iki 10 metų, o kitas – vos 20 proc. bet visiems iki 14. Senjorams (65+) nuolaidos būna rečiau, bet nėra jų visai negaus – tiesiog reikia tiesiogiai paklausti konkrečiame vežėjo. Geriausia skambinti tiesiogiai ir klausti, kadangi elektroniniuose formose kartais tokios informacijos nėra aiškiai.

Maršrutai – pervežimas tarp Olandijos ir Lietuvos

11. Iš kokių Olandijos miestų vežama?

Pagrindiniai miestai yra Amsterdamas, Roterdamas, Haga, Utrechtas, Eindhovenas, Groningenas. Bet vežimo geografija priklauso nuo vežėjo. Vienas vežėjas specializuojasi šiaurės Olandijoje – veža iš Groningeno, Leeuwardeno, Emmeno. Kitas daugiau veža iš pietinių miestų – Eindhovenas, Maastrichtas, Breda. Trečias turi maršrutą tiesiai iš Roterdamo uosto rajono. Mano patarimas – jei gyvenate mažesniame miestelyje, klauskite, ar vežėjas gali paimti iš tolesnio taško. Dažniausiai sutinka, bet reikia atskiro susitarimo ir kartais papildomų 10–15 eurų.

12. Kokie maršrutai yra per Vokietiją?

Dažniausiai mikroautobusai važiuoja per Vokietijos centrinę dalį – maždaug maršrutas eina per Oberhauseną, Hanoverį, Berlyną ar Magdeburgą, paskui į Lenkijos autostradą. Bet maršrutas nėra fiksuotas kaip geležinkelis. Vieną kartą važiavome per Hamburgą, kad ten reikėjo paimti du keleivius – kelionė pailgėjo 2 valandomis. Kitą kartą ties Magdeburgu buvo remontas autostradoje, ir vairuotojas apsuko per mažesnius miestelius, kas užtruko papildomai. Svarbu – maršrutas priklauso nuo keleivių susodinimo taškų ir nuo to, iš kur reikia paimti kitus žmones.

13. Kaip vyksta atvykimas į Olandiją iš Lietuvos?

Atvykimas vyksta analogiškai – mikroautobusas paima iš Lietuvos miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių) ir veža tiesiai į Olandiją. Keliai tie patys, tik kryptis priešinga. Atvykimo punktai Olandijoje dažniausiai būna centrinėse stotyse arba tiesiai į namus, priklausomai nuo pasirinkto adreso. Svarbu – jei atvykstate naktį (o dažniausiai taip būna, kadangi kelionė ilga), vežėjas turėtų aiškiai nurodyti, kur stoti ir kada skambinti. Mano pažįstamas atvyko į Amsterdamą 4 valandą ryto ir nežinojo, kur tiksliai sustoti – skambino vairuotojui ir laukė 20 minučių šaltyje. Ne pats maloniausias potyris.

14. Ar yra tiesioginiai maršrutai be sustojimų?

Techniškai mikroautobusai visada sustoja bent kartą ar du – reikia pailsėti, papildyti degalus, kartais paimti keleivius pakeliui. Bet jei turite omenyje „tiesioginį" kaip be papildomų keleivių pakėlimo tarpiniuose miestuose, tai taip – tokių maršrutų yra. Tai vadinama „ekskliuzyvine" kelione, kai mikroautobusas važiuoja tiesiogiai nuo taško A iki taško B be kitų sustojimų keleiviams. Bet kaina už tokią kelionę gali būti 30–50 eurų didesnė, kadangi vežėjas praranda galimybę įdėti papildomus keleivius.

15. Kur Lietuvoje gali sustoti mikroautobusas?

Dauguma maršrutų baigiasi Vilniuje arba Kaune, bet sustojama ir kituose miestuose. Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus – viskas priklauso nuo maršruto ir nuo to, kur reikia pristatyti keleivius. Jei gyvenate mažesniame miestelyje, pavyzdžiui Tauragėje ar Marijampolėje, vežėjas gali pristatyti iki artimesnio didesnio miesto, o jūs jau patys pasiimate nuosavu transportu. Kartais vežėjas sutinka nuvežti iki pat jūsų namų mažesniame mieste, bet tai priklauso nuo maršruto ir kitų keleivų. Vieną kartą mus nuvežė prie pat durų mažame kaimelyje prie Kauno, bet kitą kartą sustojome ties Kauno stotimi, ir reikėjo pačiam ieškoti toliau.

