Naminių gyvūnų vežimas iš Roterdamo į Lietuvą

Dažniausiai kalbame apie vežimą į Vakarus – iš Lietuvos į Nyderlandus, Vokietiją, Belgiją. Bet gyvenimas dvipusis. Kartais reikia parvežti augintinį atgal į Lietuvą – gal persikeliate namo, gal įsigijote gyvūną iš Nyderlandų veislyno, gal tiesiog reikia, kad jūsų šuo ar katė grįžtų pas senelius vasarai. Naminių gyvūnų vežimas iš Roterdamo į Lietuvą turi savo specifiką – kitokie dokumentų reikalavimai, kitoks maršrutas, kitokie iššūkiai. Šiame straipsnyje papasakosime viską, ką reikia žinoti apie gyvūnų grįžimą namo.

Dokumentai – naminių gyvūnų vežimas iš Roterdamo į Lietuvą

1. Kokių dokumentų reikia vežant gyvūną iš Roterdamo į Lietuvą?

Tų pačių, kaip ir vežant priešinga kryptimi – augintinio pasas, mikroschema, galiojantis pasiutligės skiepas. Nyderlanduose išduotas ES augintinio pasas galioja visoje Europos Sąjungoje, todėl papildomų dokumentų nereikia. Bet svarbu patikrinti, ar viskas galioja – skiepo data, paso įrašai, mikroschemos numeris. Kartais žmonės pamiršta, kad skiepas turi būti atnaujintas. Vienas klientas atvyko su pasu, kuriame paskutinis skiepas buvo prieš trejus metus – pasiutligės skiepas galioja tik metus. Teko skubiai ieškoti veterinaro Roterdame.

2. Ar reikia papildomų sveikatos pažymų?

Įprastai – ne. ES augintinio paso pakanka keliaujant tarp ES šalių. Bet jei gyvūnas turi sveikatos problemų, veterinaras gali išduoti papildomą pažymą – kad gyvūnas tinkamas kelionei. Tai ne privaloma, bet rekomenduojama, ypač jei gyvūnas vyresnis arba turi lėtinių ligų. Mes visada prašome tokių pažymų – ne dėl biurokratijos, o dėl to, kad žinotume, ko tikėtis. Geriau turėti popierių, kurio niekas neprašys, nei neturėti to, kurio reikia.

3. Ką daryti, jei dokumentai pasibaigę?

Tvarkyti prieš kelionę. Nyderlanduose veterinarai gali greitai atnaujinti skiepą ir paso įrašus. Bet reikia laiko – po skiepo turi praeiti 21 diena, kol gyvūnas gali keliauti. Jei skiepas pasibaigęs ir reikia važiuoti skubiai – problema. Išeitis – skiepyti ir laukti. Arba ieškoti išimčių, bet jų beveik nėra. Viena moteris skambino isteriškai – jos katės skiepas pasibaigęs prieš savaitę, o jai reikėjo išvykti iš Nyderlandų kitą dieną. Teko laukti tris savaites. Nemalonu, bet taisyklės yra taisyklės.

4. Ar skiriasi dokumentų reikalavimai šunims ir katėms?

Iš esmės – ne. Abiem reikia paso, mikroschemos ir pasiutligės skiepo. Bet šunims papildomai gali reikėti echinokokozės gydymo įrašo – tai priklauso nuo šalies, į kurią keliaujate. Lietuvoje tai nėra privaloma, bet kai kurie veterinarai rekomenduoja. Mes visada patariame pasitikrinti su veterinaru, ar reikia papildomų procedūrų. Ypač jei šuo bus Lietuvoje ilgiau – galbūt verta pasidaryti viską iš karto.

5. Kur rasti veterinarą Roterdame dokumentams sutvarkyti?

Roterdame daug veterinarų klinikų, ir dauguma kalba angliškai. Galima ieškoti per Google Maps – „dierenarts Rotterdam" arba „veterinarian Rotterdam". Mes turime keletą rekomenduojamų klinikų, su kuriomis dirbame – jos žino ES augintinio paso reikalavimus ir gali greitai sutvarkyti dokumentus. Bet galite rinktis bet kurią kliniką. Svarbu, kad veterinaras būtų oficialiai registruotas ir galėtų išduoti ES augintinio pasą – ne kiekvienas veterinaras turi tokią teisę.

