Amsterdamas Vilnius autobusai, Vežame kiekvieną dieną

Kasmet tūkstančiai lietuvių keliauja maršrutu Amsterdamas–Vilnius ir atgal. Vieni vyksta į darbą, kiti aplankyti giminių, treti tiesiog nori pamatyti Nyderlandus. Autobusai šiuo maršrutu važiuoja kasdien, ir tai yra vienas patogiausių būdų pasiekti Amsterdamą be didelių išlaidų. Kelionė trunka apie 20–24 valandas, priklausomai nuo sustojimų ir eismo sąlygų. Daugelis žmonių renkasi autobusą dėl paprastumo – nereikia sukti galvos dėl skrydžių, bagažo limitų ar brangių taksi oro uoste. Šiame straipsnyje atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus apie autobusų reisus tarp Amsterdamo ir Vilniaus, kad galėtumėte planuoti kelionę ramiai.

Bendrai – autobusai Amsterdamas Vilnius

1. Kiek laiko trunka kelionė autobusu iš Amsterdamo į Vilnių?

Kelionė paprastai užtrunka nuo 20 iki 24 valandų. Tikslus laikas priklauso nuo to, kiek kartų autobusas stoja pakeliui, kokie keliai ir kokios eismo sąlygos. Vasarą, kai daug remontų ir spūsčių, gali užtrukti ilgiau. Žiemą kartais būna slidžių kelių, kas taip pat prideda laiko. Autobusai važiuoja per Lenkiją, o ten keliai kartais būna prastesnės kokybės nei Vokietijoje. Rekomenduoju visada turėti rezervą laiko, ypač jei Vilniuje turite svarbų susitikimą ar jungiamąjį transportą. Bendrai paėmus, tai nėra greičiausias būdas keliauti, bet už kainą – labai geras variantas.

2. Ar autobusai iš Amsterdamo į Vilnių važiuoja kiekvieną dieną?

Taip, vežėjai organizuoja reisus kasdien. Tai galioja tiek sezonui, tiek ne sezonui. Žinoma, žiemą gali būti mažiau reisų nei vasarą, bet bent vienas autobusas išvyksta kasdien. Kai kurios kompanijos siūlo po du reisus per dieną – vieną ryte, kitą vakare. Vakarinis reisas dažnai populiaresnis, nes žmonės gali išeiti iš darbo, atvykti į stotį ir miegoti autobuse. Ryto reisai tinka tiems, kas nemėgsta naktinės kelionės. Patikrinkite tvarkaraščius iš anksto, nes švenčių dienomis grafikas gali keistis.

3. Kokia yra kelionės kaina autobusu Amsterdamas–Vilnius?

Kainos svyruoja nuo 35 iki 70 eurų už vieną pusę. Priklauso nuo vežėjo, datos ir kada perkate bilietą. Jei perkate paskutinę savaitę, kaina bus didesnė. Perkant mėnesį prieš, galima rasti bilietų ir už 35 eurus. Yra ir brangesnių variantų su patogesnėmis sėdynėmis arba mažiau sustojimų. Studentams ir senjorams kartais taikomos nuolaidos, bet ne visi vežėjai tai siūlo. Vaikams iki 12 metų dažniausiai būna pusė kainos. Grupėms nuo 10 žmonių galima tartis dėl specialios kainos tiesiogiai su vežėju.

4. Kur galima nusipirkti bilietus į autobusą?

Bilietus galite pirkti internetu per vežėjų svetaines arba per bilietų platformas. Taip pat galima nusipirkti stotyje prieš išvykimą, bet rizikuojate, kad vietų nebeliks. Ypač vasarą savaitgaliais būna pilni autobusai. Internetu perkant gaunate elektroninį bilietą, kurį užtenka parodyti telefone. Kai kurie žmonės vis dar mėgsta popierinius bilietus, bet tai jau rečiau. Jei perkate internetu, patikrinkite, ar gavote patvirtinimą el. paštu. Kartais būna, kad mokėjimas nepraeina, o žmogus galvoja, kad bilietas nupirktas. Taip nutiko vienam mano pažįstamam – atvažiavo į stotį be bilieto ir vos spėjo nusipirkti paskutinę vietą.

