Šuns pervežimas Olandija – viskas nuo A iki Z

Prieš porą metų teko ieškoti, kaip nugabenti savo šunį į Olandiją – persikraustėme gyventi į Amsterdamą. Iš pradžių atrodė paprasta: susidėjai šunį į mašiną ir važiuoji. Bet kai pradėjau gilintis – dokumentai, skiepai, taisyklės, kainos – supratau, kad reikia žymiai daugiau pasiruošimo. Šiame straipsnyje pasidalinsiu viskuo, ką sužinojau – nuo pačių pradžių iki smulkmenų, apie kurias niekas nekalba. Nesvarbu, ar vežate savo augintinį, ar perkate šuniuką iš olandų veisėjo – čia rasite atsakymus į visus klausimus.

Pasiruošimas – šuns pervežimui į Olandiją

Kada pradėti ruoštis šuns pervežimui į Olandiją?

Geriausia pradėti bent mėnesį prieš planuojamą kelionę. Priežastis paprasta: pasiutligės skiepas turi būti suleistas ne mažiau kaip 21 dieną prieš kelionę, o jei skiepas pasibaigęs – reikia pakartoti ir vėl laukti. Be to, gali prireikti laiko mikroschemos implantavimui, paso gavimui, sveikatos pažymėjimui. Jei viskas jau tvarkinga – pasiruošimas gali užtrukti ir kelias dienas. Bet realybėje dažniausiai kažko trūksta – tai skiepas pasibaigęs, tai mikroschema neatitinka standarto, tai veterinaras neturi laiko. Taigi, mėnuo – saugus laikotarpis.

Ką reikia patikrinti prieš šuns pervežimą?

Sąrašas nėra trumpas. Pirmiausia – mikroschemos numeris. Patikrinkite, ar jis atitinka ISO standartą, ar teisingai įrašytas į pasą. Antra – skiepai. Pasiutligės skiepas turi būti galiojantis, suleistas po mikroschemos implantavimo. Trečia – augintinio pasas. Ar jis galioja, ar visi įrašai teisingi. Ketvirta – sveikatos pažymėjimas (jei reikia). Penkta – transporto priemonė. Ar tinkama, ar veikia kondicionierius. Šešta – maršrutas. Suplanuokite sustojimus, veterinarų klinikų vietas pakeliui. Ir septinta – draudimas. Ar turite, ar apima kelionę.

Ar reikia veterinaro patikrinimo prieš šuns pervežimą?

Tai priklauso nuo transporto būdo. Jei vežate savo automobiliu – oficialaus patikrinimo nereikia, bet rekomenduojama pasitikrinti, ar šuo sveikas. Jei vežate mikroautobusu su pervežimo įmone – dažniausiai reikia sveikatos pažymėjimo. Jei lėktuvu – sveikatos pažymėjimas privalomas, išduotas ne daugiau kaip 48 valandas prieš skrydį. Net jei formaliai nereikia – verta apsilankyti pas veterinarą prieš ilgą kelionę. Veterinaras gali pastebėti problemas, kurių jūs nematote – pvz., ausų uždegimą ar dantų problemą, kuri gali pablogėti kelionės metu.

Dokumentai – šuns pervežimui į Olandiją

Kas yra Europos augintinio pasas?

Europos augintinio pasas – tai maža knygutė, kurioje surašyta visa svarbiausia informacija apie jūsų šunį: mikroschemos numeris, skiepų įrašai, savininko duomenys, veterinaro parašai. Jis panašus į žmogaus pasą – tik skirtas gyvūnui. Be jo šuo negali keliauti ES viduje. Pasą išduoda licencijuotas veterinaras – Olandijoje tai kainuoja 30-60 eurų. Svarbu, kad pasas būtų teisingai užpildytas – viena klaida, ir gali kilti problemų pasienyje arba transporto priemonėje. Visada patikrinkite visus įrašus prieš išvykdami.

Ar sveikatos pažymėjimas būtinas šuns pervežimui?

