Amsterdamas mikroautobusai

Kai pirmą kartą reikia vykti į Amsterdamą ir nežinai, kokį transportą pasirinkti, mikroautobusai dažnai atrodo kaip patogiausias variantas. Nei per didelis autobusas su 50 keleivių, nei brangus lėktuvo bilietas su begaliniais bagažo mokesčiais. Mikroautobusu gali nuvažiuoti tiesiai iš Lietuvos, kartais net paimant nuo durų. Kelionė trunka ilgai – apie 20-24 valandas, priklausomai nuo maršruto ir sustojimų. Bet kai nereikia sukti galvos dėl persėdimų arba kaip iš Vilniaus oro uosto nusigauti iki Amsterdamo centro, tas laikas pralekia kitaip. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie mikroautobusų keliones į Amsterdamą – nuo bilietų iki bagažo taisyklių.

Kainos – mikroautobusų bilietai Amsterdamas

Kiek kainuoja kelionė mikroautobusu iš Vilniaus į Amsterdamą?

Bilieto kaina paprastai svyruoja tarp 70 ir 120 eurų, priklausomai nuo sezono ir vežėjo. Vasarą, ypač liepą ir rugpjūtį, kainos būna aukščiausios – kartais net viršija 130 eurų. Žiemą galima rasti bilietų ir už 60 eurų, bet tai retesni atvejai. Pavyzdžiui, praėjusį gruodį mačiau pasiūlymą už 55 eurus iš Kauno – bet tokie variantai greitai išgraibstomi. Rezervuojant prieš 2-3 savaites, paprastai pavyksta gauti geresnę kainą. Paskutinės minutės bilietas beveik visada brangesnis, ir ne dėl to, kad vežėjai nori nuskriausti – tiesiog vietų mažiau, o paklausa išlieka.

Ar galima mokėti už bilietą vietoje, grynais?

Dažniausiai ne. Dauguma vežėjų reikalauja išankstinio apmokėjimo – per banko pavedimą, kortele arba per tarpininkų sistemas. Kartais pasitaiko, kad žmogus skambina prieš pat išvykimą ir klausia, ar gali atsiskaityti vairuotojui. Kai kurie smulkesni vežėjai sutinka, bet tai labiau išimtis nei taisyklė. Aš asmeniškai rekomenduoju visada apmokėti iš anksto – taip ir ramiau, ir garantuota vieta. Be to, mokant vietoje gali kainuoti brangiau. Vienas klientas pasakojo, kad jam paprašė 10 eurų daugiau, nes mokėjo grynais – vežėjas argumentavo administraciniu mokesčiu.

Kokie papildomi mokesčiai gali atsirasti?

Papildomi mokesčiai priklauso nuo vežėjo. Dažniausiai tai bagažo mokestis, jei nori vežti papildomą lagaminą arba nestandartinį krovinį. Pavyzdžiui, dviračio transportavimas gali kainuoti 15-30 eurų viršuje. Taip pat kai kurie vežėjai ima mokestį už gyvūnų pervežimą – apie 20 eurų. Keista, bet pasitaiko ir atvejų, kai už pageidaujamą sėdimą vietą priekyje prašo papildomų 5 eurų. Tai nėra labai dažna praktika, bet egzistuoja. Svarbu prieš perkant bilietą perskaityti visas sąlygas, nes kartai smulkioji informacija paslėpta puslapio apačioje.

Maršrutai – mikroautobusai į Amsterdamą

Koks maršrutas dažniausiai naudojamas?

Įprastai mikroautobusai važiuoja per Lenkiją ir Vokietiją. Populiariausias maršrutas: Vilnius – Kaunas – Varšuva – Berlynas – Osnabriukas – Enschede – Amsterdamas. Kartais važiuojama per Hanoverį arba per Hamburgą – priklauso nuo to, kur reikia paimti keleivius. Vienas vežėjas, su kuriuo teko bendrauti, važiuoja per Suvalkus ir Lodzę, nes ten surenka nemažai lietuvių, dirbančių Olandijoje. Bendras atstumas – apie 1700-1800 kilometrų. Priklausomai nuo eismo, sienų kontrolės ir sustojimų, kelionė trunka 20-24 valandas. Aišku, jei stringama prie Varšuvos spūstyse penktadienio popietę, gali užtrukti ir ilgiau.

