Gyvūnų gabenimas iš Roterdamo

Kartais reikia ne vežti gyvūną į Roterdamą, o parvežti iš jo. Žmonės grįžta namo, persikrausto atgal į Lietuvą, arba tiesiog nusipirko augintinį Nyderlanduose ir nori jį atsivežti. Nesvarbu, kokia priežastis – gyvūnų gabenimas iš Roterdamo reikalauja tokio pat pasiruošimo, kaip ir vežimas į jį. Dokumentai, sveikatos patikra, tinkamas transportas – viskas turi būti tvarkoje. Mes dirbame šioje srityje jau ne vienerius metus ir žinome, kad dažniausiai problemos kyla ne dėl atstumo, o dėl to, kad žmonės nežino, ko reikia. Štai kodėl nusprendėme surinkti svarbiausius klausimus ir atsakyti į juos paprastai, be perteklinės informacijos.

Pasiruošimas – gyvūnų gabenimas iš Roterdamo

1. Ką reikia žinoti prieš gabenant gyvūną iš Roterdamo?

Pirmiausia – patikrinkite dokumentus. Jei gyvūnas buvo įsigytas Nyderlanduose, jis turėtų turėti ES augintinio pasą su mikročipu ir vakcinacijos įrašais. Jei gyvūnas atvyko iš Lietuvos ir dabar grįžta – pasas turėtų būti jau turimas. Bet visada patikrinkite datas. Vakcinacija turi būti galiojanti, mikročipas – aktyvus. Be to, jei gyvūnas buvo Nyderlanduose ilgiau nei 4 mėnesius, gali reikėti papildomos sveikatos patikros. Mes vieną kartą vežėme šunį, kuris Nyderlanduose gyveno metus – savininkas nežinojo apie papildomus reikalavimus. Teko praleisti papildomą dieną, kol veterinaras viską patikrino. Geriau pasiruošti iš anksto.

2. Ar skiriasi dokumentų reikalavimai gabenant iš Nyderlandų?

Iš esmės ne – ES augintinio pasas galioja visoje Sąjungoje. Bet yra niuansų. Pavyzdžiui, jei gyvūnas buvo paskiepytas Nyderlanduose, tai turi būti pažymėta pasėje. Jei pasas išduotas Lietuvoje, bet vakcinacija atlikta Nyderlanduose – veterinaras turi įrašyti tai į pasą. Tai skamba kaip smulkmena, bet mes matėme atvejų, kai dėl to kildavo nesusipratimų pasienyje. Taip pat svarbu, kad pasas būtų užpildytas teisingai – be klaidų, be išbraukymų. Nyderlandų veterinarai paprastai labai kruopštūs, bet visada patikrinkite patys.

3. Kiek laiko užtrunka kelionė iš Roterdamo į Lietuvą?

Tas pats atstumas – apie 1600 kilometrų. Kelionė trunka maždaug 18-22 valandas, priklausomai nuo maršruto ir sustojimų. Važiuojant iš Roterdamo paprastai važiuojame per Vokietiją, tada per Lenkiją. Kartais – per Belgiją ir Čekiją, bet tai retesnis variantas. Svarbu suprasti, kad kelionė iš Roterdamo gali būti šiek tiek kitokia nei į Roterdamą – dėl eismo intensyvumo, dėl to, kad išvažiuojant iš Nyderlandų reikia pravažiuoti pro tankiai apgyvendintas teritorijas. Ryte iš Roterdamo išvažiuoti gali užtrukti valandą vien dėl spūsčių. Todėl mes dažnai išvažiuojame anksti – 5 ar 6 ryto, kad išvengtume piko.

4. Ar galima gabenti gyvūną iš Roterdamo be savininko?

Taip, tai įmanoma. Vadinamasis „nekompanijuojamas“ gyvūno vežimas – kai gyvūnas keliauja be savininko. Tam reikia specialaus įgaliojimo – savininkas turi pasirašyti dokumentą, kuriame suteikia teisę kitam asmeniui (arba transporto įmonei) gabenti gyvūną. Be to, reikia paso originalo. Mes dažnai vežame gyvūnus be savininkų – tai normali praktika. Ypač kai žmonės persikrausto ir negali patys važiuoti su augintiniu. Vieną kartą vežėme katiną, kurio savininkas jau buvo Lietuvoje, o katinas liko Roterdame pas draugus. Draugai atidavė katiną mums, mes jį saugiai parvežėme. Paprasta ir saugu.