5. Kokios kompanijos veža keleivius maršrutu Amsterdamas–Vilnius?

Keletas vežėjų dirba šiuo maršrutu. Tarp jų – „FlixBus", „Ecolines", „Lux Express" ir kiti mažesni vežėjai. Kiekvienas turi savo privalumų. Vieni siūlo pigesnius bilietus, kiti – patogesnes sąlygas. „Ecolines" ir „Lux Express" turi ilgametę patirtį Baltijos šalių maršrutuose. „FlixBus" yra didžiausias Europoje, bet ne visada pigiausias. Mažesni vežėjai kartais siūlo geresnę kainą, bet mažiau patogumų. Rekomenduoju palyginti bent tris variantus prieš perkant. Kainos skirtumas gali būti 15–20 eurų už tą pačią kelionę.

Patogumai – kelionės sąlygos autobuse

6. Ar autobusuose yra Wi-Fi internetas?

Dauguma šiuolaikinių autobusų turi Wi-Fi, bet kokybė labai priklauso. Vokietijoje ir Nyderlanduose veikia gerai, Lenkijoje kartais dingsta. Jei planuojate dirbti kelionės metu, geriau turėti savo mobilųjį internetą kaip atsarginį variantą. Wi-Fi autobusuose dažnai būna lėtas, ypač kai visi keleiviai jungiasi vienu metu. Filmo per Wi-Fi turbūt neperžiūrėsite be strigimų. Bet paprastoms žinutėms ar el. paštui užtenka. Kai kurie vežėjai siūlo premium Wi-Fi už papildomą mokestį, bet tai retas atvejis. Bendrai – nesitikėkite stebuklų, bet ir nebus taip, kad visiškai nėra ryšio.

7. Kokie patogumai yra autobusuose?

Priklauso nuo vežėjo ir autobuso klasės. Standartiniai patogumai: reguliuojamos sėdynės, kondicionierius, WC, USB įkrovimas. Brangesniuose reisuose gali būti ir individualūs ekranai, platesnės sėdynės, gėrimai. „Lux Express" autobusuose, pavyzdžiui, yra lietimui jautrūs ekranai su filmais ir muzika. „FlixBus" siūlo paprastesnes sąlygas, bet už mažesnę kainą. WC autobuse veikia, bet rekomenduoju jį naudoti tik būtiniausiu atveju – sustojimų metu geriau naudotis stoties tualetais. Kėdės atsilenkia, bet ne visada labai toli. Ilgai kelionei patariu pasiimti kaklo pagalvėlę ir antklodę.

8. Kiek bagažo galima vežtis autobusu?

Paprastai leidžiama vienas didelis lagaminas (iki 20–25 kg) ir vienas rankinis bagažas. Didysis lagaminas keliauja į bagažinę, rankinis – su jumis salone. Jei turite daugiau bagažo, gali tekti mokėti papildomai. Dviratį ar slidinėjimo įrangą reikia derinti iš anksto – ne visi autobusai turi vietos tam. Vienas žmogus bandė į autobusą įsinešti tris dėžes ir lagaminą – teko vieną dėžę palikti. Taip kad geriau susitvarkyti bagažą prieš kelionę, o ne stotyje. Jei vežate trapius daiktus, geriau juos dėti į rankinį bagažą. Bagažinėje viskas kratosi, ypač Lenkijos keliuose.

