Gyvūnų transportavimas Roterdamas, Vežame kiekvieną dieną

Kiekvieną dieną gauname skambučių iš žmonių, kurie nori savo augintinį saugiai nugabenti į Roterdamą arba iš jo. Kartais tai būna persikraustymas, kartais – trumpalaikė kelionė, o kartais tiesiog reikia parvežti katiną pas senelius. Nesvarbu, kokia situacija – mes vežame gyvūnus į Roterdamą kasdien, ir tai darome jau ne pirmus metus. Transportavimas nėra tik „uždėjai į mašiną ir važiuoji“. Reikia pasirūpinti dokumentais, tinkama transporto priemone, sustojimais, vandeniu. Ypač jei kalbame apie ilgesnę kelionę iš Lietuvos. Mūsų patirtis rodo, kad dauguma problemų kyla ne dėl atstumo, o dėl netinkamo pasiruošimo. Todėl visada rekomenduojame pasikalbėti prieš kelionę – net jei atrodo, kad viskas aišku.

Pasiruošimas – gyvūnų transportavimas Roterdamas

1. Ką reikia paruošti prieš vežant gyvūną į Roterdamą?

Pirmiausia – dokumentus. Be veterinarinio paso su galiojančiomis vakcinomis niekur. Europos Sąjungoje reikalavimai gana griežti, ir Nyderlandai – ne išimtis. Gyvūnas turi būti paženklintas mikročipu, turi turėti pasą, kuriame nurodyta vakcinacija nuo pasiutligės. Be to, reikia pasirūpinti tinkamu narvu arba transportavimo dėže. Negalima tiesiog įmesti šuns į bagažinę ir tikėtis geriausio. Narvas turi būti pakankamai didelis, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti, atsigulti. Jei vežate katę – atskira dėžė, ne maišas. Skamba elementariai, bet pasitikėkite – mes matėme visko. Vieną kartą klientas atvežė šunį supakuotą į sportinį krepšį. Rimtai.

2. Kiek laiko užtrunka kelionė iš Lietuvos į Roterdamą?

Maždaug 1600 kilometrų. Skaičiuojant realiai – su sustojimais, pasienio patikromis (jei reikia), veterinariniais punktais – kelionė trunka apie 18-22 valandas. Priklauso nuo maršruto, oro sąlygų, eismo. Vieną kartą važiavome per Vokietiją, kai buvo baisi audra – praradome tris valandas vien dėl to, kad keliai buvo uždaryti. Gyvūnams tai papildomas stresas, todėl visada planuojame maršrutą taip, kad būtų kuo mažiau nenumatytų sustojimų. Kartais važiuojame per Lenkiją, kartais per Čekiją – priklauso nuo situacijos. Svarbiausia – kad gyvūnas jaustųsi patogiai, o ne kad mes kuo greičiau nulėktume.

3. Ar galima vežti gyvūną be veterinarinio paso?

Ne. Griežtai ne. Tai ne mūsų taisyklė – tai ES reglamentas. Veterinarinis pasas yra privalomas dokumentas, kai gyvūnas kerta sienas. Be jo tiesiog nepraleis. Ir nebandykite sakyti „bet aš važiuoju tik į Nyderlandus, tai juk ES“ – taip, ES, bet taisyklės galioja visur. Be paso gyvūnas gali būti sulaikytas pasienyje, ir tada turėsite visai kitokių problemų. Mes vieną kartą turėjome situaciją, kai klientas pamiršo pasą namuose. Teko grįžti. 300 kilometrų atgal. Nuo tada visada prašome atsiųsti paso kopiją prieš kelionę – kad būtume tikri, jog viskas tvarkoje.

4. Kokios vakcinos reikalingos vežant gyvūną į Nyderlandus?

Pasiutligės vakcina – privaloma. Be jos niekas neleis kirsti sienos. Be to, rekomenduojama pasiskiepyti nuo kitų ligų – šunims tai dažnai būna kombinuota vakcina (distemper, parvovirusas, hepatitas), katėms – trivalencė vakcina. Bet čia jau ne privaloma, o rekomenduojama. Svarbu, kad pasiutligės vakcina būtų galiojanti – tai reiškia, kad ji turi būti padaryta ne vėliau kaip prieš metus, bet ir ne anksčiau kaip prieš 21 dieną iki kelionės. Taip, turi praeiti trys savaitės po skiepo, kad jis būtų laikomas galiojančiu. Daug kas to nežino ir bando skiepyti paskutinę dieną – neveikia.

