Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Mašinų pervežimas iš Roterdamo kaina gera, kasdien vežame
Kasdien vežame automobilius iš Roterdamo į Lietuvą – tai nėra reklaminis šūkis, o tiesiog mūsų darbo realybė. Roterdamas yra pagrindinis taškas, iš kurio lietuviai gabena nusipirktas mašinas. Kaina gera – ne todėl, kad kažkas dirba nuostolingai, o todėl, kad maršrutas nusistovėjęs ir vežėjai konkuruoja tarpusavyje. Bet kaina – tik viena medalio pusė. Kita pusė – dokumentai, logistika, rizikos, ir visi tie maži dalykai, apie kuriuos niekas nekalba, kol neatsiduri situacijoje. Apie tai ir rašau – kaip žmogus, kuris tai mato kasdien.
Kainodara – mašinų pervežimas iš Roterdamo kaina
1. Nuo ko priklauso pervežimo kaina?
Kaina priklauso nuo keturių pagrindinių dalykų: atstumo, automobilio dydžio, sezono ir pervežimo būdo. Atstumas iš Roterdamo į Vilnių – apie 1400 kilometrų, į Klaipėdą – mažiau, į Šiaulius – dar mažiau. Kuo toliau, tuo brangiau. Automobilio dydis svarbus, nes didesnis užima daugiau vietos ant tralo. Sezonas – vasarą brangiau, žiemą pigiau. Pervežimo būdas – tralas ar savo eiga. Savo eiga pigiau, bet rizikingiau. Dar yra penktas veiksnys – degalų kaina. Ji svyruoja, ir vežėjai tai atsižvelgia. Vieną mėnesį kaina gali būti 650, kitą – 720, nors niekas nepasikeitė, išskyrus degalų kainą degalinėse.
2. Kodėl skirtingi vežėjai siūlo skirtingas kainas?
Todėl, kad kiekvienas skaičiuoja kitaip. Vieni turi savo transportą, kiti samdo subrangovus. Vieni veža tik pilnus krovinius, kiti – dalinius. Vieni turi brangų draudimą, kiti – minimalų. Vieni dirba su patyrusiais vairuotojais, kiti – su naujokais. Visa tai atsispindi kainoje. Be to, yra reputacijos veiksnys – įmonė, dirbanti 15 metų, dažniausiai brangesnė nei naujokas. Ir tai logiška – patirtis kainuoja. Vienas klientas lygino tris pasiūlymus: 580, 720 ir 850 eurų. Pigiausias vežėjas neturėjo svetainės ir prašė visą sumą avansu. Brangiausias turėjo geriausius atsiliepimus. Klientas pasirinko vidurinį – protingas sprendimas.
3. Ar kaina gali pasikeisti po užsakymo?
Gali, bet neturėtų, jei viskas sutarta aiškiai. Kaina gali pasikeisti, jei pasikeičia aplinkybės – pavyzdžiui, automobilis pasirodo esąs nevažiuojantis, nors buvo sutarta, kad važiuoja. Arba jei reikia papildomo draudimo, kurio nebuvo numatyta. Arba jei klientas pakeičia pristatymo vietą į toliau esančią. Bet jei viskas liko taip, kaip sutarta – kaina neturėtų keistis. Vienas vežėjas bandė padidinti kainą po to, kai automobilis jau buvo pakrautas, sakydamas, kad „degalai pabrango". Klientas atsisakė mokėti daugiau, nes sutartyje buvo fiksuota kaina. Vežėjas pristatė už sutartą kainą, bet buvo nepatenkintas. Tokių vežėjų geriau vengti.
4. Ką reiškia „kaina nuo" skelbimuose?
Tai reiškia, kad tai mažiausia galima kaina, kuri taikoma idealiausiomis sąlygomis. Paprastai „kaina nuo" reiškia mažiausią automobilį, trumpiausią maršrutą, ne sezono metu, su minimaliu draudimu. Reali kaina dažniausiai būna 20-40 procentų didesnė. Tai ne melas, bet ir ne visa tiesa. Vienas klientas matė skelbimą „pervežimas nuo 450 eurų" ir tikėjosi tiek mokėti. Galiausiai mokėjo 780, nes automobilis didesnis, maršrutas ilgesnis, ir reikėjo papildomo draudimo. Jautėsi apgautas, nors realiai – tiesiog neskaitė smulkaus šrifto. Todėl visada klauskite galutinės kainos konkrečiai jūsų atvejui, o ne „nuo" kainos.
