Į Olandiją veža naminius gyvūnus, Vežame kiekvieną dieną

Kai pirmą kartą reikėjo nugabenti šunį pas draugus Amsterdame, nežinojau nuo ko pradėti. Skambinau į kelias įmones, vieni sakė „galim po dviejų savaičių", kiti iš viso nekėlė ragelio. Supratau, kad rasti kas veža naminius gyvūnus į Olandiją kiekvieną dieną – ne taip paprasta, kaip atrodo. Dabar, po kelių metų darbo šioje srityje, galiu pasakyti, kad reguliarūs pervežimai iš tiesų egzistuoja, tik reikia žinoti kur ieškoti ir ko klausti. Šiame tekste atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie gyvūnų gabenimą į Olandiją – nuo dokumentų iki narvų dydžių. Jei planuojate savo augintinį siųsti pas giminaičius ar persikraustyti patys, ši informacija turėtų padėti susigaudyti.

Dokumentai – naminių gyvūnų pervežimas į Olandiją

1. Kokie dokumentai reikalingi vežant šunį į Olandiją?

Pirmiausia reikia gyvūno paso – tai ES augintinio pasas, kurį išduoda veterinarijos gydytojas. Jame pažymima, kad gyvūnas paskiepytas nuo pasiutligės, ir ši vakcina turi galioti. Be paso, reikalingas mikročipas – jis implantuojamas po oda ir turi atitikti ISO 11784/11785 standartą. Kartais žmonės pamiršta, kad skiepas turi būti padarytas ne anksčiau kaip mikročipo implantavimo dieną, kitaip jis negalioja. Taip pat rekomenduoju turėti veterinarijos pažymą, išduotą likus ne daugiau kaip 48 valandoms iki kelionės. Ši pažyma patvirtina, kad gyvūnas sveikas ir tinkamas transportuoti. Beje, jei vežate gyvūną pirmą kartą, pasitikrinkite viską du kartus – vienas klientas pamiršo pasidaryti pasiutligės antikūnų titro tyrimą ir teko atidėti kelionę dviem savaitėm.

2. Ar reikia papildomų leidimų vežant kates į Olandiją?

Katėms galioja tie patys reikalavimai kaip ir šunims – pasas, mikročipas, pasiutligės skiepas. Papildomų leidimų nereikia, nebent vežate ne namų katę, o veislinį gyvūną komerciniais tikslais. Tada jau kita istorija – reikia importo leidimo iš NVWA (Nyderlandų maisto ir veterinarijos tarnybos). Bet jei tai jūsų augintinė Murkė, kurią vežate pas mamą į Roterdamą, užtenka standartinio dokumentų paketo. Vienas dalykas, kurį dažnai pamiršta – katės turi būti gydomos nuo echinokokų likus 24–120 valandoms iki įvažiavimo į Olandiją. Tai nėra pasiutligės skiepas, tai atskira procedūra, ir veterinarai kartais to nepaminėja, jei nekonkretizuojate, kad vežate į Nyderlandus.

3. Ką daryti, jei gyvūno pasas pasibaigęs?

Pasibaigęs pasas – tai ne pasaulio pabaiga, bet reikia veikti greitai. Kreipkitės į savo veterinarijos gydytoją dėl naujo paso išdavimo. Procedūra paprasta: gyvūnas identifikuojamas pagal mikročipą, patikrinama sveikatos būklė, ir išduodamas naujas dokumentas. Problema ta, kad jei skiepas pasibaigęs, reikės laukti 21 dieną po revakcinacijos, kol gyvūnas galės keliauti. Tai reiškia, kad jei skubiai reikia vežti gyvūną, o pasas nebegalioja – teks planuoti iš anksto. Vienas atvejis buvo, kai šeima susiruošė kraustytis į Hagą ir tik oro uoste pastebėjo, kad šuns pasas baigėsi prieš mėnesį. Teko viską atšaukti, laukti naujo skiepo ir vėl planuoti. Todėl visada patikrinkite dokumentus bent dvi savaites prieš kelionę.

