Naminių gyvūnų gabenimas į Roterdamą, Vežame kiekvieną dieną

Gabenimas – skamba kiek oficialiau nei „vežimas", bet iš esmės tai tas pats procesas, tik su daugiau dėmesio organizacinei pusei. Kai reikia savo augintinį nugabenti į Roterdamą – ar dėl persikraustymo, ar dėl kitų priežasčių – norisi, kad viskas būtų aišku, suplanuota ir saugu. Ne visi gyvūnai lengvai keliauja, ne visi savininkai žino, ko tikėtis, ir ne visada viskas vyksta taip sklandžiai, kaip tikėtasi. Šiame straipsnyje rasite atsakymus į dažniausius klausimus apie naminių gyvūnų gabenimą – nuo dokumentų iki kelionės niuansų.

Procesas – naminių gyvūnų gabenimas į Roterdamą

1. Kaip prasideda gabenimo procesas?

Viskas prasideda nuo skambučio arba žinutės. Klientas susisiekia, nusako, koks gyvūnas, kada reikia nuvežti, ir mes pateikiame pasiūlymą. Dažniausiai žmonės klausia apie kainą pirmiausia – suprantama, bet man patinka, kai pirmiausia paklausiama apie pasiruošimą. Tai rodo, kad žmogui rūpi augintinio gerovė. Vienas klientas parašė tiesiog: „Kiek kainuoja?" – nieko daugiau. Po kelių klausimų paaiškėjo, kad jis net nežino apie mikročipą. Tad mes pradėjome nuo pačios pradžios, ir viskas užtruko ilgiau, bet buvo padaryta teisingai. Pirmas pokalbis visada daug pasako, todėl jo nevengiame.

2. Ką reikia padaryti prieš gabenimą?

Pirmiausia – pasirūpinti dokumentais. ES augintinio pasas, mikročipas, pasiutligės vakcina. Tai trys pagrindiniai dalykai, be kurių kelionė neįmanoma. Antra – pasirūpinti transportavimo narvu, tinkančiu jūsų gyvūno dydžiui. Trečia – pasitarti su veterinaru, ypač jei augintinis turi sveikatos problemų. Viena šeima padarė viską atvirkščiai – pirmiausia rezervavo kelionę, tada pradėjo domėtis dokumentais. Galiausiai paaiškėjo, kad skiepas pasibaigęs, o naujam skiepui reikia laukti 21 dieną. Teko keisti datą. Geriau pradėti nuo dokumentų – viskas bus sklandžiau.

3. Kiek laiko trunka pasiruošimas?

Priklauso nuo situacijos. Jei dokumentai tvarkingi ir augintinis pripratęs prie narvo – pasiruošimas gali užtrukti vos kelias dienas. Jei reikia mikročipo, skiepo ir augintinis niekada nebuvo narve – tada pradėkite ruoštis bent mėnesį prieš planuojamą kelionę. Kartais klientai rašo prašydami išvežti jau rytoj – ir tai kartais pavyksta, bet tik jei visi dokumentai yra. Jei ne, geriau skirti laiko. Vienas klientas skambino penktadienį ir norėjo išvykti sekmadienį – visi dokumentai buvo tvarkingi, tad pavyko. Bet jei būtų trūkę skiepo – nebūtų pavykę.

4. Ar gabenimas vyksta tiesiogiai iki Roterdamos?

Taip, mes gabename tiesiai iki jūsų nurodyto adreso. Jokių terminalų, jokių tarpinių stočių. Vairuotojas paima gyvūną nurodytoje vietoje Lietuvoje ir pristato į Roterdamą. Viskas. Tai svarbu tiems, kurie nori minimalaus streso – gyvūnas išeina iš namų ir atsiduria naujoje vietoje, be papildomų pertraukų ir persėdimų. Žinoma, sustojimų kelionės metu būna, bet tai ne ta pati kaip persėdimas iš vieno automobilio į kitą. Vienas vairuotojas papasakojo, kaip vienas šuo atsidūrė prie naujų namų Roterdamoje ir tiesiog įbėgo pro duris, lyg žinotų, kad tai jo nauja vieta. Šunys – neįtikėtinos būtybės.