5. Kokios veislės gali būti ribojamos gabenant iš Nyderlandų?

Nyderlandai turi vadinamąjį „kategorizuotų šunų“ sąrašą. Tai veislės, kurios laikomos potencialiai pavojingomis – pitbuliai, amerikiečių stafordšyrai, bulterjerai ir kai kurios kitos. Jei vežate tokį šunį iš Nyderlandų, gali reikėti papildomų dokumentų – elgesio vertinimo, specialaus draudimo. Bet čia kalbame apie išvežimą iš Nyderlandų – Lietuvoje šie apribojimai kitokie. Svarbu žinoti abiejų šalių taisykles. Mes visada patariame klientams pasitikrinti prieš kelionę. Vieną kartą turėjome klientą su amerikiečių stafordšyru – viskas buvo tvarkoje, bet jis labai jaudinosi. Suprantama – niekas nenori nemalonumų pasienyje.

6. Ar reikia karantino gabenant gyvūną iš Nyderlandų?

Paprastai ne, jei gyvūnas turi galiojantį pasą su vakcinacijos įrašais. Karantinas reikalingas tik tam tikrais atvejais – pavyzdžiui, jei gyvūnas neturi pasiutligės vakcinos, jei keliauja iš trečiosios šalies (ne ES), arba jei yra įtarimų dėl ligos. Nyderlandai yra ES, Lietuva yra ES – tad karantinas paprastai netaikomas. Bet yra išimčių. Pavyzdžiui, jei gyvūnas buvo kontaktavęs su sergančiu gyvūnu – tada gali reikėti karantino. Mes patys tokių atvejų neturėjome, bet žinome, kad taip gali nutikti. Todėl visada klausiame klientų apie gyvūno sveikatos būklę prieš kelionę.

Dokumentai – gyvūnų transportavimas iš Roterdamo

7. Kokie dokumentai reikalingi gabenant gyvūną iš Roterdamo?

ES augintinio pasas – pagrindinis dokumentas. Jame turi būti mikročipo numeris, pasiutligės vakcinacijos įrašas, savininko duomenys. Be to, jei gyvūnas vežamas be savininko – įgaliojimas. Jei gyvūnas buvo įsigytas Nyderlanduose – pirkimo dokumentas. Jei gyvūnas vežamas parodai – parodos registracijos patvirtinimas. Mes visada prašome klientų atsiųsti dokumentų kopijas prieš kelionę – kad galėtume viską patikrinti iš anksto. Vieną kartą klientas atsiuntė paso kopiją, kurioje pusė puslapių buvo tuščių – pasirodė, kad veterinaras pamiršo įrašyti vakcinaciją. Gerai, kad pastebėjome prieš kelionę – kitaip būtų problemų pasienyje.

8. Ar reikia sveikatos pažymos iš Nyderlandų veterinarijos gydytojo?

Ne visada. Jei vežate vieną ar du augintinius asmeniniais tikslais, ES paso paprastai pakanka. Bet jei vežate daugiau gyvūnų, arba jei gyvūnas vežamas komerciniais tikslais – tada gali reikėti sveikatos pažymos. Taip pat sveikatos pažyma gali būti reikalinga, jei gyvūnas vyresnis nei tam tikro amžiaus arba jei yra sveikatos problemų. Mes rekomenduojame pasikonsultuoti su Nyderlandų veterinarijos gydytoju prieš kelionę – jis geriausiai žino, ar reikia papildomų dokumentų. Nyderlanduose veterinarai kalba angliškai, tad kalbos barjeras neturėtų būti problema.

9. Kaip patikrinti, ar mikročipas veikia?

Paprasta – veterinaras nuskaito mikročipą specialiu skaitytuvu. Tai užtrunka kelias sekundes. Mikročipas turi unikalų numerį, kuris susietas su gyvūno duomenimis registrų sistemoje. Jei mikročipas neveikia (taip kartais nutinka – technika yra technika), reikia implantuoti naują. Bet tai reta. Dažniau pasitaiko, kad mikročipo numeris neteisingai įrašytas pasėje – viena skaičiukas ne taip, ir jau problema. Mes visada prašome klientų patikrinti mikročipo numerį paso duomenyse. Vieną kartą katės paso buvo įrašytas kitos katės mikročipo numeris – veterinaras supainiojo. Gerai, kad pastebėjome prieš kelionę.