4. Ar reikalingas sveikatos pažymėjimas iš Lietuvos veterinarijos?

Taip, sveikatos pažymėjimas reikalingas. Jį išduoda valstybinis veterinarijos gydytojas, o ne privatus klinikoje. Skirtumas svarbus – privatus veterinaras gali išduoti pasą ir padaryti skiepus, bet oficialią sveikatos pažymą, kurią pripažįsta muitinė, išduoda tik valstybinės įstaigos specialistas. Ši pažyma galioja 48 valandas nuo išdavimo momento, tai reiškia, kad negalite jos pasidaryti pirmadienį, o vežti gyvūną penktadienį. Laikas skaičiuojamas griežtai. Rekomenduoju susitarti su veterinarijos gydytoju iš anksto, kad pažymą išduotų tą pačią dieną, kai planuojate išvykti. Taip išvengsite streso ir nereikės sukti galvos, ar spėsite.

5. Kokius dokumentus reikia vežant triušį arba šešką?

Triušiams ir šeškams galioja tie patys ES augintinio paso reikalavimai kaip šunims ir katėms. Mikročipas, pasiutligės skiepas, veterinarinė pažyma. Vienintelis skirtumas – ne visi veterinarai turi patirties su egzotiniais augintiniais, todėl gali tekti ieškoti specializuotos klinikos. Šeškai, beje, yra priskiriami prie „kitų naminių gyvūnų" kategorijos, ir kartais pasienyje kyla klausimų, ar tai nėra laukinis gyvūnas. Turėkite pasą su aiškiai nurodyta rūšimi ir veisle, kad išvengtumėte nesusipratimų. Vienas klientas vežė šešką ir muitininkas pusę valandos tikrino, ar tai legalu – pasirodo, sistema ne visada atpažįsta šešką kaip naminį gyvūną, ir reikia papildomai aiškinti.

Kelionė – vežame gyvūnus į Olandiją kasdien

6. Kaip vyksta pati kelionė su gyvūnu?

Gyvūnas keliauja specialiai pritaikytame transporte – tai gali būti mikroautobusas su ventiliacija, temperatūros kontrole ir atskirais skyriais kiekvienam augintiniui. Kelionė iš Lietuvos į Olandiją trunka apie 18–22 valandas, priklausomai nuo maršruto ir sustojimų. Sustojama kas 4–5 valandas, kad gyvūnai galėtų atsigerti vandens ir, jei reikia, pasivaikščioti. Transporto priemonėse būna vandens talpos, dubenėliai, o kartais net maži kilimėliai, kad gyvūnams būtų patogiau. Svarbu suprasti, kad tai nėra greitas skrydis – tai ilga kelionė sausuma, ir gyvūnas turi būti tam paruoštas. Rekomenduoju prieš kelionę nešerti gyvūno 4–6 valandas, kad išvengtumėte pykinimo. Bet vanduo turi būti prieinamas visada.

7. Ar gyvūnas keliauja vienas ar su kitais gyvūnais?

Priklauso nuo to, kokį pervežimo būdą pasirenkate. Yra galimybė užsisakyti individualų pervežimą, kai jūsų augintinis keliauja vienas arba tik su jūsų kitais gyvūnais. Tai brangesnis variantas, bet gyvūnas patiria mažiau streso. Standartinis pervežimas reiškia, kad transporto priemonėje gali būti keli gyvūnai iš skirtingų šeimų. Kiekvienas turi savo narvą arba atskirą erdvę, bet kvapai ir garsai persipina. Jei jūsų šuo agresyviai reaguoja į kitus gyvūnus, būtinai apie tai informuokite pervežėją iš anksto. Buvo atvejis, kai vienas rotveileris taip lojo ant kaimyninio terjero, kad abiems teko skirti papildomą atstumą – ir tai sukėlė vėlavimą, nes reikėjo pertvarkyti transporto vidų.