Paruošimas – naminių gyvūnų vežimas iš Roterdamo į Lietuvą

6. Kaip paruošti gyvūną kelionei atgal?

Taip pat, kaip ir kelionei pirmyn – transportavimo dėžė, vanduo, pledukas su pažįstamu kvapu. Bet yra vienas skirtumas – gyvūnas jau pažįsta Roterdamą, jo kvapus, jo aplinką. Grįžimas į Lietuvą reiškia, kad jis vėl turi adaptuotis. Todėl svarbu, kad kelionė būtų kuo mažiau stresinė. Jei gyvūnas Roterdame gyveno ilgiau – jis gali būti pripratęs prie naujos aplinkos, ir grįžimas gali sukelti papildomą stresą. Keista, bet taip būna. Vienas šuo, kuris gyveno Roterdame metus, grįždamas į Lietuvą buvo labiau nervingas nei važiuodamas į Nyderlandus.

7. Ką daryti, jei gyvūnas Roterdame susirgo?

Pirma – išgydyti. Negalima vežti sergančio gyvūno. Antra – gauti veterinaro pažymą, kad gyvūnas tinkamas kelionei. Trečia – informuoti mus, kad galėtume pasiruošti. Jei gyvūnas vartoja vaistus – turėti pakankamai visai kelionei ir dar kelioms dienoms po to. Mes ne kartą vežėme gyvūnus, kurie sveiko po ligos – viskas gerai, jei veterinaras leidžia. Bet savavališkai nuspręsti, kad „jau gerai" – ne. Veterinaras turi patvirtinti.

8. Ar reikia specialiai ruošti dėžę ilgai kelionei?

Dėžė turi būti tokia pati, kaip ir bet kuriai kitai kelionei – tinkamo dydžio, su ventiliacija, su nepralaidžiu dugnu. Ilgai kelionei galite pridėti papildomą paklotą – kad būtų patogiau. Ir būtinai dubenėlį vandens. Maisto nedėkite – geriau nešerti kelionės metu. Vienas klientas buvo įdėjęs visą pakelį skanėstų „kad nebūtų liūdna" – šuo suėdė viską per pirmą valandą ir vėmė likusias 15 valandų. Ne pats geriausias sprendimas.

9. Kaip pasiruošti, jei gyvūnas pirmą kartą keliauja?

Jei gyvūnas Roterdame atsidūrė ne pervežimo būdu (pvz., gimė ten arba buvo įsigytas vietoje), tai gali būti jo pirmoji ilga kelionė. Tokiu atveju – pratinti prie dėžės bent savaitę prieš kelionę. Leisti užeiti, gulėti, tyrinėti. Galima netgi padaryti bandomąjį važiavimą – 15-20 minučių automobiliu, kad gyvūnas pajustų, kas jo laukia. Ne visada įmanoma, bet jei yra laiko – verta. Pirmas kartas visada sunkiausias, bet su pasiruošimu – daug lengviau.

10. Kada geriausia išvykti iš Roterdamo?

Priklauso nuo to, kada norite atvykti į Lietuvą. Jei norite būti Lietuvoje ryte – išvykstate vakare. Jei norite važiuoti dieną – išvykstate anksti ryte. Mes paprastai rekomenduojame išvykti vakare – mažiau eismo Roterdame, mažiau spūsčių Vokietijoje, ir gyvūnas didžiąją kelionės dalį praleidžia miegodamas. Bet tai tik rekomendacija – galime išvykti bet kada, jums patogiu metu. Svarbiausia – kad gyvūnas būtų pasiruošęs, o jūs – ramus.

Kelionė – naminių gyvūnų vežimas iš Roterdamo į Lietuvą

11. Koks yra maršrutas iš Roterdamo į Lietuvą?

Atgalinis maršrutas – per Vokietiją, Lenkiją, iki Lietuvos. Iš Roterdamo važiuojame per Utrechtą, Osnabriuką, Hanoverį, Berlyną, Poznanę, Varšuvą, ir tada priklausomai nuo tikslo – į Kauną, Vilnių ar kitur. Atstumas panašus – apie 1400-1600 km. Bet maršrutas gali skirtis priklausomai nuo eismo, oro ir kitų veiksnių. Mes naudojame navigaciją, bet taip pat pasitikime savo patirtimi – kartais mažesnis kelias per kaimus greičiau nei autostrada su spūstimis.

12. Kiek laiko trunka kelionė atgal?

Tiek pat, kiek ir pirmyn – 16-20 valandų. Vienintelis skirtumas – Roterdame gali būti sunkiau išvažiuoti dėl eismo, ypač piko valandomis. Todėl stengiamės išvykti tada, kai mažiausias eismas – anksti ryte arba vėlai vakare. Vieną kartą išvykome penktadienio popietę – užtrukome valandą tik iki autostrados. Nuo to laiko penktadieniais išvykstame tik vakare.