5. Ar reikia specialaus transporto gyvūnams vežti?

Taip, ir tai nėra tik „gerai būtų“. Mūsų transporto priemonės yra specialiai pritaikytos gyvūnams vežti – ventiliacija, temperatūros kontrolė, minkštos paklodės, tvirtinimo taškai narvams. Negalima vežti gyvūno paprastame mikroautobuse be kondicionieriaus vasarą. Arba be šildymo žiemą. Mes turėjome klientą, kuris norėjo sutaupyti ir pasiūlė savo furgoną – „ten vietos užteks“. Bet tame furgone nebuvo jokios ventiliacijos. Liepėme jam pabandyti ten užsidaryti valandai vasaros dieną. Po to jis suprato, kodėl reikia specialaus transporto. Kartais geriausias būdas paaiškinti – leisti žmogui pačiam pajusti.

6. Ką daryti, jei gyvūnas bijo važiuoti automobiliu?

Tai labai dažna problema. Ypač katės – jos dažnai nekenčia transportavimo. Šunys irgi gali būti neramūs, ypač jei anksčiau turėjo blogą patirtį. Pirmiausia – neverskite. Jei gyvūnas panikuoja, reikia laiko pripratinti. Kelias savaites prieš kelionę pradėkite nuo trumpų pasivažinėjimų – 10 minučių, 20 minučių, palaipsniui ilginkite. Leiskite gyvūnui susipažinti su transportavimo dėže namuose. Įdėkite ten skanėstą, žaislą. Kartais padeda raminamieji, bet tik veterinaro rekomenduoti, ne iš vaistinės nusipirkti. Mes patys neskiriame vaistų – tai veterinaro darbas. Bet galime patarti, kokius klausimus užduoti veterinarijos gydytojui.

Dokumentai – gyvūnų gabenimas į Roterdamą

7. Kokius dokumentus reikia vežant gyvūną per ES sienas?

ES augintinio pasas – pagrindinis dokumentas. Jame turi būti mikročipo numeris, vakcinacijos įrašai, savininko duomenys. Be to, kartais reikia sveikatos pažymos – ypač jei gyvūnas vežamas pirmą kartą arba jei yra specialių reikalavimų. Nyderlandai turi savo specifiką – jie gana griežtai žiūri į gyvūnų importą. Pavyzdžiui, tam tikros šunų veislės gali būti ribojamos. Pitbuliai, amerikiečių stafordšyrai – apie tai reikia žinoti iš anksto. Mes visada patariame klientams pasitikrinti Nyderlandų veterinarinės tarnybos (NVWA) reikalavimus prieš kelionę. Geriau praleisti valandą skaitant taisykles nei turėti problemų pasienyje.

8. Ar reikalingas sveikatos sertifikatas iš veterinarijos gydytojo?

Ne visada, bet dažnai. Jei vežate augintinį kaip „namų gyvūną“ (ne komerciniais tikslais), ES paso paprastai užtenka. Bet jei vežate daugiau nei penkis gyvūnus, tai jau laikoma komerciniu vežimu – tada reikia sveikatos sertifikato, kurį išduoda oficialus veterinarijos gydytojas. Taip pat sertifikatas gali būti reikalingas, jei gyvūnas vežamas parodai arba veisimui. Vieną kartą turėjome klientę, kuri vežė tris kates į parodą Roterdame – jai reikėjo ne tik paso, bet ir specialios pažymos iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Užtruko kelias dienas, bet be to – jokios parodos.

9. Kaip gauti ES augintinio pasą?

Pasą išduoda veterinarijos gydytojas. Jūsų augintinis turi būti paženklintas mikročipu, paskiepytas nuo pasiutligės, ir veterinaras įrašo visus duomenis į pasą. Tai nėra sudėtinga procedūra, bet užtrunka – ypač jei gyvūnas dar neturi mikročipo. Čipavimas yra greita procedūra, bet reikia laiko, kol duomenys įrašomi į registrą. Rekomenduojame pradėti ruoštis bent mėnesį prieš planuojamą kelionę. Ne todėl, kad tai būtinai tiek užtruks, bet todėl, kad visada atsiranda nenumatytų dalykų. Pavyzdžiui, veterinaras gali pasakyti, kad reikia pakartoti vakcinaciją – ir tada vėl trys savaitės laukimo.

10. Ar reikia deklaruoti gyvūną pasienyje?

Paprastai ne, jei vežate vieną ar du augintinius asmeniniais tikslais. Bet jei vežate daugiau gyvūnų, gali tekti deklaruoti. Taip pat deklaracija reikalinga, jei gyvūnas yra retos rūšies arba jei vežamas komerciniais tikslais. Mes patys visada turime dokumentų kopijas ir esame pasiruošę parodyti bet kuriuo metu. Kartais pasienio pareigūnai paprašo patikrinti dokumentus net jei pagal taisykles to daryti neturėtų – bet mes nesiginčijame. Geriau parodyti dokumentus penkias minutes, nei praleisti valandą aiškinantis teises. Tai ne kova su sistema – tai tiesiog praktiškas požiūris.