Dokumentacija – naminių gyvūnų gabenimas pagal taisykles

5. Kas yra ES augintinio pasas ir kur jį gauti?

ES augintinio pasas – tai oficialus dokumentas, kuriame surašyta visa informacija apie jūsų augintinį: mikročipo numeris, vakcinacijos įrašai, savininko duomenys. Jį išduoda licencijuotas veterinaras, turintis tam specialų leidimą. Ne kiekvienas veterinarijos kabinetas gali išduoti pasą – kai kurie tik skiepija, bet dokumento neišduoda. Pasiteiraukite savo veterinarijos klinikos iš anksto. Kaina – priklauso nuo klinikos, bet paprastai nėra labai didelė. Svarbiausia, kad pasas būtų užpildytas teisingai, be klaidų. Vienas klientas gavo pasą su neteisinga mikročipo skaičiumi – viena raidė sumaišyta. Atrodo smulkmena, bet pasienyje dėl to gali kilti problemų.

6. Ar reikia specialaus leidimo vežti augintinį į Olandiją?

Ne, specialaus leidimo nereikia, jei tai paprastas naminių gyvūnų gabenimas – šuo, katė, šeškas. ES viduje tokie gyvūnai keliauja pagal standartines taisykles su pasu. Bet jei vežate daugiau nei penkis gyvūnus vienu metu, situacija keičiasi – tai jau gali būti laikoma komerciniu vežimu, kuriam būtini papildomi dokumentai. Taip pat kitos taisyklės galioja egzotiniams gyvūnams – ropliams, paukščiams, graužikams. Vienas klientas klausė, ar gali vežti triušį – pasirodo, triušiams galioja skirtingi reikalavimai nei šunims ir katėms. Kraštutinai specifiniai atvejai visada verti atskiro pokalbio.

7. Ką daryti, jei gyvūnas dar neturi paso?

Jei paso nėra, kreipkitės į veterinarą kuo greičiau. Veterinaras pirmiausia patikrins, ar gyvūnas turi mikročipą – jei ne, įskiepys. Tada patikrins, ar pasiutligės vakcina galioja. Jei vakcinos nėra arba ji pasibaigusi – paskiepys. Po skiepo reikia palaukti 21 dieną. Tik tada galima išduoti pasą. Visas procesas gali užtrukti iki mėnesio. Štai kodėl visada sakau – pradėkite ruoštis anksčiau, o ne paskutinę savaitę. Viena šeima suplanavo kelionę mėnesiui į priekį – užteko laiko viskam sutvarkyti. Kita skambino likus savaitei – teko keisti planus, nes skiepas dar „šviežias". Gera planavimas – pusė darbo.

8. Ką reiškia 21 dienos taisyklė?

21 dienos taisyklė reiškia, kad po paskutinės pasiutligės vakcinacijos turi praeiti mažiausiai 21 diena, prieš gyvūnui keliaujant į kitą ES šalį. Tai nereiškia, kad reikia laukti 21 dieną po paskutinio skiepo – jei gyvūnas reguliariai skiepijamas ir pasiutligės vakcina vis dar galioja, laukti nereikia. Taisyklė taikoma tik tada, kai skiepijama pirmą kartą arba pakartotinai po ilgos pertraukos. Ir tai nėra rekomendacija – tai taisyklė, kurios negalima apeiti. Vienas žmogus manęs klausė, ar galima „kažkaip sutrumpinti" tą laiką – atsakymas paprastas: ne. Aišku, vienas draugas pasakojo, kad kažkas bandė, bet pasienyje nepraleido.

Saugumas – naminių gyvūnų gabenimas ilgais atstumais

9. Kaip užtikrinamas gyvūnų saugumas kelyje?

Kiekvienas gyvūnas vežamas atskiroje saugioje sekcijoje. Narvai pritvirtinti taip, kad nejudėtų net staigiai stabdant ar posūkiuose. Temperatūra automobilyje reguliuojama pagal sezoną – vasarą neperkaitinam, žiemą neperšaldom. Vairuotojai turi patirties dirbant su gyvūnais – jie žino, kaip elgtis, jei augintinis pradeda panikuoti arba susižeidžia. Vienas dalykas, kurį mes ypatingai vertiname – tai kad gyvūnas jaučiasi lyg būtų saugioje vietoje, o ne kažkur tarp dėžių. Vienas mūsų vairuotojas sakė: „Aš visada pagalvoju, kaip norėčiau, kad mano katė būtų vežama." Ir tai, manau, geriausias požiūris.