Ar mikroautobusai sustoja pakeliui?

Taip, sustojimai būna – mažiausiai 3-4 per visą kelionę. Paprastai sustojama degalinėse Lenkijoje ir Vokietijoje, kur galima nueiti į tualetą, nusipirkti kavos ar užkandžių. Sustojimai trunka nuo 15 iki 30 minučių. Vienas dalykas, kurį verta žinoti – ne visada sustojama ten, kur labai patogu. Kartais tai maža degalinė be normalių tualetų arba be parduotuvės. Mano patirtis rodo, kad verta pasiimti užkandžių ir vandens iš anksto. Yra buvę atvejų, kai sustojama vietoje, kur kava kainuoja 4 eurus už puodelį – ne pats maloniausias dalykas, kai esi pavargęs.

Kur tiksliai mikroautobusas išleidžia Amsterdame?

Priklauso nuo vežėjo. Vieni išleidžia Amsterdamo centrineje stotyje (Amsterdam Centraal), kiti – prie Sloterdijk stoties. Dar kiti veža tiesiai iki keleivio nurodyto adreso, bet tai jau papildoma paslauga už atskirą mokestį. Svarbu prieš kelionę tiksliai išsiaiškinti, kur bus galutinė stotelė. Yra buvę situacijų, kai žmogus tikėjosi, kad bus išleistas prie viešbučio, o iš tiesų išlipo prie stoties su trim lagaminais ir nežinojo, kaip nusigauti toliau. Geriau skambinti vežėjui ir patikslinti šią detalę iš anksto.

Patogumai – mikroautobusų kelionės komfortas

Kokie patogumai yra mikroautobuse?

Paprastai mikroautobusuose yra kondicionierius, patogios sėdynės su atlošais, USB įkrovimo lizdai ir kartais – Wi-Fi. Bet reikia būti realistams: Wi-Fi vežant 15 žmonių dažnai būna labai lėtas arba visai neveikia. Geriau pasiruošti savo duomenų paketą. Sėdynės patogumas labai priklauso nuo mikroautobuso amžiaus – naujesni modeliai tikrai patogesni, senesni gali būti su dėvėtomis sėdynėmis. Vienas vežėjas, su kuriuo važiavau, turėjo net mažus televizorius galinėse sėdynėse – nors filmų pasirinkimas buvo labai ribotas. Bendrai, komforto lygis vidutinis – nei prabangus, nei baisus.

Ar mikroautobuse galima miegoti?

Galima, bet patogumas priklauso nuo žmogaus. Sėdynės atsilenkia, bet ne iki galo, kaip lėktuvo verslo klasėje. Ilgiems žmonėms bus sunkiau – kojų vietos nėra daug. Aš asmeniškai rekomenduočiau pasiimti kaklo pagalvėlę ir akių kaukę. Be to, ausų kamštukai gali išgelbėti, ypač jei šalia sėdi kas nors, kuris knarkia. Tai skamba juokingai, bet tikrai būna. Vienas draugas pasakojo, kad visą naktį nemiegojo, nes gretimas keleivis taip garsiai knarkė, kad net vairuotojas atsisuko. Taigi, pasiruošimas miegui yra labai svarbus dalykas.

Kiek bagažo galima pasiimti?

Paprastai leidžiama vienas didelis lagaminas (iki 25-30 kg) ir vienas rankinis bagažas. Bet čia labai priklauso nuo vežėjo – kai kurie leidžia tik 20 kg, kiti – iki 30 kg. Svarbu pasitikrinti prieš kelionę, nes gali tekti mokėti papildomai už viršsvorį. Rankinis bagažas turi tilpti po sėdyne arba viršuje esančioje lentynoje. Nerekomenduoju vežtis labai vertingų daiktų rankiniame bagaže, nes mikroautobuse nėra seifų. Viena moteris pasakojo, kad pametė brangius ausinius – jos tiesiog iškrito iš krepšio miegant. Smulkmena, bet erzinanti.

