Kelionė iš Lietuvos į Roterdamą automobiliu

Kai pirmą kartą važiavau iš Lietuvos į Roterdamą, nežinojau, ko tikėtis. Atstumas nėra juokingas – maždaug 1400 kilometrų, priklausomai nuo maršruto, kurį pasirenki. Bet kai susidėlioji viską iš anksto, kelionė tampa visai kitokia. Ne stresas, o tiesiog ilgas važiavimas su kavos sustojimais. Žinau, kad daug kas klausia tų pačių dalykų – kiek trunka, kiek kainuoja, ar verta važiuoti savarankiškai, ar geriau patikėti automobilį pervežimo įmonei. Šitas tekstas yra būtent apie tai. Pabandysiu atsakyti į visus klausimus, kuriuos girdžiu kas savaitę iš žmonių, kurie planuoja tą patį maršrutą. Be gražių įžangų – tiesiai prie reikalo.

Maršrutas – kelionė automobiliu iš Lietuvos į Roterdamą

1. Kiek kilometrų nuo Vilniaus iki Roterdamo?

Nuo Vilniaus iki Roterdamo automobiliu yra maždaug 1350–1450 kilometrų, priklausomai nuo pasirinkto kelio. Dažniausiai žmonės važiuoja per Lenkiją, Vokietiją ir tada Olandiją. Tai populiariausias variantas. Galima rinktis ir kitą maršrutą – per Čekiją ar Belgiją, bet tas dažniausiai ilgiau trunka. Realiai, jei pradedi važiuoti anksti ryte iš Vilniaus, tai vakare jau gali būti Roterdame. Žinoma, jei nedarai ilgų pertraukų. Aš pats pirmą kartą važiavau beveik 17 valandų, nes sustojau kelis kartus ilgiau nei planavau. Bet tai buvo pirmas kartas – dabar jau žinau, kur stabdyti.

2. Kiek laiko užtrunka kelionė automobiliu?

Priklauso nuo daug ko. Techniškai, be sustojimų, tai apie 13–14 valandų gryno važiavimo. Bet realiai niekas taip nevažiuoja. Reikia sustoti degalinėje, pavalgyti, tiesiog pramankštinti kojas. Reali kelionė dažniausiai trunka 15–18 valandų. Jei važiuoji su kompanija ir dalinatės vairavimą, viskas paprasčiau. Vienam vairuotojui – kita istorija. Aš pažįstu žmonių, kurie važiuoja per dvi dienas, nakvodami Lenkijoje ar Vokietijoje. Nėra vieno teisingo atsakymo. Svarbiausia – nevarginti savęs per daug, ypač jei važiuoji vienas.

3. Koks maršrutas geriausias?

Populiariausias maršrutas: Vilnius – Kaunas – Suvalkai – Varšuva – Poznanė – Berlynas – Hanoveris – Osnabriukas – Enschede – Roterdamas. Tai daugmaž standartinis kelias. Asfaltas geras, keliai paženklinti, GPS veikia be problemų. Kartais žmonės bando „protingesnius" maršrutus per mažesnius miestus, bet dažniausiai tik praranda laiką. Ypač Lenkijos viduryje – ten keliai ne visada idealūs. Vienas klientas man pasakojo, kad bandė važiuoti per Lodzę trumpesniu keliu, bet pateko į remontus ir prarado dvi valandas. Geriau laikytis pagrindinių kelių, net jei GPS rodo „greičiau".

4. Ar reikia pasiruošti ką nors specialaus prieš kelionę?

Taip, bet ne per daug. Pirmiausia – patikrink automobilį. Padangos, stabdžiai, skysčiai. Jei kažkas ne taip, geriau sutvarkyti Lietuvoje nei ieškoti meistro Vokietijos viduryje naktį. Antra – pasiimk dokumentus. Vairuotojo pažymėjimą, automobilio registraciją, draudimą. Jei mašina ne tavo – įgaliojimą. Trečia – pinigai. Ne visur priima korteles, ypač Lenkijos degalinėse. Turėk grynųjų. Ir dar – telefoną su navigacija. Žinau, kad skamba akivaizdžiai, bet buvo atvejis, kai vaikinas pamiršo pakrovėją ir pusę kelio važiavo be GPS. Tai ne pats maloniausias dalykas.