Priklauso nuo situacijos. Jei vežate savo automobiliu ES viduje – formaliai nereikia. Bet jei vežate lėktuvu, keltu arba su pervežimo įmone – dažniausiai reikia. Sveikatos pažymėjimą išduoda oficialus valstybinis veterinaras (ne privatus) ne daugiau kaip 48 valandas prieš kelionę. Jame nurodoma, kad šuo yra sveikas, tinkamas transportuoti ir neturi užkrečiamų ligų. Kaina – 20-50 eurų. Svarbu – tai ne tas pats, kas įprastas veterinaro išrašas. Sveikatos pažymėjimas turi specialų formatą ir turi būti išduotas oficialaus veterinaro.

Kaip gauti šuns pasą Olandijoje?

Paprasta – nueikite pas bet kurį licencijuotą veterinarą Olandijoje. Jums reikės: šuns su mikroschema, galiojančio pasiutligės skiepo ir savo asmens dokumento. Veterinaras patikrins mikroschemą, įrašys skiepų duomenis ir išduos pasą. Vizitas paprastai trunka 15-30 minučių, kaina – 30-60 eurų. Jei mikroschemos nėra – pirmiausia reikia implantuoti (20-40 eurų), tada paskiepyti nuo pasiutligės, palaukti 21 dieną ir tik tada gauti pasą. Didžiuosiuose miestuose – Amsterdame, Roterdame, Hagoje – veterinarijos klinikų daug, mažesniuose miestuose gali tekti registruotis iš anksto.

Transportas – šuns pervežimo būdai

Kokie transporto būdai tinkami šuns pervežimui į Olandiją?

Pagrindiniai: automobilis, mikroautobusas, lėktuvas. Automobiliu – patogiausia, bet ilgiausia (16-20 valandų iš Vilniaus). Mikroautobusu su specializuota įmone – optimaliausia, nes jie turi patirties, tinkamas sąlygas ir daro sustojimus. Lėktuvu – greičiausia (2-2,5 valandos skrydis), bet brangiausia ir daugiausiai streso šuniui. Traukinys – nepraktiškas, nes nėra tiesioginio maršruto. Keltas – galima, bet tik kaip kelionės dalis, ne kaip vienintelis transporto būdas. Pasirinkimas priklauso nuo jūsų prioritetų: greitis, kaina ar šuns komfortas.

Kiek kainuoja šuns pervežimas į Olandiją?

Labai priklauso nuo pasirinkto būdo. Savo automobiliu – tik degalai (apie 150-200 eurų vienam keliui) ir keltas (jei plauksite). Mikroautobusu su pervežimo įmone – nuo 150 iki 400 eurų, priklausomai nuo šuns dydžio ir paslaugų lygio. Individualus pervežimas – nuo 400 iki 700 eurų. Lėktuvu – nuo 300 iki 800 eurų, priklausomai nuo aviakompanijos. Be transporto, reikia įvertinti dokumentų kainą (pasas, sveikatos pažymėjimas – 50-100 eurų), veterinaro paslaugas, draudimą. Bendra suma gali siekti 500-1000 eurų.

Ar saugu vežti šunį lėktuvu?

Paprastai taip, bet su išlygomis. Jei šuo keliauja salone (maži šunys iki 8 kg) – streso mažiau. Jei krovinių skyriuje – daugiau, nes šuo yra vienas, tamsioje, triukšmingoje aplinkoje. Yra buvę atvejų, kai šunys susižeidė ar net nugaišo krovinių skyriuje – nors tai reta. Riziką mažina tinkamas narvas, raminamosios priemonės (jei veterinaras rekomenduoja) ir patikima aviakompanija. Prieš skrydį pasitikrinkite aviakompanijos reputaciją dėl gyvūnų pervežimo – ne visos vienodai rūpinasi. Ir dar – vasaros karščiai didina riziką, nes krovinių skyrius gali būti labai karštas.

Sąlygos – šuns pervežimo reikalavimai

Kokios temperatūros ribos galioja šuns pervežimui?

