Iš Olandijos į Lietuvą su mašina

Yra tokių kelionių, kurios nėra nei atostogos, nei darbas – tiesiog reikia nuvažiuoti iš taško A į tašką B su savo automobiliu. Važiavimas iš Olandijos į Lietuvą savo mašina – viena iš tų kelionių. Gal persikraustai, gal nusipirkai automobilį ten, gal tiesiog nori grįžti namo keliu, o ne lėktuvu. Atstumas – apie 1700–1800 kilometrų, priklausomai nuo maršruto. Tai nėra labai daug, bet ir nėra mažai, ypač jei važiuoji vienas. Šiame tekste pasistengsiu atsakyti į visus klausimus, kurie kyla planuojant tokią kelionę – nuo maršruto pasirinkimo iki smulkmenų, apie kurias dažnai nepagalvoji, kol neprikimši košės.

Planavimas – iš Olandijos į Lietuvą su mašina maršrutas

Koks trumpiausias kelias iš Olandijos į Lietuvą?

Trumpiausias kelias eina per Vokietiją ir Lenkiją – nuo Amsterdamo iki Vilniaus apie 1700 km. Važiuoji per Hanoverį, Berlyną, Varšuvą, o tada į Lietuvą per Augustavo arba Suvalkų regioną. Visas kelias – greitkeliai, geras asfaltas, aiškios nuorodos. Problemos prasideda Lenkijos dalyje – kai kurie ruožai vis dar remontuojami, tad gali užtrukti ilgiau nei planuota. Pats esu važiavęs šiuo maršrutu gal kokius 15 kartų, ir kiekvieną kartą Lenkija vis kitokia – vieną kartą kelias lygus kaip stalas, kitą kartą duobės kaip po karo. Todėl visada įsivertink papildomą laiko rezervą.

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Olandijos į Lietuvą automobiliu?

Jeigu važiuoji be sustojimų – apie 16–18 valandų. Bet realiai niekas taip nedaro. Su normaliais sustojimais pailsėti, pavalgyti, pripilti degalų – apie 20–22 valandos. Dauguma žmonių dalina kelionę į dvi dienas – pirmą dieną nuvažiuoja iki Lenkijos vidurio (pvz., Poznanės ar Lodzės), pernakvoja, o antrą dieną baigia kelionę. Tai patogiau ir saugiau, ypač jei važiuoji vienas. Aš asmeniškai mėgstu važiuoti naktį – mažiau kamščių, ramiau. Bet suprantu, kad ne visi gali tai daryti, ypač jei naktinis vairavimas nėra tavo stiprioji pusė.

Ar verta važiuoti per Vokietiją arba kitą maršrutą?

Vokietija – pagrindinis tranzito koridorius, ir dėl rimtos priežasties. Vokiški greitkeliai (Autobahn) nemokami automobiliams, kokybė puiki, infrastruktūra išvystyta. Alternatyvūs maršrutai – per Belgiją ir Prancūziją, arba per Čekiją – yra ilgesni ir brangesni (mokami keliai, papildomi kilometrai). Vienintelė priežastis rinktis alternatyvą – jei nori aplankyti kažką pakeliui. Pavyzdžiui, jei nori pamatyti Prahą, gali važiuoti per Čekiją, bet tai pridės 200–300 km ir kelias valandas. Mano nuomone, jei tikslas – greitai ir patogiai pasiekti Lietuvą, Vokietija per Lenkiją yra geriausias pasirinkimas.

Ar reikia rezervuoti nakvynę pakeliui?

Jeigu planuoji dvi dienas – taip, būtinai. Ypač vasarą, kai keliauja daug žmonių. Nakvynė Lenkijos viduryje – Poznanėje, Lodzėje ar Torunėje – kainuoja nuo 30 iki 80 eurų už naktį, priklausomai nuo standarto. Booking.com ar Airbnb – geriausi variantai. Bet vieną kartą man nutiko taip, kad nepasirūpinau rezervacija iš anksto, važiavau rudenį, maniau, kad laisvų vietų bus daug – klydau. Visi viešbučiai aplink autostradą buvo pilni, teko važiuoti dar 40 km ieškant nakvynės. Nuo to karto visada rezervuoju bent kelias valandas prieš atvykimą.

Ką daryti, jei sugenda mašina pakeliui?

