Gyvūnų vežimas iš Olandijos į Lietuvą

Žmogus skambina iš Hagos ir klausia, ar galime atvežti jo jūrų kiaulytę į Vilnių. Tai ne pirmas toks skambutis, bet kiekvienas kartas vis kitoks. Gyvūnų vežimas iš Olandijos į Lietuvą – tai ne tik dokumentai ir kelionė, bet ir pasitikėjimas, kad gyvūnas saugiai pasieks namus. Mūsų maršrutai vyksta beveik kasdien, bet ne visada sklandžiai. Vieną kartą vežėme triušį iš Leideno – viskas turėjo būti paprasta, bet ties Berlynu paaiškėjo, kad savininkas pamiršęs pasakyti, jog triušis alergiškas tam tikriems pašarams. Mes naudojome standartinį maistą, ir gyvūnas pradėjo čiaudėti bei trintis į narvelį. Laimei, sustojome laiku ir pakeitėme mitybą, bet tai sukėlė papildomą stresą visiems.

Dokumentai - Pagrindiniai reikalavimai

Pasas ir mikroschema

Pirmas dalykas – gyvūno pasas su mikroschemos numeriu. Mikroschema turi būti įskaitoma, o jos numeris turi atitikti paso įrašus. Dažniausia problema – pasas yra, bet mikroschema neįregistruota Olandijos sistemoje arba yra klaida. Tada viskas užtrunka ilgiau, kartais net prarandama kelionės diena. Yra buvę, kad savininkas iš Roterdamo atsivežė katę su pasu, kuriame mikroschemos numeris buvo įrašytas skirtingai nei sistemoje – tai reiškė, kad turime viską tikrinti iš naujo. Mažai kas patikrina prieš kelionę.

Olandija turi papildomų reikalavimų kai kurioms gyvūnų rūšims – pavyzdžiui, egzotiniams gyvūnams, kaip driežams ar paukščiams, reikalingi specialūs leidimai. Mes patys ne visada žinome visas subtilybes, tad prašome savininkus patikrinti patys Nyderlandų maisto ir produktų saugos tarnybos (NVWA) svetainėje. Kartais vienas skambutis į veterinarijos tarnybą išsprendžia daugiau problemų nei pusdienis naršymo internete.

Vakcinacijos ir sveikatos pažyma

Gyvūnas turi būti paskiepytas nuo pasiutligės, jei tai katė ar šuo. Gyvūnų, kuriems nereikia skiepų, pavyzdžiui, triušių ar žiurkėnų, taisyklės kitokios – jiems reikia tik sveikatos pažymos. Bet ir čia yra niuansų – sveikatos pažyma galioja tik 10 dienų, o jei kelionė užtrunka ilgiau dėl nenumatytų aplinkybių, pažyma gali pasibaigti pakeliui. Vienas atvejis – vežėme katiną iš Amsterdamo, kuris dėl eismo įvykio kelyje užtrukome papildomą dieną, ir pažyma pasibaigė. Teko ieškoti veterinarijos gydytojo Vokietijoje, kuris išduotų laikiną pažymą. Sudėtinga, bet įmanoma.

Gyvūnai - Ką svarbu žinoti apie skirtingas rūšis

Katės

Katės, grįžtančios į Lietuvą, dažnai būna labiau pripratusios prie kelionių, jei anksčiau keliavo. Bet yra ir tokių, kurios keliauja pirmą kartą – jos gali būti labai jautrios. Rekomenduojame pratinti katę prie narvelio savaitę prieš kelionę, net jei ji anksčiau jame sėdėjo. Aplinka pasikeitusi, ir tai gali sukelti stresą. Taip pat galima naudoti feromonus, kad sumažinti nerimą. Bet kartais net ir tai nepadeda – viena katė iš Eindhoveno tiesiog atsisakė eiti į narvelį, ir mes turėjome ją paimti su viskuo, ką turėjo savininkas – su mėgstama pagalvėle ir žaislu. Katės yra užsispyrusios, ir su jomis reikia elgtis kantriai.