5. Kaip derėtis dėl kainos?
Derėtis galima, bet protingai. Ne „duokit pigiau", o „kodėl tiek, kas įskaičiuota, ar galima kažką optimizuoti". Pavyzdžiui, jei galite lanksčiai pasirinkti datą – pasakykit. Vežėjas gali pasiūlyti geresnę kainą, jei turi tuščią vietą tą savaitę. Jei vežiate kelis automobilius – prašykit grupinės nuolaidos. Jei esate grįžtantis klientas – priminkit. Bet nesitikėkit 30 procentų nuolaidos – tai nerealu. Realus derėjimasis – 50-100 eurų, ir tai ne visada. Vienas klientas bandė derėtis agresyviai – „arba pusė kainos, arba nevežu". Vežėjas pasakė „tai nevežkit" ir padėjo ragelį. Po savaitės klientas grįžo ir sutiko su pradine kaina. Tik prarado savaitę.
Dokumentai – kasdien vežame mašinas iš Roterdamo
6. Kokius dokumentus reikia turėti prieš vežant automobilį?
Minimaliai – pirkimo-pardavimo sutartį ir registracijos liudijimą. Jei automobilis važiuoja savo eiga – dar draudimą. Visi dokumentai turi būti originalūs arba patvirtintos kopijos. Be to, vežėjas paprastai prašo užpildyti transporto užsakymo formą, kurioje nurodote savo duomenis, automobilio duomenis ir pristatymo adresą. Svarbu, kad visi duomenys sutaptų – jei sutartyje parašyta „Volkswagen Golf", o registracijos liudijime „VW Golf" – tai normalu. Bet jei VIN numeriai nesutampa – tai jau problema. Vienas klientas turėjo situaciją, kai pirkimo sutartyje buvo vienas VIN, o registracijos liudijime – kitas. Pasirodo, pardavėjas supainiojo dokumentus. Reikėjo taisyti, o tai užtruko.
7. Kaip atrodo pirkimo-pardavimo sutartis Nyderlanduose?
Olandiška sutartis (koopovereenkomst) paprastai turi šiuos elementus: pardavėjo ir pirkėjo vardus, pavardes, adresus, asmens kodus, automobilio markę, modelį, VIN numerį, registracijos numerį, metus, ridą, kainą, datą ir parašus. Dar gali būti punktai apie automobilio būklę, garantijas (ar jų nebuvimą), ir mokėjimo sąlygas. Olandijoje yra standartinės sutarties formos, kurias galima rasti ANWB svetainėje arba RDW. Rekomenduoju naudoti jas, nes jos apima visus svarbius punktus. Jei pardavėjas siūlo savo sutartį – perskaitykit atidžiai, ypač mažas raides. Vienas klientas pasirašė sutartį, kurioje buvo parašyta, kad „pardavėjas neatsako už jokius defektus po pardavimo". Tai standartinė frazė, bet ji reiškia, kad jei automobilis suges kitą dieną – jūsų problema.
8. Ar reikia deklaruoti automobilį Lietuvoje?
Taip, bet tai paprastas procesas. Pirmiausia – techninė apžiūra, jei ji negalioja arba jei automobilis pirmą kartą registruojamas Lietuvoje. Tada – „Regitra" su dokumentais. Reikės sumokėti registracijos mokestį, kuris priklauso nuo automobilio amžiaus ir variklio. Dar gali tekti mokėti taršos mokestį, jei automobilis labai taršus. Vienas klientas nustebo, kad už seną dyzelinį „BMW" reikėjo mokėti 500 eurų taršos mokesčio – nežinojo apie tai pirkdamas. Todėl prieš perkant verta pasitikrinti, kiek kainuos registracija Lietuvoje. Yra skaičiuoklės internete, kur galima suvesti automobilio duomenis ir gauti apytikslę sumą.
9. Ką daryti, jei pardavėjas neatiduoda registracijos liudijimo?
Neimti automobilio. Paprasta. Be registracijos liudijimo automobilis yra „be dokumentų", ir niekas negali įrodyti, kad jis priklauso jums. Be to, be registracijos liudijimo negalima gauti draudimo, negalima užregistruoti automobilio, negalima gauti tranzitinių numerių. Jei pardavėjas sako „atsiųsiu vėliau" – neimkit. Tai raudona vėliava. Vienas klientas patikėjo pardavėju, sumokėjo, paėmė automobilį be registracijos liudijimo, ir tada pusę metų bandė jį gauti. Pardavėjas vis atidėliojo, kol galiausiai nustojo atsiliepti. Pasirodo, automobilis buvo įkeistas, o pardavėjas neturėjo teisės jo parduoti. Klientas liko be automobilio ir be pinigų. Todėl – registracijos liudijimas arba jokio sandorio.