Pasiruošimas – dokumentai, bagažas ir tvarka

16. Kokius dokumentus reikia turėti kelionei mikroautobusu?

Visų pirma – galiojantį asmens dokumentą: pasą arba asmens tapatybės kortelę. Jei esate Lietuvos pilietis, pakanka ID kortelės, kadangi keliaujate ES šalyse. Bet atminkite – jei turite tik leidimą gyventi (ne pilietybės dokumentą), pasitikrinkite, ar jis galioja visose tranzitinėse šalyse (Vokietija, Lenkija). Jei vežatės vaiką be vieno iš tėvų, gali prireikti notariškai patvirtinto kito tėvo sutikimo – tai ypač aktualu kertant sienas. Ir dar – turėkite kelionės bilietą arba rezervacijos patvirtinimą elektroniniu formatu. Nesitikėkite, kad vairuotojas tiesiog prisimins jūsų pavardę.

17. Kokia tvarka dėl bagažo vežimo?

Standartinė taisyklė – vienas lagaminas iki 20–23 kg ir vienas rankinis krepšys įeina į bilieto kainą. Jei turite antrą lagaminą, paprastai reikia susimokėti papildomai – priklausomai nuo vežėjo, tai būna 20–40 eurų. Problemų atsiranda, kai žmogus atsineša milžinišką lagaminą, kuris netelpa į mikroautobuso bagažinę. Būna tokių atvejų, ir tada reikia palikti kažką stotelėje arba priversti kitus keleivius spaustis. Mano patarimas – prieš kelionę susisiekite su vežėju ir pasakykite, kiek bagažo turėsite. Dauguma problemų kyla iš to, kad žmonės tiesiog neatvyksta pasakyti. Jei vežate neįprastus daiktus – dviračius, šunų boksus – praneškite iš anksto.

18. Kaip vyksta registracija prieš kelionę?

Paprastai užsakymas vyksta telefonu arba per interneto svetainę. Po užsakymo gaunate patvirtinimą su išvykimo laiku, vietos numeriu ir vairuotojo kontaktine informacija. Svarbu – visada patvirtinkite savo buvimą bent prieš 24 valandas prieš išvykimą. Vienas mano pažįstamas pamiršo patvirtinti, ir vežėjas jo vietą atidavė kitam keleiviui. Jis pasirodė stotelėje, o mikroautobusas jau buvo pilnas. Nemalonu, bet taip nutinka. Be to, jei keičiate kilmės vietą ar norite pakeisti atvykimo adresą – praneškite kuo greičiau, kadangi maršrutas planuojamas iš anksto.

19. Ką daryti, jei pavėluoju į mikroautobusą?

Ne panikuoti. Bet ir ne laukti. Jei žinote, kad vėluosite – skambinkite vairuotojui iš karto. Dauguma vežėjų laukia 15–20 minučių, kai kurie net 30. Bet jei vėluojate ilgiau, mikroautobusas išvyks. Tada lieka klausimas – ar bus antras važiavimas tą pačią dieną, ar reikės laukti kitos dienos. Vienas mano pažįstamas atvažiavo į Amsterdamo centrą 45 minutes vėliau, nes traukinys iš Roterdamo vėlavo. Vairuotojas jau buvo išvykęs. Teko prašyti vežėjo, kad priglaustų kitame reise sekančią dieną – pasisekė, kad buvo laisva vieta. Bet kartais pasisekimo nebūna.

20. Ar galiu vežtis maistą ir gėrimus?

Taip, bet protingai. Mikroautobuse nėra šaldytuvo, todėl greitai gendantis maistas ne pats geriausias pasirinkimas. Sumuštiniai, vaisiai, sausainiai, traškučiai – viskas tinka. Gėrimos – taip, bet venkite alkoholio kelionės metu. Būna atvejų, kai keleivis atsidaro alų mikroautobuse, ir kitiems keleiviams (ypač vaikams) tai nėra malonu. Vežėjai paprastai draudžia gerti alkoholį mikroautobuse, bet valgyti – prašom. Beje, dauguma mikroautobusų stojasi prie degalinių, kur galima nusipirkti kavos ar užkandžių, tad visai nereikia maisto kalno su savimi.

21. Ką daryti, jei noriu atšaukti kelionę?

Atšaukti galima, bet sąlygos skiriasi. Dauguma vežėjų suteikia nemokamą atšaukimą likus bent 48 valandoms iki išvykimo. Likus mažiau nei 48 valandoms, dažniausiai negrąžina pilnos sumos – lieka 30–50 proc. nuostolis. Likus mažiau nei 24 valandoms dažniausiai negrąžinama nieko. Bet čia yra vienas niuansas – jei jūs ne atšaukiate, o norite pakeisti datą, dauguma vežėjų sutinka tai padaryti be papildomų mokesčių (jei yra laisvų vietų naujoje dienoje). Svarbu – visada skaitykite konkrečios rezervacijos sąlygas, kadangi kiekvienas vežėjas turi savo taisykles.