Šunys

Šunys paprastai lengviau prisitaiko prie grįžimo, bet jei jie ilgai gyveno Olandijoje, gali būti problemų su adaptacija. Vienas dalykas – šunys privalo turėti pakankamai fizinio aktyvumo prieš kelionę, kad nesukauptų energijos. Mes patariame ilgą pasivaikščiojimą ryte prieš išvykstant. Tačiau yra ir kitas kraštutinumas – per daug aktyvumo gali sukelti nuovargį ir pykinimą. Vienas šuo iš Amsterdamo tiek prabėgo prieš kelionę, kad pusę kelio miegojo, bet paskui atsibudo ir pradėjo nerimauti. Rasti pusiausvyrą kartais sudėtinga.

Šunys, kurie yra socialūs, gerai sutaria su kitais gyvūnais transporto priemonėje, bet yra ir tokių, kurie nemėgsta kompanijos. Mes visada prašome pranešti apie tokias tendencijas, kad galėtume atskirti. Vienas vokiečių aviganis tiesiog negalėjo būti arti kitų šunų – jis tapo agresyvus, tad teko jam skirti atskirą didelį narvelį. Tai reikalauja daugiau vietos ir planavimo.

Naminiai gyvūnai

Triušiai, žiurkėnai, jūrų kiaulytės – jiems kelionė dažnai būna mažiau stresinė, bet reikalauja specifinės priežiūros. Triušiai ypač jautrūs temperatūros pokyčiams – negali perkaisti arba sušalti. Mes turime specialius konteinerius su temperatūros reguliavimu, bet savininkai kartais atsiveža gyvūnus nešiojamuose narveliuose, kurie netinka ilgoms kelionėms. Vienas atvejis – žmogus iš Hagos norėjo vežti jūrų kiaulytę paplastikiniame konteineryje, kuris vos kvėpavo. Teko jį pakeisti tinkamu. Tokios smulkmenos, bet jos gyvybiškai svarbios.

Egzotiniai gyvūnai, kaip driežai ar paukščiai, turi savo taisykles – dažnai reikalingi specialūs leidimai ir veterinarinė patikra. Mes ne visada galime vežti tokius gyvūnus, bet esame pasiruošę padėti su informacija. Svarbiausia – pranešti iš anksto, kad galėtume patikrinti, ar tai įmanoma.

Maršrutai - Pagrindiniai keliai namo

Išvykimas iš Olandijos

Paprastai važiuojame per Vokietiją ir Lenkiją, o tada į Lietuvą. Yra du pagrindiniai maršrutai – per Berlyną arba per Poznanę. Pasirinkimas priklauso nuo eismo sąlygų, sezono ir išvykimo vietos Olandijoje. Pavyzdžiui, jei vežame iš Amsterdamo, patogiau važiuoti per Vokietijos šiaurę, bet jei iš Mastrichto – per pietus. Kartais, kai keliuose yra remonto darbai arba avarijos, keičiame maršrutą iš karto, net jei tai reiškia papildomą laiką. Skubėti negalime, ypač su gyvūnais.

Sustojimai ir poilsis

Sustojame kas 3-4 valandas, bet jei gyvūnas rodo streso požymius, galime sustoti ir anksčiau. Svarbu leisti gyvūnui atsigerti vandens, jei jis nori, ir trumpam išeiti iš narvelio. Tačiau ne visoms rūšims tai tinka – katės, pavyzdžiui, gali pabėgti, tad jas laikome uždarose erdvėse. Šunys dažnai džiaugiasi galėdami pasivaikščioti, bet reikia rinktis saugias vietas, toliau nuo kelių. Yra buvę, kad šuo staiga išsigandęs nubėgo į lauką ir vos nebuvo partrenktas mašinos. Tokios situacijos parodo, kaip svarbu būti atidžiam.

Kartais sustojame nakčiai, ypač jei kelionė ilga ir gyvūnui reikia poilsio. Turime sutarčių su gyvūnams draugiškais viešbučiais Vokietijoje, bet tai ne visada pigu – viena naktis gali kainuoti 60-90 eurų, priklausomai nuo gyvūno dydžio. Savininkams visada pranešame apie tokias galimybes ir papildomas išlaidas iš anksto.