10. Ką daryti, jei gyvūnas bandys pabėgti?

Tai vienas tų dalykų, dėl kurių rūpinamės iš anksto. Visi narvai yra patikimai uždaryti, o transportavimo sekcijos – sandarios. Bet gyvūnai kartais sugeba nustebinti. Vienas katinas atsuko narvo sklendę – ir mes dabar naudojame papildomus užraktus. Kitas šuo įkando per grotas – pakeitėme storesnėmis. Tokių atvejų retai, bet jie verčia mus nuolat tobulėti. Svarbu, kad klientas informuotų apie tai, jei jo augintinis turi polinkį „laisvei". Tai ne gėda ar problema – tiesiog informacija, kuri leidžia geriau pasiruošti.

11. Ar gabenimo metu galiu gauti naujienas apie augintinį?

Taip, mes palaikome ryšį su klientu visos kelionės metu. Vairuotojas gali atsiųsti nuotrauką arba trumpą žinutę, kad augintinis jaučiasi gerai. Vienas klientas prašė nuotraukos kas valandą – sutikome, supratome, kad žmogus nerimauja. Kitas sakė: „Nesirūpinkite, aš pasitikiu jumis" – toks pasitikėjimas yra didžiausias komplimentas. Taip pat informuojame apie bet kokius nesklandumus – eismo spūstis, papildomus sustojimus, vėlavimą. Svarbu, kad savininkas jaustųsi ramus, o ne galvoti: „Kas vyksta su mano augintiniu?". Komunikacija yra svarbiausias dalykas, kas mus skiria nuo paprasto automobilių nuomos.

12. Kaip apsisaugoti nuo netikėtų situacijų?

Ne visada galima numatyti kas nutiks – kelionėse būna visko. Tačiau mes imamės priemonių: automobilyje yra pirmosios pagalbos rinkinys, vairuotojas turi instrukcijas, ką daryti įvairiais atvejais, palaikome ryšį su veterinarijos paslaugomis maršruto šalyse. Be to, prašome klientą pateikti gyvūno veterinarijos gydytojo kontaktus – kilus klausimams, galima greitai pasikonsultuoti. Vienas atvejis – katei pakilo temperatūra pusiaukelėje. Vairuotojas paskambino veterinarijos gydytojui, gavo patarimą, ir katė atvyko į Roterdamą jau normaliai. Pasiruošimas – tai ne tik dokumentai, bet ir žinojimas, ką daryti, kai kas nors nutinka.

Rūpinimasis – naminių gyvūnų gabenimas su dėmesiu

13. Kaip elgtis su gyvūnais, kurie linkę į alergijas?

Alergija gali pasireikšti bet kada, ir kelionės stresas gali ją sustiprinti. Jei jūsų augintinis turi alergiją – maistui, dulkėms arba kažkam kitam – būtinai praneškite iš anksto. Mes galime išvengti tam tikrų medžiagų automobilyje, pasirinkti tinkamą valymo priemonę, užtikrinti, kad narve nebūtų alergenų. Taip pat svarbu sužinoti, ar augintinis vartoja vaistus nuo alergijos – jei taip, turėti jų kelionei. Vienas atvejis – šuo, alergiškas tam tikriems audiniams. Paprastai naudojame vilnonį paklotą, bet tam šuniui teko naudoti medvilninį. Smulkmena, bet alerginė reakcija kelionės metu būtų didelis stresas visiems.

14. Kaip dažnai gyvūnas gali gauti vandens kelionės metu?

Vanduo turi būti prieinamas nuolat – arba specialiame pakabinamame buteliuke, arba dubenėlyje, kuris neišsipila. Kiekvieno sustojimo metu vairuotojas patikrina, ar vanduo pakankamai papildytas. Ilgos kelionės metu – vanduo yra svarbiau nei maistas. Gyvūnas gali ištverti be maisto kelias valandas, bet be vandens – ne. Vienas atvejis – šuo, kuris atsisakė gerti iš nežinomo dubenėlio. Vairuotojas pasiūlė kitą – tą patį, su mėgstamu kvapu – ir šuo pradėjo gerti. Gyvūnai kartais yra išrankesni, nei manome, ir ne visada gali paaiškinti, kodėl vienas dalykas tinka, o kitas – ne.