13. Ar darote sustojimus Roterdame prieš išvykstant?

Taip – paimame gyvūną, patikriname dokumentus, įdedame į transporto priemonę. Tai trunka 15-30 minučių. Jei reikia – sustojame netoliese, kad gyvūnas apsiprastų su nauja aplinka prieš ilgą kelionę. Bet paprastai tiesiog paimame ir važiuojame – kuo ilgiau stovime vietoje, tuo labiau gyvūnas nervinasi. Geriau pradėti važiuoti ir leisti jam suprasti, kad tai tik kelionė, o ne naujas košmaras.

14. Kaip dažnai informuojate apie kelionės eigą?

Kas 3-4 valandas – kartu su sustojimais. Pranešame, kur esame, kaip gyvūnas jaučiasi, kada numatomas atvykimas. Jei kas nors keičiasi – pranešame iš karto. Suprantame, kad atskirti nuo savo augintinio yra sunku, ir noras žinoti, kad viskas gerai – visiškai suprantamas. Vienas klientas prašė pranešimų kas valandą – gavo. Mes neerziname klientų per dažnais pranešimais, bet jei prašo – duodame.

15. Ar galima važiuoti kartu su gyvūnu?

Taip, jei yra vietos. Klientas gali keliauti kartu – sėdėti šalia savo augintinio, kalbėti su juo, raminti. Tai netgi geriau gyvūnui – pažįstamas balsas ir kvapas šalia. Bet ne visada įmanoma – jei vežame kelis gyvūnus, vietos gali nebūti. Tokiu atveju galime suorganizuoti atskirą vežimą, bet tai kainuos daugiau. Viena šeima keliavo kartu su savo šunimi – sėdėjo gale, glostė, kalbėjo. Šuo miegojo beveik visą kelią. Geriausias scenarijus.

Atvykimas – naminių gyvūnų vežimas iš Roterdamo į Lietuvą

16. Kur pristatote gyvūną Lietuvoje?

Į bet kurį Lietuvos miestą ar miestelį. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys – pagrindiniai miestai, bet vežame ir į mažesnes vietas. Adresą nurodo klientas, ir mes ten nuvažiuojame. Jei adresas sunkiai randamas – skambiname ir prašome nurodymų. Vieną kartą važiavome į kaimą, kurio GPS nerado – klientas turėjo važiuoti mums pasitikti į artimiausią miestelį. Nutinka. Svarbu, kad gyvūnas saugiai pasiektų tikslą.

17. Ką daryti, jei gyvūnas atvykęs atsisako išeiti iš dėžės?

Neskubinti. Atidaryti dėžę, pastatyti ją ramioje vietoje, ir palaukti. Katės kartais užtrunka valandą ar ilgiau, kol išeina. Šunys paprastai greičiau, bet irgi gali būti nedrąsūs. Negalima traukti gyvūno iš dėžės – tai tik padidins stresą. Viena katė išėjo iš dėžės tik po trijų valandų – šeimininkė jau buvo beveik iškvietusi veterinarą. Bet katė tiesiog reikėjo laiko. Ir ramybės.

18. Kaip padėti gyvūnui adaptuotis grįžus į Lietuvą?

Jei gyvūnas anksčiau gyveno Lietuvoje – adaptacija greitesnė. Pažįstami kvapai, pažįstama aplinka. Bet jei praleido Roterdame ilgą laiką – gali prireikti kelių dienų. Svarbu nekeisti visko iš karto – tą patį maistą, tą pačią rutiną, tuos pačius žaislus. Leisti gyvūnui prisiminti. Vienas šuo, grįžęs po metų Roterdame, pirmą dieną vaikščiojo po butą uostydamas kiekvieną kampą – lyg prisimindamas. Antrą dieną jau gulėjo savo senoje vietoje. Trečią – viskas buvo kaip anksčiau.

19. Ar reikia registruoti gyvūną Lietuvoje?

Lietuvoje šunys ir katės turi būti registruojami Gyvūnų augintinių registre. Tai galima padaryti internetu arba pas veterinarą. Registracija nemokama ir paprasta. Mikroschemos numeris susiejamas su jūsų duomenimis – jei gyvūnas pabėgs, bus galima jį surasti. Mes visada rekomenduojame užregistruoti iš karto po atvykimo – kol nepamiršote. Vienas klientas pamiršo ir prisiminė tik po pusės metų, kai šuo pabėgo. Laimei, rado, bet be registracijos būtų buvę daug sunkiau.

20. Ką daryti, jei gyvūnas po kelionės keistai elgiasi?

Stebėti. Keistas elgesys po ilgos kelionės – normalu. Gyvūnas patyrė stresą, pakeitė aplinką, pavargo. Gali būti mieguistas, nevalgyti, slėptis. Tai turėtų praeiti per 1-3 dienas. Jei nepraeina – kreiptis į veterinarą. Ypač jei atsisako valgyti ilgiau nei 24 valandas, vemti, viduriuoja arba elgasi agresyviai. Bet dauguma gyvūnų po kelionės tiesiog nori miegoti. Leiskite jiems.