Kaina - Kiek kainuoja grįžimas namo

Pagrindiniai tarifai

Maži gyvūnai, kaip katės ar triušiai, kainuoja nuo 230 eurų, vidutiniai šunys – nuo 380 eurų, dideli arba specialių poreikių gyvūnai – nuo 520 eurų. Kaina priklauso nuo atstumo, gyvūno dydžio ir poreikių. Pavyzdžiui, jei reikia specialaus šildymo arba vaistų davimo kelionės metu, kaina padidėja. Taip pat – jei gyvūnas turi būti izoliuotas nuo kitų dėl agresijos ar ligos. Mes visada pateikiame kainų skaičiuoklę prieš sutartį, bet kartais atsiranda netikėtų išlaidų, pavyzdžiui, dėl veterinarinių patikrų pasienyje.

Sezoniniai svyravimai taip pat veikia kainas – vasarą, kai daugelis grįžta iš atostogų, kainos gali būti 15-20 procentų aukštesnės. Žiemą, ypač gruodį, kai mažiau užklausų, galima rasti geresnių pasiūlymų. Bet ne visada – jei blogas oras arba kelių sąlygos sudėtingos, kainos gali kilti dėl papildomų išlaidų degalams ir laiko.

Draudimas - Apsaugos priemonės ilgai kelionei

Pagrindinis draudimas

Visada rekomenduoju užsisakyti draudimą, nors jis neprivalomas. Jis padengia veterinarijos išlaidas, jei kelionės metu gyvūnas suserga arba susižeidžia. Bet ne visi draudimai vienodi – yra su frančize, yra be. Vienas klientas iš Kauno, kuris vežė savo šunį iš Amsterdamo, norėjo draudimo, kuris padengtų ir vaistus kelionės metu. Radome sprendimą, bet kaina išaugo beveik dvigubai. Kartais pigesnis draudimas reiškia daugiau išlygų, tad reikia skaityti visas smulkias raides.

Atsakomybės ribojimai

Mūsų bendra atsakomybė dažniausiai yra ribota iki tam tikros sumos, pavyzdžiui, 1200 eurų, nebent sutarta kitaip. Tai reiškia, kad jei dėl mūsų kaltės nutinka kas nors rimto, kompensacijos gali būti nepakankamos. Todėl patariame savininkams patiems pasirūpinti papildomu draudimu savo gyvūnui. Ypač tai svarbu brangioms ar retoms veislėms. Yra buvę, kad kelyje susidūrėme su kitu automobiliu – katė gavo nežymų sužalojimą, bet veterinaro sąskaita siekė 1100 eurų. Draudimas padengė didžiąją dalį, bet ne viską.

Teisė - Lietuvos ir Olandijos skirtumai

Įvežimo taisyklės

Lietuva turi panašius reikalavimus kaip Olandija, bet yra ir skirtumų – pavyzdžiui, pasiutligės vakcinacija turi būti atlikta ne vėliau kaip prieš 21 dieną, bet Lietuvoje kartais priimami ir senesnės datos skiepai, jei tai ne pirmas skiepas. Tai painioja, tad geriau laikytis ES standartų, kad nebūtų problemų pasienyje. Be to, Lietuvoje nėra privalomo gyvūno draudimo, bet jei gyvūnas sukels žalą, savininkas atsako asmeniškai – tai gali būti brangu.

Vietiniai ypatumai

Grįžus į Lietuvą, reikia atnaujinti gyvūno registraciją Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje – tai galima padaryti per 30 dienų nuo grįžimo. Mes visada primename klientams apie šią pareigą, bet ne visi ją atlieka. Vienas atvejis – žmogus grįžo iš Amsterdamo su katinu ir pamiršo jį perregistruoti – po mėnesio gavo baudą. Maža, bet nemaloni. Taip pat – jei gyvūnas turi sveikatos sutrikimų, rekomenduojame apsilankyti pas Lietuvos veterinarijos gydytoją patikrai net jei Olandijoje viskas buvo gerai.