9. Ar autobuse galima valgyti ir gerti?

Taip, galima, bet rekomenduoju rinktis ne per daug kvapnų maistą. Autobuse yra ribota erdvė, ir kiti keleiviai gali nemėgsti jūsų kebabo kvapo. Geriau imti sumuštinius, vaisius, sausainius. Karšto maisto geriau nešiotis – ne visada patogu valgyti sėdint ankštoje vietoje. Gėrimų galima turėti, bet atsargiai su kava – kelyje būna staigių stabdymų. Vanduo butelyje yra saugiausias pasirinkimas. Kai kurie autobusai turi automatą su užkandžiais ir gėrimais, bet pasirinkimas būna labai ribotas. Ir kainos, aišku, didesnės nei parduotuvėje. Geriau viską nusipirkti prieš įlipant.

10. Kiek kartų autobusas stoja pakeliui?

Paprastai 3–5 kartus per visą kelionę. Sustojimai būna degalinėse arba mažose stotyse. Kiekvienas sustojimas trunka 15–20 minučių – spėsite nueiti į tualetą, nusipirkti kavos, pramankštinti kojas. Vienas ilgesnis sustojimas (30–45 minutės) dažniausiai būna viduryje maršruto, Lenkijoje. Ten galima normaliai pavalgyti. Svarbu nevėluoti grįžti į autobusą – vairuotojai nelaukia. Yra buvę atvejų, kai žmogus užtruko degalinėje, o autobusas išvažiavo be jo. Tada jau reikia ieškoti kito transporto savarankiškai. Vairuotojai paprastai perspėja, kiek laiko turite, bet ne visada aiškiai.

Bilietai – pirkimas ir keitimas

11. Ar galima keisti bilieto datą po pirkimo?

Dauguma vežėjų leidžia keisti datą, bet ne visada nemokamai. Paprastai reikia sumokėti skirtumą, jei naujas bilietas brangesnis, arba prarandate dalį pinigų, jei pigesnis. Keitimas dažniausiai kainuoja 5–15 eurų. Yra vežėjų, kurie leidžia keisti nemokamai, jei tai darote likus daugiau nei 48 valandoms iki išvykimo. Paskutinės minutės keitimai būna brangiausi. Geriausia iš karto pirkti lankstų bilietą, jei nesate tikri dėl datos. Lankstūs bilietai kainuoja 10–20 eurų brangiau, bet suteikia ramybę. Vienas klientas pasakojo, kad pirko pigiausią bilietą, paskui teko keisti, ir galiausiai sumokėjo daugiau nei būtų mokėjęs už lankstų variantą iš pradžių.

12. Ką daryti, jei praleidau autobusą?

Tai priklauso nuo bilieto tipo. Jei turite lankstų bilietą, galite persikelti į kitą reisą be didelių nuostolių. Jei bilietas paprastas – deja, pinigai negrąžinami. Bet verta paskambinti vežėjui ir paaiškinti situaciją – kartais jie išimties tvarka leidžia persėsti. Ypač jei vėlavote dėl pateisinamos priežasties, pavyzdžiui, ankstesnis autobusas vėlavo. Kitas variantas – nusipirkti naują bilietą artimiausiam reisui. Tai brangu, bet kartais nėra kitos išeities. Patariu visada atvykti į stotį bent 30 minučių prieš išvykimą. Geriau palaukti stotyje nei praleisti autobusą.

13. Ar vaikams reikia atskiro bilieto?

Taip, kiekvienam vaikui reikia bilieto. Vaikams iki 2 metų kartais leidžiama keliauti nemokamai ant tėvų kelių, bet tai priklauso nuo vežėjo. Vaikams nuo 2 iki 12 metų dažniausiai taikoma 50 proc. nuolaida. Paaugliai nuo 12 metų moka pilną kainą, nebent yra studento pažymėjimas. Jei keliaujate su kūdikiu, praneškite vežėjui iš anksto – gali prireikti specialios sėdynės ar papildomos įrangos. Ilga kelionė su mažais vaikais yra iššūkis, bet įmanoma. Pasiruoškite užimti vaiką – planšetė su filmais, spalvinimo knygelės, užkandžiai. Be to, pasiimkite papildomų drabužių – vaikai dažnai išsipila gėrimus.