10. Kaip patikrinti, ar automobilis nėra įkeistas?
Nyderlanduose tai galima padaryti per RDW svetainę. Suvedus VIN numerį, galima pamatyti, ar automobilis turi finansinių apribojimų – įkeitimą, areštą, lizingą. Tai nemokama paslauga. Be to, yra komercinių paslaugų kaip VWE ar Finnik, kurios pateikia išsamią automobilio istoriją, įskaitant finansinius apribojimus. Rekomenduoju patikrinti prieš perkant, o ne po to. Vienas klientas nusipirko automobilį, pradėjo tvarkyti dokumentus Lietuvoje, ir paaiškėjo, kad jis įkeistas Nyderlandų banke. Bankas pareikalavo grąžinti automobilį. Klientas prarado ir pinigus, ir automobilį. Teisybės ieškojo metus – nieko nepešė, nes pardavėjas bankrutavo.
Logistika – mašinų pervežimas iš Roterdamo kasdien
11. Kada geriausia užsakyti pervežimą?
Kuo anksčiau, tuo geriau. Idealu – prieš perkant automobilį. Tada galite suderinti datą ir kainą, ir kai tik nusiperkate – vežėjas gali atvykti. Blogiausias variantas – nusipirkti penktadienį vakare ir ieškoti vežėjo savaitgalį. Teks laukti pirmadienio, o automobilis stovės kažkur Roterdame. Vienas klientas taip padarė – penktadienį nusipirko, šeštadienį pradėjo ieškoti vežėjo, pirmadienį surado, trečiadienį atvažiavo tralas. Iš viso keturios dienos prastovos. Jei būtų užsakęs iš anksto – antradienį automobilis jau būtų Lietuvoje. Planavimas sutaupo laiko ir nervų.
12. Kaip pasiruošti automobilio perdavimui vežėjui?
Išvalyti automobilį – ne dėl grožio, o kad vežėjas galėtų užfiksuoti būklę. Fotografuoti iš visų pusių – tai jūsų draudimas, jei kas nors nutiks. Išimti asmeninius daiktus – navigaciją, dokumentus, vertingus daiktus. Patikrinti padangų slėgį – jei automobilis vežamas ant tralo, tai mažiau svarbu, bet vis tiek geriau. Palikti raktelius ir dokumentus ten, kur sutarta – kartais vežėjas prašo palikti pas pardavėją, kartais – atiduoti asmeniškai. Vienas klientas paliko raktelius po kilimėliu, kaip sutarė su vežėju, bet pamiršto apie tai pranešti pardavėjui – pardavėjas pamatė žmogų, besiknaisantį po automobilį, ir iškvietė policiją. Nesusipratimas, bet nemalonus.
13. Ar galiu sekti automobilį pervežimo metu?
Priklauso nuo vežėjo. Kai kurie turi GPS sekimą ir duoda prieigą klientui. Kiti siunčia pranešimus kas kelias valandas. Treti tyli iki pat pristatymo. Prieš užsakant – pasiteiraukite. Jei vežėjas sako „paskambinsim, kai būsim" – tai gali reikšti, kad nežinosite nieko kelias dienas. Vienas vežėjas siuntė nuotraukas kiekvieną kartą, kai tralas sustodavo – labai ramino. Kitas klientas tris dienas nežinojo, kur jo automobilis – vežėjas neatsiliepė. Pasirodė penktadienį vakare su automobiliu. Klientas buvo piktas, bet automobilis sveikas. Vis tiek nemalonu, kai nežinai.
14. Ką daryti, jei automobilis sugenda pakeliui?
Jeigu automobilis vežamas ant tralo – jis negenda, nes nevažiuoja. Bet jei pats važiuoja – gali gesti. Tada vairuotojas skambina vežėjui, vežėjas sprendžia – ar remontuoti vietoje, ar kviesti tralą. Jei remontas greitas – galima tęsti kelionę. Jei ne – automobilis vežamas ant tralo, o tai papildomos išlaidos. Vienas klientas norėjo sutaupyti ir pasirinko savo eigą – automobilis sugedo Vokietijos viduryje. Reikėjo kviesti tralą, mokėti už remontą, ir galiausiai sumokėjo daugiau nei būtų mokėjęs už tralą iš pradžių. Kartais taupymas išeina brangiau.