10. Ar reikia deklaruoti gyvūną išvykstant iš Nyderlandų?

Paprastai ne. Nyderlandai yra Šengeno zonoje, ir išvykstant į kitą ES šalį nereikia specialios deklaracijos. Bet pasienyje gali būti patikra – ypač jei vežate daugiau gyvūnų arba jei yra kitų aplinkybių. Mes visada turime visus dokumentus paruošę ir esame pasiruošę bet kokiai patikrai. Kartais patikra būna labai greita – pareigūnas pažiūri į pasą, patikrina mikročipą, ir viskas. Kartais – ilgiau. Priklauso nuo pareigūno ir nuo situacijos. Svarbiausia – kad dokumentai būtų tvarkingi. Jei viskas gerai – jokių problemų.

11. Ką daryti, jei pasas prarastas Roterdame?

Tai rimta problema. Be paso negalima vežti gyvūno per sieną. Jei pasas prarastas – reikia kreiptis į Nyderlandų veterinarą, kuris gali išduoti naują pasą arba pakaitinį dokumentą. Bet tai užtrunka – kelias dienas, kartais savaitę. Mes turėjome tokią situaciją – klientė prarado pasą viešbutyje. Ieškojome, bet neradome. Teko kreiptis į vietinį veterinarą, kuris išdavė laikiną dokumentą. Užtruko tris dienas. Klientė buvo nusiminusi, bet ką padarysi – pasitaiko. Dabar visada rekomenduojame daryti paso kopiją ir laikyti ją atskirai nuo originalo.

12. Ar galima vežti gyvūną su pasibaigusios vakcinos pasu?

Ne. Jei pasiutligės vakcinos galiojimas pasibaigęs – pasas negalioja. Taškas. Reikia pakartoti vakcinaciją ir laukti 21 dieną. Tai nėra mūsų taisyklė – tai ES reglamentas. Mes negalime jo apeiti. Vieną kartą klientas labai supyko – sakė, kad skubiai reikia vežti šunį, negali laukti trijų savaičių. Suprantu jo situaciją, bet taisyklės yra taisyklės. Geriau laukti tris savaites, nei turėti problemų pasienyje arba, dar blogiau, rizikuoti gyvūno sveikata. Pasiruoškite iš anksto – tai vienintelis patarimas, kurį galiu duoti.

Kelionė – gyvūnų gabenimas iš Roterdamo

13. Kaip organizuojama kelionė iš Roterdamo?

Mes atvykstame į Roterdamą, susitinkame su klientu arba jo atstovu, patikriname dokumentus, apžiūrime gyvūną. Jei viskas tvarkoje – įkeliame gyvūną į transporto priemonę. Narvas arba dėžė yra pritvirtinta, temperatūra sureguliuota, vanduo paruoštas. Tada išvažiuojame. Kelionės planas jau sudarytas iš anksto – maršrutas, sustojimai, numatomas atvykimo laikas. Bet mes visada informuojame klientą apie eigą – skambučiai arba žinutės kas kelias valandas. Ypač jei savininkas nevažiuoja kartu – jis nori žinoti, kad viskas gerai. Mes tai suprantame ir nuolat palaikome ryšį.

14. Kada geriausia išvažiuoti iš Roterdamo?

Anksti ryte. Roterdamas yra didelis miestas, ir eismas gali būti intensyvus – ypač rytinio piko metu. Jei išvažiuojame 5-6 ryto, spūsčių išvengiame. Be to, ankstyvas išvažiavimas reiškia, kad pagrindinę kelionės dalį įveikiame dieną – tai saugiau ir gyvūnui, ir vairuotojui. Vakare arba naktį važiuoti galima, bet tai mažiau patogu – gyvūnas nemato kas vyksta, gali būti neramesnis. Mes paprastai planuojame taip, kad didžioji kelionės dalis vyktų šviesiu paros metu. O paskutinės valandos – jau Lietuvoje, kai gyvūnas jaučia, kad kažkas pažįstama.

15. Ar gyvūnas gali susirgti kelionės metu?

Gali, bet tai reta. Dažniausiai pasitaikančios problemos – pykinimas, viduriavimas, stresas. Pykinimas paprastai praeina savaime – sustojame, leidžiame gyvūnui atsigauti, duodame šiek tiek vandens. Viduriavimas – sudėtingiau, bet irgi valdoma. Stresas – labiausiai paplitusi problema. Gyvūnas nežino, kas vyksta, kur jis vežamas, kodėl jo šeimininko nėra šalia. Mes stengiamės kalbėti su gyvūnais, glostyti juos (jei leidžia), leisti jiems jaustis saugiai. Kartais padeda raminanti muzika. Kartais – tiesiog ramus vairuotojo balsas. Mes ne veterinarai, bet žinome pagrindinius dalykus apie gyvūnų elgesį.