11. Ką daryti, jei pasas baigia galioti?

Atsinaujinti iš anksto. Pasas galioja tol, kol galioja pasiutligės vakcina. Jei vakcinos galiojimas baigiasi – pasas automatiškai nebegalioja. Todėl rekomenduojame pasitikrinti datas bent mėnesį prieš kelionę. Mes vieną kartą turėjome situaciją, kai klientas atvyko su pasu, kurio vakcinos galiojimas baigėsi prieš dvi dienas. Dvi dienas. Techniškai pasas negaliojo, ir mes negalėjome jo priimti. Teko atidėti kelionę, klientas nuvyko pas veterinarą, pasiskiepijo, ir tada laukėme dar tris savaites. Nemalonu, bet taisyklės yra taisyklės. Dabar visada prašome atsiųsti paso nuotrauką prieš kelionę – kad išvengtume tokių situacijų.

12. Ar skiriasi dokumentų reikalavimai šunims ir katėms?

Iš esmės ne – abiem reikia paso, mikročipo, pasiutligės vakcinos. Bet yra niuansų. Pavyzdžiui, Nyderlanduose yra tam tikri apribojimai šunims – ypač „kategorizuotoms“ veislėms. Katėms tokių apribojimų nėra. Taip pat šunims kartais reikia papildomų skiepų priklausomai nuo veislės ir amžiaus. O katėms – kartais reikia papildomos informacijos apie kačių leukemiją, ypač jei keliauja į parodą. Bendrai paėmus, dokumentų procesas panašus, bet visada rekomenduojame pasitikrinti konkrečius reikalavimus pagal gyvūno rūšį. Internetas pilnas informacijos, bet ne visada teisingos – geriau skambinti tiesiai į NVWA arba konsultuotis su veterinaru.

Kelionė – gyvūnų transportavimas kasdien

13. Kaip vyksta pati kelionė?

Gyvūnas saugiai įkeliamas į specialiai paruoštą transporto priemonę. Narvas arba dėžė yra pritvirtinta, kad nejudėtų važiuojant. Temperatūra palaikoma komfortiška – ne per karšta, ne per šalta. Kas 3-4 valandas darome sustojimus – gyvūnas gali išeiti (jei tai šuo), atsigerti vandens, pramankštinti kojas. Katėms sudėtingiau – jos paprastai lieka narve, bet mes visada patikriname, ar vanduo šviežias, ar kraikas švarus. Kelionė ilga, bet mes stengiamės ją padaryti kuo mažiau stresinę. Grojame ramią muziką (taip, rimtai – tai padeda), vengiame staigių manevrų, kalbamės su gyvūnais. Skamba keistai, bet jie reaguoja į balsą.

14. Kiek kartų sustojama kelionės metu?

Mažiausiai 4-5 kartus per visą kelionę. Šunims – dažniau, nes jiems reikia išeiti, pajudėti. Katėms – rečiau, bet vanduo turi būti keičiamas reguliariai. Sustojimai trunka apie 15-30 minučių – pakankamai ilgai, kad gyvūnas atsipalaiduotų, bet ne per ilgai, kad nevėluotume. Mes turime mėgstamas stoteles – viena yra Lenkijoje, netoli Poznanės, kur yra didelė aikštelė su žalia veja. Kita – Vokietijoje, kur yra speciali zona gyvūnams. Planuojame sustojimus iš anksto, bet kartais tenka keisti planus – pavyzdžiui, jei gyvūnas nerimsta ir reikia dažniau tikrinti. Lankstumas yra raktas.

15. Ar gyvūnui galima duoti maisto kelionės metu?

Taip, bet saikingai. Prieš kelionę rekomenduojame nešerti gyvūno bent 4-6 valandas – kad nebūtų pykinimo. Kelionės metu galima duoti nedidelį kiekį sauso maisto ir, žinoma, vandenį. Šlapias maistas – ne, nes jis greitai genda ir gali sukelti skrandžio problemų. Mes visada turime švaraus vandens ir dubenėlių. Kartais gyvūnai atsisako gerti kelionės metu – tai normalu, stresas slopina troškulį. Bet mes visada siūlome. Vieną kartą turėjome šunį, kuris atsisakė gerti 8 valandas – pradėjome nerimauti. Pasirodė, jis tiesiog labai išrankus ir geria tik iš savo namų dubenėlio. Klientė kitą kartą atsiuntė tą dubenėlį – problema išspręsta.