8. Kada išvykstama ir kada atvykstama į Olandiją?

Dauguma reguliarių pervežimų išvyksta anksti ryte – tarp 5 ir 7 valandos. Tai leidžia pasiekti Olandiją kitos dienos ryte arba vidurdienį. Tikslus laikas priklauso nuo to, iš kurio Lietuvos miesto išvykstate – iš Vilniaus ar Kauno maršrutai skiriasi. Atvykimo laiką sunku prognozuoti tiksliai, nes kelyje gali būti eismo spūsčių, ypač Vokietijoje aplink Hanoverį arba ties Olandijos siena. Patyrę vairuotojai žino, kad penktadienio popietę važiuoti per Vokietiją – tai savotiškas pragaras, todėl stengiasi išvengti tų valandų. Jei jums svarbus tikslus atvykimo laikas, rinkitės pervežimą, kuris išvyksta sekmadienio rytą – tada keliai tuštesni.

9. Ar galiu pats lydėti savo gyvūną kelionėje?

Taip, dauguma pervežimo įmonių leidžia savininkui keliauti kartu su augintiniu. Tai papildomai kainuoja, bet gyvūnas jaučiasi daug ramiau, kai šalia yra pažįstamas žmogus. Jei nusprendžiate lydėti, pasirūpinkite patogia apranga, užkandžiais ir, svarbiausia, kantrybe – kelionė ilga. Taip pat turėkite omenyje, kad ne visuose transportuose yra patogios sėdynės keleiviams – kartais tai tiesiog suoliukas šalia narvų. Vienas klientas, kuris lydėjo savo katiną į Utrechtą, sakė, kad labiausiai nustebino tai, jog kelionė prailgo ne dėl atstumo, o dėl to, kad katinas visą naktį miaukė. Bet jis sakė, kad vis tiek vertėjo – bent jau žinojo, kad gyvūnas saugus.

10. Ką daryti, jei gyvūnas blogai jaučiasi kelionės metu?

Visuose kokybiškuose pervežimuose vairuotojas turi pirmosios pagalbos rinkinį gyvūnams – tai vaistai nuo pykinimo, raminamieji (jei veterinaras iš anksto paskyrė) ir paprasti tvarsčiai. Jei pastebite, kad gyvūnas vemja, viduriuoja arba elgiasi neįprastai, informuokite vairuotoją nedelsiant. Kartais užtenka sustoti ir leisti gyvūnui atsigauti gryname ore. Rimtesniais atvejais, jei yra galimybė, sustojama artimiausioje veterinarijos klinikoje. Svarbu turėti veterinarijos gydytojo kontaktą Lietuvoje, kuris galėtų konsultuoti nuotoliniu būdu. Vienas nemalonus atsitikimas buvo, kai šuniui prasidėjo alerginė reakcija į kažkokį valiklį, kuriuo buvo išplautas transportas – teko skubiai ieškoti vaistinės Vokietijoje. Nuo to laiko visada klausiame šeimininkų apie alergijas prieš kelionę.

Narvai – gyvūnų transportavimas į Olandiją

11. Kokio dydžio narvas reikalingas?

Narvas turi būti toks, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti ištiesęs kojas. Tai nėra tik rekomendacija – tai IATA (Tarptautinės oro transporto asociacijos) reikalavimas, kurio laikomasi ir sausumos transporte. Šuniui reikia išmatuoti nuo nosies galiuko iki uodegos pagrindo ir pridėti pusę kojos ilgio – tai minimalus narvo ilgis. Aukštis – nuo žemės iki ausų galiukų (arba viršugalvio, jei ausys stačios). Plius 5 centimetrai. Skamba sudėtingai? Iš tiesų paprasčiau, nei atrodo – veterinaras arba pervežimo įmonė gali patarti konkrečiam gyvūnui. Blogiausia, ką galite padaryti – tai įgrūsti didelį šunį į mažą narvą „nes taip pigiau". Gyvūnas kentės, ir tai ne tik neetiška, bet ir pavojinga sveikatai.