5. Kiek degalų reikia tokiai kelionei?

Priklauso nuo automobilio. Jei tavo mašina vidutiniškai sunaudoja 6–7 litrus šimtui kilometrų, tai 1400 kilometrų reikės maždaug 85–100 litrų benzino ar dyzelino. Skaičiuokime: jei benzino kaina Lenkijoje apie 1,4 euro už litrą, o Vokietijoje apie 1,7–1,8, tai bendrai degalams išleisi maždaug 130–170 eurų. Priklauso nuo to, kur pilsi. Lenkijoje pigiau, bet kartais eilės prie degalinių – ypač savaitgaliais. Aš paprastai pilu Lenkijoje prieš sieną su Vokietija ir tada dar kartą Vokietijos viduryje. Taip ramiau.

Kaip – praktiniai patarimai kelionei

6. Ar verta važiuoti naktį?

Buvo laikas, kai maniau, kad naktinis važiavimas – geras sprendimas. Mažiau mašinų, vėsiau, ramiau. Bet po kelių tokių kelionių persigalvojau. Naktį pavargsti greičiau, net jei pats to nejauti. Regėjimas kitoks, reakcija lėtesnė. Be to, Lenkijoje naktį kai kurie keliai tamsūs, be apšvietimo. Vienas draugas papasakojo, kad važiuodamas naktį vos nepataikė į stirną. Po to jis pradėjo važiuoti tik dieną. Aišku, jei pradedi važiuoti 4 ryto, tai pusę kelio važiuoji tamsoje, bet bent jau pabaiga – šviesoje. Asmeniškai aš renkuosi pradėti 5–6 ryto.

7. Kur geriausia sustoti pakeliui?

Tai labai individualu. Aš turiu savo mėgstamas vietas, bet jos nebūtinai tinka visiems. Paprastai rekomenduoju sustoti bent tris kartus: po 4–5 valandų pirmas sustojimas – kava ir prasivaikščiojimas, po dar 4 valandų – pietūs, ir dar kartą prieš pat Olandiją, kad atsigaivintum. Lenkijoje yra gerų degalinių su maistu – Orlen tinklas gana patikimas. Vokietijoje – Autobahn poilsio zonos. Ten brangiau, bet patogu. Olandijoje jau viskas arti, tai paskutinis sustojimas nebūtinas, nebent labai pavargęs esi.

8. Kaip elgtis su muitine ir pasieniu?

Šiais laikais tai paprasta, nes visos šalys Šengeno zonoje. Nėra jokios muitinės tarp Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos ir Olandijos. Važiuoji kaip per Lietuvą – be jokių sustojimų. Aišku, kartais būna policijos patikrinimai, ypač prie Vokietijos-Olandijos sienos, bet tai retai. Svarbu tik turėti dokumentus tvarkoje. Jei veži kažką ypatingo – didelį kiekį prekių ar panašiai – tada gali būti klausimų. Bet paprastam žmogui, kuris tiesiog važiuoja iš taško A į tašką B, niekas netrukdo. Pirmą kartą aš buvau nustebęs, kaip lengvai pravažiavau sienas – nei vieno klausimo.

9. Ar reikia vinjetės ar kelių mokesčių?

Tai vienas iš tų dalykų, kuriuos žmonės dažnai pamiršta. Lenkijoje – kai kurie greitkeliai mokami, bet dauguma ne. Jei važiuoji pagrindiniu maršrutu A2, tai reikia mokėti. Vokietijoje – keliai nemokami lengviesiems automobiliams. Olandijoje – taip pat nemokami. Taigi, didžiausias mokestis bus Lenkijoje, ir tai nėra didelė suma – gal 20–30 eurų už visą kelią. Žinau, kad kai kurie bando apvažiuoti mokamus ruožus per mažesnius kelius, bet tai klaida – prarasi laiką ir nervus. Geriau sumokėti ir važiuoti toliau.

10. Ką daryti, jei sugenda automobilis pakeliui?

Niekas to nenori, bet taip nutinka. Prieš kelionę rekomenduoju pasidaryti ADAC ar panašios pagalbos kelyje draudimą – jis galioja visoje Europoje. Jei gedimas paprastas – pvz., pradurta padanga – dauguma degalinių turi kompresorių ir galima susitvarkyti. Bet jei rimčiau – reikia techninės pagalbos. Vienas mano pažįstamas sugedo Vokietijoje, netoli Hanoverio. Laimei, turėjo draudimą – atvežė nemokamai į servisą, suremontavo per dieną. Be draudimo tai kainuotų kelis šimtus eurų. Taigi – pasirūpink tuo prieš važiuodamas. Tai pigiau nei galvoti apie tai po to, kai jau stovi kelkraštyje.

Išlaidos – kiek kainuoja kelionė?