Visų pirma – turėk ADAC arba kitos pagalbos kelyje paslaugos numerį. Jei turi draudimą su pagalba kelyje, jie atvyks ir padės. Vokietijoje ir Lenkijoje yra pakankamai autoservisų šalia greitkelių, tad gedimas nebūtinai reiškia kelionės pabaigą. Bet svarbu turėti bent minimalų įrankių rinkinį, atsarginį ratą, laidus užvedimui. Ir dar – draudimo dokumentus bei ES sveikatos draudimo kortelę (jei esi ES pilietis). Vieną kartą mano draugui sugedo starteris Vokietijos viduryje – laimei, turėjo ADAC, atvažiavo per valandą, nuvežė į artimiausią servisą, tą pačią dieną sutvarkė. Be draudimo būtų buvę daug brangiau.

Ar galima važiuoti iš Olandijos į Lietuvą be sustojimų?

Techniškai – galima, bet nerekomenduoju. 1700 km be sustojimų – tai apie 16–18 valandų vairavimo. Net ir labiausiai patyręs vairuotojas po 10 valandų pradeda pavargti, reakcija lėtėja, dėmesys silpnėja. ES taisyklės rekomenduoja daryti 15 minučių pertrauką kas 2 valandas. Aš asmeniškai darau trumpą sustojimą kas 3 valandas – išlipu, pasivaikštau, išgeriu kavos. Ir dar vienas dalykas – jei važiuoji vienas, nuovoris ateina greičiau nei tikiesi. Todėl geriau planuoti kelionę dviem dienomis arba važiuoti su draugu, kuris gali pakeisti prie vairo.

Išlaidos – iš Olandijos į Lietuvą su mašina kaina

Kiek kainuoja degalai važiuojant iš Olandijos į Lietuvą?

Priklauso nuo automobilio ir nuo to, kur piliesi. Olandijoje degalai brangūs – dyzelis apie 1,80–1,90 €/l, benzinas panašiai. Vokietijoje kiek pigiau – apie 1,60–1,75 €/l. Lenkijoje – pigiausia, apie 1,40–1,55 €/l. Jei tavo automobilis sunaudoja 6–7 litrus šimtui kilometrų, tai bendras sunaudojimas bus apie 110–130 litrų. Priklausomai nuo to, kur piliesi, bendros degalų išlaidos bus apie 160–220 eurų. Protingiausia pripilti pilną baką prieš išvažiuojant iš Olandijos, tada pilti Lenkijoje, kur pigiau. Vokietijoje stengtis nepilti, nebent būtina.

Kiek kainuoja keliai ir mokesčiai?

Vokietijoje greitkeliai nemokami automobiliams – tai vienas didžiausių privalumų. Lenkijoje kai kurie autostradų ruožai mokami – pavyzdžiui, A2 nuo Vokietijos sienos iki Varšuvos kainuoja apie 90 PLN (apie 20 eurų). Jei važiuoji per kitus kelius – nemokama, bet lėčiau. Olandijoje keliai nemokami, bet yra mokamos automobilių stovėjimo aikštelės miestuose. Iš viso kelių mokesčiai gali sudaryti nuo 0 iki 50 eurų, priklausomai nuo pasirinkto maršruto. Dar gali būti mokesčiai už tunelius ar tiltus, bet šiame maršrute jų nėra daug.

Ar Olandijoje brangesni degalai nei kitur?

Taip, Olandija viena brangiausių šalių Europoje pagal degalų kainas. Priežastis – dideli akcizo mokesčiai ir PVM. Todėl visada rekomenduoju pripilti baką prieš išvažiuojant iš Olandijos tik tuo atveju, jei toliau nebus galimybės pilti pigiau. Bet jei tavo bakas tuščias – geriau pripilti bent tiek, kad pasiektum Vokietiją ar Lenkiją. Man vieną kartą nutiko taip, kad užsimiršau ir pripildžiau pilną baką Olandijoje už 1,90 €/l, o po 200 km Vokietijoje kaina buvo 1,65 €/l. Smulkmena, bet nervina.

Kiek iš viso kainuoja kelionė iš Olandijos į Lietuvą?

Jei skaičiuojame tik tiesiogines išlaidas – degalus, kelius, nakvynę (jei reikia), maistą – tai apie 250–400 eurų. Bet jei pridedi nusidėvėjimą, laiką, riziką – skaičiai kitokie. Automobilio nusidėvėjimas už 1800 km – apie 100–150 eurų (priklausomai nuo automobilio vertės). Laikas – jei vertini savo laiką, tai dvi dienos kelionės yra nemažai. Todėl kartais pigiau išeina užsisakyti transportavimą autovežiu – ypač jei automobilis brangus arba jei pats negali sau leisti prarasti dviejų dienų. Kiekvienas atvejis individualus.