Patarimai – patogi kelionė mikroautobusu

22. Kaip pasiruošti ilgai kelionei mikroautobusu?

Pirma – patogi apranga. Ne ką nors stilingo, o patogiausią dalyką, kurį turite. Antra – pagalvėlė kaklui. Tai skamba juokingai, bet po 10 valandų sėdėjimo kaklo pagalvėlė yra verta aukso. Trečias – ausinės ir įkrovęs telefonas. Ketvirtas – drėgnos servetėlės, kadangi mikroautobuse nėra dušo. Penktas – jei vartojate vaistus nuo judesio ligos, išgerkite juos prieš kelionę. Ir šeštas – neužmirškite vandens buteliuko. Visa tai skamba elementariai, bet žmonės vis tiek užmiršta, o paskui skundžiasi, kad kelionė buvo baisi.

23. Kaip elgtis mikroautobuso viduje kelionės metu?

Pagarbinkite kitų žmonių ribas. Jei norite miegoti – miegokite, bet neužimkite svetimos sėdynės su savo kojomis. Jei norite klausyti muzikos – naudokite ausines, ne garsiakalbį. Jei norite kalbėti telefonu darykit tai tyliai. Vienas mano kelionės metu prie manęs sėdėjo vyras, kuris valandą kalbėjo telefonu garsiai – visi mikroautobuse žinojo jo banko sąskaitos numerį. Nemalonu. Be to, jei vairuotojas prašo prisisegti diržą – prisisegkite. Tai ne rekomendacija, o būtinybė. Apie švarą – nemėtykite šiukšlių ant grindų, naudokitės maišeliu arba laukite sustojimo.

24. Ar mikroautobusai yra saugūs?

Oficialiai – taip, mikroautobusai turi atitikti visus saugumo reikalavimus ir būti su draudimu. Bet praktiškai viskas priklauso nuo to, ar vežėjas dirba legaliai. Prieš užsisakant pasitikrinkite – ar vežėjas turi vežimo licenciją ir ar mikroautobusas turi galiojančią techninę apžiūrą. Tai galima padaryti per Lietuvos transporto saugos administracijos duomenų bazę arba tiesiog paprašyti dokumentų kopijas. Mano nuomone, dauguma vežėjų dirba sąžiningai, bet yra ir „šešėlinių" variantų – pigūs, be licencijos, be draudimo. Nuo jų laikykitės kuo toliau, kadangi problemos atveju atsakysite patys.

25. Ką daryti, jei kelionės metu kažkas nutinka – avarija ar gedimas?

Jei mikroautobusas sugenda pakeliui, vežėjas turi pareigą pasirūpinti keleiviais – pakeisti transportą arba organizuoti laukimą kol bus suremontuotas. Bet realybėje kartais tenka laukti ilgai. Mano pažįstamų grupė ties Hannoveriu praleido 4 valandas, nes mikroautobuso variklis pradėjo dūminti. Vežėjas atsiuntė pakaitinį mikroautobusą iš Vilniaus, bet jis atvyko tik po kelių valandų. Dėl avarijų – jei mikroautobusas turi draudimą (ir turėtų turėti), visi nuostoliai dengiami draudimo. Bet reikalavimus teikite iš karto, ne po metų. Ir visada turėkite draudimo poliso kopiją telefone – ji padeda.

26. Ar verta keliauti mikroautobusu, jei galiu nusipirkti lėktuvo bilietą?

Priklauso nuo prioriteto. Jei svarbiausia greitis – lėktuvas laimi. Jei svarbiausia kaina – mikroautobusas laimi dažniausiai. Jei svarbiausia patogumas – čia jau diskutuotina, priklauso nuo konkrečios situacijos. Mano nuomone, mikroautobusas yra geriausias variantas, kai nori nuvykti nuo durų iki durų be pervedimų, be stoties laukimų ir be 20 kg bagažo mokesčių. Lėktuvu reikia nuvykti į oro uostą, praeiti saugumo patikrą, laukti įlaipinimo, o po nusileidimo dar ieškoti transporto iki namų. Mikroautobusu tiesiog sėdi, miegi, ir ryte jau prie savo durų. Tai paprastesnis kelias, ir dažniausiai pigesnis.

Išvada

Keleivių pervežimas Olandija Lietuva yra paprastas ir patogus būdas keliauti tarp dviejų šalių. Mikroautobusai važiuoja kasdien, kainos išlieka vienos žemiausių rinkoje, o kelionės patogumas kasmet gerėja. Svarbu tik pasiruošti – užsisakyti iš anksto, susitarti dėl bagažo, pasitikrinti dokumentus ir pasiimti patogią pagalvėlę. Visa kita padarys vairuotojas. Jei planuojate kelionę artimiausiu metu, palyginkite bent keletą vežėjų ir rinkitės tą, kurio sąlygos geriausiai atitinka jūsų poreikius.