Olandija Lietuva naminių gyvūnų pervežimas kiekvieną dieną

Dažniausiai žmonės skambina dėl gyvūnų vežimo iš Lietuvos į Olandiją, bet yra ir priešinga kryptis. Galbūt grįžtate namo, galbūt įsigijote gyvūną Olandijoje, galbūt tiesiog reikia pervežti augintinį pas giminaičius. Olandija Lietuva naminių gyvūnų pervežimas kiekvieną dieną – tai mūsų kasdienybė, bet kiekviena kryptis turi savo ypatumų. Grįžtantys klientai dažnai būna labiau pavargę, gyvūnai – labiau pripratę prie kelionių, o dokumentai kartais būna sudėtingesni. Šiame straipsnyje atsakysiu į klausimus, kurie dažniausiai kyla vežant gyvūnus iš Olandijos į Lietuvą.

Dokumentai – gyvūnų pervežimas iš Olandijos į Lietuvą

1. Kokie dokumentai reikalingi vežant gyvūną iš Olandijos į Lietuvą?

Pagrindiniai tie patys: Europos gyvūno pasas, mikroschema ir galiojanti pasiutligės vakcina. Tačiau yra vienas svarbus dalykas – jei gyvūnas Olandijoje buvo ilgiau nei 3 mėnesius, jis turėjo būti užregistruotas vietinėje veterinarijos tarnyboje. Tada reikia atskiro registracijos dokumento. Be to, jei gyvūnas buvo Olandijoje trumpiau, bet gavo ten skiepą, tas skiepas turi būti įrašytas į pasą su veterinaro antspaudu. Kartą klientas grįžo su kate, kurios pasas buvo olandiškas – teko tikrinti, ar visi įrašai atitinka ES reikalavimus.

2. Ar reikia sveikatos sertifikato iš olandų veterinarijos?

Jei vežate savo augintinį asmeniniais tikslais, dažniausiai pakanka gyvūno paso. Tačiau jei gyvūnas yra dovanojamas, parduodamas arba jei vežate jį komerciniais tikslais, tuomet reikia oficialaus sveikatos sertifikato, kurį išduoda olandų veterinarijos tarnyba (NVWA). Mes galime padėti jį gauti, bet tai užima laiko – reikia veterinarinio patikrinimo. Svarbu žinoti, kad NVWA dirba tik darbo dienomis ir ne visada greitai. Todėl planuokite iš anksto.

3. Ką daryti, jei gyvūno pasas olandiškas, o ne lietuviškas?

Tai nėra problema – Europos gyvūno pasas galioja visoje ES. Svarbu, kad jis būtų užpildytas teisingai, su visais reikiamais įrašais. Tačiau Lietuvoje gali reikėti jį užregistruoti Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT), jei gyvūnas liks čia ilgiau. Tai paprasta procedūra – reikia pateikti paso kopiją ir mikroschemos numerį. Mes visada informuojame klientus apie šį žingsnį, nes daugelis nežino. Vienas klientas grįžo su olandišku pasu ir metus gyveno be registracijos – niekas nepastebėjo, bet geriau to nedaryti.

4. Kaip patikrinti, ar pasiutligės vakcina galioja?

Pase turi būti aiškiai nurodyta vakcinos data, pavadinimas ir veterinaro parašas. Pasiutligės vakcina paprastai galioja 1–3 metus, priklausomai nuo vakcinos gamintojo. Jei nežinote, kiek ji galioja, patikrinkite paso paskutinį puslapį – ten dažnai būna informacija. Arba susisiekite su veterinaru, kuris skiepijo. Svarbu, kad vakcina būtų padaryta ne mažiau kaip prieš 21 dieną iki kelionės, jei tai pirmas skiepas. Jei pakartotinė – tą pačią dieną.

5. Ar reikia dehelmintizacijos (nuo kaspinuočių) vežant iš Olandijos?

Taip, tai privaloma. Dehelmintizacija turi būti atlikta ne daugiau kaip 120 valandų (5 dienos) ir ne mažiau kaip 24 valandos prieš įvažiavimą į Lietuvą. Įrašas apie tai turi būti pase su data, laiku ir veterinaro parašu. Tai dažnai pamirštama, ypač jei gyvūnas Olandijoje buvo ilgiau. Vienas klientas manė, kad pakaks senos dehelmintizacijos, bet ji buvo atlikta prieš 6 dienas – teko skubiai ieškoti veterinaro pasienyje. Tai sukėlė stresą ir vėlavimą.

Logistika – vežame gyvūnus iš Olandijos kasdien

6. Kiek trunka kelionė iš Olandijos į Lietuvą?

Labai panašiai kaip ir į kitą pusę – apie 18–22 valandos su visais sustojimais. Gryno važiavimo laiko – 14–16 valandų. Tačiau grįžtant dažnai būna daugiau krovinių (žmonės veža daiktus), todėl sustojimai gali būti ilgesni. Be to, pasienyje su Lenkija kartais būna ilgos eilės – ypač vasarą. Stengiamės važiuoti naktį, bet ne visada pavyksta. Svarbu suprasti, kad tai ne greitasis traukinys – tai lėtas, saugus pervežimas.