12. Ar galiu naudoti savo narvą, ar reikia pirkti naują?

Galite naudoti savo, jei jis atitinka reikalavimus. Svarbu, kad narvas būtų tvirtas, su veikiančiomis sklendėmis ir ventiliacijos angomis iš visų pusių. Plastikiniai narvai su metalinėmis durimis – geriausias pasirinkimas. Sulankstomi audiniai narvai netinka, nes jie nesuteikia pakankamos apsaugos avarijos atveju. Jei perkate naują, rekomenduoju leisti gyvūnui prie jo priprasti bent savaitę prieš kelionę – padėkite narvą namuose, įdėkite ten skanėstą ar mėgstamą žaislą. Viena moteris atvežė savo katiną pervežimui narve, kuris buvo toks senas, kad viena sienelė vos laikėsi. Teko skolinti atsarginį, nes kitaip gyvūnas būtų pabėgęs kur nors Vokietijos greitkelyje. Nejuokinga situacija.

13. Ką dėti į narvą kartu su gyvūnu?

Į narvą įdėkite minkštą apklotą arba pledą su namų kvapu – tai ramina gyvūną. Mažą dubenėlį vandens, pritvirtintą prie narvo grotelių, kad neišsipiltų. Jokių laisvai mėtosių žaislų – jie gali užspringti arba sužeisti. Jei gyvūnas pripratęs prie konkretaus skanėsto, įdėkite porą gabalėlių, bet ne per daug – kelionės metu gyvūnai dažnai neėda, ir maistas gali tiesiog sugesti. Ant narvo išorės priklijuokite lipduką su gyvūno vardu, savininko kontaktiniais duomenimis ir užrašu „Gyvas gyvūnas". Tai atrodo akivaizdu, bet kartais žmonės pamiršta, ir tada vairuotojas nežino, kuris narvas priklauso kam. Ypač jei vežama keliolika gyvūnų vienu metu.

14. Ar narvas turi būti sertifikuotas?

Sertifikuotas narvas – tai reiškia, kad jis atitinka IATA standartus. Ant tokio narvo būna lipdukas arba įspaudas su atitikties ženklu. Sausumos transporte tai ne visada privaloma, bet labai rekomenduojama. Sertifikuoti narvai yra brangesni, bet jie pagaminti taip, kad atlaikytų smūgį, turi patikimesnes sklendes ir geresnę ventiliaciją. Jei vežate gyvūną lėktuvu, sertifikatas privalomas. Jei tik automobiliu – techniškai galima ir be jo, bet aš asmeniškai rekomenduoju investuoti. Saugumas nėra vieta, kur taupyti. Be to, sertifikuotą narvą galėsite naudoti ir ateityje, jei gyvūnas keliaus dažniau. Pigūs narvai iš prekybos centro dažnai neatlaiko ilgų kelionių – vienas toks tiesiog subyrėjo pakrovimo metu, ir teko skubiai ieškoti pakaitalo.

Kainos – gyvūnų vežimas į Olandiją kiekvieną dieną

15. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas į Olandiją?

Kainos svyruoja priklausomai nuo gyvūno dydžio, maršruto ir paslaugos lygio. Mažas gyvūnas (katė, mažas šuo) standartiniu pervežimu gali kainuoti nuo 150 iki 250 eurų. Didelis šuo – nuo 250 iki 400 eurų. Individualus pervežimas, kai gyvūnas keliauja vienas, kainuoja gerokai daugiau – nuo 500 eurų ir daugiau, priklausomai nuo atstumo. Į kainą paprastai įeina transportas, vanduo kelionės metu ir pagrindinė priežiūra. Dokumentų tvarkymas, veterinarinės pažymos ir skiepai – tai atskiri kaštai. Kartais žmonės nustemba, kad galutinė suma gerokai viršija pradinį pasiūlymą, bet taip nutinka todėl, kad ne visada įskaičiuojami papildomi mokesčiai. Visada klauskite, kas įeina į kainą, o kas ne.

16. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos ne visada informuoja?

Taip, ir tai viena nemaloniausių dalykų. Papildomi mokesčiai gali būti už gyvūno paėmimą iš namų (jei negalite atvežti patys), už dokumentų tvarkymą, už specialų narvą (jei neturite savo), už draudimą kelionės metu. Kartais būna mokestis už laukimą – jei vėluojate atvykti į susitikimo vietą, gali tekti mokėti už kiekvieną papildomą pusvalandį. Vienas klientas skundėsi, kad jam buvo priskaičiuotas „ekologinis mokestis", kurio niekas nebuvo minėjęs iš anksto. Tai nebuvo didelė suma, bet nemalonu, kai sužinai jau atvykus. Todėl visada prašykite pilno kainos suvestinės prieš patvirtinant užsakymą. Geriau klausti per daug nei per mažai.

17. Kaip galima sumokėti už pervežimą?

Dauguma įmonių priima bankinį pavedimą, grynuosius arba mokėjimą kortele. Kai kurios siūlo galimybę mokėti per „PayPal" ar kitas elektronines sistemas. Paprastai prašoma avanso – 30–50 procentų sumos – likus kelioms dienoms iki kelionės, o likusi dalis sumokama atvykus. Būkite atsargūs su įmonėmis, kurios prašo visos sumos iš anksto ir negrąžina pinigų atšaukus užsakymą. Patikimos įmonės turi aiškią atšaukimo politiką – jei atšaukiate likus daugiau nei 48 valandoms, avansas grąžinamas (arba perkeliamas kitai datai). Jei atšaukiate paskutinę minutę – avansas negrąžinamas, bet tai sąžininga, nes vieta buvo rezervuota jums. Visada prašykite sutarties ar bent jau patvirtinimo el. paštu su aiškiomis sąlygomis.

18. Ar kaina skiriasi vežant kelis gyvūnus vienu metu?

Paprastai taip – antras ir trečias gyvūnas iš tos pačios šeimos kainuoja pigiau nei pirmas. Nuolaida gali būti 20–40 procentų, priklausomai nuo įmonės. Logika paprasta – transportas jau važiuoja, papildomas gyvūnas reiškia tik papildomą vietą ir šiek tiek daugiau priežiūros. Bet jei gyvūnai labai skirtingo dydžio – pavyzdžiui, vokiečių dogas ir čihuahua – tada kainodara gali būti kitokia, nes dideliam šuniui reikia daug daugiau vietos. Viena šeima vežė tris kates ir vieną šunį, ir jiems buvo pasiūlyta fiksuota „šeimos kaina", kuri buvo gerokai pigiau nei mokėti už kiekvieną atskirai. Verta paklausti apie tokius pasiūlymus, net jei jie nėra oficialiai skelbiami.

Gyvūno paruošimas – pervežimas gyvūnų į Olandiją

19. Kaip paruošti gyvūną ilgai kelionei?

Paruošimas prasideda ne dieną prieš, o bent dvi savaites iki kelionės. Pirmiausia – leiskite gyvūnui priprasti prie narvo. Padėkite jį kambaryje, įdėkite ten skanėstų, leiskite augintiniui savarankiškai ten užeiti ir išeiti. Antra – pasivaikščiokite su gyvūnu automobilyje, kad jis priprastų prie judėjimo ir variklio garso. Trečia – pasitarkite su veterinaru dėl raminamųjų. Ne visiems gyvūnams jie reikalingi, bet jei jūsų augintinis labai jautrus, veterinaras gali paskirti lengvą raminamąjį. Ketvirta – kelionės dieną nešerkite ryte, tik duokite vandens. Penkta – pasiimkite su savimi gyvūno veterinarinį pasą ir visus dokumentus. Ir dar – nepamirškite mėgstamo žaislo ar pledo. Kvapas namų ramina labiau nei bet kokie vaistai.