15. Kaip elgtis, jei augintinis gyvūnas kelionės metu pradeda panikuoti?

Panika pasireiškia įvairiai: lojimu, draskymu, drebėjimu arba tiesiog visišku „užsiblokavimu". Svarbiausia – nesistengti „nuraminti" gyvūno per jėgą. Švelnus balsas, lėti judesiai, o kartais – tiesiog leisti augintiniui "išsikrauti". Stabdyti nereikia, nebent situacija pavojinga. Vairuotojas gali sumažinti greitį, kad vibracija būtų mažesnė, ir palaukti, kol augintinis nurims. Vienas šuo lojo be sustojimo pirmas valandas – tada tiesiog nutilo, nes pavargo. Tai nebuvo bėda, bet kelionės pradžia buvo labai triukšminga. Kartais geriausias sprendimas – tiesiog laukti.

Logistika – naminių gyvūnų gabenimas į Roterdamą

16. Iš kokių Lietuvos miestų vežate?

Gabenimas vyksta praktiškai iš bet kurios Lietuvos vietos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ar mažesnių miestų. Maršrutas pritaikomas pagal kliento poreikius. Jei gyvenate toliau nuo pagrindinio kelio – tiesiog informuokite, ir mes suplanuojame, kaip paimti augintinį. Vienas klientas gyveno kaime prie Marijampolės – jokių problemų, atvažiavome, paėmėme, nuvežėme. Kitas – iš Palangos, bet su tuo pačiu pasiruošimu. Lietuva nėra tokia didelė, kad būtų sunku suorganizuoti.

17. Ar vežate tik į Roterdamą ar ir atgal?

Žinoma, vežame abiem kryptimis. Jei augintinis grįžta iš Roterdamos – arba jei pradžioje gyvūnas atvyko iš Olandijos į Lietuvą, o dabar reikia grąžinti – tas pats procesas. Vienintelis skirtumas – kad dokumentai turi būti tvarkojabi kryptimi. Prieš grįžimą iš Olandijos, pasitikrinkite, ar pasiutligės vakcina vis dar galioja. Taip pat gal reikės atnaujinti mikročipo registraciją, jei ji pasikeitusi. Mes visada patikriname dokumentus prieš išvykstant, kad nebūtų „staigmenų" pasienyje.

18. Kokia yra įprasta kelionės trukmė?

Kaip minėjau anksčiau – apie 18–22 valandos, priklausomai nuo maršruto, eismo ir sustojimų. Bet tai tik orientyras. Vieną kartą kelionė užtruko 25 valandas dėl didžiulės spūsties Vokietijoje – viskas sustojo, ir mes taip pat. Gyvūnai ištvėrė, bet tai buvo ilgiausia kelionė, ką mes turėjome. Kita kelionė praėjo be jokių kliūčių ir baigėsi po 19 valandų. Tiesa yra ta, kad kelyje visko atsitinka, ir negalime garantuoti tikslios trukmės. Bet mes visada informuojame klientą, jei kas nors vėluoja.

19. Kaip pasirinkti geriausią dieną gabenimui?

Jei galite rinktis – geriausia diena yra darbo diena, kai keliai mažiau užimti. Savaitgaliais – ypač penktadieniais ir sekmadieniais – eismas intensyvesnis, o tai reiškia ilgesnę kelionę ir didesnį stresą gyvūnui. Taip pat verta vengti ypatingos dienos: pavyzdžiui, Naujųjų metų laikotarpio arba vasaros atostogų pradžios, kai visi keliauja. Vienas klientas norėjo išvykti gruodžio 24-ą – supratome ir sutikome, bet tai ne idealiausia diena. Paprastai – kuo ramesnė diena, tuo geriau visiems.

Nuomonė – naminių gyvūnų gabenimas iš praktinės pusės

20. Ar verta patiems bandyti vežti augintinį?

Nuomone – irgi. Mano nuomone, verta, jei turite patirties, žinote taisykles ir esate pasiruošę viskam. Bet jei tai pirmas kartas, jei nežinote dokumentų reikalavimų arba bijote, kad kažkas nutiks tai gali būti labiau streso nei naudos. Mes tai darome kiekvieną dieną ir turime sistemas, kurios padeda išvengti daugumos problemų. Vienas klientas pasakojo, kaip pats bandė vežti katę iš Lietuvos į Olandiją ir pusiaukelėje suprato, kad dokumentai netvarkingi – teko grįžti. Tai ne tik finansinis praradimas, bet ir papildomas stresas augintiniui. Kartais pigiau yra patikėti specialistams.