7. Ar paimate gyvūną iš bet kurios Olandijos vietos?

Taip, bet su tam tikromis išlygomis. Olandija nėra didelė šalis, bet jei reikia važiuoti į mažą miestelį šiaurėje, tai gali užtrukti. Dažniausiai deriname kelis užsakymus iš to paties regiono. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę ėmėme šunį iš Roterdamo, o pakeliui – katę iš Hagoje. Tai efektyvu ir klientams pigiau. Tačiau jei jūsų gyvūnas yra labai nutolusioje vietoje, gali tekti važiuoti specialiai – tai kainuos papildomai.

8. Kaip suderinti paėmimo laiką Olandijoje?

Suderiname iš anksto. Paprastai prašome kliento nurodyti pageidaujamą laiko langą, o mes stengiamės jo laikytis. Tačiau Olandijoje eismas gali būti nenuspėjamas – ypač aplink Amsterdamą ar Roterdamą. Todėl prašome lankstumo. Vienas klientas prašė atvykti tiksliai 14:00, bet dėl spūsčių vėlavome 45 minutes. Jis buvo nepatenkintas, bet mes negalime kontroliuoti eismo. Svarbu – komunikacija. Visada pranešame, jei vėluosime.

9. Ar Olandijoje yra vietų, kur galima saugiai perduoti gyvūną?

Žinoma. Dažniausiai tai būna kliento namai, bet kartais ir viešbučiai, oro uostai ar net veterinarijos klinikos. Svarbu, kad vieta būtų saugi – kad gyvūnas negalėtų pabėgti. Mes taip pat turime sandėlį netoli Utrechto, kur galime priimti gyvūną, jei klientas negali būti namuose. Tačiau tai iš anksto suderinama. Vienas klientas perdavė mums šunį stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro – ne idealu, bet išėjo.

10. Ką daryti, jei gyvūnas Olandijoje susirgo prieš kelionę?

Pirma – veterinaras. Antra – susisiekti su mumis. Jei gyvūnas serga užkrečiama liga, kelionė turi būti atidėta. Jei tai lengvas negalavimas, veterinaras gali išduoti pažymą, kad gyvūnas gali keliauti. Svarbu – nevežti sergančio gyvūno be veterinaro leidimo. Turėjome atvejį, kai katė viduriavo, o šeimininkas nuslėpė – kelionės metu situacija pablogėjo, teko ieškoti veterinaro Lenkijoje. Tai sukėlė papildomų išlaidų ir streso.

Kainos – naminių gyvūnų pervežimas Olandija Lietuva

11. Ar kaina skiriasi nuo vežimo iš Lietuvos į Olandiją?

Ne, kaina paprastai ta pati. Maršrutas tas pats, tik kryptis priešinga. Tačiau kartais, jei vežame daugiau gyvūnų vienu metu iš Olandijos, galime pasiūlyti nuolaidą. Arba jei klientas gali lanksčiai keisti datą – deriname su kitais užsakymais. Svarbiausia – prašyti individualaus pasiūlymo. Kainą lemia gyvūno dydis, maršruto sudėtingumas ir papildomos paslaugos (dokumentų tvarkymas, veterinaro vizitai).

12. Ar yra papildomų mokesčių dėl Olandijos įstatymų?

Olandija turi griežtesnius gyvūnų gerovės įstatymus, bet tai daugiau susiję su transporto sąlygomis, o ne su mokesčiais. Tačiau jei reikia gauti sveikatos sertifikatą iš NVWA, tai kainuoja – apie 50–100 eurų, priklausomai nuo veterinaro. Mes tai įskaičiuojame į bendrą kainą, jei tvarkome dokumentus. Be to, Olandijoje yra keli mokami keliai – tai jau įeina į mūsų išlaidas. Nėra paslėptų mokesčių, susijusių su Olandija.

13. Kaip mokėti, jei esu Olandijoje ir neturiu lietuviško banko?

Priimame mokėjimus pavedimu į mūsų sąskaitą (IBAN), PayPal arba grynaisiais prieš išvykimą. Jei esate Olandijoje, galite pervesti eurus į mūsų sąskaitą – tai paprasta. Taip pat galime atsiųsti sąskaitą per „PayPal“ – tai greita ir patogu. Grynaisiais priimame, bet tik prieš išvykimą, o ne pristatymo metu. Svarbu – visada išduodame kvitą. Vienas klientas mokėjo grynaisiais Olandijoje, o mes pamiršome išduoti kvitą – vėliau kilo nesusipratimų. Dabar visada duodame.

14. Ar kaina keičiasi, jei vežu du gyvūnus vienu metu?

Taip, bet ne dvigubai. Antram gyvūnui taikome nuolaidą – paprastai 20–30 procentų nuo antro gyvūno kainos. Pavyzdžiui, jei vieno šuns pervežimas kainuoja 400 eurų, antro – apie 280–320 eurų. Tai priklauso nuo to, ar abu gyvūnai telpa tame pačiame transporte, ar reikia papildomos vietos. Svarbu – abu gyvūnai turi turėti atskirus dokumentus ir narvus. Negalima vežti dviejų gyvūnų viename narve, nebent tai kačiukų vada.