16. Ką daryti, jei gyvūnas susirgo kelionės metu?

Tai reta, bet pasitaiko. Mes turime pirmosios pagalbos rinkinį, skirtą gyvūnams – ne žmonėms. Jei gyvūnas vemia, viduriuoja arba atrodo labai apatiškas – sustojame, vertiname situaciją. Jei reikia – vežame pas artimiausią veterinarą. Turime kontaktus veterinarijos klinikų visame maršrute – nuo Lietuvos iki Nyderlandų. Vieną kartą šuo gavo skrandžio sukimąsi (volvulus) – labai pavojinga būklė. Pastebėjome laiku, radome kliniką Vokietijoje, ir šuo buvo išgelbėtas. Savininkė atskrido kitą dieną. Tai buvo vienas tų atvejų, kai greita reakcija išgelbsti gyvybę. Todėl mes rimtai žiūrime į bet kokius sveikatos pokyčius kelionės metu.

17. Ar galima kartu važiuoti su savo gyvūnu?

Kartais taip, bet tai priklauso nuo situacijos. Jei vežame vieną gyvūną – paprastai savininkas gali sėdėti šalia. Bet jei vežame kelis gyvūnus iš skirtingų klientų – tada ne, nes kiekvienas gyvūnas turi būti atskirai. Taip pat yra saugumo taisyklės – negalima leisti savininkui atidarinėti narvų arba trukdyti vairuotojui. Mes suprantame, kad žmonės nori būti šalia savo augintinio, ypač jei jis nervinasi. Bet kartais gyvūnas raminasi labiau, kai šalia nėra savininko – keista, bet tiesa. Priklauso nuo charakterio. Visada aptariame tai prieš kelionę.

Roterdamas – gyvūnų transportavimo tikslas

18. Kodėl Roterdamas yra populiarus gyvūnų transportavimo tikslas?

Roterdamas yra didžiausias Nyderlandų uostas ir vienas didžiausių Europoje. Daug žmonių dirba ten, persikrausto, gyvena laikinai. Ir daugelis jų turi augintinius. Be to, Roterdamas yra logistikos centras – iš ten gyvūnai gali būti toliau gabenami į kitas šalis. Mes vežame ne tik į Roterdamą, bet ir per Roterdamą – kartais tai tik tarpinė stotelė. Miestas turi gerą veterinarinę infrastruktūrą, yra gyvūnams draugiškas – parkai, viešbučiai, restoranai, kur leidžiama su augintiniais. Lietuvių bendruomenė ten gana didelė, ir daug kas nori atsivežti savo augintinį iš Lietuvos. Arba atvirkščiai – parvežti atgal.

19. Kur pristatomas gyvūnas Roterdame?

Priklauso nuo susitarimo. Dažniausiai pristatome tiesiai į kliento adresą – namus, biurą, laikiną būstą. Kartais klientas prašo pristatyti į veterinarijos kliniką – pavyzdžiui, jei reikia atlikti papildomus tyrimus arba jei gyvūnas turi būti karantinuotas. Taip pat yra atvejų, kai gyvūnas pristatomas į gyvūnų viešbutį – jei savininkas dar neatvyko. Mes visada deriname pristatymo vietą iš anksto. Vieną kartą turėjome situaciją, kai klientas nurodė adresą, bet ten niekas nebuvo namuose. Laukėme valandą. Nuo tada visada prašome patvirtinti pristatymo laiką tą pačią dieną.

20. Ar Roterdame yra specialios vietos gyvūnams?

Taip, ir jų nemažai. Kralingse Bos – didžiulis parkas, kur šunys gali lakstyti be pavadėlio. Beijerlands Bos – dar vienas puikus parkas. Yra ir specialūs šunų parkai su agility kliūtimis. Kalbant apie viešbučius – daugelis Roterdamo viešbučių priima gyvūnus, bet visada reikia patikrinti iš anksto. Restoranai – panašiai. Ne visi leidžia gyvūnus, bet daugelis turi lauko terasas, kur galima sėdėti su augintiniu. Mes patys kartais pavalgome su klientais Roterdame – ir visada randame vietą, kur priima su šunimi. Olandai apskritai gana draugiški gyvūnams – tai maloniai nustebina daugelį lietuvių.