15. Kiek laiko galima laikyti automobilį pas vežėją prieš pristatymą?
Paprastai vežėjas nemokamai laiko automobilį 1-2 dienas. Po to gali būti taikomas stovėjimo mokestis – apie 10-20 eurų per dieną. Bet priklauso nuo vežėjo. Vienas vežėjas laikė automobilį savaitę nemokamai, nes klientas atostogavo. Kitas pradėjo skaičiuoti nuo pirmos dienos. Todėl geriausia iš anksto suderinti, kada galite priimti automobilį. Jei negalite iš karto – praneškite vežėjui ir susitarkite. Vienas klientas prašė laikyti automobilį dvi savaites – vežėjas sutiko, bet paprašė 150 eurų už stovėjimą. Sąžininga – vieta kainuoja, ir vežėjas negali jos laikyti amžinai.
Sauga – gera kaina mašinų pervežimui Roterdamas
16. Kaip patikrinti vežėjo patikimumą?
Pirmiausia – registracijos duomenys. Lietuvoje – Registrų centras, Nyderlanduose – KvK (Kamer van Koophandel). Patikrinkite, ar įmonė egzistuoja, kiek laiko dirba, ar turi skolų. Antra – atsiliepimai. Ne tik svetainėje, bet ir Google, Facebook, forumuose. Trečia – draudimas. Patikimas vežėjas turi krovinio draudimą ir gali pateikti polisą. Ketvirta – sutartis. Jei vežėjas nenori pasirašyti sutarties – tai blogas ženklas. Penkta – komunikacija. Jei vežėjas atsako į klausimus, paaiškina sąlygas – gerai. Jei neatsiliepina arba atsako miglotai – blogai. Vienas klientas pasirinko vežėją, kuris atsakė tik po trijų dienų – jau tada turėjo būti aišku, kad komunikacija bus prasta. Ir buvo.
17. Ką daryti, jei vežėjas sugadina automobilį?
Dokumentuoti – nuotraukos, video, aprašymas. Pranešti vežėjui – geriausia raštu, su nuotraukomis. Prašyti kompensacijos arba remonto. Jei vežėjas sutinka – gerai. Jei ne – kreiptis į draudimą. Jei draudimas nepadengia – vartotojų teisių apsauga arba teismas. Svarbiausia – turėti įrodymus, kad pažeidimo nebuvo prieš pervežimą. Ir čia grįžtame prie fotografavimo. Vienas klientas turėjo subraižytą bamperį – vežėjas sakė, kad jau buvo. Klientas parodė nuotraukas – bamperis švarus. Vežėjas sutiko kompensuoti. Be nuotraukų – būtų žodis prieš žodį. O tada kas ką įrodys.
18. Ar draudimas padengia visas išlaidas?
Ne visada. Draudimas turi ribas – tiek sumos, tiek atvejų. Jei žala didesnė nei draudimo suma – skirtumą dengiate jūs. Jei pažeidimas atsirado dėl „force majeure" – draudimas gali atsisakyti mokėti. Jei pažeidimas buvo prieš pervežimą – draudimas nemoka. Be to, draudimas gali turėti išskaitą – tai suma, kurią mokate patys prieš pradedant draudimo išmoką. Pavyzdžiui, išskaita 200 eurų – jei žala 500, draudimas moka 300. Vienas klientas tikėjosi, kad draudimas padengs viską, bet sužinojo apie išskaitą tik po įvykio. Nemalonu. Todėl prieš pervežimą prašykit draudimo sąlygų ir skaitykit.
19. Kaip elgtis, jei vežėjas dingsta su automobiliu?
Tai ekstremalus atvejis, bet pasitaiko. Pirmiausia – kreipkitės į policiją. Antra – praneškite draudimo bendrovei, jei turite draudimą. Trečia – ieškokite vežėjo per registracijos duomenis. Ketvirta – kreipkitės į advokatą. Bet realiai – prevencija geriau nei gydymas. Jei pasirinkote patikimą vežėją su registracija, draudimu ir sutartimi – tokio atvejo tikimybė labai maža. Vienas atvejis, kurį žinau – klientas pasirinko vežėją be registracijos, kuris prašė visą sumą avansu. Sumokėjo 3000 eurų, vežėjas dingo. Policija rado jį po mėnesio – pasirodė, kad jis ne vežėjas, o sukčius iš kitos šalies. Pinigų neatgavo. Todėl – registruotas vežėjas, sutartis, ir ne visi pinigai iš anksto.