21. Ką manote apie gyvūnų skraidinimą?

Man asmeniškai – skraidinimas yra tinkamas sprendimas labai ilgoms distancijoms, pavyzdžiui, jei vežate gyvūną į kitą žemyną. Tačiau maršrutui Lietuva–Roterdama – skraidinimas yra perteklinis. Jis brangesnis, reikalauja papildomų dokumentų, o augintinis patiria daugiau streso dėl triukšmo, slėgio pokyčių ir ilgo laukimo oro uoste. Be to, daugelis aviakompanijų neskraidina gyvūnų vasarą dėl perkaitimo pavojaus. Mano nuomone, automobiliu – patogiau, pigiau ir gyvūnui mažiau streso. Žinoma, kiekvienas atvejis skirtingas, bet maršrutui iki Roterdamos – sausumos kelias yra optimalus.

22. Ar jūsų paslauga tinka ir vyresnio amžiaus augintiniams?

Taip, bet su papildomu dėmesiu. Vyresni gyvūnai dažnai turi sveikatos problemų – sąnariai, širdis, regėjimas – ir kelionė jiems gali būti sunkesnė. Mes pritaikome sustojimų dažnumą, užtikriname minkštesnį pagrindą narve, stebime, ar augintinis nejaučia skausmo. Bet kartais geriausias patarimas – pasakyti, kad kelionė neverta rizikos. Vienas klientas norėjo vežti 16 metų šunį, kuris sunkiai vaikščiojo – po ilgo pokalbio nusprendėme kartu, kad geriau palaukti, kol šuns būklė pagerės arba ieškoti kitokio sprendimo. Svarbiausia – sąžiningas vertinimas, o ne „viskas bus gerai" pažadas.

23. Ar galima gabenimą atlikti naktį?

Tai priklauso nuo situacijos. Naktimis keliai tuštesni, o tai reiškia greitesnę kelionę ir mažiau streso. Bet ne visi gyvūnai gerai jaučiasi tamsiu paros metu – kai kurie tampa neramūs, kiti tiesiog miega. Mes kartais organizuojame gabenimus, prasidedančius vakare, kad pagrindinė kelionės dalis vyktų naktį, o ryte jau būtų Roterdamoje. Tai tinka tiems, kurie nori kuo greitesnio proceso. Vienas klientas specialiai prašė naktinės kelionės, nes jo šuo miegodamas ištveria ilgiau – ir tai buvo teisingas sprendimas. Kiekvienas augintinis – skirtingas, ir režimą galima pritaikyti.

24. Ką daryti po atvykimo į Roterdamą?

Po atvykimo – pirmiausia leiskite augintiniui adaptuotis. Neskubėkite su pasivaikščiojimais ar svečiais. Leiskite gyvūnui tyrinėti naują aplinką savo tempu. Parodykite, kur vanduo, kur maistas, kur galima ramiai ilsėtis. Katėms gali prireikti kelių dienų, kad pasijaustų namuose. Šunys dažnai adaptuojasi greičiau, bet vis tiek jiems reikia laiko. Jei augintinis ilgai neėda ar elgiasi keistai – pasitarkite su veterinaru. Vienas šuo po kelionės dvi dienas beveik nieko nevalgė – trečiąją dieną grįžo į normalų ritmą. Taip nutinka, tai normalu. Svarbiausia – ramybė ir kantrybė.

25. Ar galima užsisakyti pakartotinį gabenimą?

Žinoma, daugelis mūsų klientų yra nuolatiniai. Vieni veža augintinį kas kelis mėnesius, kiti – kartą per metus. Mes jau pažįstame jų augintinius, žinome, ko tikėtis. Tai palengvina procesą, nes nereikia viskas aiškinti iš naujo. Vienas šuo su mumis keliavo keturis kartus – paskutinį kartą vairuotojas sakė, kad šuo jį atpažino ir vizgino uodegą. Tai tas jausmas, dėl kurio verta dirbti su gyvūnais. Pakartotiniai klientai visada laukiami.

Išvada

Naminių gyvūnų gabenimas į Roterdamą yra procesas, kuris reikalauja pasiruošimo, bet nėra sudėtingas, kai žinoti pagrindus. Dokumentai, pasiruošimas, komunikacija – tai trys stulpai, ant kurių laikosi sėkminga kelionė. Jei planuojate gabenti savo augintinį – susisiekite ir aptarkime jūsų atvejį. Kiekvienas gyvūnas nusipelno saugios ir patogios kelionės, o mes tam ir esame.