Saugumas – mikroautobusų kelionės rizikos

Ar saugu važiuoti mikroautobusu?

Apskritai taip, bet reikia rinktis patikimą vežėją. Yra buvę atvejų, kai nelegalūs pervežėjai naudoja techniškai netvarkingus mikroautobusus, be tinkamo draudimo arba su vairuotojais, kurie viršija darbo valandas. Tai pavojinga. Patikrinkite, ar vežėjas turi licenciją, ar mikroautobusas turi techninės apžiūros pažymėjimą. Skaitykite atsiliepimus – ne tik teigiamus, bet ir neigiamus. Vienas klientas pasakojo, kad jo mikroautobusas sugedo vidury Vokietijos ir teko laukti 6 valandas, kol atvažiavo pakaitinis. Nemalonu, bet bent jau vežėjas pasirūpino keleiviais – davė vandens ir užkandžių.

Kaip elgtis, jei mikroautobusas vėluoja?

Vėlavimai pasitaiko – kartais 30 minučių, kartais kelios valandos. Priežastys įvairios: eismo spūstys, avarijos kelyje, techniniai gedimai arba tiesiog vėluojantys keleiviai kitose stotelėse. Svarbu turėti vežėjo kontaktinį numerį ir nebijoti skambinti. Jei mikroautobusas vėluoja daugiau nei 2 valandas, galite reikalauti kompensacijos, bet praktiškai tai sudėtinga. Geriausias patarimas – niekada neplanuoti svarbių susitikimų tą pačią dieną, kai atvykstate. Vienas pažįstamas turėjo svarbų darbo pokalbį Amsterdame ir praleido jį, nes mikroautobusas vėlavo 4 valandas. Jis labai supyko, bet ką padarysi – taip būna.

Ar mikroautobusai važiuoja naktį?

Taip, dauguma maršrutų iš Lietuvos į Amsterdamą prasideda vakare arba naktį. Tai prasminga – didžiąją dalį kelionės keleiviai pramiega, o ryte arba pietų metu jau būna Amsterdame. Naktinis važiavimas turi privalumų – mažiau eismo, vėsesnis oras, ramiau. Bet yra ir minusų – sunkiau miegoti, ypač jei mikroautobuse šviesa dega arba vairuotojas kalba telefonu. Be to, naktį sustojimai būna rečiau, nes dauguma degalinių uždaromos arba mažiau aptarnaujamos. Rekomenduočiau prieš kelionę nueiti į tualetą ir turėti vandens buteliuką po ranka.

Dokumentai – mikroautobusų kelionės formalumai

Kokie dokumentai reikalingi kelionei?

Keliaujant iš Lietuvos į Nyderlandus, jums reikia galiojančio asmens tapatybės kortelės arba paso. Kadangi abi šalys yra Šengeno zonoje, vizos nereikia. Bet svarbu, kad dokumentas galiotų visą kelionės laiką. Yra buvę atvejų, kai žmogus atvyko su pasu, kurio galiojimas baigėsi po savaitės – laimei, nebuvo problemų, bet rizikuoti nerekomenduočiau. Taip pat rekomenduoju turėti bilieto patvirtinimą – atspausdintą arba telefone. Jei vežate vaikus iki 18 metų be tėvų, gali prireikti notaro patvirtinto sutikimo – čia jau reikia tikslintis su vežėju.

Ar reikia draustis kelionei?