20. Ar saugu vežti automobilį žiemą?
Saugu, bet su išlygomis. Žiemą keliai sudėtingesni – sniegas, ledas, matomumas prastas. Vėlavimai dažnesni. Bet vežėjai, kurie dirba ištisus metus, yra pasiruošę – turi tinkamas padangas, patirtį, ir žino, kaip elgtis sudėtingomis sąlygomis. Problema būna su vežėjais, kurie dirba tik vasarą ir žiemą „pabando" – jie gali neturėti patirties. Vienas vežimas žiemą užtruko dviem dienomis ilgiau, nes Lenkijoje buvo pūga. Bet automobilis atvažiavo sveikas – vairuotojas žinojo, kada sustoti ir palaukti. Kitas vežėjas bandė važiuoti per pūgą – nuvažiavo nuo kelio. Automobilis ant tralo nenukentėjo, bet tralas remontuotas dvi savaites. Todėl žiemą svarbu rinktis patyrusį vežėją.
Patarimai – mašinų pervežimas kasdien iš Roterdamo
21. Ką daryti prieš vykstant pirkti automobilio į Roterdamą?
Pirmiausia – susiraskite vežėją. Ne po pirkimo, o prieš. Suderinkite preliminarią datą ir kainą. Antra – pasiruoškite dokumentus. Žinokite, ką reikės pasirašyti, ką gauti. Trečia – patikrinkite automobilį nuotoliu. Paprašykite VIN numerio, patikrinkite istoriją, paprašykite papildomų nuotraukų. Ketvirta – susiplanuokite kelionę. Jei skrendate lėktuvu – žinokite, kur oro uostas, kaip nuvykti iki pardavėjo. Penkta – turėkite atsarginį planą. Jei automobilis neatitinka lūkesčių – ką darysite? Vienas klientas atskrido į Roterdamą be jokio plano – automobilis buvo prastas, jis nežinojo, kur ieškoti kito, ir praleido tris dienas veltui. Planavimas sutaupo laiko.
22. Kaip pasirinkti tarp tralo ir savo eigos?
Tralas – saugiau, brangiau, patogiau. Savo eiga – pigiau, rizikingiau, reikia vairuotojo. Jei automobilis techniškai tvarkingas, turi draudimą ir numerius, ir turite žmogų, kuris gali vairuoti – savo eiga gali būti geras variantas. Bet jei abejojate dėl techninės būklės – tralas. Jei automobilis neturi techninės apžiūros – tik tralas. Jei vertingas – tralas. Jei pigus ir nebijote rizikos – savo eiga. Vienas klientas vežė „Toyota" už 3000 eurų savo eiga – sugedo pusiaukelėje, remontas kainavo 800 eurų. Kitas vežė brangų „Mercedes" ant tralo – sumokėjo 900 eurų, bet automobilis atvažiavo sveikas. Skaičiuokit ne tik pervežimo kainą, bet ir galimas rizikos išlaidas.
23. Ką daryti, jei automobilis atvyksta vėliau nei sutarta?
Pirmiausia – susisiekti su vežėju ir sužinoti priežastį. Jei vėlavimas dėl objektyvių priežasčių (oras, eismas, techninės problemos) – suprasti. Jei dėl vežėjo kaltės – prašyti kompensacijos. Sutartyje turėtų būti numatyta, kas nutinka vėluojant. Jei nėra – sunkiau. Vienas klientas laukė keturiomis dienomis ilgiau, nei sutarta. Vežėjas atsiprašė, bet kompensacijos nesiūlė. Klientas paliko blogą atsiliepimą internete – po to vežėjas pats susisiekė ir pasiūlė 100 eurų nuolaidą kitam pervežimui. Ne pinigai, o principas. Bet geriau nei nieko.
24. Ar verta naudotis tarpininku?
Priklauso nuo patirties. Jei pirmą kartą perkate automobilį užsienyje – taip, verta. Tarpininkas sutvarko viską: suranda automobilį, patikrina, organizuoja pervežimą, sutvarko dokumentus. Kainuoja papildomai – 5-10 procentų, bet sutaupo laiko ir nervų. Jei jau turite patirties – galite tvarkytis patys. Vienas klientas naudojosi tarpininku pirmą kartą – viskas sklandžiai. Antrą kartą bandė pats – užtruko dvigubai ilgiau, bet sutaupė 800 eurų. Trečią kartą vėl naudojosi tarpininku – nusprendė, kad laikas brangesnis už pinigus. Kiekvienas renkasi pagal save.
25. Ką daryti su automobiliu iš karto po pristatymo?