Naminių gyvūnų vežimas į Roterdamą, Vežame kiekvieną dieną

Naminių gyvūnų vežimas į Roterdamą – tai paslauga, kurios prireikia žmonėms, kurie persikrausto gyventi į Olandiją, parsiveža augintinį iš prieglaudos arba tiesiog reikia nugabenti gyvūną pas šeimą. Mes vežame kiekvieną dieną, todėl galime pritaikyti grafiką prie jūsų poreikių. Suprantu, kad kiekvienas gyvūnas skirtingas – vieni keliauja ramiai, kiti stresuoja visą kelią. Todėl kiekvienam skiriame individualų dėmesį. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie naminių gyvūnų gabenimą į Roterdamą, kad galėtumėte ramiai planuoti kelionę.

Paslaugos – naminių gyvūnų pervežimas į Roterdamą

1. Kokius gyvūnus vežate į Roterdamą?

Vežame įvairius naminius gyvūnus – šunis, kates, triušius, jūrų kiaulytes, šeškus, paukščius. Pagrindinė sąlyga – gyvūnas turi būti naminis, prižiūrėtas ir turėti reikiamus dokumentus. Nevežame egzotinių gyvūnų, kuriems reikia specialių leidimų – pavyzdžiui, gyvačių ar driežų. Taip pat nevežame gyvūnų, kurie yra agresyvūs ir gali kelti pavojų vairuotojui. Dažniausiai vežame šunis ir kates, bet pasitaiko ir triušių, ir net dekoratyvinių žiurkų. Kiekvienas gyvūnas gauna savo vietą transporte.

2. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas iš Lietuvos į Roterdamą?

Kaina priklauso nuo gyvūno dydžio, svorio ir maršruto. Mažas šuo ar katė – apie 180-250 eurų. Didelis šuo, pavyzdžiui, vokiečių aviganis – 250-350 eurų. Jei vežate kelis gyvūnus iš tos pačios šeimos, antro ir trečio gyvūno kaina mažesnė. Kartais žmonės prašo paimti gyvūną iš mažo miestelio, kur nėra patogaus privažiavimo – tada kaina gali didėti. Nemeluosiu – pigiausias variantas ne visada geriausias gyvūnui. Stengiamės rasti protingą kainą, bet saugumas ir patogumas kainuoja.

3. Ar vežate gyvūnus kiekvieną dieną?

Taip, vežame kiekvieną dieną. Tai nereiškia, kad kiekvieną dieną važiuojame būtent į Roterdamą – maršrutai derinami pagal užsakymus. Bet jei užsakote iš anksto, praktiškai visada randame tinkamą datą. Yra buvę, kad žmogus paskambina antradienį ir nori, kad šuo būtų Roterdame jau ketvirtadienį – kartais pavyksta, kartais ne. Geriausia kreiptis bent 3-4 dienas prieš planuojamą datą. Savaitgaliais taip pat dirbame, nors grafikas gali būti kitoks.

4. Kaip užsisakyti gyvūno pervežimą?

Užsakymas paprastas – skambinate arba rašote mums, nurodote iš kur ir kur reikia vežti, kokį gyvūną, kiek jų, kokios datos pageidaujate. Mes patikriname grafiką ir pasakome, ar ta data tinka. Jei tinka, susitariame dėl kainos ir laiko. Avanso paprastai neimame, bet jei užsakymas labai skubus arba maršrutas nestandartinis, galime paprašyti nedidelio depozito. Viską galima sutvarkyti per vieną skambutį ar keletą žinučių.

5. Ar galima sekti gyvūną kelionės metu?

Taip, siūlome galimybę sekti transportą realiu laiku. Turime GPS sekimo sistemą, kurios nuorodą galime atsiųsti jums. Taip matysite, kur tiksliai yra automobilis ir kada numatomas atvykimas. Be to, vairuotojas gali atsiųsti nuotrauką ar trumpą vaizdo įrašą, jei prašote. Suprantu, kad atiduoti savo augintinį nepažįstamam žmogui yra neramu – todėl stengiamės kuo daugiau komunikuoti. Būna, kad žmogus rašo kas valandą – tai normalu, mes suprantame.