Ar yra pigesnių būdų nuvažiuoti iš Olandijos į Lietuvą?

Pigiausias būdas – važiuoti ne per autostradas, o per mažesnius kelius. Bet tai prideda laiko – vietoj 18 valandų gali užtrukti 24 ar daugiau. Kitas variantas – važiuoti su kitais žmonėmis, dalintis degalų išlaidas. Yra platformų, kur gali rasti bendrakeleivių (BlaBlaCar pavyzdžiui). Bet tai reiškia mažiau lankstumo – turi derintis prie kitų žmonių grafiko. Dar vienas variantas – pilti pigiausius degalus, rinktis nemokamus kelius, nakvoti ne viešbučiuose, o automobilyje arba pigiuose hosteliuose. Bet ar verta taupyti keliasdešimt eurų, jei dėl to kelionė tampa nemaloni – čia jau kiekvieno pasirinkimas.

Ką daryti, jei baigiasi pinigai pakeliui?

Tai gana nemaloni situacija, bet ne katastrofa. Vokietijoje ir Lenkijoje beveik visur galima atsiskaityti kortele – degalinėse, viešbučiuose, restoranuose. Tik Lenkijos mažesniuose miesteliuose kartais reikia grynųjų. Todėl visada turėk bent 50–100 eurų grynais kaip rezervą. Jei kortelė užblokuota arba bankomatas neveikia – gali būti problemų. Man vieną kartą Lenkijos degalinėje kortelių skaitytuvas neveikė, grynųjų neturėjau, teko prašyti, kad leistų nuvažiuoti iki bankomato ir grįžti. Nuo to karto visada turiu grynųjų, net jei naudoju kortelę 99% atvejų.

Teisiniai dalykai – iš Olandijos į Lietuvą su mašina dokumentai

Kokie dokumentai reikalingi kelionei iš Olandijos į Lietuvą?

Būtini dokumentai: vairuotojo pažymėjimas (lietuviškas galioja visoje ES), automobilio registracijos liudijimas, draudimo polisas (žalioji kortelė arba vietinis draudimas). Jei automobilis registruotas Olandijoje – olandiškas registracijos liudijimas. Jei lietuviškas – lietuviškas. Dar rekomenduoju turėti techninės apžiūros pažymą, nors jos ne visada prašo. Ir dar vienas dalykas – asmens tapatybės kortelė arba pasas. Nors ES vidinių sienų kontrolės nėra, kartais policija gali paprašyti asmens dokumento, ypač Lenkijoje. Geriau turėti ir neprisireikti, nei neturėti, kai reikia.

Ar reikia tarptautinio vairuotojo pažymėjimo?

Ne, jei turi ES išduotą vairuotojo pažymėjimą. Lietuviškas vairuotojo pažymėjimas galioja visose ES šalyse, įskaitant Olandiją, Vokietiją ir Lenkiją. Tarptautinis pažymėjimas reikalingas tik važiuojant į ne ES šalis. Bet yra vienas niuansas – jei tavo vairuotojo pažymėjimas seno pavyzdžio (popierinis, ne plastikinis), gali kilti problemų. Todėl jei turi seną pažymėjimą, rekomenduoju pasikeisti į naują prieš kelionę. Procesas paprastas – eini į „Regitrą“, sumoki mokestį, gauni naują. Užtrunka kelias dienas, tad planuok iš anksto.

Ar reikia žaliosios kortelės važiuojant iš Olandijos?

Jei tavo automobilis draustas Lietuvoje – žalioji kortelė galioja visose ES šalyse, ir ją rekomenduoju turėti su savimi. Jei automobilis draustas Olandijoje – turi olandišką draudimo polisą, kuris irgi galioja ES. Bet jei automobilis neturi draudimo – negali važiuoti, taškas. Draudimas privalomas visose ES šalyse. Be draudimo ne tik gausi baudą, bet ir būsi atsakingas už bet kokią žalą, kurią sukelsi. Todėl prieš išvažiuojant patikrink draudimo galiojimo datą – vieną kartą mano klientas pamiršo atnaujinti draudimą, ir Lenkijos policija jam skyrė 500 eurų baudą.

Kokios baudos gresia už greičio viršijimą pakeliui?