Privalomo sveikatos draudimo keliaujant Šengeno zonoje nėra, bet labai rekomenduoju jį turėti. Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK) suteikia pagrindinę medicininę pagalbą, bet ne viską. Pavyzdžiui, jei susižeidžiate ir reikia vežti į ligoninę, ESDK gali padengti tik dalį išlaidų. Papildomas kelionės draudimas kainuoja 5-15 eurų kelionei ir gali išgelbėti nuo didelių išlaidų. Aš asmeniškai visada draudžiuosi – ne todėl, kad bijau, bet todėl, kad mačiau, kaip žmonės be draudimo mokėjo tūkstančius už medicininę pagalbą užsienyje. Geriau sumokėti kelis eurus iš anksto.

Ką daryti, jei pamečiau dokumentus kelionės metu?

Tai labai nemaloni situacija, bet ne be išeities. Pirmiausia – pranešti vairuotojui. Antra – kreiptis į artimiausią policijos nuovadą ir užregistruoti praradimą. Trečia – susisiekti su Lietuvos ambasada Hagoje arba konsulatu Amsterdame. Jie gali išduoti laikiną kelionės dokumentą, kuris galios tik grįžimui į Lietuvą. Procesas gali užtrukti 1-3 dienas. Vienas žmogus pasakojo, kad pametė pasą degalinėje Lenkijoje – vairuotojas net nustojo ieškoti, tiesiog patarė kreiptis į ambasadą. Nemalonu, bet gyvenime nutinka visko. Svarbiausia – neprarasti galvos.

Lyginimas – mikroautobusai vs. kiti transporto būdai

Kuo mikroautobusas skiriasi nuo didelio autobuso?

Pagirtinis klausimas. Mikroautobusas paprastai veža 8-20 keleivių, o didelis autobusas – 50-60. Dėl to mikroautobuse atmosfera jaukesnė, dažnai vairuotojas pažįsta keleivius vardais. Maršrutai lankstesni – mikroautobusas gali paimti iš namų arba išleisti tiesiai prie viešbučio. Didelis autobusas važiuoja griežtai nustatytu maršrutu ir sustoja tik nurodytose stotelėse. Kainos skirtumas ne visada didelis – kartais didelis autobusas būna net pigiau, ypač perkant iš anksto. Bet patogumo prasme mikroautobusas laimi, ypač jei vertini asmeninį dėmesį ir lankstumą.

Ar mikroautobusu pigiau nei lėktuvu?

Paprastai taip, ypač jei skaičiuojame ne tik bilieto kainą, bet ir papildomas išlaidas. Lėktuvo bilietas iš Vilniaus į Amsterdamą gali kainuoti 50-200 eurų, bet reikia pridėti kelionę iki oro uosto, bagažo mokesčius (jei vežatės daugiau nei rankinį bagažą), ir kelionę nuo Schiphol oro uosto iki Amsterdamo centro. Visa tai gali sudaryti papildomus 30-50 eurų. Mikroautobusu važiuojant, šių papildomų išlaidų nėra – atvyksti tiesiai į miestą. Taip, kelionė trunka ilgiau, bet jei laikas nėra kritinis faktorius, mikroautobusas finansiškai dažnai laimi.

Kada verta rinktis mikroautobusą, o kada ne?

Mikroautobusas vertas dėmesio, kai: neturi skubaus reikalo, nori sutaupyti, veži daug bagažo arba nori patogumo be persėdimų. Jis mažiau tinka, kai: reikia keliauti labai greitai, nemėgsti ilgų kelionių, arba turi sveikatos problemų, dėl kurių sunku sėdėti 20+ valandų. Asmeniškai manau, kad mikroautobusas geriausiai tinka žmonėms, kurie nemėgsta skraidyti arba kurie nori paimti daug daiktų – pavyzdžiui, studentai, grįžtantys studijuoti į Nyderlandus. Vienas studentas pasakojo, kad mikroautobusu vežėsi net savo dviratį – lėktuvu tai būtų buvę neįmanoma arba labai brangu.

Praktiniai patarimai – mikroautobusų kelionės gudrybės

Ką pasiimti į kelionę mikroautobusu?