16. Ką daryti, jei gyvūnas atsisako gerti vandenį?

Tai normalu – stresas slopina troškulį. Mes visada siūlome vandenį, bet neverčiame. Jei gyvūnas negeria kelias valandas – ne tragedija. Bet jei praeina 8-10 valandų be vandens – tai jau problema. Tada bandome kitus būdus – įpilti šiek tiek sultinio (be druskos), pakeisti dubenėlį, pasiūlyti vandenį iš rankos. Kartais veikia. Vieną kartą turėjome šunį, kuris gėrė tik iš plastikinio butelio – savininkė mus perspėjo iš anksto. Mes pasiėmėme tą butelį, ir viskas buvo gerai. Kiekvienas gyvūnas turi savo keistenybių – ir mes tai priimame.

17. Ar galima sustoti pakeliui ir išleisti gyvūną?

Taip, ir mes tai darome. Kas 3-4 valandas sustojame – gyvūnas gali išeiti, pajudėti, atlikti reikalus. Šunims tai labai svarbu – jie negali sėdėti narve 20 valandų iš eilės. Katėms sudėtingiau – jos paprastai nenori išeiti iš narvo nepažįstamoje vietoje. Bet mes visada atidarome narvą ir leidžiame pačiai katei nuspręsti. Kartais katė išeina, kartais – ne. Svarbu, kad būtų galimybė. Mes turime mėgstamas stoteles – Lenkijoje, Vokietijoje – kur yra saugios vietos gyvūnams išleisti. Be automobilių, be pavojų. Saugumas visada pirmoje vietoje.

Atvykimas – gyvūnų pristatymas į Lietuvą

18. Kur pristatomas gyvūnas Lietuvoje?

Tiesiai į kliento nurodytą adresą. Namai, butas, sodyba – bet kur, kur klientas pageidauja. Mes vežame visoje Lietuvoje – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, mažesni miesteliai. Svarbu, kad adresas būtų tikslus ir kad kas nors būtų namuose sutikti gyvūną. Mes vieną kartą atvažiavome į nurodytą adresą, o ten niekas. Skambinome klientui – pasirodė, jis sumaišė dienas. Laukėme pusvalandį, kol atvažiavo. Nemalonu, bet nutinka. Dabar visada prašome patvirtinti pristatymo laiką iš anksto – kad išvengtume tokių situacijų.

19. Ką daryti, jei gyvūnas atvykęs atrodo išsigandęs?

Normalu. Po ilgos kelionės gyvūnas gali būti išsigandęs, sumišęs, pavargęs. Leiskite jam adaptuotis savo tempu. Neverskite jo išeiti iš narvo iš karto – tegul pabūna, apsižvalgo, uosto orą. Duokite vandens, šiek tiek maisto. Kalbėkite ramiai. Per kelias valandas arba dieną gyvūnas turėtų atsigauti. Jei po 24 valandų vis dar atrodo labai prastai – kreipkitės į veterinarą. Bet dažniausiai – tai tik stresas, kuris praeina. Mes visada rekomenduojame pirmą dieną po kelionės leisti gyvūnui ramiai pabūti namuose – be svečių, be triukšmo, be pokyčių.

20. Ar reikia kažką daryti su dokumentais atvykus?

Taip – pasitikrinti, ar viskas gerai. Pasas turi būti grąžintas savininkui (jei mes jį turėjome). Mikročipas turi būti nuskaitytas – kad įsitikintumėte, jog tai tikrai jūsų gyvūnas. Skamba keistai, bet mes visada tai darome. Saugumo sumetimais. Be to, jei gyvūnas buvo vežamas pirmą kartą – rekomenduojame užregistruoti jį Lietuvos gyvūnų registre (jei dar neregistruotas). Tai paprasta procedūra, bet svarbi – jei gyvūnas pasiklystų, registras padeda jį surasti. Mes galime padėti su registracija, jei reikia.