Vokietijoje – nuo 10 eurų (iki 10 km/h viršijus) iki 680 eurų ir vairuotojo pažymėjimo atėmimo (rimtas viršijimas). Lenkijoje – nuo 50 PLN (apie 11 eurų) iki 5000 PLN (apie 1100 eurų) už labai didelį viršijimą. Olandijoje – nuo 30 eurų iki kelių šimtų. Svarbu žinoti, kad Vokietijoje daugelyje ruožų nėra greičio ribojimo, bet tai nereiškia, kad gali važiuoti bet kokiu greičiu – saugumas vis tiek svarbu. Lenkijoje radarų daug, ypač miesteliuose. Todėl rekomenduoju naudoti Waze arba Google Maps, kurie rodo greičio kontrolės vietas.

Ar reikia mokėti baudas iš kitų šalių?

Taip, ES šalys dalijasi informacija apie baudas. Jei gausi baudą Vokietijoje ar Lenkijoje, ji gali pasiekti tave net Lietuvoje. Ypač jei bauda susijusi su automobiliu – greičio viršijimas, stovėjimo pažeidimas ir pan. Olandija, Vokietija ir Lenkija tarpusavyje dalijasi duomenimis, tad baudos „nedingsta“. Bet praktiškai ne visos baudos pasiekia – mažesni pažeidimai kartais lieka neperduoti. Vis dėlto, rekomenduoju mokėti baudas laiku – delspinigiai auga, o jei kada nors grįši į tą šalį, gali turėti nemalonumų pasienyje arba policijos patikrinimo metu.

Ką daryti, jei sustabdo policija Lenkijoje ar Vokietijoje?

Ramiai bendradarbiauti. Parodyti vairuotojo pažymėjimą, registracijos liudijimą, draudimą. Jei policija kalba tik savo kalba – stengtis paaiškinti angliškai arba naudotis vertimo programėle. Lenkijoje policija kartais būna griežtesnė su užsieniečiais, bet jei dokumentai tvarkingi, neturėtų būti problemų. Vokietijoje – ramiau, bet irgi gali paprašyti dokumentų. Svarbu – niekada nemeluoti policijai ir nebandyti „susitarti“. Tai gali baigtis daug blogiau nei paprasta bauda. Man vienas pažįstamas bandė duoti kyšį Lenkijos policininkui – baigėsi areštinėje ir bauda 10 kartų didesnė nei už pirminį pažeidimą.

Praktiniai patarimai – iš Olandijos į Lietuvą su mašina

Ką pasiimti į kelionę automobiliu?

Be akivaizdžių dalykų (dokumentai, pinigai, telefonas), rekomenduoju turėti: atsarginį ratą arba padangų remonto rinkinį, pirmosios pagalbos vaistinėlę (privaloma Vokietijoje ir Lenkijoje), gesintuvą (rekomenduojama), šviesą atspindinčią liemenę (privaloma visose trijose šalyse), įspėjamąjį trikampį, laidus užvedimui, žibintuvėlį. Ir dar – pakrovėją telefonui, gertuvę vandens, užkandžių. Skamba kaip ruoštumėtės ekspedicijai, bet geriau turėti ir nenaudoti, nei neturėti, kai reikia. Vieną kartą mano automobilis užgeso naktį Vokietijos viduryje – žibintuvėlio neturėjau, teko naudoti telefono žibintuvėlį, kuris išsikrovė po 10 minučių.

Ar saugu važiuoti per Lenkiją naktį?

Paprastai – taip, bet yra niuansų. Pagrindiniai keliai (autostrados, greitkeliai) – saugūs, apšviesti, su degalinėmis kas 30–50 km. Mažesni keliai – kita istorija. Kartais kelio ženklų trūksta, apšvietimo nėra, kelių būklė prasta. Jei važiuoji pirmą kartą, rekomenduoju važiuoti dieną arba bent jau sutemus ne vėliau nei iki 22 valandos. Naktinis vairavimas Lenkijoje turi savo žavesio – mažai automobilių, ramu – bet ir pavojų daugiau: laukiniai gyvūnai, pavargę sunkvežimių vairuotojai, blogas matomumas. Svarbiausia – jei jautiesi pavargęs, sustok. Geriau prarasti valandą miego nei sukelti avariją.

Kur geriausia sustoti pailsėti pakeliui?