14. Ar galima grąžinti bilietą ir atgauti pinigus?

Priklauso nuo vežėjo ir bilieto tipo. Pigiausi bilietai paprastai negrąžinami. Standartiniai – galima grąžinti su bauda (10–30 proc. nuo bilieto kainos). Lankstūs bilietai dažniausiai grąžinami be baudos, jei tai darote likus bent 24 valandoms iki išvykimo. Pinigai grąžinami per 5–14 darbo dienų. Jei vežėjas atšaukia reisą, jie privalo grąžinti visą sumą arba pasiūlyti alternatyvą. Vienas atvejis buvo, kai vežėjas atšaukė reisą dėl gedimo ir pasiūlė bilietą kitai dienai. Žmogus negalėjo laukti, tai gavo pilną kompensaciją ir dar 20 eurų kuponą kitai kelionei. Bet tai ne visada taip sklandžiai vyksta.

15. Ar galima pirkti bilietą autobuse pas vairuotoją?

Kai kurie vežėjai leidžia, bet tai rizikinga. Jei autobusas pilnas, liksite be vietos. Be to, bilietas pas vairuotoją paprastai kainuoja brangiau nei internetu. Skirtumas gali būti 10–20 eurų. Vairuotojai ne visada turi grąžą, tai geriau turėti tikslią sumą. Kortele mokėti ne visada galima – priklauso nuo autobuso. Rekomenduoju pirkti bilietus internetu iš anksto. Taip ne tik pigiau, bet ir garantuota vieta. Ypač savaitgaliais ir švenčių metu bilietai išperkami greitai. Paskutinę akimirką gali likti tik brangiausi variantai arba visai nieko.

Maršrutas – kelias iš Amsterdamo į Vilnių

16. Kokiu keliu važiuoja autobusai?

Paprastai maršrutas eina per Vokietiją ir Lenkiją. Iš Amsterdamo autobusas važiuoja per Hanoverį, Berlyną, Poznanę, Varšuvą, o tada į Lietuvą per Augustavą arba Suvalkus. Tikslus maršrutas priklauso nuo vežėjo. Vieni renkasi greitesnius kelius per autostradas, kiti – lėtesnius, bet pigesnius. Vokietijos autostrados puikios – platus, greitas kelias. Lenkijoje situacija prastesnė – daug ruožų, kur greitis ribojamas iki 70 km/h dėl remontų. Lietuvoje keliai gerėja, bet nuo sienos iki Vilniaus dar yra ruožų be autostrados. Bendrai – kelias ilgas, bet važiuojamas.

17. Ar autobusas stoja Varšuvoje?

Dauguma reisų stoja Varšuvoje, bet ne visi. Kai kurie autobusai važiuoja tranzitu be sustojimo. Jei jums reikia Varšuvos, patikrinkite maršrutą prieš perkant bilietą. Varšuvoje sustojimas paprastai būna centrinėje stotyje (Dworzec Centralny) arba Zachodnia stotyje. Sustojimas trunka 20–30 minučių. Jei norite išlipti Varšuvoje, praneškite vairuotojui iš anksto. Yra buvę, kad žmogus norėjo išlipti, bet nepranešė, o autobusas sustojo kitoje stotyje. Tada teko taksi važiuoti atgal. Smulkmena, bet nervina. Taip kad komunikuokite su vairuotoju.

18. Kada geriausia keliauti – dieną ar naktį?

Priklauso nuo jūsų. Naktiniai reisai populiaresni, nes galima miegoti ir atsibusti jau vietoje. Bet miegas autobuse nėra pats kokybiškiausias – sėdynės ne visiškai atsilenkia, šviesos gali trukdyti, kaimynas knarkia. Dieniniai reisai tinka tiems, kas nori matyti kraštovaizdį arba nemėgsta naktinės kelionės. Dieną galima dirbti, skaityti, žiūrėti filmus. Bet diena praleidžiama autobuse, kas ne visiems priimtina. Man asmeniškiau naktinis variantas – išvažiuoju vakare, atsibundu ryte Vilniuje. Bet mano draugas visada renkasi dieninį, nes negali miegoti sėdėdamas.