Reikalavimai – gyvūnų transportavimas Olandija

6. Kokie dokumentai reikalingi vežant gyvūną į Olandiją?

Gyvūnas turi turėti ES gyvūno pasą, kurį išduoda veterinarijos gydytojas. Gyvūnas turi būti paženklinti mikroschema, paskiepyti nuo pasiutligės. Šunys taip pat turi būti paskiepyti nuo kitų ligų pagal amžių. Sveikatos pažymėjimą rekomenduojama turėti, išduotą ne anksčiau kaip prieš 10 dienų. Olandija priklauso ES, todėl papildomų karantino reikalavimų nėra, bet dokumentai turi būti tvarkingi. Jei kažkas trūksta, gali kilti problemų – nors tarp ES šalių patikrinimai reti, bet pasitaiko.

7. Ar gyvūnas turi būti skiepytas?

Taip, skiepai privalomi. Pasiutligės skiepas – būtinas, be jo gyvūnas negali keliauti per ES sienas. Pirmas pasiutligės skiepas galioja 21 dieną po paskiepijimo, vėlesni – iš karto. Šunys taip pat turi būti paskiepyti nuo kitų ligų – maro, parvovirusės, hepatito. Katės – nuo pasiutligės ir panleukopenijos. Jei skiepas pasibaigęs arba nebuvo padarytas laiku, reikia skiepyti ir laukti 21 dieną. Tai svarbu – negalima vežti gyvūno, kurio skiepas negalioja.

8. Kokio dydžio narvas ar boksas reikalingas?

Narvas turi būti toks, kad gyvūnas galėtų patogiai atsistoti, atsisėsti ir apsisukti. Mažiems šunims ir katėms tinka standartiniai plastikiniai boksai. Dideliems šunims reikia didesnių narvų – kartais net specialių, pagal IATA standartą. Narvas turi būti tvirtas, su ventiliacijos angomis ir saugiu užraktu. Kartais žmonės atveža šunis su pavadėliu be narvo – taip negalima. Geriausia įsigyti tinkamo dydžio narvą iš anksto, kad gyvūnas spėtų prie jo priprasti.

9. Ar galima vežti kelis gyvūnus kartu?

Taip, bet ne tame pačiame narve. Kiekvienas gyvūnas turi savo atskirą erdvę. Jei vežate du šunis, kurie sutaria, galima juos laikyti greta, bet vis tiek atskiruose narvuose. Būna, kad žmonės prašo vežti šunį ir katę kartu – tai įmanoma, bet narvai statomi toliau vienas nuo kito. Turėjome atvejį, kai du dideli šunys keliavo kartu – vienas ramus, kitas lojo visą kelią. Ramusis šuo galiausiai pradėjo loti irgi – tokie dalykai nutinka.

10. Ką daryti, jei gyvūnas vartoja vaistus?

Jei gyvūnas vartoja vaistus, apie tai būtinai reikia informuoti iš anksto. Mes galime duoti vaistus pagal jūsų nurodymus, bet nesame veterinarijos gydytojai. Kartais žmonės pamiršta paminėti, kad šuo turi alergiją ar lėtinę ligą – tai nėra gerai. Jei gyvūnas labai serga, rekomenduojame pirmiau pasikonsultuoti su veterinaru, ar apskritai verta jį vežti. Yra buvę, kad šuo kelionės metu pradėjo vemti dėl vaistų – vairuotojas sustojo, viską sutvarkė, bet geriau tokių situacijų išvengti.

Logistika – gyvūnų gabenimas Roterdamas

11. Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Roterdamą?

Kelionė iš Vilniaus į Roterdamą trunka apie 18-20 valandų. Važiuojame per Lenkiją ir Vokietiją, kartais per Belgiją. Vasarą kelyje gali būti spūsčių – ypač Vokietijoje, kur kelių remontai nuolatiniai. Žiemą kelionė gali užtrukti ilgiau dėl oro sąlygų. Stengiamės neviršyti 9 valandų vairavimo be poilsio, todėl darome sustojimus, kurių metu gyvūnai tikrinami ir girdomi. Tikslų atvykimo laiką sunku prognozuoti, bet visada informuojame klientą.

12. Kas nutinka, jei gyvūnas susirgsta kelionės metu?

Jei gyvūnas kelionės metu pasijunta blogai, vairuotojas pirmiausia sustoja saugioje vietoje. Jei reikia, ieškome artimiausios veterinarijos klinikos – turime kontaktus visuose pagrindiniuose maršruto miestuose. Yra buvę atvejų, kai šuo pradėjo dusti dėl streso – sustojome, išėmėme iš narvo, leidome atsikvėpti, ir viskas susitvarkė. Bet jei situacija rimta, skambiname jums ir sprendžiame kartu. Svarbiausia – neignoruoti simptomų. Geriau sustoti ir prarasti valandą laiko, nei rizikuoti gyvūno sveikata.