Vokietijoje – Rasthof (poilsio aikštelės) palei autostradą. Jos gerai įrengtos: tualetai, kavinės, degalinės, kartais net dušai. Populiariausi sustojimai – ties Hanoveriu, Berlynu. Lenkijoje – MOP (Miejsce Obsługi Podróżnych), bet jos prastesnės nei vokiškos. Geriau sustoti didesnių miestų pakraštyje – Poznanėje, Lodzėje, Varšuvoje – ten yra normalūs restoranai, viešbučiai. Asmeniškai mėgstu sustoti mažose kavinėse ne pagrindiniuose keliuose – pigiau, skaniau, autentiškiau. Bet tai reikalauja laiko ieškoti. Jei skubi – Rasthof Vokietijoje yra geriausias pasirinkimas.

Ką daryti, jei pavargai vairuoti?

Sustok. Taip paprastai. Nėra jokio kito atsakymo. Jei jauti, kad akys merkiasi, galva sunki, reakcija lėta – tuoj pat ieškok saugios vietos sustoti. Geriausia – poilsio aikštelė ar degalinė. Miegok 20–30 minučių, išgerk kavos, pasivaikščiok. Jei tai nepadeda – rask nakvynę. Jokia kelionė nėra verta avarijos. Mano taisyklė – jei pradedu galvoti „dar 100 km, ištversiu“, tai reiškia, kad jau reikia sustoti. Kava padeda trumpam, bet nepakeičia miego. Ypač pavojinga važiuoti nuovargio būsenoje naktį – tada organizmas natūraliai nori miegoti, ir rizika užmigti prie vairo labai didelė.

Ar reikia žieminių padangų važiuojant iš Olandijos į Lietuvą?

Priklauso nuo sezono. Nuo spalio iki kovo – taip, būtinai. Vokietijoje žieminės padangos privalomos esant žiemiškoms sąlygoms (sniegas, ledas). Lenkijoje – ne privalomos, bet rekomenduojamos. Lietuvoje – privalomos nuo lapkričio iki kovo. Jei važiuoji tarpsezoniu (spalis, balandis), gali būti sudėtinga – vienur šilta, kitur šalta. Tokiu atveju rekomenduoju vis sezonines padangas arba žiemines. Vasarinių padangų žiemą nenaudok – ne tik pavojinga, bet ir baudžiama. Ir dar – jei važiuoji su vasarinėmis padangomis rudenį ir užklumpa sniegas Lenkijoje, gali turėti rimtų problemų.

Ar galima vežti daiktus automobilyje važiuojant iš Olandijos?

Taip, bet su tam tikromis išlygomis. Asmeniniai daiktai – drabužiai, dokumentai, maistas – jokių problemų. Bet jei veži didelius kiekius prekių (ypač akcizinių – alkoholio, tabako), gali kilti klausimų muitinėje. ES vidinėje rinkoje prekių judėjimas laisvas, bet yra kiekių ribos asmeniniam naudojimui. Pavyzdžiui, daugiau nei 800 cigarečių arba 10 litrų stipraus alkoholio gali būti laikoma komerciniu kiekiu. Tada muitinė gali paprašyti sumokėti mokesčius. Todėl jei veži dovanas ar pirkinius – saikingai. Ir nepamiršk, kad bagažinė turi būti neužstoti galinio vaizdo – policija gali baigti už tai.

Rizikos – iš Olandijos į Lietuvą su mašina pavojai

Kokie pavojai tyko kelyje iš Olandijos į Lietuvą?

Pagrindiniai pavojai: nuovargis (ilgiausias ir pavojingiausias), prastos oro sąlygos (ypač žiemą – sniegas, plikledis), kiti vairuotojai (pavargę sunkvežimių vairuotojai, neatsargūs vairuotojai), kelio remontai (ypač Lenkijoje), laukiniai gyvūnai (šernai, elniai Lenkijos miškingose vietovėse). Dar vienas pavojus, apie kurį mažai kas kalba – vagystės poilsio aikštelėse. Ypač Lenkijoje ir Vokietijoje kartais pavagia daiktus iš automobilių, paliktų be priežiūros. Todėl niekada nepalik vertingų daiktų matomoje vietoje automobilyje. Ir visada užrakink automobilį, net jei tik nueini į tualetą.

Ar saugu nakvoti automobilyje pakeliui?