19. Ar yra tiesioginių reisų be persėdimų?

Taip, dauguma reisų yra tiesioginiai. Autobusas išvyksta iš Amsterdamo ir važiuoja iki Vilniaus be persėdimo. Bet yra ir reisų su persėdimu, dažniausiai Varšuvoje ar Berlyne. Persėdimas gali trukti nuo 1 iki 4 valandų. Kartais persėdimas yra privalumas – galima išsitiesti kojas, pavalgyti normaliai. Bet jei skubate, tiesioginis reisas geriau. Perkant bilietą atkreipkite dėmesį, ar parašyta „tiesioginis" arba „be persėdimo". Jei nurodytas persėdimas, patikrinkite, ar laiko užtenka. 30 minučių persėdimui yra per mažai – vienas vėlavimas ir prarandate jungiamąjį autobusą.

20. Kokie miestai yra pakeliui tarp Amsterdamo ir Vilniaus?

Priklauso nuo maršruto, bet dažniausiai autobusas pravažiuoja per Utrechtą, Osnabrücką, Hanoverį, Berlyną, Poznanę, Varšuvą, Bialystoką, Augustavą, Marijampolę ir Kauną. Kai kurie maršrutai eina per kitus miestus – pavyzdžiui, per Lodzę ar Torunę. Jei norite išlipti pakeliui, patikrinkite, ar autobusas ten stoja. Ne visi miestai yra oficialūs sustojimai. Kartais autobusas pravažiuoja pro miestą, bet nestoja. Ypač mažesni miesteliai – ten tikrai nestos, nebent tai būtų degalinė. Planuojant kelionę su persėdimu, svarbu žinoti tikslius sustojimus.

Praktiniai patarimai – pasiruošimas kelionei

21. Ką pasiimti į ilgą kelionę autobusu?

Kaklo pagalvėlė – būtina. Be jos po 10 valandų kaklas bus kaip medinis. Antklodė arba didelis šalikas – autobuse būna vėsu, ypač naktį. Ausinukai arba ausinės – kad galėtumėte klausytis muzikos ar podcastų. Užkandžiai ir vanduo – degalinėse brangu. Drėgnos servetėlės – pravers, kai norėsite nusivalyti rankas ar veidą. Įkroviklis su ilgu laidu – USB lizdas gali būti toli nuo jūsų sėdynės. Knyga ar planšetė – kad nebūtų nuobodu. Patogi apranga – nesėdėkite aptemptose kelnėse 20 valandų. Ir svarbu – pagalvėlė po nugarą, jei jūsų sėdynė nepatogi. Mažos detalės, bet labai pagerina kelionę.

22. Ar reikia paso ar užtenka asmens tapatybės kortelės?

Keliaujant tarp ES šalių užtenka asmens tapatybės kortelės. Nyderlandai ir Lietuva abi yra Šengeno zonoje, tai pasienio kontrolės paprastai nebūna. Bet dokumentą turėti reikia – vairuotojas gali paprašyti patikrinti tapatybę. Be dokumento gali neįleisti į autobusą. Pasas irgi tinka, bet nebūtinas. Jei keliauja nepilnametis be tėvų, reikia notaro patvirtinto tėvų sutikimo. Tai dažnai pamirštama, ypač kai vaikas keliauja pas senelius. Vienas atvejis buvo – paauglys važiavo pas mamą į Amsterdamą, bet neturėjo tėvo sutikimo. Pasienyje nebuvo problemų, nes Šengene, bet vairuotojas sunerimo ir skambino mamai patvirtinti.