13. Ar vežate gyvūnus iš Roterdamo į Lietuvą?

Taip, vežame abiem kryptimis. Jei jūsų gyvūnas yra Roterdame ir reikia jį parvežti į Lietuvą, tai visiškai įmanoma. Procedūra ta pati – dokumentai, narvas, išankstinis užsakymas. Kartais žmonės išvyksta gyventi į Olandiją, bet po kurio laiko grįžta ir nori parsivežti augintinį. Būna ir atvirkščiai – kas nors Olandijoje randa benamį šunį ir nori jį parsigabenti į Lietuvą. Kaina panaši, bet gali skirtis priklausomai nuo dokumentų.

14. Koks geriausias metų laikas vežti gyvūną?

Nėra vieno geriausio laiko. Vasarą karšta, bet dienos ilgos. Žiemą šalta, bet transportas turi šildymą. Pavasarį ir rudenį oras nenuspėjamas. Asmeniškai manau, kad geriausia vežti rudenį arba ankstyvą pavasarį, kai nėra nei karščio, nei didelių šalčių. Bet jei reikia vežti dabar – vežame dabar, nesvarbu, koks metų laikas. Svarbiausia – pasirūpinti, kad gyvūnui būtų patogu, nepriklausomai nuo oro.

15. Ar galima vežti gyvūną su kitais daiktais?

Taip, jei turite nedidelį krepšį su gyvūno reikmenimis – maistu, vaistais, dokumentais – galime jį paimti kartu. Bet negalime vežti didelių baldų ar dėžių kartu su gyvūnais. Transportas skirtas gyvūnams. Kartais žmonės prašo vežti šunį ir kartu penkis maišus šunų maisto – tai jau per daug. Vienas nedidelis krepšys – jokių problemų. Daugiau – reikia tartis atskirai.

Praktiniai patarimai – naminių gyvūnų vežimas į Olandiją

16. Kaip paruošti gyvūną ilgai kelionei?

Paruošimas priklauso nuo gyvūno. Šunys paprastai keliauja geriau nei katės, bet ir jie gali nervintis. Rekomenduoju kelias dienas prieš kelionę pratinti gyvūną prie narvo – pastatyti jį namuose, įdėti skanėstų. Kelionės dieną negerai stipriai maitinti – skrandis turi būti beveik tuščias. Vanduo visada turi būti. Jei gyvūnas labai nervinasi, veterinaras gali išrašyti raminamųjų, bet tai turi būti suderinta su specialistu. Yra buvę, kad šuo gavo per stiprių raminamųjų ir miegojo dvi dienas – tai nėra gerai.

17. Ką dėti į narvą kartu su gyvūnu?

Į narvą rekomenduoju dėti minkštą apklotą, prie kurio gyvūnas pripratusi. Galima įdėti nedidelį žaislą. Vandens buteliukas su snapeliu arba mažas dubenėlis – privaloma. Maisto kelionės metu geriau neduoti, nebent kelionė labai ilga. Negalima dėti per daug daiktų – gyvūnui reikia vietos. Sugeriamasis paklotas po apklotu – geras sprendimas, jei gyvūnas pridarys.

18. Kaip elgtis, kai gyvūnas atvyksta į Roterdamą?

Kai gyvūnas atvyksta į naują vietą, suteikite jam laiko adaptuotis. Pirmą dieną geriau neleisti laisvai lakstyti – skirkite vieną kambarį su vandeniu, maistu ir reikiamais daiktais. Šuo gali būti neramus kelias dienas – tai normalu. Negalima jo barti už tai, kad elgiasi keistai. Leiskite pačiam susipažinti su nauja aplinka. Pirmosios savaitės gali būti sunkios, bet dauguma gyvūnų prisitaiko per 1-2 savaites.

19. Ar teikiate pagalbą po pristatymo?

Taip, mes ne dingstame po pristatymo. Jei gyvūnas atvyko ir kažkas negerai – skambinkite mums. Galime patarti, kur kreiptis Roterdame dėl veterinarinės pagalbos. Turime kontaktus kelių klinikų. Kartais žmonės skambina po savaitės klausdami, ar normalu, kad šuo vis dar neramus – taip, tai normalu, bet jei nevalgo ilgiau nei dvi dienas, reikia veterinaro.