Specialūs atvejai – naminių gyvūnų vežimas iš Roterdamo į Lietuvą

21. Kaip vežti gyvūną, kurį įsigijote Nyderlanduose?

Jei gyvūnas pirktas iš veislyno – jis turėtų turėti visus reikiamus dokumentus: pasą, mikroschemą, skiepų įrašus. Patikrinkite, ar viskas tvarkoje prieš mums perduodant. Jei gyvūnas iš prieglaudos – taip pat turėtų turėti pasą, bet kartais prieglaudos nespėja sutvarkyti visko. Tokiu atveju – kreiptis į veterinarą Roterdame, kad sutvarkytų dokumentus prieš kelionę. Negalima vežti gyvūno be dokumentų – tiesiog nepraleis per sieną.

22. Ar galima vežti gyvūną, kuris dar neturi paso?

Ne. Griežtai ne. Be augintinio paso gyvūnas negali keliauti tarp ES šalių. Taškas. Jei gyvūnas neturi paso – reikia jį gauti pas veterinarą. Tai užtrunka, ypač jei reikia skiepyti nuo pasiutligės (21 diena po skiepo). Planuokite iš anksto. Vienas klientas bandė vežti šuniuką be paso – „jis dar mažas, kam čia to reikia". Reikia. Ir taškas.

23. Kaip vežti gyvūną, kuris turi agresijos problemų?

Atsargiai ir su pasiruošimu. Praneškite mums iš anksto – mes pasirūpinsime tinkama dėže, atskira erdve, ir vairuotoju, kuris turi patirties su agresyviais gyvūnais. Galbūt reikės antsnukio šunims. Svarbu neslėpti informacijos – jei šuo kanda, mes turime tai žinoti. Ne dėl to, kad atsisakytume vežti, o dėl to, kad pasiruoštume. Vienas klientas nepasakė, kad jo šuo kanda – vairuotojas sužinoo tai, kai šuo bandė įkąsti per dėžės grotelės. Nuo to laiko visada klausiame.

24. Ar vežate gyvūnus iš kitų Nyderlandų miestų, ne tik iš Roterdamo?

Taip. Amsterdamas, Haga, Utrechtas, Eindhovenas – iš bet kurio Nyderlandų miesto. Roterdamas yra mūsų pagrindinis taškas, bet važiuojame ir kitur. Jei gyvūnas yra mažame miestelyje – taip pat paimame. Svarbu tikslus adresas ir kontaktinis numeris. Vieną kartą važiavome į kaimą prie Groningeno – toliausiai šiaurėje, kiek galima. Užtruko, bet gyvūnas buvo paimtas.

25. Ką daryti, jei kelionės metu pasikeičia planai?

Praneškite mums kuo greičiau. Galbūt reikia pakeisti pristatymo adresą, galbūt atidėti kelionę, galbūt pagreitinti. Mes lankstūs – jei galime, padarome. Bet jei jau esame kelyje ir prašote pakeisti maršrutą į visiškai kitą miestą – tai gali reikšti papildomą mokestį. Sąžiningai ir skaidriai. Vienas klientas vidury kelionės paprašė vežti ne į Vilnių, o į Klaipėdą – pavyko, bet kelionė pailgėjo 3 valandomis. Klientas suprato ir apmokėjo skirtumą.

26. Ar galima vežti kelis gyvūnus į skirtingus adresus Lietuvoje?

Taip, bet tai sudėtingiau. Jei vežame tris gyvūnus į tris skirtingus miestus – maršrutas turi būti kruopščiai suplanuotas. Tai užtrunka ilgiau ir kainuoja daugiau, bet įmanoma. Turime tokių užsakymų – ypač iš veislynų arba prieglaudų. Svarbu, kad visi gyvūnai būtų tinkamai atskirti ir kad kiekvienas adresas būtų aiškiai nurodytas. Vieną kartą supainiojome adresus – pristatėme vieną šunį ne ten. Greitai pastebėjome, pataisėme, bet gėda buvo. Nuo to laiko triskart tikriname.

Išvada

Naminių gyvūnų vežimas iš Roterdamo į Lietuvą – tai ne tik atgalinis maršrutas. Tai nauja kelionė su savais iššūkiais. Dokumentai, pasiruošimas, adaptacija – viskas svarbu. Bet su tinkamu pasiruošimu ir patikimu vežėju, jūsų augintinis saugiai grįš namo. Jei planuojate – pradėkite ruoštis dabar, ne paskutinę dieną. Jūsų augintinis jums padėkos. Na, gal ne žodžiais, bet murkimu ar uodegos vizginimu – tai irgi daug.