11. Kiek bendrai kainuoja kelionė automobiliu?

Suskaičiuokime. Degalai – apie 150 eurų. Kelių mokesčiai Lenkijoje – 20–30 eurų. Maistas pakeliui – priklauso nuo žmogaus, bet 30–50 eurų užtenka. Jei nakvoji pakeliui – dar 40–70 eurų už viešbutį ar hostelį. Iš viso: 240–300 eurų vienam žmogui, jei važiuoji vienas. Jei važiuojate dviese ar trise, išlaidos degalams ir kelių mokesčiams dalinasi, tai vienam žmogui gaunasi pigiau. Palyginimui – lėktuvo bilietas iš Vilniaus į Amsterdamą (ir tada trauukiniu į Roterdamą) kainuoja panašiai ar net daugiau, ypač jei neperki iš anksto. Bet automobiliu turi laisvę – sustoji kur nori, vežiesi kiek nori daiktų.

12. Ar pigiau važiuoti automobiliu ar skristi lėktuvu?

Priklauso nuo situacijos. Jei vienas žmogus ir mažai bagažo – lėktuvas gali būti pigiau, ypač pigių skrydžių bendrovės. Bet jei vežiesi daug daiktų, važiuoji su šeima ar turi automobilį, kurio reikia Roterdame – tada automobilis laimi. Be to, nepamiršk, kad atskridęs į Amsterdamą, dar reikia nusigauti iki Roterdamo. Traukinys – apie 15 eurų, taksi – 50–80 eurų. Tai papildomos išlaidos. Su automobiliu – atvažiavai ir esi vietoje. Nereikia niekur važiuoti, nereikia laukti bagažo. Aišku, pavargsti daugiau, bet tai kitas klausimas.

13. Kur pigiausia pilti degalus pakeliui?

Lenkijoje. Be konkurencijos. Benzinas ir dyzelinas Lenkijoje pigiausias iš visų šalių maršrute. Ypač prie mažesnių miestų, ne pagrindinių greitkelių. Aišku, jei važiuoji autostrada, degalinės ten brangesnės net Lenkijoje. Aš paprastai prieš įvažiuojant į autostradą randu degalinę mieste – kainos geresnės. Vokietijoje brangiausia, ypač tiesiog prie greitkelių. Jei turi laiko, nusuk nuo autostrados 5 kilometrus – degalinėse toliau nuo kelio kainos 10–15 centų mažesnės už litrą. Skamba nedaug, bet kai pili 50 litrų – skirtumas jaučiasi.

14. Ar reikia keisti pinigus į kitą valiutą?

Ne. Lenkija naudoja zlotus, bet dauguma degalinių ir parduotuvių priima eurus ar korteles. Vokietija ir Olandija – eurai. Taigi, jei turi eurų grynųjų ir banko kortelę, problemų neturėtų būti. Aišku, Lenkijoje kartais geriau mokėti zlotais – kursas geresnis nei keičiant eurus tiesiogiai. Bet tai smulkmenos. Aš paprastai turiu 100 zlotų grynaisiais „jeigu kas", o visur kitur naudoju kortelę. Šiais laikais net mažose Lenkijos degalinėse priima korteles. Prieš penkmetį buvo kitaip, bet dabar – jokių problemų.

Praktiniai klausimai apie patį važiavimą

15. Kokiu greičiu važiuoti Vokietijoje?

Vokietijoje daugumoje Autobahn ruožų nėra greičio ribojimo. Tai skamba viliojančiai, bet nerekomenduoju važiuoti 200 km/h, ypač jei nesi pratęs. Vokiečiai važiuoja greitai ir tikisi, kad tu taip pat. Jei važiuoji 130 km/h kairėje juostoje – jie signalizuos. Geriau laikytis vidurinėje juostoje ir važiuoti 130–150 km/h. Tai saugu ir pakankamai greita. Be to, kai kurie ruožai turi greičio ribojimą – 120 ar 100 km/h. Stebėk ženklus. Aš pats pirmą kartą važiavau per greitai, gavau baudą – 30 eurų už 15 km/h viršijimą. Ne daug, bet nemalonu.

16. Kaip elgtis Olandijos keliuose?

Olandija – kitokia nei Vokietija. Greičiai mažesni, daugiau dviratininkų, daugiau apvalių sankryžų. Roterdamo prieigose dažnai kamščiai, ypač piko valandomis. GPS gali parodyti greitesnį kelią per miestą, bet realiai stovėsi eilėje. Olandų vairavimo kultūra gana gera – mandagūs, praleidžia, bet ir patys tikisi to paties. Jei nepraleisi kito automobilio, kuris turi pirmenybę – gausi signalą ar net baudą. Olandai rimtai žiūri į kelių taisykles. Dar vienas dalykas – dviračių takai. Niekada nestok ant dviračių tako, net jei atrodo, kad niekas nevažiuoja. Tai taisyklė, kurios geriau nesulaužyti.