Sąrašas priklauso nuo jūsų poreikių, bet yra universalūs dalykai. Kaklo pagalvėlė – būtina. Ausų kamštukai arba ausinės – taip pat. Vandens buteliukas ir užkandžiai – nes ne visada pavyksta nusipirkti pakeliui. Drėgnos servetėlės – po ilgos kelionės jausitės šviežiau. Telefonų įkroviklis – mikroautobuse būna USB lizdai, bet ne visada veikia. Ką nors skaitomo arba serialą telefone – kad laikas eitų greičiau. Ir svarbiausia – patogius drabužius. Nesėdėkite 20 valandų su džinsais, kurie spaudžia. Tai skamba kaip akivaizdus patarimas, bet daugelis to nepadaro.

Kaip išsirinkti patikimą vežėją?

Pirmiausia – ieškokite atsiliepimų. Ne tik puslapyje, bet ir forumuose, Facebook grupėse. Antra – patikrinkite, ar vežėjas turi licenciją. Trečia – paskambinkite ir paklauskite kelių klausimų – iš pokalbio tono dažnai suprasi, ar tai rimta įmonė. Ketvirta – venkite vežėjų, kurie siūlo įtartinai mažas kainas. Jei visi veža už 80 eurų, o kažkas siūlo už 35 – kažkas negerai. Penkta – klauskite draugų ir pažįstamų. Asmeninė rekomendacija visada vertingesnė nei anoniminė interneto apžvalga. Aš pats naudojuosi vienu vežėju jau 3 metus – ne viskas tobula, bet patikima.

Ką daryti, jei kelionės metu blogai jaučiuosi?

Pykinimas kelionėje mikroautobusu nėra retas dalykas, ypač tiems, kurie linkę į jūros ligą. Prieš kelionę galima išgerti vaistų nuo pykinimo – jie parduodami be recepto. Sėdėti priekyje, šalia vairuotojo, taip padeda. Žiūrėti pro priekinį langą, o ne į telefoną ar knygą. Jei pykina labai – pasakyti vairuotojui, jis sustos. Būna atvejų, kai žmogus tiesiog kenčia tyliai, kol galiausiai blogai pasidaro visiems. Geriau paprašyti sustoti – jokia gėda. Vienas keleivis pasakojo, kad jautėsi blogai visą kelią, bet bijojo prašyti sustoti. Galiausiai... na, supratote.

Sezoniškumas – mikroautobusų kelionės skirtingais metų laikais

Ar kainos skiriasi priklausomai nuo sezono?

Taip, ir labai reikšmingai. Vasarą (birželis-rugpjūtis) kainos būna aukščiausios – paklausa didelė, nes daug keliauja studentai, turistai ir emigrantai, grįžtantys atostogų. Žiemą (lapkritis-vasaris) kainos krenta, bet ne visada – prieš Kalėdas ir Naujuosius metus vėl kyla. Pigiausi bilietai būna kovo-balandžio ir rugsėjo-spalio mėnesiais. Aš asmeniškai rekomenduoju planuoti keliones rudenį – ir kainos geresnės, ir mažiau keleivių, todėl mikroautobuse daugiau vietos. Vienas vežėjas pasakojo, kad vasarą kartais tenka vežti papildomus keleivius ant papildomų kėdžių – ne pats patogiausias variantas.

Ar žiemą mikroautobusai važiuoja rečiau?

Kai kurie vežėjai sumažina reisų skaičių žiemą, bet dauguma važiuoja kasdien arba kas antrą dieną ištisus metus. Svarbiausias skirtumas – žiemą kelionė gali užtrukti ilgiau dėl oro sąlygų. Snigas Lenkijoje ar Vokietijoje gali pridėti kelias valandas prie kelionės laiko. Taip pat žiemą dažniau pasitaiko techninių gedimų – šaltis ne visada draugiškas mikroautobusams. Rekomenduočiau žiemą planuoti su laiko atsarga ir nesiplanuoti svarbių susitikimų atvykimo dieną. Vienas žmogus pasakojo, kad dėl sniego Lenkijoje jo kelionė užtruko 28 valandas – tai jau ekstremalu.