21. Ką daryti, jei gyvūnas atvykęs serga?

Kreiptis į veterinarą nedelsiant. Mes stengiamės pastebėti bet kokius sveikatos pokyčius kelionės metu, bet kartais simptomai atsiranda tik atvykus. Jei gyvūnas vemia, viduriuoja, karščiuoja arba atrodo labai apatiškas – tai gali būti stresas, bet gali būti ir kažkas rimčiau. Mes visada rekomenduojame turėti veterinaro kontaktą paruoštą prieš gyvūno atvykimą. Lietuvoje yra daug gerų veterinarijos klinikų – Vilniuje, Kaune, kituose miestuose. Svarbu nesitikėti, kad „praeis savaime“. Kartais praeina, kartais – ne. Geriau būti atsargiam.

Kainos – gyvūnų gabenimas iš Roterdamo

22. Kiek kainuoja gyvūno gabenimas iš Roterdamo?

Kaina priklauso nuo daugelio dalykų – gyvūno dydžio, papildomų paslaugų, sezono. Mažas gyvūnas kainuoja mažiau, didelis – daugiau. Jei reikia specialių sąlygų – kaina didėja. Mes visada pateikiame kainą prieš kelionę, aiškiai ir be paslėptų mokesčių. Bet negaliu pasakyti tikslios sumos čia – kiekvienas atvejis individualus. Skambinkite, papasakokite situaciją, mes paskaičiuosime. Vienas dalykas – gabenimas iš Roterdamo gali būti šiek tiek pigesnis nei vežimas į Roterdamą, jei mes jau esame ten su kitu užsakymu. Bet tai ne visada – priklauso nuo logistikos.

23. Ar yra papildomų mokesčių už sustojimus?

Ne, sustojimai yra įskaičiuoti į kainą. Mes suprantame, kad gyvūnui reikia pertraukų, ir tai yra kelionės dalis. Bet jei klientas prašo papildomų sustojimų – pavyzdžiui, nori, kad sustotume tam tikroje vietoje, arba kad vežtume kitu maršrutu – tada gali būti papildomas mokestis. Bet visada informuojame iš anksto. Jokių siurprizų. Mes patys nemėgstame netikėtų išlaidų, todėl jų neįvedinėjame savo klientams. Sąžiningumas yra mūsų darbo pagrindas – skamba banaliai, bet taip yra.

24. Kaip apmokėti už gabenimą iš Roterdamo?

Banko pavedimu prieš kelionę arba grynaisiais pristatymo metu. Mes prašome avanso – tai normali praktika. Likusi suma – pristatymo metu. Jei klientas pageidauja mokėti po pristatymo – galima, bet avansas vis tiek reikalingas. Mes dirbame sąžiningai ir tikimės to paties iš savo klientų. Iki šiol neturėjome problemų su mokėjimais – žmonės supranta, kad tai rimtas darbas, reikalaujantis resursų. Ir mes vertiname kiekvieną klientą – nesvarbu, ar veža didelį šunį, ar mažą žiurkėną (taip, ir tokių turėjome).

25. Ar taikomos nuolaidos dažniems klientams?

Taip, lojaliems klientams visada stengiamės pasiūlyti geresnę kainą. Ypač jei tai ne pirmas kartas – mes pažįstame gyvūną, žinome jo poreikius, ir kelionė vyksta sklandžiau. Nuolaidos nėra didelės, bet jos yra. Be to, jei klientas rekomenduoja mus savo draugams – mes tai vertiname. Žodinė rekomendacija yra geriausia reklama, ir mes tai žinome. Todėl stengiamės, kad kiekvienas klientas liktų patenkintas – ne dėl nuolaidos, o dėl to, kad tai tiesiog teisinga.

26. Ar kaina skiriasi vasarą ir žiemą?

Gali skirtis. Vasarą reikia daugiau dėmesio temperatūros kontrolei – kondicionierius veikia visą laiką, sustojimai dažnesni (gyvūnai greičiau pavargsta karštyje). Žiemą – šildymas, apsauga nuo šalčio. Abiem atvejais tai papildomos išlaidos, bet mes jas prisiimame – kaina paprastai nesikeičia. Bet jei yra ekstremalios sąlygos – pavyzdžiui, labai karšta vasara arba labai šalta žiema – gali būti nedidelis priedas. Visada informuojame iš anksto. Svarbiausia – gyvūno saugumas ir komfortas. Dėl to mes ne taupome.

Gyvūnų gabenimas iš Roterdamo – tai ne tik logistika. Tai atsakomybė. Kiekvienas gyvūnas, kurį vežame, yra kažkam svarbus. Ir mes tai suprantame. Todėl stengiamės kiekvieną kelionę padaryti kuo saugesnę, kuo patogesnę, kuo mažiau stresinę. Nes gyvūnai to nusipelno.