17. Ką daryti, jei pavargau vairuoti?

Sustok. Paprasta. Nežaisk su tuo. Pavargęs vairuotojas yra pavojingesnis už girtą – tai ne mano išradimas, tai statistika. Jei jauti, kad akys merkiasi, kad pradedi svyruoti tarp juostų – iškart stabdyk. Lenkijoje ir Vokietijoje yra poilsio zonos kas 30–50 kilometrų. Nereikia ieškoti viešbučio – tiesiog užmik 20 minučių automobilyje. Tai dažnai padeda labiau nei kava. Aš pats taisyklė: jei pagavau save žiovaujantį trečią kartą per 10 minučių – laikas sustoti. Nesvarbu, kiek liko iki tikslo. Geriau pavėluoti dvi valandas nei iš viso neatvažiuoti.

18. Ar saugu važiuoti vienam?

Taip, bet su protu. Keliai Europoje saugūs, ypač pagrindiniai maršrutai. Bet vis tiek – nesistovėk tamsiuose pakelėse, nestok apleistose degalinėse, ypač naktį. Lenkijoje yra vietų, kur geriau nestoti be reikalo. Vokietija ir Olandija – saugesnės, bet vis tiek. Aš asmeniškai niekada neturėjau problemų, bet pažįstu žmogų, kuriam Lenkijoje bandė pavogti daiktus iš automobilio, kai jis miegojo poilsio zonoje. Laimei, duris buvo užrakinęs. Taigi – užsirakink, nepalik vertingų daiktų matomoje vietoje, ir viskas bus gerai.

Planavimas – ką žinoti prieš išvykstant

19. Kada geriausia išvykti iš Lietuvos?

Jei nori atvažiuoti į Roterdamą tą pačią dieną – išvyksti anksti ryte, 5–6 valandą. Taip išvengi Vilniaus ir Kauno rytinių kamščių, pravažiuoji Lenkiją dienos šviesoje ir atvyksti į Roterdamą apie 21–22 valandą. Jei ne taip skubi – galima išvykti ir vėliau, tada nakvoti pusiaukelėje. Savaitgaliais keliai užimtesni, ypač vasarą. Penktadienio vakarą ir sekmadienio popietę – pats blogiausias laikas. Pirmadienis–ketvirtadienis – ramiausia. Žiema – mažiau eismo, bet keliai gali būti slidūs, ypač Lenkijoje. Rudenį – lietus, bet temperatūra dar gera. Kiekvienas sezonas turi savo pliusų ir minusų.

20. Ką vežtis su savimi?

Be akivaizdžių dalykų – dokumentų, pinigų, telefono – yra keletas dalykų, kuriuos žmonės dažnai pamiršta. Pirmiausia – vanduo. Ne energetiniai gėrimai, o tiesiog vanduo. Antra – užkandžiai. Ne visada norisi stoti degalinėje dėl sumuštinio. Trečia – gera muzika ar podcast'ai. 15 valandų kelionės be ko nors klausyti – tai kankynė. Ketvirta – šiltas megztinis ar striukė, net vasarą. Naktį Vokietijoje gali būti vėsu, ypač jei sugenda kondicionierius. Penkta – gera nuotaika. Skamba banaliai, bet kai pirmą kartą važiuoji tokią distanciją, nuotaika labai svarbu.

21. Ar galima vežti gyvūnus?

Galima, bet su sąlygomis. Šuo ar katė turi turėti pasą, mikroschemą ir būti paskiepyti. Tai ne mano taisyklės – tai ES reikalavimai. Be to, Olandija turi savo specifinius reikalavimus kai kurioms veislėms. Prieš veždamas augintinį, patikrink konkrečiai. Kalbant apie patį važiavimą – gyvūnams tai stresas. Ypač katėms. Šunys pripranta greičiau, bet ilga kelionė jiems sunki. Reikia daryti dažnesnes pertraukas, leisti išeiti, gerti vandenį. Aš pats vežiau šunį vieną kartą – pridėjo maždaug 2 valandas kelionės, nes reikėjo dažniau stoti. Bet šuo saugiai pasiekė Roterdamą, tai svarbiausia.