Slauga - Gyvūno pritaikymas po ilgos kelionės

Pirmosios dienos namie

Gyvūnui reikia laiko prisitaikyti prie pasikeitusios aplinkos – net jei jis grįžta namo, kur anksčiau gyveno. Kvapai, garsai, rutina – viskas gali būti kitokia, ypač jei gyvūnas praleido daug laiko Olandijoje. Rekomenduojame pirmąsias dienas leisti ramiai, be didelių pokyčių. Viena katė iš Vilniaus, kuri grįžo po metų, praleistų Amsterdame, pirmas dvi dienas slėpėsi po lova – tik po to pradėjo tyrinėti aplinką. Tai normalu, bet savininkai kartais nerimauja per anksti.

Taip pat svarbu atnaujinti mitybą palaipsniui – ypač jei Olandijoje gyvūnas ėdė kitokį maistą. Staigus perėjimas prie senos dietos gali sukelti virškinimo problemų. Rekomenduojame maišyti abu maistus kelias dienas, kad organizmas priprastų. Ir dar – jei gyvūnas vartojo vaistus kelionės metu, reikia pasitarti su veterinarijos gydytoju, ar juos tęsti.

Problemų prevencija - Kaip išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų

Dokumentų patikra

Dažniausia klaida – pasibaigęs paso galiojimas arba neteisinga mikroschemos informacija. Mes visada prašome atsiųsti paso nuotraukus prieš kelionę, kad galėtume patikrinti, bet ne visi tai daro. Vieną kartą važiavome į Utrechtą paimti šuns, o pasirodo, kad paso datos neteisingos – teko grįžti ir viską tvarkyti iš naujo. Tai sugaišta diena ir papildomos išlaidos. Tad geriau patikrinti iš anksto, nei susidurti su netikėtumai.

Taip pat rekomenduojame turėti visų dokumentų kopijas elektroniniu formatu – telefono arba planšetės. Jei prarastumėte popierius dokumentus, kopijos gali padėti pasienyje. Mes turime savo sistemą, bet saugumas niekada nėra per didelis.

DUK - Klausimai apie gyvūnų grįžimą

1. 1. Kiek laiko trunka kelionė iš Olandijos į Lietuvą?

   Paprastai 20-22 valandos, priklausomai nuo maršruto, eismo sąlygų ir gyvūno poreikių. Mes stengiamės planuoti taip, kad atvyktume dienos metu, kad gyvūnas galėtų priprasti prie namų aplinkos pamažu. Tačiau jei kelyje yra spūsčių arba prasti oro sąlygos, laikas gali pailgėti. Svarbu suprasti, kad gyvūnui reikia reguliarių pertraukų, tad skubėti negalime. Kartais pridedame papildomų sustojimų, jei gyvūnas ypač jautrus. Rekomenduojame rezervuoti vieną papildomą dieną, kad galėtumėte padengti nenumatytus atidėjimus.

2. 2. Kokie dokumentai reikalingi katės pervežimui į Lietuvą?

   Reikalingi dokumentai: katės pasas su mikroschemos numeriu (galiojantis visos kelionės metu), pasiutligės vakcinacijos pažymėjimas (paskiepyta ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki kelionės) ir ES formos sveikatos pažyma, išduota Nyderlandų veterinarijos gydytojo. Ši pažyma galioja 10 dienų, tad laikas turi būti tiksliai apskaičiuotas. Taip pat rekomenduojama turėti papildomus dokumentus, jei katė turi sveikatos sutrikimų arba priklauso veislei, kuriai taikomi specialūs reikalavimai. Mes padedame suderinti visus dokumentus prieš kelionę.
   

3. 3. Ar galima vežti gyvūną be savininko asmens dokumentų?

   Ne, visada reikalaujame savininko asmens tapatybės dokumento kopijos – tai reikalavimas pasienyje. Be to, jei gyvūnas vežamas ne savininko, o asmens, turinčio įgaliojimą, reikia notaro patvirtinto dokumento, leidžiančio pervežti gyvūną. Tai skamba sudėtingai, bet reikalinga, kad išvengtumėte problemų. Mes prašome visus dokumentus prieš kelionę, kad galėtume viską suderinti.