20. Ką daryti, jei gyvūnas bijo transporto?

Baimė transportui – dažna problema. Yra keletas būdų, kaip tai spręsti. Pirmiausia – pratinti prie narvo namuose. Antra – galima naudoti feromonų purškiklį. Trečia – veterinaras gali išrašyti lengvą raminamąjį. Svarbiausia – ramus vairuotojas. Dažniausiai po kelių valandų gyvūnas pavargsta ir nusiramina. Būna, kad šuo loja pirmas dvi valandas, o paskui miega likusią kelionės dalį.

Dokumentai – gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Olandiją

21. Kokia dokumentų tvarka, jei gyvūnas jau gyvena Olandijoje?

Jei gyvūnas jau gyvena Olandijoje ir reikia jį vežti į Lietuvą, dokumentų tvarka kiek kitokia. Gyvūnas turi turėti olandišką arba ES gyvūno pasą. Skiepai turi būti galiojantys. Kartais žmonės praranda dokumentus – tada reikia kreiptis pas veterinarą Olandijoje, kad išduotų naują pasą. Tai gali užtrukti kelias dienas, todėl planuokite iš anksto.

22. Ar reikia karantino po atvykimo?

Ne, jei visi dokumentai tvarkingi ir skiepai galioja, karantino nereikia. Olandija priklauso ES, todėl tarp ES šalių karantinas netaikomas. Bet jei dokumentuose kažkas trūksta arba skiepas negalioja, gali tekti laukti. Todėl svarbu viską patikrinti prieš kelionę. Geriau praleisti papildomą dieną tvarkant dokumentus, nei turėti problemų pasienyje.

23. Ką daryti, jei gyvūno pasas pasibaigęs?

Jei pasas pasibaigęs, reikia kreiptis pas veterinarą, kad išduotų naują. Tai paprasta procedūra, bet užtrunka. Veterinaras patikrins mikroschemą, paskiepys, jei reikia, ir išduos naują pasą. Jei skiepas pasibaigęs, reikės laukti 21 dieną po pakartotinio skiepijimo. Todėl planuokite iš anksto – nesitikėkite, kad viską galima sutvarkyti per vieną dieną.

24. Ar reikia papildomų leidimų vežant didelius šunis?

Paprastai ne, bet priklauso nuo veislės. Olandija turi tam tikrų apribojimų kai kurioms veislėms – pavyzdžiui, pitbuliams. Prieš vežant tokį šunį, reikia pasitikrinti, ar Olandijoje nėra draudimų. Kitoms veislėms papildomų leidimų nereikia. Bet jei šuo labai didelis – pavyzdžiui, anglų mastifas – reikia didesnio narvo, o tai gali paveikti kainą.

25. Ką daryti, jei gyvūnas pabėga kelionės metu?

Taip nutinka labai retai, bet yra buvę. Vieną kartą šuo ištrūko, kai vairuotojas atidarė narvą per poilsio sustojimą. Užtruko pusvalandį, kol pagavome. Nuo to laiko esame atsargesni. Jei gyvūnas pabėga transporte – ne panikuojame, o uždarome duris ir lėtai ieškome. Svarbiausia – neišleisti laukan. Transporte gyvūnas anksčiau ar vėliau išeis iš slėptuvės.

26. Ar galima atsisveikinti su gyvūnu prieš kelionę?

Žinoma, bet geriau tai padaryti ramiai. Gyvūnai jaučia, kai žmogus nervinasi – jei verksite ir glamonėsite paskutinę minutę, augintinis supras, kad kažkas negerai. Geriau ramiai paglostyti, pasakyti keletą žodžių ir perduoti vairuotojui. Po to galite ramiai verkti namuose – gyvūnas to nematys.

Išvada

Naminių gyvūnų vežimas į Roterdamą nėra sudėtingas procesas, bet reikalauja pasiruošimo. Svarbiausia – tvarkingi dokumentai, tinkamas narvas ir realistiniai lūkesčiai. Kiekvienas gyvūnas skirtingas, bet su tinkama priežiūra viskas įmanoma. Mes vežame kiekvieną dieną, todėl visada rasime jums tinkamą sprendimą. Jei turite klausimų – skambinkite, klauskite, mes visada pasiruošę padėti.