Saugu, bet ne patogu. Ypač jei važiuoji vienas. Poilsio aikštelėse Vokietijoje ir Lenkijoje galima nakvoti automobilyje, bet nerekomenduoju to daryti vienoje vietoje ilgiau nei kelias valandas – gali atkreipti dėmesį. Geriau rinktis saugomas aikštelės prie viešbučių ar degalinių. Ir dar – žiemą nakvoti automobilyje pavojinga dėl šalčio, vasarą – dėl karščio. Jei tik įmanoma, nakvok viešbutyje ar hostelyje. Skirtumas tarp 30 eurų už nakvynę ir nemigos nakties automobilyje – milžiniškas. Po prastos nakties kitos dienos vairavimas bus daug pavojingesnis.

Ką daryti, jei patenki į avariją užsienyje?

Pirma – įsitikinti, kad visi saugūs. Antra – iškviesti pagalbą (112 – bendras pagalbos numeris visoje ES). Trečia – užpildyti eismo įvykio deklaraciją (European Accident Statement). Jei kita pusė nesutinka – kviesk policiją. Fotografuok įvykio vietą, automobilius, dokumentus. Pranešk savo draudimo kompanijai kuo greičiau. Ir svarbiausia – nepasirašinėk dokumentų, kurių nesupranti. Jei reikia, paprašyk vertėjo arba susisiek su Lietuvos ambasada toje šalyje. Vokietijoje ir Lenkijoje lietuvių ambasados gali padėti su dokumentais ir teisiniais klausimais. Nemalonu, bet svarbu žinoti, ką daryti.

Ar galiu važiuoti, jei automobilis techniškai netvarkingas?

Ne. Techniškai netvarkingas automobilis – pavojus tau ir kitiems eismo dalyviams. Be to, jei patenki į avariją su netvarkingu automobiliu, draudimas gali atsisakyti mokėti. Policija gali skirti baudą ir net neleisti tęsti kelionės. Todėl prieš ilgą kelionę visada patikrink: stabdžius, padangas, žibintus, skysčius, diržus. Jei kažkas ne taip – sutvarkyk prieš išvažiuodamas. 1800 km su prastais stabdžiais – tai ne pokštas. Mano pažįstamas važiavo iš Olandijos su „šiek tiek dunksinčia“ važiuoke – „nieko tokio, iki Lietuvos ištemps“. Ištempė, bet Lietuvoje paaiškėjo, kad vienas amortizatorius visiškai sudužęs. Remontas kainavo daugiau nei būtų kainavęs prieš kelionę.

Kaip elgtis, jei užstringi kamštyje?

Kantriai laukti. Vokietijoje kamščiai dažni prie didžiųjų miestų – Berlyne, Hamburge, Miunchene (jei važiuoji kitu maršrutu). Lenkijoje – prie Varšuvos ir kitų didesnių miestų. Vasarą savaitgaliais – dar blogiau, nes visi važiuoja atostogų. Waze ir Google Maps padeda rasti alternatyvius maršrutus, bet kartais geriau tiesiog palaukti. Nervintis kamštyje – beprasmiška, niekas nuo to nepasikeis. Aš asmeniškai klausau podcastų ar audioknygų kamščiuose – bent jau laikas ne eina veltui. O jei matai, kad kamštis ilgas – išjunk variklį, neteršk be reikalo.

Ar yra kelių pagalbos tarnybos užsienyje?

Taip, visose trijose šalyse yra kelių pagalbos tarnybos. Vokietijoje – ADAC (klubas, bet padeda ir ne nariams, tik brangiau). Lenkijoje – PZM (Polski Związek Motorowy). Olandijoje – ANWB. Jei turi draudimą su pagalba kelyje – skambink draudimo numeriu, jie koordinuos pagalbą. Jei neturi – gali skambinti tiesiogiai pagalbos tarnybai arba 112. Svarbu žinoti savo buvimo vietą – automagistralės kilometro ženklai, artimiausio miesto pavadinimas. Ir dar – turėk pakankamai pinigų, nes pagalba kelyje gali būti brangi, ypač jei reikia vilkti automobilį ilgą atstumą.

Važiavimas iš Olandijos į Lietuvą savo mašina – tai kelionė, kuri reikalauja pasiruošimo, bet nėra labai sudėtinga. Svarbiausia – planuoti maršrutą, pasirūpinti dokumentais, turėti pakankamai pinigų ir energijos. Ir nepamiršti mėgautis kelione – juk ne kiekvieną dieną kerti tris šalis per vieną dieną. Tikimės, kad šie patarimai padės jums saugiai ir patogiai pasiekti namus.