23. Kaip pasiruošti kelionei su augintiniu?

Ne visi vežėjai priima augintinius. Prieš perkant bilietą būtinai patikrinkite, ar leidžiama vežti gyvūnus. Maži augintiniai (iki 8 kg) paprastai gali keliauti salone specialiame krepšyje. Didesni gyvūnai turi keliauti bagažinėje, kas nėra idealu ilgai kelionei. Reikia gyvūno paso, skiepų dokumentų, mikroschemos. Be dokumentų gali būti problemų pasienyje, nors kontrolės ir nėra. Pasirūpinkite, kad augintinis būtų ramus – kai kurie šunys labai jaudinasi transporto priemonėse. Pasiimkite vandens, mažą dubenėlį ir maišelių. Ir svarbu – įspėkite kitus keleivius, jei kas nors alergiškas gyvūnams.

24. Ką daryti, jei autobusas vėluoja?

Vėlavimai nutinka – tai realybė. Ypač žiemą arba vasaros remontų sezonu. Jei autobusas vėluoja daugiau nei 2 valandas, vežėjas privalo pasiūlyti gėrimus ar maistą. Jei vėluoja daugiau nei 5 valandas, galite reikalauti visiškos kompensacijos arba alternatyvaus transporto. Bet praktiškai tai ne visada taip paprasta. Geriau turėti vežėjo kontaktinį numerį ir skambinti, jei autobuso ilgai nėra. Stoties darbuotojai ne visada žino, kas vyksta. Vienas mano pažįstamas laukė Vilniaus stotyje 3 valandas, nes autobusas užstrigo Lenkijos pasienyje dėl patikros. Informacijos nebuvo, tik po pusantros valandos atėjo žinutė. Taip kad kantrybės reikia.

25. Ar verta pirkti kelionės draudimą?

Jei keliaujate tik autobusu tarp ES šalių, papildomas draudimas nebūtinas, bet rekomenduojamas. Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK) galioja Nyderlanduose, tai pagalbos sulauksite. Bet draudimas naudingas, jei prarandate bagažą, vėluoja autobusas arba atšaukiamas reisas. Pigiausias kelionės draudimas kainuoja 5–10 eurų kelionei. Kai kurie vežėjai siūlo draudimą perkant bilietą – verta pagalvoti. Ypač jei vežate brangius daiktus arba turite sveikatos problemų. Asmeniškai aš visada imu draudimą – pigu, o ramybė brangi. Vieną kartą autobusas sugedo pusiaukelėje, ir draudimas padengė viešbučio išlaidas, kol laukėme pakaitinio transporto.

Atvykimas – kas laukia Vilniuje

26. Kur Vilniuje stoja autobusai iš Amsterdamo?

Autobusai atvyksta į Vilniaus autobusų stotį, esančią Sodų gatvėje 22. Stotis yra netoli geležinkelio stoties, patogioje vietoje. Iš ten galite pasiekti bet kurią miesto dalį viešuoju transportu arba taksi. Stotyje yra kavinė, tualetai, bagažo saugykla. Jei atvykstate naktį, stotis gali būti uždaryta – patikrinkite darbo laiką. Naktiniai autobusai dažnai atvyksta anksti ryte, kai dar tamsu. Vilnius saugus miestas, bet naktį geriau važiuoti taksi, ypač jei turite daug bagažo. Bolt ir Uber veikia Vilniuje, kainos prieinamos. Viešasis transportas pradeda važiuoti apie 5 valandą ryto, tai jei atvykstate anksčiau, teks palaukti arba važiuoti taksi.

Išvada

Autobusų reisai tarp Amsterdamo ir Vilniaus yra patogus ir ekonomiškas būdas keliauti. Kelionė ilga, bet su tinkamu pasiruošimu ji gali būti net maloni. Svarbiausia – pirkti bilietus iš anksto, pasirinkti patikimą vežėją ir pasiruošti ilgai kelionei. Nepaminkite dokumentų, užkandžių ir kantrybės. Jei turite klausimų, kreipkitės tiesiogiai į vežėją – jie žino atsakymus geriau nei bet kas kitas. Geros kelionės!