ES reglamentai numato, kad transporto priemonėje turi būti 15-25 laipsniai šilumos. Vasarą, kai lauke +30, transporto priemonėje be kondicionieriaus gali būti mirtinai pavojinga šuniui – perkaitimas įvyksta per kelias minutes. Žiemą reikia šildymo, ypač trumpaplaukių veislių šunims. Lėktuvuose krovinių skyrius paprastai yra klimatizuotas, bet temperatūra gali svyruoti. Jei vežate savo automobiliu – būtinai patikrinkite, ar kondicionierius veikia. Ir dar – nepamirškite, kad sustojus automobiliui, temperatūra pakyla labai greitai, net jei lauke ne karšta.

Ar šuo turi būti narve pervežimo metu?

Taip, tai privaloma beveik visais atvejais. Narvas užtikrina šuns saugumą – nepririštas šuo gali sužeisti save ar kitus staigiai stabdant. Be to, narvas suteikia šuniui saugumo jausmą – uždaroje erdvėje jis mažiau stresuoja. Narvas turi būti tinkamo dydžio – šuo turi galėti atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Savo automobilyje techniškai galite vežti be narvo, bet tai nesaugu. Specializuotose pervežimuose narvas visada privalomas. Lėktuve – irgi. Taigi, investuokite į gerą narvą – tai vienkartinė investicija.

Kokios yra šuns pervežimo taisyklės Olandijoje?

Olandijoje šunys turi būti mikročipuoti, paskiepyti nuo pasiutligės ir turėti augintinio pasą. Be to, šunys turi būti registruoti pas vietinį veterinarą arba per specialią duomenų bazę. Olandijoje galioja šunų mokestis (hondenbelasting) – jo dydis priklauso nuo savivaldybės. Amsterdame tai apie 120 eurų per metus už pirmą šunį. Šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu, tam tikrose vietose – ir su antsnukiu. Yra specialios vietos, kur šunys gali bėgioti be pavadėlio – losloopgebieden. Už taisyklių pažeidimą gresia baudos.

Kainos – šuns pervežimo išlaidos

Nuo ko priklauso šuns pervežimo kaina?

Kainą lemia keli faktoriai: šuns dydis (dideli šunys brangiau), atstumas, transporto būdas, papildomos paslaugos (dokumentų tvarkymas, paėmimas iš namų), sezonas (vasarą brangiau). Taip pat – ar vežate vieną šunį, ar su kitais gyvūnais. Individualus pervežimas brangiau nei grupinis. Lėktuvu brangiau nei mikroautobusu. Papildomos išlaidos: pasas, sveikatos pažymėjimas, draudimas, narvas (jei neturite). Bendra suma gali skirtis 2-3 kartus priklausomai nuo pasirinkimų. Todėl visada prašykite detalaus pasiūlymo su visomis išlaidomis.

Ar verta mokėti daugiau už individualų šuns pervežimą?

Priklauso nuo situacijos. Individualus pervežimas tinka, jei: jūsų šuo labai jautrus ir negali būti su kitais gyvūnais; jums reikia konkrečios datos ir laiko; norite stebėti šunį pervežimo metu; vežate brangų ar retą šunį. Grupinis pervežimas pigiau, bet mažiau lankstumo – datos fiksuotos, maršrutas fiksuotas, šuo keliauja su kitais gyvūnais. Jei jūsų šuo ramus ir socializuotas – grupinis pervežimas visiškai tinka. Jei ne – verta mokėti daugiau už individualų.

Rizikos – šuns pervežimo problemos

Kokios sveikatos problemos gali kilti šuns pervežimo metu?

Dažniausios: stresas (vėmimas, viduriavimas, apetito praradimas), judesio liga (pykinimas, seilėtekis), perkaitimas (vasarą), dehidratacija (jei šuo negeria vandens). Retais atvejais – alerginė reakcija į naują aplinką, sužeidimai bandant ištrūkti iš narvo, širdies problemos (ypač vyresniems šunims). Jei šuo turi chronišką ligą – ji gali paūmėti kelionės metu. Todėl visada turėkite su savimi veterinaro kontaktą ir vaistus. Ir stebėkite šunį – jei elgesys keičiasi, sustokite ir įvertinkite situaciją.

Ką daryti, jei šuo atsisako įeiti į transporto priemonę?