20. Ką daryti, jei gyvūnas labai bijo transporto?

Baimė transporto priemonėje – dažna problema, ypač jei gyvūnas anksčiau turėjo nemalonios patirties. Pirmas žingsnis – neverskite. Jei šuo dreba ir cypia vos įlipęs į automobilį, pradėkite nuo mažų žingsnių: sėdėkite su juu neveikiančiame automobilyje, duokite skanėstų, ramiai kalbėkite. Po kelių dienų įjunkite variklą, bet nevažiuokite. Tada – trumpi pasivažinėjimai aplink kvartalą. Palaipsniui ilginkite laiką. Jei kelionė jau rytoj, o gyvūnas vis dar bijo – veterinaras gali paskirti raminamąjį, bet tai nėra ilgalaikis sprendimas. Vienas šuo, kurį vežėme į Eindhoveną, pirmas dvi valandas kaukė taip, kad vairuotojas vos ištvėrė. Po to pavargo ir užmigo. Bet tai buvo stresas, kurio galima buvo išvengti su geresniu pasiruošimu.

21. Ar galima vežti gyvūną, kuris serga?

Ne. Tai skamba griežtai, bet kelionė sergančiam gyvūnui yra pavojinga. Stresas, temperatūros svyravimai, vibracija – visa tai gali pabloginti būklę. Be to, sveikatos pažymėjimas, kurio reikalaujama pervežimui, išduodamas tik sveikam gyvūnui. Jei veterinaras mato, kad gyvūnas karščiuoja, viduriuoja arba turi kitų simptomų, jis atsisakys išduoti pažymą. Ir tai gerai – tai reiškia, kad sistema veikia. Vienintelė išimtis – lėtinės ligos, kurios stabiliai kontroliuojamos vaistais. Pavyzdžiui, diabetu sergantis šuo gali keliauti, jei šeimininkas užtikrina reguliarų vaistų davimą. Bet ūmi liga – ne. Palaukite, kol gyvūnas pasveiks, tada keliaukite. Olandija niekur nedings.

22. Ką daryti su gyvūnu atvykus į Olandiją?

Atvykus pirmiausia leiskite gyvūnui atsigauti – neskubėkite iš karto eiti pasivaikščioti ar susitikti su naujais žmonėmis. Duokite vandens, leiskite apsižvalgyti naujoje aplinkoje. Jei gyvūnas keliavo ilgai, gali būti, kad jis nenorės išeiti iš narvo – tai normalu, tiesiog palikite duris atidarytas ir leiskite jam pačiam nuspręsti, kada išeiti. Per pirmąsias 24 valandas gali pasireikšti viduriavimas ar apetito stoka – tai streso požymiai, kurie paprastai praeina savaime. Jei simptomai išlieka ilgiau nei dvi dienas, kreipkitės į vietinį veterinarą. Olandijoje veterinarijos klinikų daug, dauguma kalba angliškai, ir kokybė aukšta. Turėkite omenyje, kad kainos Olandijoje gerokai aukštesnės nei Lietuvoje, todėl galite apsvarstyti gyvūnų draudimą.

Specialūs atvejai – vežame gyvūnus į Olandiją reguliariai

23. Ar galima vežti nėščią gyvūną?

Nerekomenduojama. Nėščia gyvūnė gali pradėti gimdyti kelionės metu, ir tai būtų labai sudėtinga situacija – jokios veterinarijos pagalbos arti, stresas, nešvara. Dauguma pervežimo įmonių atsisako vežti vėlyvoje nėštumo stadijoje esančius gyvūnus. Jei nėštumas ankstyvas ir veterinaras patvirtina, kad kelionė saugi – galima, bet tai rizika. Geriausia planuoti pervežimą prieš arba po nėštumo. Viena katė, kurią vežėme į Amsterdamą, pasirodė esanti nėščia – šeimininkė nežinojo. Laimei, gimdymas prasidėjo tik kitą dieną po atvykimo, bet streso buvo daug. Nuo to laiko visada prašome veterinarinės pažymos, kurioje aiškiai nurodyta, ar gyvūnas nėščia, ar ne.