Kokia situacija pavasarį ir rudenį?

Pavasaris ir ruduo – pats geriausias laikas keliauti mikroautobusu. Oras dar ne per karštas, eismas ne toks intensyvus, kainos vidutinės. Balandžio ir spalio mėnesiais dažnai galima rasti gerų pasiūlymų. Be to, šiuo metų laiku mažiau turistų Amsterdame – tai reiškia pigesnius viešbučius ir mažiau eilės prie muziejų. Vienintelis minusas – oras nenuspėjamas. Gali būti graži diena, o gali lyti visą parą. Bet čia jau ne mikroautobuso problema – tai Olandijos kasdienybė.

Keleiviai – mikroautobusų bendrakeleiviai

Kokius žmones sutiksiu mikroautobuse?

Visokiausių. Studentai, grįžtantys į universitetus Olandijoje. Darbininkai, važiuojantys į sezoninį darbą. Turistai, norintys pigiau nusigauti. Seneliai, važiuojantys aplankyti anūkų. Kartais net verslo žmonės, kuriems lėktuvas per brangus arba per nepatogus. Atmosfera mikroautobuse priklauso nuo kompanijos – kartai visi tyli ir miega, kartai visi bendrauja ir dalijasi istorijomis. Asmeniškai man patinka, kai vyresni žmonės pasakoja apie savo keliones – jie turi įdomių istorijų. Vienas senjoras pasakojo, kaip 90-aisiais važiuodavo į Amsterdamą su tais pačiais vežėjais – tik tada mikroautobusai buvo gerokai prastesni.

Ar galima susidraugauti kelionės metu?

Žinoma, nors tai ne taisyklė. Ilgoje kelionėje natūraliai pradedi bendrauti su šalia sėdinčiu žmogumi. Kartais tai virsta įdomiais pokalbiais, kartais – tik mandagiu pabendravimu. Vienas mano pažįstamas susipažino su dabartine mergina būtent mikroautobuse į Amsterdamą – jie abu važiavo į tą patį koncertą. Žinoma, tai išimtis, bet parodo, kad mikroautobusas gali būti ne tik transporto priemonė, bet ir pažinčių vieta. Svarbu neversti bendrauti – jei žmogus nori tylėti, gerbkite tai.

Ką daryti, jei šalia sėdi nemalonus žmogus?

Tai sudėtinga. Mikroautobuse vietos nedaug, persėsti ne visada galima. Jei šalia sėdintis žmogus elgiasi nemaloniai – kalba per garsiai, kvepia ne itin maloniai arba tiesiog erzina – pirmiausia pabandykite mandagiai išspręsti situaciją. Galima paprašyti vairuotojo, kad leistų persėsti, jei yra laisvų vietų. Jei ne – ausinės ir kantrybė. Vienas žmogus pasakojo, kad jo kaimynas kelionės metu valgė labai kvapnų maistą – sūrį su česnakais. Visą kelią. Tai buvo kančia. Bet kartais gyvenimas pateikia tokių išbandymų.

Išvados – ar verta rinktis mikroautobusą?

Mikroautobusas į Amsterdamą nėra tobulas pasirinkimas – ilga kelionė, ribotas komfortas, kartais nenuspėjami vėlavimai. Bet tai patikimas ir finansiškai draugiškas būdas nusigauti iš Lietuvos į Nyderlandus be didelių rūpesčių. Ypač tinka tiems, kurie vežasi daug bagažo, nemėgsta skraidyti arba tiesiog nori sutaupyti. Svarbiausia – išsirinkti patikimą vežėją, pasiruošti kelionei ir turėti realius lūkesčius. Mikroautobusas nėra greičiausias būdas, bet kartais kelionė yra ne tik apie atvykimą – tai ir procesas, ir patirtis. O kartais tame procese nutinka netikėtų dalykų, kurių lėktuve tiesiog negausite.