22. Ką daryti, jei pradeda snigti pakeliui?

Žiemą tai reali galimybė, ypač Lenkijoje. Lenkijos keliai žiemą – ne patys geriausi. Jie valo, bet ne visada laiku. Jei pradeda snigti stipriai – geriau sustoti ir palaukti, kol praeis. Neverta rizikuoti. Vokietija ir Olandija geriau pasiruošusios žiemai, bet vis tiek – sniegas yra sniegas. Aš vieną kartą patekau į pūgą Lenkijos viduryje, netoli Poznanės. Stovėjau degalinėje 4 valandas, kol keliai buvo nuvalyti. Nemalonu, bet geriau taip nei į griovį. Jei žinai, kad važiuosi žiemą – pasiimk grandines arba bent jau įsitikink, kad padangos žieminės. Tai ne pasirinkimas, tai būtinybė.

Specifiniai klausimai

23. Ką daryti atvykus į Roterdamą?

Roterdamas – didelis miestas, bet gana patogus automobiliui. Pirmiausia reikia rasti, kur pastatyti mašiną. Centre – brangu, bet yra parkingo garažai. Jei turi kur apsistoti, dažnai galima rasti pigesnį parkingą toliau nuo centro. Roterdamo viešasis transportas geras – metro, tramvajai, autobusai. Galima pastatyti automobilį ir važinėti viešuoju. Jei atvyksti ilgesniam laikui – ieškok ilgalaikio parkingo. Kai kurie žmonės palieka automobilius prie draugų namų užmiestyje – taip pigiau. Svarbiausia – nestatyti neleistinose vietose. Olandai rimtai baudžia už tai, ir baudos nemažos.

24. Ar verta važiuoti savarankiškai ar geriau samdyti pervežimą?

Priklauso nuo to, ko tau reikia. Jei turi automobilį, kurį nori turėti Roterdame, ir mėgsti vairuoti – važiuok pats. Tai patirtis, ir sutaupai pinigų. Bet jei nenori pavargti, jei neturi laiko arba tiesiog nejauti pasitikėjimo tokiu maršrutu – gali samdyti pervežimą. Yra įmonių, kurios veža automobilius iš Lietuvos į Olandiją reguliariai. Kainos skiriasi – nuo 300 iki 600 eurų, priklausomai nuo automobilio dydžio ir skubumo. Aš pats dažniau važiuoju pats, bet suprantu tuos, kurie renkasi pervežimą. Ypač jei automobilis vertingas arba jei tiesiog nenori rizikuoti.

25. Kaip dažnai žmonės važiuoja šiuo maršrutu?

Dažniau, nei galėtum pagalvoti. Tūkstančiai lietuvių gyvena Olandijoje, dauguma – Roterdame ar jo apylinkėse. Kiekvieną savaitgalį keliai pilni mašinų su lietuviškais numeriais. Ypač vasarą ir prieš Kalėdas. Tai tarsi neoficialus koridorius tarp Lietuvos ir Nyderlandų. Aš pats važiuoju maždaug kartą per mėnesį, kartais rečiau. Pažįstu žmonių, kurie važiuoja kas savaitę – tai jau ekstremalu, bet jie pripratę. Kelias tapo pažįstamas, žino kiekvieną posūkį, kiekvieną gerą degalinę. Tai irgi tam tikras įgūdis, kuris ateina su patirtimi.

26. Ar yra kokių nors draudimų ar apribojimų?

Žinoma. Negali vežti draudžiamų daiktų – ginklų, narkotikų, tam tikrų chemikalų. Tai aišku. Bet yra ir subtilesnių dalykų – pvz., alkoholio ir tabako kiekiai. Jei veži didelius kiekius, gali kilti klausimų. Asmeniniam vartojimui – niekas nesigilina. Bet jei veži 20 dėžių cigarečių – tai jau ne „asmeniniam vartojimui". Be to, Olandija turi specifinius draudimus kai kurioms medžiagoms, kurios kitur legalios. Prieš veždamas kažką neįprasto – patikrink. Paprasčiausias būdas – paskambinti į Olandijos ambasadą arba pažiūrėti oficialioje svetainėje. Geriau sugaišti 10 minučių nei turėti problemų pasienyje.

Kelionė iš Lietuvos į Roterdamą automobiliu – tai ne raketų mokslas. Reikia pasiruošimo, kantrybės ir sveiko proto. Kelias ilgas, bet įveikiamas. Dauguma žmonių, kurie tai padarė vieną kartą, sako, kad antrą kartą jau lengviau. Svarbiausia – nepervertinti savo jėgų, daryti pertraukas ir mėgautis procesu. Galų gale, tai ne tik kelionė iš taško A į tašką B – tai ir galimybė pamatyti keturias šalis per vieną dieną. O tai jau kažkas verto.