24. Kaip vežti labai didelį šunį, pavyzdžiui, dogą ar mastifą?

Dideli šunys reikalauja specialaus požiūrio. Narvas turi būti atitinkamo dydžio – ir tai reiškia, kad transporto priemonėje reikia daugiau vietos. Ne visi mikroautobusai gali sutalpinti narvą, skirtą vokiečių dogui. Kartais tenka naudoti priekabą su specialia įranga arba didesnį transportą. Kaina, žinoma, didesnė. Be to, dideli šunys dažnai turi sveikatos problemų – klubo displazija, širdies ligos – todėl veterinarinė apžiūra prieš kelionę ypač svarbu. Vienas mastifas, kurį vežėme į Roterdamą, svėrė 80 kilogramų, ir vien jo įkėlimas į transportą užtruko penkiolika minų su trimis žmonėmis. Bet šuo buvo ramus kaip kūdikis – matyt, suprato, kad vyksta į geresnę vietą.

25. Ar galima vežti gyvūną su kitais gyvūnais, jei jie nepažįstami?

Galima, bet su atsargumo priemonėmis. Kiekvienas gyvūnas turi būti atskirame narve arba atskiroje erdvėje. Kontaktas tarp nepažįstamų gyvūnų gali sukelti agresiją arba stresą. Prieš kelionę pervežėjas turėtų paklausti, ar jūsų gyvūnas toleruoja kitus gyvūnus. Jei ne – jis bus pastatytas toliau nuo kitų. Kvapai vis tiek persiduos, bet tai neišvengiama. Vienas įdomus atvejis – du šunys, kurie niekada nebuvo susitikę, kelionės metu tapo „draugais" per narvo grotas. Šeimininkai juokėsi, kad jų augintiniai susirado draugų greitkelyje. Bet tai išimtis, o ne taisyklė. Dažniau būna taip, kad gyvūnai tiesiog ignoruoja vienas kitą arba loja iš baimės.

26. Ką daryti, jei kelionė atšaukiama dėl oro sąlygų ar kitų priežasčių?

Atšaukimas – nemalonus, bet kartais neišvengiamas. Jei kelionė atšaukiama dėl įmonės kaltės (gedimas, vairuotojo liga), jums turėtų būti pasiūlyta alternatyvi data arba grąžintas avansas. Jei atšaukiate jūs – priklauso nuo sutarties sąlygų. Dėl oro sąlygų – žiemos metu kartais keliai tampa nepravažiuojami, ypač Vokietijoje ar Lenkijoje. Tokiu atveju kelionė atidedama, kol sąlygos pagerės. Svarbu turėti planą B – kur gyvūnas apsistos, jei kelionė vėluoja parą ar dvi. Vienas klientas buvo suplanavęs viską minutės tikslumu, ir kai kelionė atidėta dėl sniego audros Vokietijoje, jis nežinojo, kur dėti gyvūną Vilniuje, nes butą jau buvo išnuomavęs. Planuokite su atsarga.

Išvada

Gyvūnų pervežimas į Olandiją – tai procesas, kuris atrodo sudėtingas tik iš pirmo žvilgsnio. Su tinkamu pasiruošimu, teisingais dokumentais ir patikimu vežėju viskas vyksta sklandžiai. Svarbiausia – pradėti ruoštis iš anksto, ne paskutinę savaitę. Patikrinkite dokumentus, paruoškite gyvūną, išsiaiškinkite kainą su visais papildomais mokesčiais. Ir nepamirškite – jūsų augintinis jaučia jūsų emocijas. Jei jūs ramus, jis bus ramesnis. Sėkmės kelionėje.