21. Ką daryti atvykus į Roterdamą su gyvūnu?

Pirmiausia – leiskite gyvūnui adaptuotis. Nauja vieta, nauji kvapai, nauji garsai – tai stresas. Leiskite jam tyrinėti savo tempu. Antra – suraskite artimiausią veterinarijos kliniką. Net jei gyvūnas sveikas – gerai žinoti, kur eiti prireikus. Trečia – susipažinkite su vietinėmis taisyklėmis. Nyderlanduose šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu, išskyrus tam tikras vietas. Už taisyklių pažeidimą – baudos. Ketvirta – įsitikinkite, kad gyvūnas turi pakankamai vandens ir maisto. Skamba akivaizdžiai, bet po ilgos kelionės žmonės kartais pamiršta pagrindinius dalykus.

Kainos – gyvūnų vežimas į Roterdamą

22. Kiek kainuoja gyvūno transportavimas į Roterdamą?

Kaina priklauso nuo daugelio dalykų – gyvūno dydžio, transportavimo būdo, sezono, papildomų paslaugų. Mažas gyvūnas (katė, mažas šuo) kainuoja mažiau nei didelis šuo. Jei reikia specialių sąlygų (pavyzdžiui, temperatūros kontrolė, papildomi sustojimai) – kaina didėja. Mes visada pateikiame kainą prieš kelionę, be jokių paslėptų mokesčių. Bet negaliu pasakyti tikslios sumos čia – kiekvienas atvejis individualus. Skambinkite, papasakokite situaciją, ir mes paskaičiuosime. Vienas dalykas, kurį galiu pasakyti – pigiausias variantas ne visada geriausias. Ypač kai kalbame apie gyvūnų saugumą.

23. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo gyvūno dydžio?

Taip, ir tai logiška. Dideliam šuniui reikia daugiau vietos, daugiau vandens, daugiau maisto. Transportavimo dėžė didesnė, užima daugiau vietos automobilyje. Mažam šuniui arba katei reikia mažiau vietos, mažiau resursų. Todėl kainos skiriasi. Bet tai nereiškia, kad maži gyvūnai yra mažiau svarbūs – jie gauna tą patį dėmesį ir rūpestį. Kaina tiesiog atspindi logistikos skirtumus. Mes turime klientų, kurie veža jorkšyrus, ir tokių, kurie veža vokiečių aviganius – abiem stengiamės suteikti geriausią patirtį.

24. Ar yra papildomų mokesčių?

Ne, jei viskas vyksta pagal planą. Papildomi mokesčiai gali atsirasti tik tada, kai keičiasi sąlygos – pavyzdžiui, jei reikia keisti maršrutą dėl nenumatytų aplinkybių, jei reikia papildomų sustojimų pas veterinarą, jei klientas vėluoja į susitikimą ir mes turime laukti. Bet visada informuojame iš anksto – jokių siurprizų sąskaitoje. Mes patys nemėgstame netikėtų mokesčių, todėl jų neįvedinėjame savo klientams. Sąžiningumas yra svarbiau nei trumpalaikis pelnas. Skamba kaip klišė, bet taip mes dirbame.

25. Kaip galima apmokėti už transportavimą?

Banko pavedimu, grynaisiais, kartais – kortele. Priklauso nuo situacijos. Dažniausiai prašome avanso – kad būtume tikri, jog klientas rimtai planuoja kelionę. Likusi suma – pristatymo metu arba po pristatymo. Mes nereikalaujame visos sumos iš anksto – tai nesąžininga. Bet avansas yra normali praktika, ypač kai kalbame apie ilgas keliones su specialiu transportu. Jei kas nors siūlo vežti gyvūną be jokio avanso – būkite atsargūs. Tai gali reikšti, kad jie rimtai nežiūri į savo darbą.

26. Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima kalbėtis. Mes ne turgus, bet suprantame, kad kiekvienas turi savo biudžetą. Kartais galime pasiūlyti pigesnį variantą – pavyzdžiui, jei gyvūnas vežamas kartu su kitais gyvūnais (jei jie suderinami). Arba jei lankstesnis pristatymo laikas – tada galime optimizuoti maršrutą. Bet nesitikėkite 50% nuolaidos – tai tiesiog nerealu. Mūsų kainos jau yra sąžiningos, ir mes nespekuliuojame. Jei kažkas siūlo gerokai pigiau – paklauskite savęs, kur jie taupo. Dažniausiai – ant saugumo, dokumentų arba patirties. Ir tai ne ta vieta, kur norėtumėte taupyti.

Ilgainiui supratome, kad geriausia reklama yra patenkinti klientai. Ne gražūs žodžiai svetainėje, ne pažadai – o realūs žmonės, kurie rekomenduoja mus savo draugams. Mes vežame gyvūnus kasdien, ir kiekviena kelionė yra svarbi. Nes kiekvienas gyvūnas yra kažkam svarbus. Ir mes tai suprantame.