Neverkite jo – tai tik sukels daugiau streso. Vietoj to, naudokite teigiamą sustiprinimą: dėkite skanukus į transporto priemonę, leiskite šuniui ten uostyti, tyrinėti. Palaipsniui pratinkite – pirmą dieną tik prieina, antrą – užeina, trečią – pasėdi. Jei skubate – galite naudoti feromonų purškiklį arba lengvai uždengti akis. Kartais padeda, jei šuo mato kitą šunį, kuris drąsiai įeina – seka pavyzdžiu. Svarbiausia – būkite kantrūs. Jei šuo labai priešinasi – pasitarkite su veterinaru.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

1. Kiek laiko galioja pasiutligės skiepas?

Pirmasis pasiutligės skiepas galioja 1 metus. Vėlesni skiepai – priklausomai nuo vakcinos gamintojo – 1, 2 arba 3 metus. Visada patikrinkite paso įrašus – ten nurodyta tiksli data, iki kada skiepas galioja. Svarbu: skiepas turi būti suleistas po mikroschemos implantavimo, kitaip jis negalioja. Jei skiepas pasibaigės – reikia pakartoti ir vėl laukti 21 dieną prieš kelionę. Todėl nepamirškite laiku skiepyti šuns – ne tik dėl kelionės, bet ir dėl sveikatos.

2. Ar galiu vežti šunį be mikroschemos?

Ne, mikroschema yra privaloma. Be jos negalima gauti augintinio paso, o be paso negalima vežti šuns ES viduje. Mikroschema turi atitikti ISO 11784/11785 standartą – 15 skaitmenų numeris. Senesnės mikroschemos gali neatitikti šio standarto – tokiu atveju reikia implantuoti naują. Mikroschemos implantavimas – greita ir neskausminga procedūra, kainuoja 20-40 eurų. Veterinaras sušvirkščia mikroschemą po oda, paprastai kairėje kaklo pusėje. Po to reikia atnaujinti pasą su nauju numeriu.

3. Ką daryti, jei šuo vemė kelionės metu?

Pirma – sustokite saugioje vietoje. Antra – išvalykite narvą, pakeiskite sugeriančią medžiagą. Trečia – leiskite šuniui atsigauti, duokite vandens. Ketvirta – jei vėmimas kartojasi – tai gali būti judesio liga arba stresas. Tokiu atveju duokite laiko pailsėti, nešerkite dar 2-3 valandas. Jei vėmimas nepraeina arba atsiranda kitų simptomų (letargija, viduriavimas) – kreipkitės į veterinarą. Ateityje – nešerkite šuns 6 valandas prieš kelionę, naudokite vaistus nuo pykinimo (jei veterinaras rekomenduoja).

4. Ar galima vežti šunį su kitais gyvūnais tame pačiame narve?

Ne, kiekvienas gyvūnas turi turėti atskirą narvą. Net jei du šunys gyvena kartu ir gerai sutaria – kelionės metu stresas gali sukelti agresiją. Be to, viename narve per mažai vietos dviem šunims – tai pažeidžia ES reikalavimus. Jei vežate du šunis – reikia dviejų atskirų narvų. Išimtis – šuniukai iš tos pačios vados, kurie dar maži ir telpa viename narve. Bet tai irgi ribota – ne daugiau kaip 3-4 maži šuniukai viename narve.

5. Kiek vandens reikia šuniui kelionės metu?

Šuo turėtų gerti apie 50-60 ml vandens per kilogramą kūno svorio per dieną. Tai reiškia, kad 20 kg šuo turėtų išgerti apie 1-1,2 litro vandens per dieną. Kelionės metu šuo gali gerti mažiau dėl streso, bet vanduo visada turi būti prieinamas. Specializuotos pervežimo įmonės turi vandens talpyklas kiekvienam šuniui. Jei vežate savo automobiliu – turėkite pakankamai vandens ir dubenėlį. Ir stebėkite – jei šuo negeria ilgiau nei 6-8 valandas – tai problema, ypač vasarą.