15. Ką daryti, jei negaliu sumokėti visos sumos iš karto?

Kalbėkite. Dažniausiai prašome avanso – 30–50 procentų, likusią dalį sumokant prieš išvykimą arba pasiimant gyvūną Lietuvoje. Tačiau jei esate sudėtingoje finansinėje situacijoje, galime rasti sprendimą. Vienas klientas Olandijoje neteko darbo ir prašė mokėjimo dalimis – sutarome tris dalis per du mėnesius. Svarbu – sąžiningumas ir raštiškas susitarimas. Mes ne bankas, bet suprantame, kad gyvenimas kartais pakiša koją.

Gyvūnų būklė – vežame iš Olandijos kasdien

16. Ar gyvūnai, kurie gyveno Olandijoje, kitaip reaguoja į kelionę?

Kartais. Gyvūnai, kurie Olandijoje gyveno ilgiau, gali būti labiau pripratę prie tvarkos, ramesni. Bet jie taip pat gali būti labiau prisirišę prie tos vietos, todėl kelionė gali sukelti daugiau streso. Ypač jei gyvūnas buvo pripratęs prie laisvės – Olandijoje daugelis šunų laksto be pavadėlio. Transporte tai neįmanoma. Turėjome atvejį, kai šuo iš Olandijos vis bandė išeiti iš narvo – jis buvo pripratęs būti laisvas. Teko jį raminti visą kelią.

17. Kaip padėti gyvūnui prisitaikyti prie Lietuvos po Olandijos?

Pirmiausia – leisti jam apsiprasti. Lietuva gali būti triukšmingesnė, mažiau tvarkinga (atsiprašau už tiesą). Gyvūnas gali bijoti kitokių garsų, kvapų. Svarbu išlaikyti kuo panašesnę rutiną – tą patį maistą, tą pačią šėrimo vietą, tą patį miegojimo kampą. Ir kantrybė. Vienas šuo iš Olandijos pirmas dvi savaites Lietuvoje bijojo išeiti į lauką – garsai buvo per daug intensyvūs. Palaipsniui priprato.

18. Ar galite padėti su gyvūno registracija Lietuvoje?

Tiesiogiai – ne, bet galime nurodyti, kur kreiptis. Gyvūną reikia užregistruoti Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT) – tai galima padaryti internetu arba nuvykus į teritorinį skyrių. Reikia gyvūno paso kopijos, mikroschemos numerio ir jūsų asmens dokumento. Mes visada duodame instrukciją su kontaktais. Tai paprasta procedūra, bet daugelis nežino, kad tai privaloma. Vienas klientas grįžo su šunimi ir metus jo neregistravo – gavo baudą. Geriau to nedaryti.

19. Ką daryti, jei gyvūnas po kelionės iš Olandijos elgiasi keistai?

Keistas elgesys po kelionės – normalu. Gyvūnas gali būti pavargęs, išsigandęs, galbūt pykina. Svarbu stebėti, bet ne panikuoti. Jei gyvūnas nevalgo ilgiau nei 48 valandas, viduriuoja, vemia arba elgasi agresyviai – kreipkitės į veterinarą. Mes visada prašome pranešti, jei kas nors ne taip. Kartą katė po kelionės iš Olandijos tris dienas tik miegojo – veterinaras sakė, kad tai normalu, tiesiog didelis stresas. Po savaitės viskas grįžo į normą.

20. Ar vežate gyvūnus su negalia iš Olandijos?

Taip, bet su papildomu pasiruošimu. Gyvūnai su negalia (akli, kurčiai, be kojos) reikalauja daugiau dėmesio. Mes turime patirties – vežėme šunį be akies, katę su diabetu, šunį su protezu. Svarbu iš anksto informuoti apie būklę, poreikius ir vaistus. Galime pritaikyti transportą – pvz., platesnį narvą šuniui su protezu. Tai kainuoja šiek tiek daugiau, bet svarbu, kad gyvūnas jaustųsi saugiai. Ir mes visada turime pirmosios pagalbos rinkinį.

Išvada

Gyvūnų pervežimas iš Olandijos į Lietuvą – tai ne tik krypties pakeitimas. Tai kitokie dokumentai, kitokie iššūkiai, kartais kitoks gyvūno elgesys. Bet esmė ta pati – saugumas, patikimumas, rūpestis. Mes vežame kiekvieną dieną, iš abiejų krypčių, ir žinome, kad kiekviena kelionė yra unikali. Svarbiausia – pasitikėjimas ir bendravimas. Jei turite klausimų – klauskite. Jei abejojate – klauskite. Mes čia ne tam, kad tik nuvežtume iš taško A į tašką B, bet kad jūs ir jūsų augintinis jaustumėtės ramūs.