6. Ar galima vežti šunį, kuris dar neturi visų skiepų?

Ne, bent jau pasiutligės skiepas privalomas. Kiti skiepai (nuo maro, parvovirusės ir pan.) nėra privalomi gabenimui, bet rekomenduojami. Jei šuo dar per jaunas skiepams (iki 12 savaičių) – negalima vežti. Po pasiutligės skiepo turi praeiti 21 diena. Taigi, mažiausias amžius šuns pervežimui – 15 savaičių. Jei veisėjas siūlo jaunesnį šuniuką – jis negali būti legaliai gabenamas. Palaukite, kol šuniukas bus tinkamo amžiaus ir paskiepytas.

7. Ką daryti, jei šuo labai loja kelionės metu?

Pirma – supraskite priežastį. Šuo loja iš streso, nuobodulio arba nori dėmesio. Antra – uždenkite narvą lengvu audiniu, tai padeda nuraminti. Trečia – naudokite feromonų purškiklį arba antkaklį. Ketvirta – duokite mėgstamą žaislą ar kramtuką. Penkta – jei lojimas nepraeina, pasitarkite su veterinaru dėl raminamųjų. Ir dar – jei vežate su pervežimo įmone, informuokite juos – jie turi patirties su lojančiais šunimis. Svarbiausia – nebauskite šuns už lojimą, tai tik pablogins situaciją.

8. Ar reikia draudimo šuns pervežimui?

Privalomo draudimo nėra, bet labai rekomenduojama. Veterinaro vizitas Vokietijoje ar Lenkijoje gali kainuoti 100-300 eurų, o jei reikia operacijos – ir kelis tūkstančius. Be draudimo, viską mokėsite iš savo kišenės. Augintinių draudimas Lietuvoje kainuoja apie 10-30 eurų per mėnesį, priklausomai nuo šuns veislės ir amžiaus. Olandijoje – panašiai. Kai kurios pervežimo įmonės turi savo draudimą – paklauskite prieš užsakydami. Ir dar – patikrinkite, ar draudimas apima kelionę už Lietuvos ribų.

9. Kaip pasirinkti tinkamą pervežimo įmonę?

Pirmiausia – patikrinkite licenciją. Antra – paskaitykite atsiliepimus, ne tik įmonės svetainėje. Trečia – paklauskite, kokiomis sąlygomis bus vežamas šuo. Ketvirta – pasiteiraukite apie draudimą. Penkta – paklauskite, ar galite stebėti šunį pervežimo metu. Šešta – gaukite viską raštu: kainą, datas, sąlygas. Septinta – pasitikrinkite, ar įmonė turi patirties su jūsų šuns veisle (kai kurios veislės turi specifinių poreikių). Ir aštunta – pasitikėkite nuojauta. Jei kažkas skamba per gerai, kad būtų tiesa – greičiausiai taip ir yra.

10. Ką daryti, jei šuo susirgo po kelionės?

Stebėkite šunį 2-3 dienas po kelionės. Nedidelis stresas (apetito praradimas, mieguistumas) yra normalus. Bet jei simptomai rimti ar nepraeina – kreipkitės į veterinarą. Parodykite veterinarui šuns dokumentus, papasakokite apie kelionę. Galimos priežastys: infekcija, kurią šuo pasigavo kelionės metu; streso sukelta liga; paslėpta sveikatos būklė, kuri paūmėjo. Svarbu – neignoruokite simptomų. Kuo greičiau kreipsitės į veterinarą, tuo geriau. Ir turėkite omenyje, kad kai kurios ligos gali pasireikšti tik po kelių dienų.

11. Ar galima vežti šunį, kuris yra agresyvus?

Galima, bet su papildomomis atsargumo priemonėmis. Informuokite pervežimo įmonę iš anksto. Agresyvūs šunys paprastai vežami atskirai, su antsnukiais. Kai kurios įmonės atsisako vežti agresyvius šunis – tai jų teisė. Jei vežate savo automobiliu – naudokite antsnukį ir įsitikinkite, kad šuo saugiai pritvirtintas. Prieš kelionę pasitarkite su veterinaru – galbūt raminamosios priemonės padės sumažinti agresiją. Ir dar – turėkite dokumentus apie skiepus – agresyvus šuo be skiepų yra dviguba problema.

12. Ką daryti, jei šuo bijo griaustinio ir kelionės metu prasidės audra?

Tai dažna problema – ypač vasarą.